Civilinė byla Nr. e3K-3-264-916/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13773-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 4.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. I. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui L. I. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių buto savininko pareigą atsiskaityti pagal bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pateiktas sąskaitas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. I. 331,24 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Paaiškino, kad 331,24 Eur skola iki 2020 m. kovo 31 d. susiformavo dėl ne kiekvieną mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 331,24 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (331,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ yra namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės administruojamame name. Atsakovas už eksploatacines ir komunalines paslaugas tinkamai nemokėjo, už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. susidarė 331,24 Eur skola.
6. Nors atsakovas teigė, jog minėtu laikotarpiu mokėjo už ieškovės teiktas paslaugas, tačiau teismas nusprendė, kad šiuo atveju skolos laikotarpis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017 pateiktais išaiškinimais, jog kai šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas, taikytinas CK 6.55 straipsnyje įtvirtintas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas. Tokiais atvejais, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Šiuo atveju ieškovė negalėjo identifikuoti konkretaus atsakovo apmokamo skolos laikotarpio, atsakovas taip pat nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog yra apmokama būtent tam tikru laikotarpiu susidariusi skola. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, suteiktas komunalines paslaugas apskaičiavimus ir mokėjimus taip pat buvo matyti, jog nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. atsakovo atlikti mokėjimai padengė ankstesnes atsakovo skolas, kurios susiformavo nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.
7. Teismas, remdamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsniu, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603, (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, įtvirtinančiais butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, ieškovei iš atsakovo priteisė 331,24 Eur skolą.
8. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (331,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo L. I. apeliacinį skundą, 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas ginčija priteistą skolą, nurodydamas, jog jam nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys prašomas priteisti išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovui išrašytose sąskaitose atsirado nauja mokėjimo eilutė, nurodanti, jog 38,39 Eur suma turi būti laikoma kaip „mokestis už projektą“.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentus, jog ši suma yra nepagrįsta, nes jam nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, pagrindžianti išlaidas, paneigė atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta „Pagal MBNG19134032 ir MBNG19184006 be mokesčio už projektą“. Atsakovas apeliaciniame skunde neneigė gavęs reikalavimą sumokėti pagal MBNG19134032 ir MBNG19184006 be mokesčio už projektą susidariusią skolą. Tai, kad atsakovas nesutinka su tokiu mokesčiu, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti už paslaugas, reikalingas daugiabučiam namui prižiūrėti, siekiant išlaikyti statinį ir jį išsaugoti. Atsakovas buvo informuotas, jog mokesčio už projektą forma jam yra keliamas reikalavimas sumokėti už administratoriaus išlaidas, kurias jis patiria vykdydamas statinio, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, priežiūrą.
12. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003).
13. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4.4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius turi pareigas, įtvirtintas Pavyzdinių nuostatų 7.1–7.9 punktuose. Taigi jis turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Pavyzdinių nuostatų 7.1 punktas), pareikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu (Pavyzdinių nuostatų 7.9 punktas), sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu (Pavyzdinių nuostatų 7.2 punktas). Taigi atsakovui kyla pareiga apmokėti išlaidas, būtinas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Atsakovas nenuginčijo ieškovės atliktų darbų, pagal kuriuos išrašytos sąskaitos, todėl jam kyla pareiga apmokėti visas sumas, kurios nurodytos pagal UAB „Mano Būstas Neris“ parengtos pažymos apie mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas apskaičiavimus ir mokėjimus.
14. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas, iš dalies apmokėdamas sąskaitas, nenurodė mokėjimo laikotarpio. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nenurodydavo, kokias konkrečias išlaidas padengdavo atliekami mokėjimai. Dėl šių priežasčių ieškovė objektyviai neturėjo galimybių nustatyti, už kokius laikotarpius, skolas yra vykdomas mokėjimas (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Atsakovo argumentai, jog atliktais mokėjimais buvo dengiamos skolos, susidariusios ieškinyje nurodytu laikotarpiu, buvo laikyti nepagrįstais, nes jis neįvykdė įstatyme nustatytos sąlygos aiškiai nurodyti ieškovei, kurią sąskaitą apmoka. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad ieškovė turėjo teisę įskaityti seniausias skolos sumas pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovas L. I. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismai neatsižvelgė į atsakovo argumentą, kad atsakovas turi pareigą ne tik apmokėti mėnesinius komunalinius mokesčius aptarnaujančiai UAB „Mano Būstas Neris“, bet ir teisę matyti dokumentą, kurio pagrindu mokamas „mokestis už projektą“. Kiekvieną mėnesį atsakovas gauna mokestinius mokėjimus už suteiktas komunalines paslaugas administravimą, techninę priežiūrą. Kiekviena sąskaita datuojama paskutine mėnesio diena ir apima visą mėnesio laikotarpį nuo mėnesio pirmos iki mėnesio paskutinės dienos. Ginčo laikotarpiu atsakovas mokėjo ieškovei už komunalines paslaugas, administravimą, techninę priežiūrą. Apie šiuos mokėjimus liudija atsakovo pateikti banko išrašai. Įrašas „be mokesčio už projektą“ reiškia, kad atsakovas sutinka su einamojo mėnesio mokesčiais už komunalines paslaugas, administravimą, techninę priežiūrą ir juos apmoka, bet nesutinka su „mokesčiu už projektą“, nes ieškovė nepateikė nei atsakovui, nei kuriam nors kitam namo gyventojui PVM sąskaitos faktūros už „mokestį už projektą“. Ieškovei pateikus PVM sąskaitą faktūrą už atliktas paslaugas ir pagrindus sąskaitoje nurodytas išlaidas, atsakovas sumokėtų jam priklausančią „mokesčio už projektą“ dalį.
15.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, yra laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nepagrįstas. Šį teiginį paneigia atsakovo pateiktos apmokėtos sąskaitos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, jog yra laikoma, kad grąžinta seniausia skola, peržengė nagrinėjamo klausimo (ginčo laikotarpį) ribas. Atsakovas ginčo laikotarpiu nedengė skolų, jis apmokėdavo ieškovės pateiktas einamąsias kiekvieno mėnesio sąskaitas.
15.3. Teismas stengiasi taikyti CK 6.55 straipsnio 2 dalį, nekreipdamas dėmesio į esminį apeliaciniame skunde nurodytą reikalavimą pateikti sąskaitą faktūrą ar kitą analogišką dokumentą už atliktas paslaugas klientui, jeigu šis to reikalauja. Atsakovas neginčija pareigos sumokėti už paslaugas, reikalingas daugiabučiam namui prižiūrėti, siekiant išlaikyti statinį ir jį išsaugoti. Atsakovas sutinka su „mokesčiu už projektą“ tuo atveju, jeigu jam bus pateikta sąskaita už suteiktą paslaugą.
15.4. (duomenys neskelbtini) namą aptarnaujanti UAB „Mano Būstas Neris“ „projektą“ turėjo užsakyti. Šį projektą parengusiai projektavimo įmonei turėjo būti sumokėta už atliktą darbą. Atsakovo skaičiavimais, ieškovė reikalauja iš namo gyventojų galimai 8500 Eur už „projektą“, nepateikdama jokių dokumentų ar PVM sąskaitos faktūros už atliktas paslaugas. PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus, todėl atsakovas, nematydamas PVM sąskaitos faktūros, negali atsakyti, ar 331,24 Eur suma „už projektą“ yra pagrįsta. Be to, ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti teismui, atsakovui ir visiems namo gyventojams dokumentą, įrodantį skaidrų darbą ir, kaip ji pati teigia, tinkamą paslaugų teikimą.
15.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertina, jog aptarnaujančiai įmonei pateikti dokumentą (sąskaitą faktūrą) už atliktas paslaugas, ir ypač jeigu to reikalauja atsakovas, nėra būtina. Pavyzdinių nuostatų 7.1 punkte nurodoma, kad administratorius privalo savo pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais. Pavyzdinių nuostatų 11 ir 12 punktuose įtvirtinta, jog už ilgalaikiame plane nenurodytus darbus yra sumokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos, o jeigu tokių lėšų nepakanka, tai pagal Pavyzdinių nuostatų 13 punktą trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai pagal administratoriaus patalpų savininkams pateiktas sąskaitas faktūras.
15.6. Ieškovė advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 605 Eur, o už advokato teisines paslaugas paruošiant ieškinį – 30 Eur. Sumos skiriasi dvidešimt kartų, todėl atsakovas įžvelgia siekį jį paveikti, nes jis išdrįso paprašyti PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas.
16. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Kasacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme atsakovas išimtinai ginčijo aplinkybes: pirma, dėl įmokų įskaitymo už suteiktas paslaugas namui išlaikyti ir išsaugoti CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu; antra, formaliai įrodinėjo, jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų ieškinio reikalavimui pagrįsti. Atsakovo pateiktas apeliacinis skundas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas įrodinėjo, jog jis turi pareigą apmokėti ieškovės atliktus darbus tik tuo atveju, kai yra pateikiama PVM sąskaita faktūra, pagrindžianti išlaidas. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamos, o atsakovas tik formaliai bei deklaratyviai nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurių pagrindu susiformavo atsakovo skola. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nevertino ir išsamiau nepasisakė dėl šios aplinkybės, nes atsakovas išimtinai kėlė tik abstrakčias, formalias abejones dėl ieškinio pagrįstumo, jog nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimo dydį. Tačiau tokie įrodymai buvo pateikti, be to, pats atsakovas neginčijo aplinkybės, jog buvo gavęs sąskaitas už suteiktas paslaugas namui išlaikyti ir išsaugoti.
16.2. Skolų valdymo ataskaitoje yra nurodytas adresas, abonento numeris, taip pat aiškiai nurodyti duomenys apie teikiamų paslaugų laikotarpius, suteiktas paslaugas bei mokėtinas (gautas) sumas. Atsakovas deklaratyviais teiginiais ginčijo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nenurodė argumentų, dėl kokių išlaidų jis nesutinka ir kokiais argumentais (rašytiniais įrodymais) tokį nesutikimą grindžia. Jeigu atsakovas būtų nurodęs tokias aplinkybes, ieškovė būtų pateikusi rašytinius įrodymus. Tokios aplinkybės nebuvo nurodytos, jos buvo keliamos tik apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovė tokių įrodymų negalėjo pateikti. Be to, atsakovas ir kasaciniame skunde tik formaliai pažymi, jog su išlaidomis nesutinka, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų tokius argumentus. Kasacinis teismas turėtų suformuluoti išaiškinimą, jog namo administratoriams, bendrijoms ieškinio reikalavimą grindžiant skolų valdymo ataskaitomis, kuriose yra nurodytas atsakovas, jo adresas, abonento numeris, išsamiai nurodyti duomenys apie teikiamų paslaugų laikotarpius, suteiktas paslaugas bei mokėtinas sumas, atsakovams, nesutinkantiems su jų teisingumu, tenka pareiga nurodyti argumentus, kodėl šiame dokumente nurodyti duomenys nėra teisingi, dėl kokių konkrečių išlaidų jie nesutinka, kokiais pagrindais. Ieškovės vertinimu, tai leistų užtikrinti, jog atsakovas jau pirminėje stadijoje nurodys argumentus, kuriuos paneigti turės būtent administratorius, bendrija, pateikdama tai pagrindžiančius įrodymus.
16.3. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje yra nustatytos imperatyvios išimtys, kada galima atsisakyti atlyginti namui išsaugoti ir išlaikyti tenkančias išlaidas. Vien tai, jog atsakovas nusprendė nemokėti tam tikros dalies išlaidų, nes negavo šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo nevykdyti įstatymo pagrindu nustatytos pareigos. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog būtų teikęs prašymus dėl tokios informacijos pateikimo ar pasinaudojęs turimomis teisėmis bei inicijavęs galimas procedūras dėl administratoriaus galimo neveikimo (pavyzdžiui, jog administratorius gyventojams neteikia informacijos, todėl pažeidžia savo, kaip administratoriaus, pareigas).
16.4. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai į skolininko nurodomą skolą įskaityti. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis toks turi būti, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, jog kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Nagrinėjamu atveju ieškovė vertina, jog atsakovas konkrečiai nepareiškė, kurią iš skolų jis mokėdamas grąžina, todėl ieškovė turėjo teisę gautomis įmokomis padengti seniausias skolas. Iš apmokėtų sąskaitų nėra aišku, už kokias paslaugas siekia sumokėti atsakovas, neaišku, ką turėtų reikšti „be mokesčio už projektą“. Šios aplinkybės yra paaiškinamos tik kasaciniame skunde. Ieškovė jokio „mokesčio už projektą“ neskaičiuoja, žiniaraštyje yra aiškiai nurodoma, jog išlaidos susidarė už administravimą, bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, atlikus darbus, privalomas kaupiamas lėšas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Be to, jeigu atsakovas įrodinėjo, jog sumokėjo už nurodytą laikotarpį, tai jam teko procesinė pareiga pateikti ir sąskaitas už suteiktas paslaugas, tačiau jis į bylą tokių įrodymų nepateikė. Ieškovės vertinimu, atsakovas neįvykdė CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos ir neįrodė, jog mokėjimais buvo dengiamos skolos, susidariusios ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galimai būtų paneigę gautų įmokų įskaitymą. Ieškovės vertinimu, nepakanka vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginių, jog būtų galima konstatuoti tariamai netinkamą gautų įmokų įskaitymą. Ieškovė neturi pareigos įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymas nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, jog kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Tačiau ši taisyklė yra gan formali ir abstraktaus pobūdžio. Toks aiškinimas tiek administratoriams, tiek bendrijoms nepateikia pakankamo aiškumo dėl gautų įmokų įskaitymo. Todėl kasacinis teismas turėtų susiaurinti, sukonkretinti CK 6.55 straipsnio 2 dalies aiškinimą dėl skolininkų turimos teisės nurodyti, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui. Kasacinis teismas turėtų išaiškinti, jog skolininkai, mokėdami įmoką, turi teisę pareikšti, kurią iš skolų jie grąžina kreditoriui, tačiau jiems tenka pareiga mokėjimo paskirtyje itin aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kuriai iš skolų yra skiriama įmoka. Jeigu mokėjimo paskirtyje nėra itin aiškiai ir konkrečiai nurodoma, už kokią skolą yra mokama įmoka, ir kreditoriui nėra pateikiami jokie papildomi rašytiniai įrodymai (paaiškinimai), kurie patvirtintų šių aplinkybių teisingumą, tokiu atveju turėtų būti laikomasi pozicijos, jog skolininkas turimos pareigos neįvykdė bei kreditorius įgijo teisę gautomis įmokomis padengti seniausias skolas.
16.5. Atsakovas kasaciniame skunde kelia abejones dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už ieškinio bei atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, dydžio, tačiau nenurodo argumentų, kurie rodytų šių išlaidų nepagrįstumą. CPK 98 straipsnyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra išskirto kriterijaus, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos vien dėl to, jog ieškinio rengimo išlaidos neva buvo žymiai mažesnės nei kitų procesinių dokumentų. Ieškovė yra laisva susitarti su advokatų kontoromis, advokatais dėl procesinių dokumentų rengimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad proceso dalyviai neturi išlaidauti ir procesinių dokumentų rengimo išlaidos turi būti protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Kiekvieno procesinio dokumento rengimo išlaidas reikia vertinti individualiai. Nagrinėjamu atveju atsiliepimo į atsakovo pateiktą apeliacinį skundą rengimas buvo būtinas, tokia procesinė pareiga yra nurodyta ir CPK. Tokio procesinio dokumento rengimą lėmė atsakovo procesiniai veiksmai, kai jis nusprendė pasinaudoti turima procesine teise ir pateikė apeliacinį skundą. Ieškovės atstovas, rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, užtruko penkias valandas ir šios paslaugos kainavo 500 Eur plius PVM. Išlaidų dydis ne tik neviršijo nustatytų dydžių, tačiau ir sugaištas laikas yra protingas, objektyvus, nes ieškovės atstovui tenka ne tik įvertinti apeliacinio skundo argumentus, bet ir parengti procesinį dokumentą. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindų mažinti šias išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl buto savininko pareigos atsiskaityti pagal bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pateiktas sąskaitas
17. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.
18. Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
19. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualioje CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
20. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
21. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
22. Įvertinus pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, 18 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
24. Minėtas reguliavimas reiškia ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
26. Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Pavyzdiniai nuostatai (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, ir nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Pavyzdinių nuostatų 1 punktas).
27. Pavyzdiniuose nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Pavyzdinių nuostatų 3 punktas).
28. Pavyzdiniuose nuostatuose gan detaliai aptariamos administratoriaus teisės, pareigos, atsakomybė. Pagal šiuos nuostatus namo administratorius, be kita ko, apskaičiuoja Pavyzdinių nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už kitas suteiktas paslaugas ir nuostatų 14.4 ar 14.5 punktuose nurodytais būdais ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims. Šiuose pranešimuose nurodo mokėjimo būdus (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip), savo nuožiūra gali nurodyti kitą svarbią informaciją (Pavyzdinių nuostatų 4.10 punktas).
29. Pavyzdinių nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas, prie kurių priskiriami, be kita ko, mokėjimai už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką.
30. Patalpų savininkai (naudotojai) Pavyzdinių nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Pavyzdinių nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Pavyzdinių nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenurodytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (Pavyzdinių nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Pavyzdinių nuostatų 13 punktas).
31. Pažymėtina, jog administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik siekdamas naudos gavėjų interesų; pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Pavyzdinių nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (Pavyzdinių nuostatų 7.3 punktas).
32. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Minėtas prievolės pobūdis lemia ir tai, kad sąskaitos dėl tokių išlaidų apmokėjimo pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi būtent sąskaitomis atskleidžiamas prievolės, kylančios analizuojamu pagrindu, turinys, o asmuo, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole (su pačia pareiga apmokėti atitinkamas išlaidas ir (ar) išlaidų dydžio pagrįstumu), gali ją ginčyti ir kelti klausimą dėl nurodomų išlaidų nepagrįstumo.
33. Kaip minėta, asmenims įgyvendinant pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, ir administratoriaus susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir asmenys šių santykių kontekste turi veikti ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi bei veikti išvien. Tai lemia, jog asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą. Tokią teisę detalizuoja ir jau minėtas reguliavimas, įtvirtinantis, jog toks asmuo turi teisę gauti informaciją apie Pavyzdinių nuostatų IV skyriuje nurodytus apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas (Pavyzdinių nuostatų 7.3 punktas).
Dėl CK 6.55 straipsnio taikymo pagrindų
34. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko.
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.
36. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo konkrečių faktinių aplinkybių kontekste turi būti vertinamas pareiškimo turinys ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti. Pirma, tai galėtų būti atliekama eksplicitiškai nurodant konkrečių įmokų paskirtį (kokias skolas yra siekiama padengti); antra, išskiriant skolas, kurių įmokomis nėra siekiama apmokėti. Visais atvejais toks pareiškimo turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti. Šių aplinkybių išsamus įvertinimas būtinas sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio taikymo pagrindų.
Dėl aptartų nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje ir bylos procesinės baigties
38. Bylą nagrinėję teismai nustatė, jog atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. nesumokėjo 331,24 Eur už suteiktas paslaugas. Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčija jam per se taikomos pareigos mokėti už bendrojo objektų išlaikymą, tačiau kelia klausimą dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo.
39. Vertindama nurodytus argumentus bei apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, bei nurodyti ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas.
40. Šias nuostatas aiškindamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai.
42. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, apskaičiuotą, be kita ko, atsižvelgus į CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą ir susidariusį dėl ne kiekvieną mėnesį atliekamų periodinių mokėjimų. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, jog jo pateikti dokumentai įrodo, kad jis būtent skolų už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neturi.
43. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nors ir atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad minėtu laikotarpiu mokėjo už ieškovės teiktas paslaugas, tačiau skolos laikotarpis turėtų būti apskaičiuojamas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017 pateiktais išaiškinimais dėl CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymo.
44. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovės pateiktose sąskaitose atsirado nauja mokėjimo eilutė, įvardyta kaip „mokestis už projektą“, ir, kaip matyti iš procesinių dokumentų, būtent šio mokesčio pagrįstumą nagrinėjamu atveju ir ginčijo atsakovas.
45. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nors atsakovas nesutinka su mokesčiu „už projektą“, tai neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti už paslaugas, reikalingas daugiabučiam namui prižiūrėti, siekiant išlaikyti statinį ir jį išsaugoti. Atsakovas buvo informuotas, jog mokesčio už projektą forma jam yra keliamas reikalavimas sumokėti už administratoriaus išlaidas, kurias jis patiria vykdydamas statinio, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, priežiūrą. Teismas taip pat pabrėžė, jog šiuo atveju atsakovas nenuginčijo ieškovės atliktų darbų, pagal kuriuos išrašytos sąskaitos, todėl jam kyla pareiga apmokėti visas sumas, kurios nurodytos UAB „Mano Būstas Neris“ parengtoje pažymoje apie mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas apskaičiavimus ir mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nenurodydavo, už kokias konkrečias išlaidas buvo atliekami atsakovo mokėjimai. Šių aplinkybių kontekste teismas nusprendė, jog atsakovas neįvykdė įstatyme nustatytos sąlygos aiškiai nurodyti ieškovei, kurią sąskaitą apmoka, ir ieškovė turėjo teisę įskaityti seniausias skolos sumas pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį.
46. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, kaip minėta, byloje pateiktas ieškovės reikalavimas apibrėžė ginčo ribas ir nulėmė proceso šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos pobūdį bei atitinkamai teismo pareigą išsamiai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, susijusį su teikiamo reikalavimo (ne)pagrįstumu. Ieškovė, siekdama, kad jai būtų priteista skola, turėjo išsamiai nurodyti jos pagrindą, pateikti ją pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokią skolą yra siekiama prisiteisti, kokiu pagrindu ji susidarė, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovas turėjo teisę teikti savo atsikirtimus bei įrodymus, susijusius su prašoma priteisti skola. Teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo saistomas pareigos įvertinti prašomos priteisti skolos pobūdį (t. y. kokio pobūdžio yra ši skola, kokiu pagrindu susiformavo), jos (ne)pagrįstumą.
47. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamos nutarties turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės. Ginčą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su prašomos priteisti sumos prigimtimi, bei reikalavimo ją priteisti (ne)pagrįstumo. Vertindamas byloje pateiktą reikalavimą teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo apmokėtomis sąskaitomis bei jo nurodymu, kad atliekamais mokėjimais nebuvo dengiamos teikiamos sąskaitos „už projektą“. Teismas taip pat nevertino, ar atsakovas nuo pat pradžių atsisakė sumokėti už šias konkrečias paslaugas ir ar egzistavo pagrindas ieškovei taikyti CK 6.55 straipsnį. Teismas taip pat nevertino ir detaliai nepasisakė, kas patenka į „mokesčio už projektą“ sąvoką, ar atsakovui buvo taikoma pareiga sumokėti už šias konkrečias suteiktas paslaugas ir ar jis (ne)pagrįstai šiuo atveju tokios pareigos neįvykdė.
48. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepasisakė tiek dėl ieškovei tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti prašomą skolą (už kokias konkrečiai paslaugas yra prašoma ją priteisti, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, atsakovui teiktų mokėjimų pranešimų turinį), tiek dėl atsakovo teikiamų argumentų, kad jis mokėjo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau atsisakė mokėti „mokestį už projektą“, ir tokio jo atsisakymo (ne)pagrįstumo.
49. Nurodytų priežasčių pagrindu spręstina, kad byloje yra poreikis šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Taigi, dėl to, kas pasakyta, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
50. Kiti kasacinio skundo argumentai, be kita ko, susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, atsižvelgiant į kasacinio teismo šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį ir grąžinti Vilniaus apygardos teismui bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė