(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „SPV Neringa“ ir komanditinės ūkinės bendrijos „Kopų investuotojai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 14 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „SPV Neringa“ ir komanditinei ūkinei bendrijai „Kopų investuotojai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SPV Neringa“ ir komanditinei ūkinei bendrijai (toliau – KŪB) „Kopų investuotojai“, prašydamas pripažinti atsakovių UAB „SPV Neringa“ ir KŪB „Kopų investuotojai“ 2025 m. balandžio 18 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EML-1020, 2025 m. balandžio 29 d. sudarytą susitarimą pakeisti sutartį Nr. EML-1106 bei 2025 m. balandžio 29 d. sudarytą perdavimo–priėmimo aktą Nr. EML-1106 negaliojančiais 750 186,55 Eur apimtyje bei taikyti restituciją, priteisi bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė laikyti laikinąsias apsaugos priemones – ne mažesnei nei 750 186,55 Eur sumai areštuoti atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų ir bendrą su kitais asmenimis), esantį pas atsakoves ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, o tokio turto neradus ar esant nepakankamai, atsakovėms priklausančias pinigines lėšas (įskaitant ir tokiam turtui esant pas trečiuosius asmenis), leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias privalomas išmokas, privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei atsiskaityti su ieškovu.

3.       Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB „SPV Neringa“ 2022 m. kovo 18 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo. Turtą atsakovė UAB „SPV Neringa“ turėjo pastatyti (įrengti) iki 2023 m. birželio 30 d. Bendra turto kaina – 1 174 250 Eur. Ieškovas, tinkamai vykdydamas savo įsipareigojimus pagal sutartį, nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. sumokėjo UAB „SPV Neringa“ iš viso 711 377,54 Eur. Atsakovė UAB „SPV Neringa“ savo įsipareigojimų pagal sutartį nesilaikė – pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nustatytu terminu (2023 m. birželio 30 d.) nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Dėl to šalys 2024 m. gruodžio mėn. pradėjo derybas dėl sutarties nutraukimo tarpusavio susitarimu. Ieškovas su atsakove 2024 m. gruodžio 13 d. sudarė susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo susitarė, kad atsakovė UAB „SPV Neringa“ grąžins ieškovui iš viso 350 000 Eur sumokėto avanso, tačiau grąžino tik 250 000 Eur.

4.       Ieškovas Klaipėdos apygardos teismui pareiškė ieškinį UAB „SPV Neringa“, kuriuo reikalauja priteisti iš viso 750 186,55 Eur sumą (civilinė byla Nr. e2-567-513/2025). Bylos nagrinėjimo metu ieškovui tapo žinoma, kad beveik iš karto po to, kai ieškovas 2025 m. kovo 26 d. pateikė atsakovei UAB „SPV Neringa“ pakartotinę pretenziją dėl 750 186,55 Eur grąžinimo, UAB „SPV Neringa“ šioje byloje ginčijamais sandoriais iš esmės visą savo nekilnojamąjį turtą perleido su ja susijusiai bendrovei – atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“. Atsakovėms sudarius ginčijamus sandorius, UAB „SPV Neringa“ nuosavybės teise valdo tik vieną poilsio patalpą, kuri šiuo metu yra areštuota, bei kelias menkavertes bendro naudojimo statinių dalis, kurios neturi realios rinkos vertės ar komercinio panaudojimo galimybių. Po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovė UAB „SPV Neringa“ faktiškai nebeturi jokio turto, iš kuriuo galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovui.

5.       Atsakovė UAB „SPV Neringa“ elgėsi nesąžiningai. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti ne kaip įprastas verslo sandoris tarp atsakovių, o kaip nesąžiningas bandymas bet kokiu būdu išvengti savo įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovėms sudarius ginčijamus sandorius, UAB „SPV Neringa“ faktiškai nebeturi jokio turto. Egzistuoja reali grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – ne mažesnei kaip 750 186,55 Eur sumai areštavo atsakovėms UAB „SPV Neringa“ ir KŪB „Kopų investuotojai“ priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų ir bendrą su kitais asmenimis), esantį pas atsakoves ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, o tokio turto neradus ar esant nepakankamai, atsakovėms UAB „SPV Neringa“ ir KŪB „Kopų investuotojai“ priklausančias pinigines lėšas (įskaitant ir tokiam turtui esant pas trečiuosius asmenis), leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias privalomas išmokas, privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei atsiskaityti su ieškovu P. S..

7.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.

8.       Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus ir pateiktus įrodymus apie atsakovei UAB „SPV Neringa“ priklausiusio turto perleidimą KŪB „Kopų investuotojai“, priėjo prie išvados, kad atsakovės galimai yra nesąžiningos, todėl nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovės UAB „SPV Neringa“ ir KŪB „Kopų investuotojai“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Ieškovo reikalavimai yra prima facie (preliminariai) nepagrįsti. Ieškovas ir atsakovė UAB „CPV Neringa“ buvo sudarę preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri šalių susitarimu buvo nutraukta, nes ieškovas neturėjo finansinių galimybių turto nupirkti. Pagal sudarytą preliminariosios sutarties nutraukimo susitarimą atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 100 000 Eur kompensaciją. Kadangi atsakovė pradelsė atsiskaitymo terminą, ieškovas šį susitarimą nutraukė, tokiu atveju taikytina restitucija ir ne tik kad atsakovė nebeturi prievolės mokėti ieškovui, bet būtent pats ieškovas privalo grąžinti atsakovei viską ką gavo pagal nutrauktą susitarimą, t. y. sumokėti atsakovei 250 000 Eur. Ieškovas, remdamasis savo nepagrįstu reikalavimu, kuris nėra galiojantis, neabejotinas ar teisėtas, teikia ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

9.2.       Atsakovė UAB „SPV Neringa“ 2024–2025 m. iš viso sudarė 65 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Atsakovės pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto pardavimas, todėl šios veiklos vykdymas įprastine tvarka niekaip negali pažeisti ieškovo teisių ir niekaip nėra susijęs su nepagrįstais reikalavimais.

9.3.       Neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas neįrodė atsakovių nesąžiningumo. Atsakovių sudaryto sandorio vertė – 3 853 130 Eur. Šiuo sandoriu parduoto turto vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Turtą atsakovė KŪB „Kopų investuotojai“ įsigijo iš kredito įstaigos gavusi kreditą ir, atitinkamai, pagal kredito sutarties sąlygas įsigytą turtą įkeitusi kredito įstaigai. Už įsigytą turtą buvo visiškai atsiskaityta, todėl sandoris buvo įvykdytas ir pasibaigė. Toks sandoris atitinka įprastinę praktiką, buvo sudarytas sąžiningai ir teisėtai, už rinkos kainą ir neturi jokio ryšio su ieškovo nepagrįstais reikalavimais.

9.4.       Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimo, nes neproporcingai varžo atsakovių teises.

10.       Ieškovas P. S. pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Ieškovas ieškinyje ne tik pateikė detalias faktines aplinkybes dėl tarp šalių susiklosčiusios situacijos, įskaitant ginčijamų sandorių sudarymo bei atsakovių tarpusavio ryšio ir nesąžiningumo, tačiau ir teisinius argumentus, pagrindžiančius ieškovo pareikštą reikalavimą. Be kita ko, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ir jo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas pasirinko leistiną teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai yra suformuluoti tinkamai, neegzistuoja aplinkybės, kurios būtų sudariusios pagrindą teismui daryti priešingą išvadą.

10.2.       Argumentais, kuriais atsakovės kvestionuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

10.3.       Atsakovė UAB „SPV Neringa“ neturėjo prievolės sudaryti ginčijamus sandorius su atsakove KŪB „Kopų investuotojai“. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti, siekiant sukurti situaciją, kad atsakovė UAB „SPV Neringa“ objektyviai neturėtų turto, iš kurio būtų galima išieškoti ieškovo naudai, vadinasi, sandoriai neabejotinai pažeidžia ieškovo teises. Tą patvirtina ne tik šių ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpis, bet ir atsakovių tarpusavio ryšiai, nes jos susijusios įmonės. Abiejų įmonių akcininkas yra tas pats asmuo – UAB „Auksinių kopų investuotojai“. Be to, akcininkės UAB „Auksinių kopų investuotojai“ ir atsakovės UAB „SPV Neringa“ vadovas yra tas pats asmuo – A. R..

10.4.       Atsakovės su atskirtuoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, mokėjimo pavedimo kopijos), kurie patvirtintų, kad atsakovė KŪB „Kopų investuotojai“ su atsakove UAB „SPV Neringa“ realiai atsiskaitė ir šiuo metu atsakovės UAB „SPV Neringa“ nurodoma suma yra jos banko sąskaitoje. Atsakovių su atskiruoju skundu pateikta pažyma apie atsiskaitymą, kurią pasirašė atsakovės UAB „SPV Neringa“ vadovas A. R., negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu apie lėšų pervedimą. Net jei šios lėšos buvo pervestos atsakovei, ši aplinkybė tik dar kartą įrodo nesąžiningumą, nes UAB „SPV Neringa“, gavusi šią sumą, kuri yra net 5 kartus didesnė už ieškovo reikalaujamą sumą, vis tiek negrąžino skolos ieškovui.

10.5.       Taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

15.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio (prašymo) reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu ginčija atsakovių sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, prašydamas taikyti restituciją. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad jis būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovas savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

17.       Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar ieškovo reikalavimas iš tiesų atitinka actio Pauliana taikymo sąlygas ir yra galiojantis bei neabejotinas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

18.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovo pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

19.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.).

20.       Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė UAB „SPV Neringa“ jai priklausiusį turtą, netrukus po ieškovo pakartotinės pretenzijos dėl 750 186,55 Eur grąžinimo pateikimo, perleido kitai šios bylos atsakovei KŪB „Kopų investuotojai“. Be to, remiantis bylos duomenimis, ginčijami nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių juridinių asmenų: abiejų atsakovių akcininkas yra tas pats asmuo – UAB „Auksinių kopų investuotojai“, tiek akcininkės UAB „Auksinių kopų investuotojai“, tiek atsakovės UAB „SPV Neringa“ vadovas yra tas pats asmuo – A. R.. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, vertinant šiuos duomenis sąžiningumo aspektu, galima būtų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimai egzistuojančios grėsmės.

22.       Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-302/2021; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-492-553/2024, 19 punktas).  Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti atsakovių UAB „SPV Neringa“ ir KŪB „Kopų investuotojai“ nekilnojamojo turto perleidimo sandorius 750 186,55 Eur apimtyje negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei taikyti restituciją, kurios tikslas – grąžinti atsakoves į pradinę, iki ginčijamų sandorių sudarymo buvusią padėtį. Šioje byloje reikalavimo dėl konkrečios pinigų sumos (skolos) priteisimo ieškovas nereiškė. Nepaisant to, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštavo atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą, iš esmės nepagrįsdamas kaip turto areštu bus užtikrintas būsimas ieškovui galbūt palankus teismo sprendimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo įvykdymas.

24.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – ne tik neatitinka ieškiniu pareikšto materialinio reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, bet ir jo neužtikrina. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovėms taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Kadangi laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma, todėl skundžiama nutartis naikinama, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, panaikinus skundžiamą nutartį, svarstyti klausimo dėl kitokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, kurios atitiktų ieškovo pareikštą materialinį reikalavimą ir jį užtikrintų, nėra galimybės, nes, visų pirma, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nevertino pirmosios instancijos teismas ir dėl ko skundžiamoje nutartyje nepasisakė (šiuo atveju – dėl kitokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo), be to, remiantis dipozityvumo principu, suformuluoti konkrečius reikalavimus ir prašymus turi teisę tik bylos šalis. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, panaikinus skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui nėra užkirstas kelias teikti naują prašymą dėl kitokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atitinkančių jo pareikštus materialiuosius reikalavimus, taikymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo P. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė