Baudžiamoji byla Nr. 1-3196-859/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44845-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6.; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės, pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsiskyręs, dirbantis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

M. K. 2019 m. spalio 20 d., apie 01.59 val., Vilniuje, G. V. gatvėje, vairavo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. 

M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2019 m. spalio 19 d. nuo 20.00 val. iki 2019 m. spalio 20 d. 01.00 val., būdamas šventėje, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė porą butelių alaus ir 100-150 gr. viskio. Tada 2019 m. spalio 20 d. apie 01.00 val., būdamas neblaivus, automobiliu „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš sodybos namo. Važiuojant Vilniuje, G. V. gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu du kartus patikrino neblaivumą, bei nustatė girtumo laipsnį. Prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, bei sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu –  1,56 promilių. Patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 32)

Be M. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje nustatyti duomenys:

- BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, kad privatus asmuo pranešė, jog pavojingai manevruodamas ir vingiuodamas po kelią, nuo Molėtų pusės į Vilnių įvažiavo asmuo vairuodamas automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Įtariama, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 5). Papildomoje informacijoje apie įvykį nustatyta, kad M. K. vairavo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkotesterio matuoklio pagalba buvo nustatytas 1,57 promilės girtumas;

- vyriausiojo patrulio J. S. tarnybinio pranešimo duomenys, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 01.52 val. iš VPK – OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, G. V. g. važiuoja automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galima neblaivus. Nuvykus į nurodytą vietą pastebėtas automobilis "Renault Clio" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo M. K., o nuo jo sklido alkoholio kvapas. M. K. paaiškino, kad vartojo alkoholį. Alkotesteriu 01.59 val. jam nustatytas 1,56 promilių girtumo laipsnis, antras pūtimas 02.18 val. 1,57 promilių girtumo laipsnis. M. K. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l 4);

- liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės yra analogiški tarnybinio pranešimo duomenims (b. l. 4, 25);

- vyriausiosios patrulės I. M. tarnybinio pranešimo duomenys, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 03.00 val. G. V. gatvėje iš ekipažo V1711 perėmė M. K., kuris vairavo automobilį "Renault" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (b. l. 3);        

- liudytojo E. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. spalio 12 d., pažįstamam M. K. paprašius, davė automobilio Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, raktelius ir registracijos dokumentą, ir leido vairuoti automobilį. Automobilis stovėjo nenaudojamas, todėl E. O. leido pasinaudoti pažįstamam juo važinėtis. 2019 m. spalio 20 d. ryte jam paskambino M. K., ir pasakė, kad jį vairuojantį automobilį sulaikė policija. M. K. prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Kur M. K., vartojo alkoholį tą vakarą jis nežino (b. l. 23);

- Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d. 01.55 val. M. K. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. M. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 40 min., jis buvo patikrintas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0129: pirmasis tikrinimas 01.59 val. – 1,56 promilių, antrasis tikrinimas 02.18 val. – 1,57 promilių (b. l. 11);

- 2019 m. spalio 20 d. 02.18 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB - 0129, patikros Nr. 1141586, M. K. nustatytas  1,57 promilių girtumas ( b. l. 14);

- 2019 m. spalio 20 d. 01.59 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB - 0129, patikros Nr. 1141586, M. K. nustatytas  1,56 promilių girtumas (b. l. 15);

- Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 1141586 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0129“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (b. l. 13).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 2

Aukščiau aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus, t. y. jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismo pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 - 4 dalys), kad M. K., 2019 m. liepos 11 d., apie 01.59 val., Vilniuje, G. V. gatvėje, vairavo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatyta 1,56 promilių neblaivumas. Veika kvalifikuota teisingai kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, prašo jam paskirtą baudą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 51).

Dėl bausmės skyrimo.

Už BK 2811  straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę M. K., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, tačiau žala nepadaryta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: neteistas (b. l. 35), administracine tvarka baustas (b. l. 36), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nėra. 

Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią, iš straipsnio sankcijoje įtvirtintų, bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam – 60 MGL (BK 41 straipsnis, 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis, 54 straipsnio 1-2 dalys, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl skirta 60 MGL dydžio bauda sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama 40 MGL dydžio bauda (BK 641 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 20 d. 01.59 val. iki 2019 m. spalio 20 d. 11.33 val. (viena diena) (b. l. 39). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

M. K. prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis. Atsižvelgiant į M. K. prašymą, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, jam nustatytinas dvylikos mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių taikymo paskirtį – jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtintos baudžiamųjų poveikio priemonių rūšys, kurios teismo gali būti skiriamos kartu su bausme. Viena tokių yra turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise.

Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką vienos baudžiamųjų poveikio priemonių – turto konfiskavimo, srityje, pažymėjo, kad apskritai, baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, jomis neišvengiamai gali būti ribojamos tokios teisės kaip nuosavybė. Be to, šios priemonės turi ir nubaudimo elementų. Ir visgi, kasacinis teismas padarė išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja asmeniui paskirtos bausmės (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-186-942/2018).

Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

M. K. nusikaltimui daryti tiesiogiai naudojo automobilį „Renault Clio“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – privalomai konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 17). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiu atveju, kai šis turtas priklauso tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, iš M. K. išieškotina automobilio „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, kuri VšĮ „Emprekis“ duomenimis sudaro 562 EUR (b. l. 16) (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 1, 3, 5-6 dalys).

Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

M. K. nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Neblaivus vairuodamas automobilį  jis kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Būdamas vidutinio girtumo laipsnio šiurkščiai pažeidė KET 14 punktą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą M. K. uždrausti naudotis šia specialia teise 2 metų (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 68 straipsnio 1-2 dalys), šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 20 d. (b. l. 55-58).

Dėl kardomųjų priemonių

Paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 46), o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą – Vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prie bylos viršelio, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 42), o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 44), o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 60 MGL (3000 EUR) dydžio baudą, kurią sumažinti 1/3 paskiriant sumažintą 40 MGL (2000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. K. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 20 d. 01.59 val. iki 2019 m. spalio 20 d. 11.33 val. (vieną dieną) įskaityti į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 EUR) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, M. K. nustatyti dvylikos mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant 158 EUR dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį 162 EUR dydžio įmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš M. K. automobilio „Renault Clio“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 562 EUR valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. K., skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nuo 2019 m. spalio 20 d.

 Kardomąją priemonę – dokumento (Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą - Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti M. K., kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 158 EUR dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 162 EUR dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jus turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                   Vladimir Berezovskij