Administracinė byla Nr. eA-3150-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00180-2017-6

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų P. K., L. P., P. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. K., L. P., P. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“ skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai P. K., L. P., P. S. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fabilita“ skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 19-1251(4.6.) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) įpareigoti Administraciją per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 1-289 „Dėl Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ pakeitimo“, t. y. atlikti sąnaudų bei naudos analizę ir kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Taryba 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-335 nusprendė prašyti Tarnybą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų dalis (duomenys neskelbtini) gatvei tiesti ir jai eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams statyti. Skundžiamu sprendimu Taryba nusprendė pradėti pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, kurie galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais suprojektuoti teritorijos gatvių ir kelių tinklui įrengti bei eksploatuoti, tam tikrų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
3. Pareiškėjai nurodė, kad jie 2015 metais kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1-289 dalį, kuria buvo nuspręsta prašyti Tarnybą paimti visuomenės poreikiams tik dalį jiems priklausančių žemės sklypų. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi administracinę bylą dėl Tarybos 2015 m. spalio 22 sprendimo Nr. 1289 dalies panaikinimo nutraukė, konstatavęs, jog pareiškėjų ginčijamas sprendimas yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo stadijoje, todėl teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti skundžiamas teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi nurodytą Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjai akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 3 punktais, nurodė, jog žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, privalo atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Pareiškėjų manymu, po 2016 m. liepos 7 d., t. y. įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarčiai, Administracija privalėjo nedelsdama atlikti sąnaudų ir naudos analizę bei kreiptis į Tarnybą dėl pareiškėjams priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Kadangi atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, 2016 m. rugsėjo 19 d. kreiptasi į Administraciją ir Tarybą su prašymu tęsti pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tačiau Administracija vilkino sprendimo priėmimą ir tik 2017 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą, kad artimiausiu metu 2015 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 1-289 nurodytų žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nevykdys.
4. Pareiškėjų teigimu, numatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiką, todėl Panevėžio miesto savivaldybei manant, jog teritorija, į kurią patenka ir pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, artimiausiu metu nebus reikalinga visuomenės poreikiams, ji turi visas galimybes ir pareigą pakeisti galiojančius teritorijų planavimo planus, kuriais buvo numatytas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Tačiau jei tokie sprendimai nepriimami, o pareiškėjų nuosavybės teisės be įstatyminio pagrindo yra apribotos, susidariusi situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1121/2007 ir teigė, kad Tarybos sprendimo 2 punktas turi imperatyvų pobūdį ir reiškia, kad Administracija sąnaudų ir naudos analizę atlikti bei į Tarnybą kreiptis privalo per protingus ir pakankamus šiems darbams atlikti terminus, juos skaičiuojant nuo minėtos pareigos atsiradimo dienos, t. y. nuo Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo įsigaliojimo. Pareiškėjų teigimu, tai, kad per 2-3 metus neatliekami jokie veiksmai, rodo Administracijos piktnaudžiavimą. Taryba, 2014 m. spalio 23 d. priėmusi sprendimą Nr. 1-335, privalėjo numatyti ir finansines lėšas jam įgyvendinti, tačiau tokių lėšų nei 2014 metų biudžete, nei 2015, 2016 ir 2017 metų biudžetuose nebuvo numatyta. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jeigu Panevėžio miesto savivaldybė nebeplanuoja tiesti aplinkkelio, ji privalo pakeisti teritorijų planavimo dokumentus. Tai leistų pareiškėjams pakeisti turimų žemės sklypų paskirtį ir netrukdomai įgyvendinti savininkų teises.
5. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės taryba atsiliepimais į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
6. Administracija ir Taryba rėmėsi Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintomis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis ir teigė, kad Panevėžio miesto savivaldybė 2017-2019 m. nenumato įgyvendinti Panevėžio pietinio aplinkkelio įrengimo projekto, kurį vykdant reikėtų paimti visuomenės poreikiams 2015 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 1-289 išvardytų žemės sklypų dalis, ir šiam tikslui nenumatė lėšų. Panevėžio miesto savivaldybė, įvertinusi, kad 2019 metais bus įrengiami nauji lietaus nuotekų surinkimo šuliniai (duomenys neskelbtini) gatvėje, 2017 metais prioritetą teikia žemės paėmimui visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) gatvei įrengti, kadangi 2016 metais pradėtas vykdyti pagal Lietuvos 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas finansuojamas projektas „Lietaus vandens surinkimo, valymo ir nuotekų bei drenažo sistemų projektavimas, diegimas ir renovavimas". 2014 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 1-335 ir 2015 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 1-289, kuriais buvo nuspręsta prašyti Tarnybos paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų dalis, o Administracija įgaliota atlikti veiksmus, nurodytus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse, nenumatyta jokių konkrečių žemės paėmimo visuomenės poreikiams terminų ir nenustatytas terminas, iki kada nurodyti veiksmai turi būti atliekami. Administracija ir Taryba tvirtino, kad 2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1-335 ir 2015 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 1-289 nesukūrė pareiškėjams subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu atlikti sąnaudų ir naudos analizę bei kreiptis į Tarnybą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Administracija ir Taryba pabrėžė, kad Panevėžio miesto savivaldybė neatsisako įgyvendinti sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams iš pareiškėjų, tačiau jų įgyvendinimas atidėtas dėl objektyvių priežasčių.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad negali daryti įtakos Administracijai priimant sprendimus dėl kreipimosi į Tarnybos Panevėžio skyrių žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslu. Administracija kompetentinga savarankiškai spręsti dėl Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktu pavestos teritorijų planavimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo funkcijos. Tarnybos Panevėžio skyrius patvirtino, kad Administracija nėra pateikusi prašymo paimti visuomenės poreikiams ginčijamame Tarybos sprendime išvardintų žemės sklypų dalis, o Tarnybos vadovas sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nėra priėmęs.

II.

8. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
9. Teismas rėmėsi CK 4.67 straipsniu, 4.93 straipsnio 4 dalimi, 4.100 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 1 dalimi, Taisyklėmis ir darė išvadą, kad sąnaudų ir naudos analizės atlikimas yra viena iš būtinųjų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapų. Teismas pažymėjo, kad, priėmusi sprendimą paimti iš privačių žemės savininkų sklypus keliams ((duomenys neskelbtini) gatvei) tiesti ir jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams statyti, Taryba įgaliojo Administraciją atlikti Taisyklių 3 punkte nurodytą sąnaudų ir naudos analizę. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Administracijos pareigos atlikti sąnaudų ir naudos analizę, tačiau keliamas ginčas dėl šio pavedimo įvykdymo termino.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Taryba, 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 2 punktu pavedusi Administracijai atlikti sąnaudų ir naudos analizę, šio pavedimo atlikimo termino nenustatė. Teismo vertinimu, termino, per kurį suinteresuota institucija privalo atlikti sąnaudų ir naudos analizę, nenumato ir žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos. Teismas rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsnio 32 punktu, Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi ir darė išvadą, kad pareiškėjai rėmėsi teisės normomis, nustatančiomis Administracijai pareigą įvykdyti pavedimą, t. y. atlikti sąnaudų ir naudos analizę, tačiau jokių konkrečių terminų ar momento, iki kada nurodytas veiksmas turi būti atliktas, nėra numatyta. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodyti teisės aktai ir juose įtvirtintos nuostatos nesuteikė pareiškėjams subjektinių teisių reikalauti, jog Administracija konkrečiu laiko momentu atliktų sąnaudų ir naudos analizę, būtiną paimant 2015 m. spalio 22 d. sprendime Nr.1-289 nurodytas pareiškėjams priklausančių žemės sklypų teritorijas. Teismas vertino, kad pagrįstų lūkesčių, jog Administracija konkrečiai apibrėžtu laiko momentu pradės vykdyti kelių ((duomenys neskelbtini) gatvės) ir jiems eksploatuoti reikalingų visuomenės reikmėms skirtų inžinierinių statinių statybai reikalingos žemės paėmimo procedūrą ir tuo reikalu atliks sąnaudų ir naudos analizę, nėra sukūrusi ir pareiškėjams pateiktais raštais.
11. Administracijos ir Tarybos argumentus, jog 2015 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 1-289 išvardytų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, tarp jų – ir sąnaudų bei naudos analizės atlikimas, artimiausiu laiku nebus vykdomos, kadangi Panevėžio miesto savivaldybė nėra suplanavusi 2017-2019 metais įgyvendinti Panevėžio pietinio aplinkkelio įrengimo projektą, teismas pripažino kaip pagrindžiančius ginčijamą sprendimą.
12. Teismas vertino, kad pareiškėjai kritikuoja netinkamą Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto sudarymą iš jo lėšų administravimą. Teismas rėmėsi Konstitucijos 119 straipsniu, 120 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 104 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi ir nevertino Administracijos veiklos miesto gatvių tiesimo ir priežiūros tikslu administruojant savivaldybės biudžeto asignavimus bei kitus piniginius išteklius, organizuojant savivaldybės biudžeto vykdymą.

III.

13. Pareiškėjai P. K., UAB „Fabilita“, L. P. ir P. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti: panaikinti Administracijos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 19-1251(4.6); įpareigoti Administraciją per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Tarnybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 1-289, t. y. atlikti sąnaudų ir naudos analizę bei kreiptis į Tarnybą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
14. Pareiškėjai sutinka, kad nei Tarybos sprendimuose, nei teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių terminų, per kuriuos atsakovas privalo atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Pareiškėjų manymu, tiek Tarybos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1-289 vykdymas, tiek Taisyklėse nustatytos sąnaudų ir naudos analizės procedūros vykdymas turi būti atliekamas sistemiškai taikant ir aiškinant tiek šiuos santykius tiesiogiai reglamentuojančias Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatas, tiek Viešojo administravimo įstatyme nustatytas bendro pobūdžio taisykles ir principus. Pareiškėjų teigimu, teisės aktuose nesant nustatyto konkretaus termino, atsakovas pareigą atlikti sąnaudų ir naudos analizę privalėjo atlikti per protingą ir pakankamą šiems darbams atlikti terminą. Pareiškėjų nuomone, dveji metai yra daugiau nei pakankamas terminas atlikti sąnaudų ir naudos analizės procedūrą. Pareiškėjai tvirtina, kad teismas turėjo konstatuoti ne skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumą, bet ginčo santykius reglamentuojančiose teisės normose egzistuojančią teisinio reguliavimo spragą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir teigia, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas, nenustatant terminų, per kuriuos turi būti pradedama ir atlikta sąnaudų ir naudos analizės procedūra, yra neapibrėžtas ir neaiškus, suteikiantis suinteresuotai institucijai neribotas galimybes vilkinti pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, piktnaudžiauti turimais viešojo administravimo įgaliojimais, todėl prieštarauja teisinės valstybės principui. Pareiškėjai atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 pateiktus išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes dėl galiojančiais detaliaisiais planais pareiškėjų sklypams nustatyto naudojimo režimo (inžinerinei infrastruktūrai, t. y. bendrajame plane numatyto miesto aplinkkelio tiesimui) ir pažymi, kad tokie atsakovo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai tiesiogiai daro įtaką pareiškėjų nuosavybės teisių įgyvendinimui, todėl jų įgyvendinimas privalo būti proporcingas. Pareiškėjai pažymi, kad kai Administracija detaliuoju planu nustato tam tikrai privačiai teritorijai visuomeninį poreikį (naudojimo būdą), ji de facto nustato privačios nuosavybės teisės apribojimus. Kai toks nuosavybės teisės ribojimas tęsiasi neapibrėžtą laiką, pareiškėjų manymu, tai nesuderinama nei su Konstitucijos 23 straipsnio nuostatomis, nei su teisinės valstybės principais. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad ginčas yra ne dėl gatvės tiesimo (darbų atlikimo) ar kompensacijų sumokėjimo visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkams, bet tik dėl sąnaudų ir naudos analizės procedūros atlikimo.
15. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinį atmesti.
16. Atsakovas pabrėžia, kad joks teisės aktas nenumato termino, per kurį turi būti atlikta sąnaudų ir naudos analizė dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Atsakovo nuomone, tokios analizės atlikimas yra sąlygojamas objektyvių priežasčių ir atsižvelgiant į Tarybos sprendimu patvirtintą metinį savivaldybės biudžetą, veiklos planą, socialinės ir ekonominės plėtros programas. Atsakovas paaiškina, kad Administracija jai priskirtas funkcijas vykdo pagal turimas lėšas, kurios yra ribotos. Šiuo metu teikiamas pirmumas jau esamų pagrindinių miesto gatvių remontui ir rekonstravimui bei eismo saugumui gerinti kur yra dideli transporto srautai. Atsakovo nuomone, priimti Tarybos sprendimai nesukuria pareiškėjams subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu atlikti sąnaudų ir naudos analizę bei kreiptis į Tarnybą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Atsakovas pažymi, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymas nėra saistomas Viešojo administravimo įstatymo normų. Kadangi teisės aktai nenumato konkrečių terminų ar momento, iki kada turi būti atlikta sąnaudų ir naudos analizė, Tarybos sprendimais pareiškėjams nėra sukurti pagrįsti lūkesčiai, kad Administracija konkrečiai apibrėžtu laiko momentu pradės vykdyti kelių ir jiems eksploatuoti reikalingų visuomenės reikmėms skirtų inžinerinių statinių statybai reikalingos žemės paėmimo procedūrą ir atliks sąnaudų ir naudos analizę. Atsakovas pabrėžia, kad neatsisako tęsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros arba ją nutraukti, tik šios procedūros įgyvendinimas dėl objektyvių priežasčių atidedamas vėlesniam laikui.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba pabrėžia, kad teisės aktai nenumato terminų paimti piliečių turimą turtą visuomenės poreikiams ir nesuteikia piliečiams subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu konkrečią žemę ar kitą turtą paimti visuomenės poreikiams. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad neturi kompetencijos daryti įtaką Administracijai, jog ji priimtų atitinkamus sprendimus dėl kreipimosi į Tarnybos Panevėžio skyrių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsisakymo vykdyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos priimtus sprendimus.
19. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ ir jį papildžiusiu  2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289, nusprendė prašyti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos paimti visuomenės poreikiams iš pareiškėjų jiems priklausančias, atitinkamas žemės sklypų dalis, t.y., šiais sprendimais Panevėžio miesto savivaldybės taryba inicijavo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
20. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ 2 punktu taip pat įgaliojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, numatytus teisės aktuose, kurie reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras bei teikti atitinkamoms institucijoms prašymus ir dokumentus, susijusius su numatytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis.
21. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija, kuri tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.; 29 str. 8 d.). Savivaldybės administracijos direktorius taip pat yra ir savivaldybės administracijos vadovas, kuriai taip pat pavesta   savivaldybės teritorijoje organizuoti ir kontroliuoti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pačiai juos įgyvendinti (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 2 d.; 30 str. 2 d. 1 p.).
22. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ ir jį papildžiusiu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai duoti pavedimai yra privalomi ir juos Panevėžio miesto savivaldybės administracija privalo vykdyti.
23. Byloje duomenų, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba teisės aktų nustatyta tvarka būtų panaikinusi, pakeitusi ar sustabdžiusi minėtų sprendimų galiojimą, nėra. Tai reiškia, kad šie sprendimai galioja ir juos turi vykdyti ta institucija, kuriai pavesta tai daryti - Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Todėl atsakovo atsisakymas, nesant atitinkamo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl tolesnio Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ ir jį papildžiusio 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1-289 vykdymo, yra viršijantis jam suteiktos kompetencijos ribas, nes teisė nuspręsti vykdyti toliau, ar nevykdyti šiuos sprendimus, ar sustabdyti jų vykdymą ir panašiai, yra suteikta tai institucijai, kuri ir priėmė šiuos sprendimus, būtent  Panevėžio miesto savivaldybės tarybai.
24. Iš ginčijamo  Panevėžio miesto savivaldybės administracijos  2017 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 19-1251(4.6.) matyti, kad atsisakymas vykdyti minėtus Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimus iš esmės grindžiamas tuo, jog  Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017m. patvirtintame biudžete nėra skirta lėšų, minėtų savivaldybės tarybos sprendimų vykdymui, bei tuo, kad teisės aktai nenustato jokių terminų per kuriuos turi būti įvykdytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
25. Šiuo atveju lėšų 2017 m. biudžete, betarpiškai minėtų sprendimų vykdymui nenumatymas,  gali sudaryti tik pagrįstas prielaidas manyti, jog Panevėžio miesto savivaldybės taryba galimai 2017 m. neketina įgyvendinti šių sprendimų. Tačiau tai tėra tik spėjimas, nes nėra aiškiai išreikšta valia kompetentingos šiuo klausimu institucijos - Panevėžio miesto savivaldybės tarybos. 
26. Šalys sutinka ir dėl to nėra ginčo, kad teisės aktai, reglamentuojantys aptariamus teisinius santykius, nenustato jokių terminų per kuriuos turi būti surinkta reikiama informacija bei parengti kiti duomenys (sąnaudų ir naudos analizė ir kt.), kurių reikia kreipiantis su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ 2 punkte duotas pavedimas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai atlikti veiksmus, numatytus teisės aktuose, kurie reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras bei teikti atitinkamoms institucijoms prašymus ir dokumentus, susijusius su numatytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, nenustatant jokių terminų reiškia, kad šiuos veiksmus Panevėžio miesto savivaldybės administracija turėjo pradėti vykdyti nedelsiant, per protingus terminus, kurie yra reikalingi jiems atlikti.
27. Atsakovas pripažįsta, kad iki šiol nėra atlikęs jokių veiksmų, o ginčijamu sprendimu atsisako juos  vykdyti ir ateityje.
28. Apibendrinus darytina išvada, kad tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes jais yra viršijamos jam suteiktos kompetencijos ribos, o tuo pačiu yra vilkinamas ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimas (ABTĮ 3 str.).
29. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas, tačiau tik iš dalies, įpareigojant atsakovą pradėti vykdyti minėtus savivaldybės tarybos sprendimus, nenustatant terminų per kuriuos jie turi įvykdyti, nes šių veiksmų atlikimas yra susijęs su tokiomis laiko sąnaudomis, kurių prognozuoti į ateitį nėra galimybių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų P. K., L. P., P. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjų P. K., L. P., P. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“ skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pradėti vykdyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ (su jo pakeitimais padarytais 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289).

Sprendimas neskundžiamas.