VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 29 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,
sekretoriaujant Vilenai Jančevskai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balic Transline“ atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RETAL Lithuania“ atstovei Olgai Šokaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balic Transline“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RETAL Lithuania“ dėl nuotolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 850 Eur nuostolių atlyginimo, 7,5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį dalyje dėl 2 100 Eur tenkinti pilnai. Nurodė, jog atsakovė atlygino 750 Eur krovinio perpakavimo išlaidas ieškovei, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimų atsisako. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 2021-07-13 tarp UAB „Retal Lithuania“ ir UAB „Baltic transline transport“ buvo sudaryta Krovinio pervežimo užsakymas - sutartis Nr. TOT21-1702, kuria ieškovas įsipareigojo nugabenti plastiko ruošinius (PET) (toliau – Krovinys) iš UAB „Retal Lithuania“ adresu Fabriko g. 14A, 25121, Lentvaris, Trakų r., į RETAL BALKAN EOOD, adresu 3th km National Road Trikala-Larisa, Trikala, 42100, Graikija. Faktiškai Krovinį vežė UAB „Baltic transline“ pasitelktas vežėjas SIA Zirka.
2021-07-23 transporto priemonei atvykus į iškrovimo vietą Graikijoje, Krovinio iškrovimo metu buvo pastebėta, jog keletas krovinio pakuočių pažeista, apatinės dėžės susmukusios. Dėl šios priežasties gavėjas atsisakė priimti Krovinį ir gavėjo darbuotojai sukrovė Krovinį atgal.
Krovinys nebuvo kraunamas tvarkingai. 2021-07-23 atsakovas buvo nedelsiant informuotas apie situaciją el. paštu, pateikiant nuotraukas iš iškrovimo vietos iš kurių akivaizdžiai buvo matyti, kad Krovinys buvo pakrautas atgal netinkamai. Nepaisant to, 2021-07-23 atsakovo atstovas nurodė Krovinį vežti atgal į Lentvarį, šalių atstovai aptarė Krovinio grąžinimo kainą.
2021-07-23 šalių susirašinėjimo eigoje, ieškovo atstovė pateikė pakrauto Krovinio nuotrauką ir nurodė, kad dėl esamo pakrovimo netgi neužsidarė puspriekabės durys. Ieškovo atstovė dar kartą paprašė atsakovo atstovo instrukcijų ar šiek tiek patvarkius Krovinį (kad užsidarytų durys) tikrai važiuoti atgal į ką atsakovo atstovas atsakė, norintis būti informuotas, kai Krovinys pasieks Lentvarį.
Transporto priemonei pajudėjus iš gavėjo teritorijos, ji buvo sustabdyta Graikijos policijos pareigūnų, kurie sprendė, kad Krovinys buvo pakrautas netinkamai, kas kėlė pavojų transporto priemonės stabilumui, ko pasėkoje ji negalėjo saugiai dalyvauti eisme. Dėl to Graikijos policija paskyrė baudas – 2100 Eur (750 Eur vairuotojui, 750 Eur vežėjo įmonei ir 600 Eur siuntėjui). Policijos pareigūnai iš vairuotojo paėmė visus vežimo dokumentus bei uždraudė pajudėti iš sustojimo vietos, kol Krovinys nebus tvarkingai perkrautas.
2021-07-27 ieškovas vis dar ieškojo sandėlių Graikijoje, kuriuose būtų galima perkrauti ir perpakuoti Krovinį, kad transporto priemonė galėtų toliau vykdyti instrukcijas ir grąžinti Krovinį atgal atsakovui, tačiau nesėkmingai. Taip pat buvo teikiamos užklausos atsakovui dėl gautų baudų apmokėjimo, bei galimybių persikrauti Krovinį iškrovimo vietoje.
Nors Atsakovas buvo nedelsiant informuotas apie susidariusią situaciją, tačiau pats nesiėmė spręsti situacijos. Priešingai 2021-07-28 susirašinėjime reikalavo, kad vežėjas spręstų situaciją ir apmokėtų baudas bei padengtų Krovinio perpakavimo kaštus, nurodydamas, kad atsakomybės klausimas bus sprendžiamas Kroviniui grįžus į Lietuvą. Dėl šios priežasties, ieškovas priėmė sprendimą apmokėti baudas ir finansuoti Krovinio perkrovimo – perpakavimo išlaidas, nurodydamas, kad reikalaus atsakovės kompensuoti šiuos kaštus.
2021-07-28 ieškovas sumokėjo 2.100 Eur baudų. 2021-07-29 SIA Zirka transporto priemonė kartu su Graikijos policijos palyda nuvyko į artimiausius sandėlius krovinio perpakavimui.
2021-07-30 ieškovas bankiniu pavedimu atliko mokėjimą perpakavimo darbus atliekančiai įmonei Boutlas Christos bendrai 750 Eur sumai. Patvirtinus piniginių lėšų gavimą prasidėjo krovinio perpakavimo darbai. Ieškovas apie įvykį informavo draudimo bendrovę ERGO, kuri atsiuntė savo nepriklausomą ekspertą įvertinti perkraunamo krovinio būklę, bei nustatyti pažeidimo atsiradimo priežastis. 2021-07-30 atlikus Krovinio apžiūrą bei saugiai perpakavus Krovinį, Graikijos policija davė leidimą išvykti.
2021-08-02 gauta nepriklausomo eksperto International Insurance Services E.P.E. išvada Nr. C/058/21, kurioje nurodyta Krovinio pažeidimo priežastis (kuri buvo pirminio pristatymo metu) – pasirinkta netinkama Krovinio pakuotė. Krovinio pakuotė nebuvo pakankamai tvirta, kad atlaikytų Krovinio pakrovimą dviem aukštais. Viršuje sukrautos paletės judėdamos pažeidė apačioje esančias pakuotes. To būtų galima išvengti tik tuo atveju, jeigu apačioje sukrauto krovinio išorinė pakuotės dalis būtų buvusi tvirtesnė ir galėjusi atlaikyti viršuje sukrauto Krovinio svorį. Išvadoje taip pat pažymėta, jog nepaisant apgadinto krovinio dalies, kurį sudarė vos 8 proc. viso krovinio, Gavėjas galėjo likusį priimti, išrūšiuoti ir panaudoti gamyboje.
2021-08-04 ieškovas pristatė Krovinį atgal atsakovui. 2021-08-06 faktinis vežėjas SIA Zirka pareiškė pretenziją ieškovui, kad dėl su Kroviniu susijusių problemų, jis patyrė prastovų dėl kurių negavo 760 Eur pajamų ir reikalavo ieškovo atlyginti šiuos nuostolius. 2021-08-13 ieškovas pateikė sąskaitą ir pretenzija atsakovui, kuria pareikalavo atlyginti 3 610 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 2 100 Eur baudų apmokėjimas, 750 Eur Krovinio perkrovimas ir perpakavimas, 760 Eur SIA Zirka nuostoliai dėl prastovų. 2021-08-18 atsakovas pateikė atsakymą, kurią atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą, vėliau 2021-09-19 pateikė papildomus argumentus, kodėl atsisako tenkinti ieškovo pretenziją. Vėlesniame susirašinėjime el. paštu, atsakovas sutiko kompensuoti Krovinio perkrovimo – perpakavimo išlaidas, jeigu ginčas būtų išspręstas taikiai. Visgi šalims nepavyko ginčo taikiai išspręsti nepavyko, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, jog krovinys buvo stabilus viso pervežimo metu ir nekėlė grėsmės eismo saugumo reikalavimams iki pat jo atvežimo pas gavėją momento. Krovinio apgadinimo aplinkybė paaiškėjo tik Ieškovui atvykus pas gavėją ir iškraunant krovinį, kai buvo pastebėta, kad kelios dėžės yra pažeistos. Gavėjui atsisakius priimti krovinį dėl tikėtino likusio krovinio užterštumo, UAB „RETAL Lithuania“ nutarė susigrąžinti visą krovinį atgal į Lietuvą. Šiam pervežimui Atsakovas su Ieškovu sudarė naują pervežimo sutartį Nr. TIT21-0697 už atskirą mokestį. Iškrautos dėžės buvo pakrautos atgal į tą pačią ieškovės puspriekabę atsakovei nedalyvaujant.
Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu argumentu, kad UAB „RETAL Lithuania“ buvo pateikta visa informacija apie krovinio būklę bei netinkamą pakrovimą ir kad tariamai ja vadovaudamasis UAB „RETAL Lithuania“ davė instrukcijas vežti netinkamai pakrautą krovinį ir dėl to prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.
Pažymėtina, kad iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovė tik informavo atsakovę, kad krovinys yra pažeistas ir, kad gavėjas atsisako jį priimti, vėliau buvo derinamos krovinio grąžinimo atgal į Lietuvą sąlygos. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokio susirašinėjimo, kuris ?rodytu, kad atsakovė buvo nurodęs ieškovė vežti netinkamai perkrauta krovini ir dėl to gali kilti grėsmė eismo saugumui.
Atvirkščiai, kaip matyti iš susirašinėjimo, ieškovė, būdama pervežimo profesionale, neįspėjo atsakovės, jog toks pakrovimas, kaip pavaizduota laiške pridėtose nuotraukose yra netinkamas ir kelia grėsmę eismo saugumui. Atsakovė, nebūdama pervežimų profesionalu to negalėjo numatyti.
Be to, atsakovė tebuvo informuota, kad „durys vis dar neužsidaro“, kas sudarė pagrindą atsakovei tikėtis, kad galiausiai krovinys bus sutvarkytas.
Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji krovinio pervežimą kuravo nuo pat pradžių. Vairuotojas Krovinio pakrovimo vietoje turėjo pastebėjimą, kad nesaugiai pakrautas Krovinys, tačiau sandėlininkai paaiškino, kad taip visada krauna, todėl gali važiuoti drąsiai. Vairuotojas pristatęs krovinį į paskirties tašką ir atidaręs puspriekabės duris pamatė, kad apatinės krovinio dėžės yra suspaustos. Graikai atsisakė priimti krovinį, nes pradėjus iškrovimą dėžės pradėjo byrėti. Tada pradėjo produkciją krauti atgal ir liepė vairuotojui važiuoti. Ji (liudytoja)apie susiklosčiusią situaciją nuolat informavo siuntėją. Bendravo telefonu, siuntė nuotraukas. Siuntėjas nurodė grąžinti krovinį atgal į Lentvarį. Siuntėjas planavo krovinį pakrauti į dvi priekabas ir vėl vežti į Graikiją. Važiuojant atgal vairuotojas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes krovinys buvo nesaugiai pakrypęs.
Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu parodė, jog dėl susitariusios situacijos bendravo su ieškovės atstove R. D.. Ji neminėjo, kad krovinį reiktų saugiai perkrauti. Kadangi prekės buvo sugadintos, nusprendė prekes grąžinti į Lietuvą. Pats klientas informavo, kad nepriima prekių, dėl sugadintos produkcijos. Kaip pakrautas krovinys jis nežinojo ir iš nuotraukų spręsti, kad krovinys pakrautas nesaugiai neturėjo. Gavo nuotraukas el. paštu, sutarė dėl prekių grąžinimo kainos ir nutarė krovinį grąžinti į Lietuvą. Transportavimo metu sugadinto krovinio klientas nepriėmė. Prekės buvo pasipylę po puspriekabę.
Ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltic transline“ ir atsakovė UAB „Retal Lithuania“ 2021-07-13 sudarė Krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. TOT21-1702, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš pakrovimo vietos (Fabriko g. 14A, Lentvaris, Trakų r. sav.) pristatyti krovinį į iškrovimo vietą (3th km National Road Trikala-Larisa, Trikala, Graikija). Ieškovė sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį su vežėju Zirka, SIA, pagal kurią vežėjas Zirka, SIA suteikti gabenimo paslaugą, numatant planuojamą pakrovimo datą – 202107-19 planuojant pristatymą gavėjo adresu 2021-07-23.
Pristačius krovinį, gavėjai pastebėjo, kad padėklai pasislinkę iš pradinių padėčių ir dėl to kai kurie iš jų buvo pažeisti, dalis krovinio pasklidę, nes jų vidiniai plastikiniai maišai buvo plyšę/atsidarę, todėl krovinį atsisakė priimti.
Iš byloje esančių el. pašto susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės atstovų, matyti, kad ieškovė informavo atsakovę apie susiklosčiusią situaciją, o atsakovė priėmė sprendimą krovinį grąžinti į pakrovimo vietą ir apie tai informavo ieškovę.
Iš į bylą pateiktų pažeidimo fiksavimo aktų matyti, jog policijos pareigūnai 2021-07-23 19.50 val. Evaggelismos vietovėje sulaikė sunkvežimį DAF, valst. Nr. LK3816, kurio išdėstymas ir pakrovimas neatitinka įstatymo 3446/06 3 straipsnio nuostatų (nesaugus pakrovimas). Taip pat krovinys buvo gabenamas be tarptautinio važtaraščio (CMR). Už šiuos pažeidimus buvo paskirtos baudos: 750 Eur vairuotojui, 750 Eur vežėjo įmonei ir 600 Eur siuntėjui. Šias baudas sumokėjo ieškovė 2021-07-28 bankiniu pavedimu.
Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog sunkvežimio prikaba kurioje buvo sukrautos prekių dėžės buvo aptraukta tentu, o priekabos šonai sutvirtinti lentomis. Kaip teismo posėdžio metu parodė šalių atstovai ir liudytoja R. D., krovinį pakrovė siuntėja (atsakovė). Vežėjo vairuotojas turėjo pastabų dėl nesaugiai pakrauto krovinio, tačiau CMR važtaraščio LV-0843502 18 grafoje jokių pastabų dėl krovinio netinkamos pakuotės ar pakrovimo nėra.
Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Taigi, jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka anksčiau minėtas sąlygas, jai taikytina CMR konvencija, tačiau Konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. Tokiam CMR konvencijos taikymo aiškinimui neturi įtakos tarptautinio vežimo sutarties sudarymo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 26 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad krovinys (jo dalis) nebuvo prarastas ar sugadintas. Tą patvirtina ir Patikrinimo ataskaita Nr. C/058/21, kurioje nurodyta, jog <... iš atvirų/praplyšusių maišų išbyrėjo tik nedidelė krovinio dalis, dėl to viso krovinio negalima laikyti visiškai netinkamu naudoti pagal paskirtį...>,<... gavėjai galėjo priimti krovinį, atlikti jo rūšiavimą ir pagal paskirtį panaudoti didžiąją krovinio dalį, nes tam tikruose technologinio proceso etapuose ruošiniai/buteliukai neišvengiamai plaunami/dezinfekuojami...>.
Papildomos transportavimo išlaidos atsirado dėl to, kad krovinį gabenanti transporto priemonė su tentine priekaba Graikijoje buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir dėl nesaugaus pakrovimo uždrausta tęsti pervežimą šia transporto priemone. Be to, buvo paskirta 600 Eur bauda vairuotojui už tai, kad jis gabeno sunkvežimį, priklausantį tretiesiems asmenims, be tarptautinio važtaraščio (CMR). Pažymėtina, jog ieškovė apskritai nenurodė, kokiu pagrindu reiškia reikalavimą priteisti šią paskirtą 600 Eur baudą. Ieškinyje nurodyta, jog 600 Eur bauda buvo paskirta krovinio siuntėjui. Iš į bylą pateikto pažeidimo fiksavimo akto (toliau – aktas) matyti, jog akto 2 punkto C papunktyje nurodyta, jog 600 Eur bauda skiriama savininkui. Iš pateikto rašytinio įrodymo teismas negali spręsti kam konkrečiai buvo paskirta bauda (ar krovinio, ar transporto priemonės savininkui), juolab, kad į bylą buvo pateiktas nepilnas aktas (nepateiktas tęsinys, esantis kitoje puslapio pusėje).
Tęsti pervežimą buvo leista tik perkrovus krovinį. Taigi šiuo atveju ieškovės (vežėjos) patirti nuostoliai yra susiję su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, o ne dėl žalos kroviniui.
Ieškovė, kaip vežėja (ieškovės pasitelktos faktinės vežėjos vairuotojas), buvo tiek eismo dalyvė, tiek atsakinga už tinkamos ir saugios, be kita ko, atitinkančios vežimo sutarties sąlygas, transporto priemonės kroviniui gabenti pateikimą.
Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas; vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.
Ši teisės norma imperatyviai įtvirtina vežėjo pareigą tikrinti krovinio išdėstymo ir tvirtinimo atitiktį eismo saugumo reikalavimams. Ši vežėjo pareiga nepriklauso nuo to, kas pakrovė krovinį – siuntėjas ar vežėjas. Tai, be kita ko, yra susiję su tuo, kad eismo saugumas, minėta, yra viešasis interesas ir jį užtikrinti privalo kiekvienas eismo dalyvis. O vežėjas, kaip nurodyta šios nutarties 44 punkte, yra tiek eismo dalyvis, tiek už transporto priemonę atsakingas asmuo. Be to, būtent vežėjui, kaip krovinių gabenimo specialistui, turi būti žinomi atitinkamų krovinių saugaus transportavimo reikalavimai.
Byloje nustatyta, jog pristačius krovinį gavėjams pastebėta, jog keletas krovinio pakuočių pažeista, apatinės dėžės susmukusios, prekės pabirusios. Kelių eismo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo pareiga tikrinti pakrauto krovinio išdėstymą ir tvirtinimą eismo saugumo reikalavimams, sprendžia, kad būtent vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, išskyrus atvejus, kai jis objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka. Šią aplinkybę – objektyvų negalėjimą suvokti, kad krovinio pakrovimas neatitinka eismo saugumo reikalavimų, privalo įrodyti vežėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, jog būtent vežėja turėjo pareigą patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Be to, viso krovinio vežimo metu būtent vežėja yra atsakinga už atitinkamoje valstybėje galiojančių kelių eismo taisyklių laikymąsi. Krovinio gabenimą pažeidžiant eismo saugumo reikalavimus nulėmė tai, kad kroviniui pavojingai išsikišus pro tentą vairuotojas tęsė kelionę. Aplinkybė, jog prekės buvo supakuotos į netinkamas pakuotes nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, kaip vežėja, objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas kelia pavojų eismo saugumui. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog teisinio pagrindo ieškovės patirtų papildomų krovinio transportavimo išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės netenkintinas.
Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, į bylą įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,96 Eur. Vadovaujantis CPK 92 str., iš ieškovės priteistinos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti ieškovei UAB „Balic Transline“ iš atsakovės UAB „Retal Lithuania“ 750 Eur krovinio pakavimo išlaidų nutraukti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Balic Transline, į. k. 235584990, 8,69 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėjas Ričardas Prašmuntas