Civilinė byla Nr. e2A-133-585/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00087-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.8.11.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-348-613/2020 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, ir atsakovės akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Smiltynės perkėla“ vienašalį 2018 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. 2F-37 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; atkurti vienašališkai nutrauktos sutarties Nr. 2F-37 galiojimą ir tolimesnį vykdymą; pratęsti 2018 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. 2F-37 vykdymo terminą 98 dienomis, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. 2F-37 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninį projektą atlikti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) infrastruktūros tvarkymo darbus bei parengti vykdomų darbų darbo projektinę bei išpildomąją dokumentaciją. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad ieškovė darbus pradeda nuo statybvietės perdavimo akto pasirašymo dienos ir baigia per 6 mėnesius. Į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis. Statybvietė ieškovei buvo perduota 2018 m. rugsėjo 4 d. Atsakovė 2019 m. sausio 21 d. raštu informavo ieškovę apie savo sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, remdamasi Sutarties 44.2 punktu, pagal kurį atsakovė raštu įspėjusi prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti Sutartį vienašališkai ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu ieškovė darbus atlieka aiškiai nesilaikydama nustatyto statybos darbų grafiko ir atlieka darbus taip lėtai, kad juos baigti iki termino pabaigos pasidarė aiškiai negalima.
3. Ieškovės teigimu, atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį yra nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į pačios atsakovės veiksmus, įsigytus papildomus darbus, gamtines sąlygas. Atsakovei nutarus keisti Techninio projekto Teritorijos apšvietimo dalį, dokumentacijos derinimas užtruko daugiau nei du mėnesius, o ieškovė negalėjo vykdyti darbų pagal nesuderintą projektą. Būdama įsipareigojusi darbus vykdyti tik pagal su atsakove suderintą dokumentaciją, ieškovė teritorijos apšvietimo darbus galėjo pradėti vykdyti tik 2018 m. lapkričio 12 d., gavusi suderintą projektą. Techninio projekto keitimas ir pačios atsakovės ilgas šio dokumento derinimas padarė tiesioginę įtaką darbų vykdymo grafiko laikymuisi.
4. Šalių sudarytu Darbų pakeitimo aktu Nr. 1 buvo sutarta už 63 690,64 Eur įsigyti papildomų darbų: naujai atrastų betoninių pamatų išardymo ir statybinių šiukšlių išvežimo darbus. Darbų pakeitimo aktu Nr. 2 buvo sutarta dėl dalies Techniniame projekte numatytų Teritorijos apšvietimo darbų, kurių vertė 22 218,85 Eur, bei papildomų darbų, kurių vertė 44 370,17 Eur, įsigijimo ir apmokėjimo. Nei vieni iš papildomai įsigytų darbų nebuvo aptarti pirminėje Sutarties dokumentacijoje, todėl, akivaizdu, kad rengdama darbų vykdymo grafiką ieškovė negalėjo jų įsivertinti ir numatyti papildomo laiko šiems darbams. Ieškovė nedelsdama informavo atsakovę apie papildomų darbų poreikį, tačiau atsakovės atsakymas (pritarimas) dėl darbų vykdymo ir jų apmokėjimo užtruko.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė statybvietę jai perdavė tik 2018 m. rugsėjo 4 d., tokiu būdu dėl Lietuvos klimato prisiimdama riziką, jog žiemos metu ieškovei gali tekti darbus laikinai sustabdyti dėl nepalankių gamtinių sąlygų. Šalys Sutartyje tiesiogiai numatė, kad Sutarties vykdymo metu darbų atlikimas gali būti sustabdomas dėl darbų atlikimui nepalankių gamtinių sąlygų (Sutarties 6 punktas) ir dėl šios priežasties galimas darbų grafiko pakeitimas (Sutarties 24 punktas). Atsakovė 2019 m. sausio 18 d. raštu informavo atsakovę apie poreikį darbų vykdymą kuriam laikui sustabdyti dėl nepalankių oro sąlygų.
6. Įvertinus visas aplinkybes, ieškovė negali būti laikoma pažeidusia prievolių atlikimo terminus ir jai negali kilti Sutartyje nustatyta atsakomybė už Sutarties vykdymo terminų pažeidimą. Be to, atsakovė nutraukdama Sutartį, nesilaikė favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) bei pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principų. Atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį turi būti pripažintas nepagrįstu ir negaliojančiu, o Sutartis vykdoma toliau.
7. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė priteisti iš ieškovės RUAB „LitCon“ atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ naudai 207 889,23 Eur nuostolių atlyginimo ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pažeidė Sutartį, kadangi darbus atliko nesilaikydama nustatyto grafiko ir statybos rangos darbus atliko taip lėtai, jog juos baigti iki termino pabaigos pasidarė aiškiai negalima (Rangos sutarties 44.2 punktas). Aplinkybę, kad darbai buvo atliekami nesilaikant darbų grafiko patvirtina Detali darbų atlikimo terminų ir delspinigių nustatymo suvestinė. Ieškovės neteistus veiksmus ir negalėjimą atlikti statybos rangos darbus patvirtina ir tai, kad ieškovė neturėjo savo pajėgumų atlikti statybos rangos darbus ir šiuos darbus atliko subrangovai UAB „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Pamario keliai“. Dėl to, kad ieškovė neįvykdė Sutarties, atsakovė patyrė 207 889,23 Eur dydžio nuostolius, kuriuos pagrindžia AB „Smiltynės perkėla“ parengta 2020 m. kovo 6 d. buhalterinė pažyma. Atsakovės patirtus nuostolius sudaro išlaidos laikino pravažiavimo kelio ir pėsčiųjų tako įrengimui / atstatymui, išlaidos tvorų nuomai, išlaidos apšvietimo atstatymui, sunaudotos elektros išlaidos, statybų eksperto išlaidos, išlaidos antstolio paslaugoms, teisinių paslaugų išlaidos, išlaidos tentams ant tvorų ir kitos išlaidos. Visi atsakovės patirti nuostoliai atsirado kaip ieškovės prisiimtų prievolių pagal Sutartį netinkamo vykdymo pasekmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; atsakovės priešieškinį tenkino ir priteisė atsakovei AB „Smiltynės perkėla“ iš ieškovės RUAB „Litcon“ 207 889,23 Eur nuostolių atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 822,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad per 5 mėnesius nuo statybos darbų pradžios, skaičiuojant pagal darbų vertę, buvo atlikta 20 procentų darbų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nuo darbų vykdymo pradžios, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., kai buvo perduota statybvietė, neturėjo pajėgumų atlikti darbus. Tai įrodo ir faktiniai duomenys, kad pagal Sutartį numatytus darbus atliko ne ieškovė, o jos pasamdyti subrangovai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė faktiškai Sutartimi numatytų statybos darbų nevykdė nuo 2018 m. lapkričio 26 d.
11. Teismas nustatė, kad vykdant statybos darbus vykdavo pasitarimai. Techninio projekto Teritorijos apšvietimo dalies klausimas buvo sprendžiamas 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. lapkričio 29 d., 2019 m. sausio 9 d. ir kituose pasitarimuose. Kaip matyti iš pasitarimų protokolų Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 8, Nr. 10 ieškovės atstovas vykusiuose pasitarimuose nenurodė, kad dėl techninio projekto Teritorijos apšvietimo dalies koregavimo jis laiku nespės įvykdyti Sutarties.
12. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad rangos darbai užsitęsė dėl poreikio gauti trečiųjų asmenų VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir AB „Klaipėdos vandenys“ pritarimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl trečiųjų asmenų sutikimo neturėjo įtakos ieškovės atliekamų rangos darbų terminams. Ieškovei reikalingi suderinimai galėjo būti gauti tik pačiam rangovui parengus atitinkamus darbo projekto brėžinius.
13. Teismas pažymėjo, kad tik kilus ginčui teisme ieškovė pradėjo teigti, kad papildomiems darbams atlikti jai buvo reikalingas papildomas terminas. Ieškovė nuo 2018 m. lapkričio 26 d. nevykdydama jokių statybos rangos darbų, neinicijavo Sutarties vykdymo termino pratęsimo. Net ir gavusi 2020 m. sausio 21 d. atsakovės įspėjimą apie sutarties nutraukimą po 30 dienų, ieškovė darbų neatnaujino ir nesprendė faktinio Sutarties tolimesnio vykdymo klausimo. Be to, papildomų darbų vertė sudarė tik 7,8 procentus visų Sutartyje numatytų darbų vertės. Tai negalėjo turėti įtakos tam, kad praėjus 5 mėnesiams nuo Rangos sutarties vykdymo pradžios rangovas būtų atlikęs tik 20 procentų visų numatytų darbų.
14. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 6 punkte yra numatyta rangovo teisė stabdyti darbus, kuri turi būti įforminamaa atskiru rašytiniu susitarimu. Darbų stabdymui dėl nepalankių oro sąlygų nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nebuvo įformintas papildomas susitarimas dėl darbų sustabdymo. Be to, atsakovė pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. vasario 1 d. pažymą apie hidrometeorologine sąlygas, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. sausio 21 d. oro sąlygos buvo tinkamos vykdyti statybos rangos darbus.
15. Teismas sprendė, kad ieškovei nevykdant nustatytais terminais rangos darbų, atsakovė 2019 m. sausio 21 d. pagrįstai ir teisėtai raštu informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. vasario 21 d. bus vienašališkai nutraukta Sutartis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, neatlikdama statybos rangos darbų pagal sutartį joje nustatytais terminais, iš esmės pažeidė sutartį. Teismas konstatavo, kad sutarties nutraukimas nėra neproporcinga priemonė, siekiant užtikrinti viešąsias funkcijas.
16. Teismas pripažino, kad atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ 207 889,23 Eur nuostolius, kuriuos pagrindžia atsakovės parengta 2020 m. kovo 6 d. buhalterinė pažyma, patyrė dėl ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo ir / ar netinkamo vykdymo, ieškovė darbus atliko nesilaikydama nustatyto grafiko ir atliko darbus taip lėtai, kad juos baigti iki termino pabaigos pasidarė aiškiai negalima; ieškovė neperdavė statybų aikštelės, darbai iš ieškovės buvo perimti vienašaliai; ieškovė pažeidė kitas Sutartyje numatytas pareigas.
17. Teismas sprendė, kad atsakovės patirti nuostoliai yra tiesiogiai susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsakovė privalėjo nutraukti Sutartį. Tarp ieškovės neteisėtų veiksmų, netinkami vykdant Rangos sutartį ir šią sutartį iš esmės pažeidžiant ir atsakovės patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas byloje išvadas darė formaliai, nevertindamas visų byloje esančių įrodymų ir jų visumos, suteikdamas tam tikriems įrodymams aukštesnę įrodomąją galią, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
18.2. Teismas tarp šalių sudarytą sutartį aiškino lingvistiškai, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį sutarties sudarymo ir vykdymo metu.
18.3. Teismas nepasisakė dėl favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo. Atsakovės pasirinkta ultima ratio (paskutinė, kraštutinė priemonė) teisių gynybos priemonė (vienašališkas sutarties nutraukimas) yra neteisėta.
18.4. Teismas nevertino, kokius nuostolius sutarties nutraukimas turės ieškovės interesams.
19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
19.1. Ieškovė, teigdama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepateikė jokių tai pagrindžiančių konkrečių argumentų, t. y. koks (kokie įrodymai ar jų visuma) buvo netinkamai vertinami. Atsakovės vertinimu, teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingus įrodymus, kurie buvo susiję su ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais dėl vienašalio Sutarties nutraukimo ir atsakovės pareikštais priešieškinio reikalavimais dėl 207 889,23 Eur dydžio nuostolių atlyginimo.
19.2. Priešingai, nei teigia ieškovė, vertindamas Sutarties vienašalio nutraukimo aplinkybes, teismas nepažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir tinkamai aiškino bei taikė Sutarties nuostatas. Vien faktas, kad teismas pripažino, jog Rangos sutartis vienašališkai nutraukta pagrįstai pagal Sutarties 44.2 punktą, nereiškia, kad buvo pažeistos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo bei taikymo taisyklės.
19.3. Ieškovės apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodytas nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu teisinis pagrindas, neargumentuojama, kaip konkrečiai ir kodėl pirmos instancijos teismo sprendimu buvo pažeistos materialinės ar procesinės teisės normos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo
21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas byloje išvadas darė formaliai, nevertindamas visų byloje esančių įrodymų ir jų visumos, suteikdamas tam tikriems įrodymams aukštesnę įrodomąją galią, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
23. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, nenurodo jokių konkrečių įrodymų, kuriuos, jos manymu, pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai. Vien aplinkybė, kad apeliantė kitaip vertina įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ar netinkamai jas taikė. Apeliantė siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visapusiškai įvertinus bylos medžiagą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nepasisakė dėl favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo. Apeliantės vertinimu, atsakovės pasirinkta ultima ratio (paskutinė priemonė) teisių gynybos priemonė (vienašališkas sutarties nutraukimas) yra neteisėta.
25. Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-596-313/2015).
28. Rangos sutartimi šalys buvo susitarusios, kad apeliantė atliks teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), infrastruktūros tvarkymo darbus bei parengs vykdomų darbų darbo projektinę bei išpildomąją dokumentaciją. Pagal Rangos sutarties 6 punktą, apeliantė darbus turėjo pradėti nuo statybvietės perdavimo akto pasirašymo dienos ir pabaigti per 6 mėnesius. Statybvietė apeliantei buvo perduota 2018 m. rugsėjo 4 d., taigi apeliantė darbus privalėjo baigti ne vėliau, kaip iki 2019 m. kovo 4 d.
29. Pagal Rangos sutarties 44.2 punktą, užsakovas, raštu įspėjęs prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti Rangos sutartį vienašališkai ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas darbus atlieka nesilaikydamas nustatyto grafiko arba atlieka darbus taip lėtai, kad juos baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Atsakovė praėjus 5 mėnesiams nuo darbų pradžios 2019 m. sausio 21 d. raštu informavo ieškovę, kad nuo 2018 m. vasario 21 d. vienašališkai nutrauks Rangos sutartį, vadovaudamasi Rangos sutarties 44.2 punktu.
30. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad per 5 mėnesius nuo statybos darbų pradžios, skaičiuojant pagal darbų vertę, ji atliko tik 20 procentų darbų. Apeliantė skunde apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės ieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nesiekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumo ir nevertino, kokią žalą sutarties nutraukimas sukels apeliantei. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokie abstraktūs apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė šiuo atveju neturėjo teisės pasinaudoti Rangos sutarties 44.2 punktu, numatančiu teisę vienašališkai nutraukti Rangos sutartį.
31. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kuriais atsakovė grindė savo atsikirtimus dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Rangos sutartimi sulygti infrastruktūros įrengimo darbai yra susiję su viešuoju interesu. Akivaizdu, kad visuomenė yra suinteresuota, jog Smiltynės perkėlos veikla nebūtų sutrikdyta ir kad egzistuotų (būtų įrengta) visa reikiama infrastruktūra. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės argumentus, susijusius su Rangos sutarties 6 punkte numatyta rangovo teise stabdyti darbus, ir pagrįstai nurodė, kad toks susitarimas turi būti įforminamas atskiru rašytiniu susitarimu. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad tarp šalių nebuvo įformintas papildomas susitarimas dėl darbų sustabdymo, kaip tai yra numatyta Rangos sutarties 6 punkte.
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino apeliantės argumentus dėl teritorijos apšvietimo dalies darbo projekto korektūros, darbų metu atkastos seno pastato konstrukcijos ir atkastos šiluminės trasos dalies, dėl poreikio gauti trečiųjų asmenų pritarimus, dėl darbų vykdymo grafiko tikslinimo įsigijus papildomų darbų, kuriais apeliantė grindė aplinkybę, kad darbai nebuvo vykdomi arba buvo vėluojama juos vykdyti ne dėl apeliantės kaltės ir pagrįstai pripažino, jog minėti apeliantės argumentai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad Rangos sutarties galiojimo metu apeliantė tinkamai nevykdė jai priskirtų pareigų. Jokių konkrečių argumentų, leidžiančių abejoti skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, apeliantė skunde nenurodė. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir iki numatytos darbų pabaigos, t. y. 2019 m. kovo 4 d. būtų rangos darbus užbaigusi. Priešingai, iš bylos duomenų matyti ir pati apeliantė neneigia, kad nuo 2018 m. lapkričio 26 d. jokių rangos darbų objekte nebevykdė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visuma susidariusių faktinių aplinkybių akivaizdžiai sudarė atsakovei teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti Rangos sutartį su apeliante.
33. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir tarp šalių sudarytą sutartį aiškino lingvistiškai, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tačiau apeliantė skunde taip pat nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl šalių sudarytos Rangos sutarties netinkamo aiškinimo, apsiribodama vien subjektyviais pasvarstymais dėl pirmosios instancijos teismo padaryto sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Iš skundo turinio nėra aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas šis apeliantės argumentas, apeliantė nenurodo, kurias sutarties nuostatas, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai, kokie apeliantės vertinimu buvo tikrieji šalių ketinimai, kuriuos, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kitaip. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Rangos sutartį, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
36. Atsakovė pateikė prašymą priteisti ir apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš kartu su prašymu pateiktos 2020 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš viso patyrė 1 834,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš apeliantės priteistina 1 834,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atsakovei akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ 1 834,60 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė
Vytautas Zelianka