Pranešėjas Romualdas
Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-570-133/2010
Teisėjas Rimantas Bučma (Proceso
Nr.25-1-00419-08)
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų
Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant
prokurorei Birutei Šečkuvienei, ištesintojo G. P. gynėjui advokatui
Algimantui Deguliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio,
kuriuo G. P. pagal LR BK 138 str. 1 d. išteisintas, nes
neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką ( LR BPK 303 str. 5
d. 2 p. ).
Kauno
teritorinės ligonių kasos 1096,00 Lt civilinis ieškinys pareikštas G. P. atmestas, nes neįrodyta, kad G. P. dalyvavo
padarant nusikalstamą veiką, kurios pasėkoje D. Z. buvo
gydytas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo
išteisintas pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl veikos, kuria ikiteisminio tyrimo metu buvo
kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, už tai, kad jis
2008 metų kovo 22 d. apie 9 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini),
Kaune, sudavė nukentėjusiajam D. Z. ne
mažiau dešimt smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas,
tuo padarydamas nukentėjusiajam D. Z. poodines
kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairėje ausyje,
kairio smilkinio srityje, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje pėdoje, muštinę
žaizdą kairio antakio srityje, odos nubrozdinimus kairio momens srityje,
pakaušio kairėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, higromą virš kairio smegenų
pusrutulio, kairės akiduobės išorinės sienelės įspaustinį lūžį.
Nuosprendį skundė Kauno miesto apylinkės prokuratūros
prokurorė ir prašė panaikinti
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendį, kuriuo G. P. išteisintas, ir priimti naują
apkaltinamąjį nuosprendį, G. P. pripažinti
kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir
paskirti jam bausmę - 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 2
d., prie šios bausmės visiško sudėjimo būdu pridėti bausmę - 650 litų baudą, paskirtą Ukmergės rajono
apylinkės teismo 2007-03-29 baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę subendrintą bausmę skirti
laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams ir 650 litų baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti
atlikti pataisos namuose. Iš G. P. priteisti
1096,00 litų Valstybinei
ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Prokurorė skunde
nurodė, kad teismas išteisino G. P. motyvuodamas tuo, kad be abejotinų
nukentėjusiojo D. Z. parodymų, jokių kitų kaltinamojo G. P. kaltę įrodančių
įrodymų nesurinkta. Šis teismo motyvas nepagrįstas, kadangi kaltinamojo G. P. kaltę įrodo nukentėjusiojo D. Z. parodymai,
liudytojos G. D. parodymai, liudytojos B. T. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti
liudytojos N. P. parodymai, Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno
skyriaus specialisto išvada Nr.G-1769/08(02).
Tai, kad po įvykio
atsisakęs komentuoti, o tik po keturių dienų nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos
organus, nurodydamas, kad jį sumušė N. P. sūnus G. P., savo apsisprendimą,
motyvuodamas tuo, kad po ligoninės jam labai pablogėjo sveikata, negali būti
vertinama, kaip parodymų nenuoseklumas. 2009-03-31 liudytojo apklausoje D. Z. nurodė, kad jį sumušė G. P.. Teismas neatkreipė dėmesio į Kauno
apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK tyrėjos liudytojos B. T. parodymus
(b.l. 185), kuri parodė, jog „paklaustas, kodėl ligoninėje D. Z. nenorėjo duoti parodymų, jis atsakė, kad nesuprato savo
veiksmų, nes buvo apsvaigęs
nuo vaistų". Iš tikrųjų, kai nukentėjusysis D. Z. atsisakė aiškinti įvykio aplinkybes, jis buvo apklausiamas ligoninėje sekančią
dieną po įvykio (b.l. 11), todėl neatmestina prielaida, kad galėjo būti apsvaigęs nuo vaistų. Tačiau
nukentėjusiojo D.
Z. parodymų
nuoseklumą įrodo tai, kad jis įvykio dieną, iš karto po sumušimo atėjęs
kruvinu veidu pas
kaimynę liudytoją G.
D., pasakė, kad jį
sumušė posūnis ir paprašė iškviesti medikus. Tai patvirtina liudytoja G. D..
Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo D. Z. parodymai nesutampa bei yra prieštaringi
su liudytojos N. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo
metu, kadangi „D. Z. teigia, kad N. P. į kambarį, kuriame jis
buvo mušamas, įėjo tada, kai G. P. jį jau spardė gulintį ant grindų. Tuo tarpu N. P. aiškino, jog matė kaip
G.
P. mušė
D.
Z. dar
sėdint ant lovos, tačiau kur D. Z. ir kuo buvo suduota, nurodyti negalėjo.
Tai duoda pagrindą manyti, kad N. P. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kuriuos buvo jai nurodęs
D. Z.". Šis teismo aplinkybių vertinimas neobjektyvus, kadangi nukentėjusiajam G. P. smūgiavo ne mažiau 10
kartų, todėl gaudamas smūgių
krušą, nukentėjusysis galėjo ir nepastebėti, kad N. P. į kambarį įėjo anksčiau. Teismo išvada, kad „tai duoda pagrindą
manyti, kad liudytoja N.
P. ikiteisminio tyrimo
metu davė tokius parodymus, kuriuos buvo jai nurodęs nukentėjusysis D. Z."-, taip pat nepagrįsta. Jei nukentėjusysis būtų liepęs N. P. duoti melagingus
parodymus, tai matomai
analogiškus savo parodymams. Tačiau liudytojos N. P. parodymai neatitinka nukentėjusiojo
D. Z. parodymams dėl tos aplinkybės, kuriuo metu N. P. įėjo į kambarį, kai buvo
mušamas D. Z..
Prokurorės nuomone, prieštaringi yra ne nukentėjusiojo, o liudytojos N. P. parodymai, kuriuos ji pakeitė teisminio nagrinėjimo metu, siekdama
padėti sūnui išvengti baudžiamosios
atsakomybės. Kritiškai vertintini ir liudytojos A. S. parodymai, kadangi ji yra kaltinamojo G. P. sugyventinė. A. S. buvo apklausta
tik 2008 m. rugpjūčio 21 d., todėl abejotina, ar ji tuomet žinojo ką veikė G. P. prieš penkis mėnesius. Teismas
nevertino tos aplinkybės, kad ir nukentėjusysis D. Z., ir liudytoja N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su G. P. 2008-03-22 atvykusią moterį jie matė
pirmą kartą. Vadinasi, tai buvo ne A. S., kadangi
A. S. jie pažinojo ir buvo matę.
Prokurorės teigimu liudytojos
G.
D. parodymai įrodo, kad
iš karto po sumušimo D.
Z. nurodė G. P. kaip jį sumušusį asmenį. Be to, teismas neatkreipė dėmesio ir net neaptarė nuosprendyje
liudytojos B. T. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu,
kuomet ji parodė, kad tirdama nusikaltimą ir ieškodama G. P., atvykdavo į
nukentėjusiojo ir N. P. namus. Namuose visada rasdavo tik N. P., o nukentėjusysis
dirbdavo turguje, jis buvo gerai dirbantis asmuo ir visada tvarkingas. N. P. apklausta ne kartą,
ji daugiau kaip tris mėnesius laikėsi savo duotų parodymų, kad D. Z. sumušė G. P.. Tokius liudytojos B. T. parodymus patvirtina
ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad liudytoja N. P. buvo apklausta 2008-03-31
ir 2008-07-16 ir abu kartus pastaroji parodė, kad D. Z. sumušė G. P..
Teismas nurodė, kad
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto
išvada neduoda pagrindo teigti, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent G. P., tačiau teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ši išvada
visiškai patvirtina nukentėjusiojo
parodymus, įvykio laiką ir iš dalies aplinkybes. Įvertinus aplinkybių visumą, turėtų būti priimtas naujas apkaltinamasis
nuosprendis.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę,
prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą
atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo priimto išteisinamojo
nuosprendžio išvados nepagrįstos. Dėl kaltinimo pagal LR BK 138 straipsnio 1
dalį G. P. išteisintas nepagrįstai. Pirmosios instancijos
teismas, išteisindamas G. P., nurodė, kad be abejotinų nukentėjusiojo D. Z. parodymų, jokių kitų
kaltinamojo G. P. kaltę
įrodančių įrodymų nesurinkta. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada. Minėti
nukentėjusiojo parodymai nėra vienintelis įrodymas byloje dėl G. P. kaltės padarius nusikalstamą
veiką. Tą aplinkybę, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį smurtavo G. P., ikiteisminio tyrimo metu
patvirtino liudytoja N. P..
Pirmosios instancijos teismas N. P. parodymus
duotus ikiteisminio tyrimo metu vertino, kaip nesutampančius ir prieštaringus. Konstatuojamas
prieštaringumas įvardijamas tuo, kad nukentėjusysis D. Z.,
būdamas ligoninėje atsisakė duoti parodymus, o apklausiamas vėliau teigė, kad N. P. į kambarį, kuriame jis buvo mušamas, įėjo tada, kai G. P. jį jau spardė gulintį ant grindų. Tuo tarpu liudytoja N. P. aiškino, jog matė kaip G. P. mušė
D. Z. dar sėdintį ant lovos, tačiau kur D.
Z. ir kuo buvo suduota nurodyti negalėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N.
P., išaiškinus jai teisę atsisakyti duoti parodymus, apklausiama 2008-03-31
ir 2008-07-16, nurodė, jog įvykio dieną 2008-03-22 ryte į svečius atvažiavo
sūnus G. P., apie 9.00 val. grįžo iš darbo D. Z., kuris nuėjo į savo kambarį parūkyti. Sūnus G. P. buvo išgėręs alkoholio ir pribėgęs prie D. Z., sėdinčio ant lovos, sudavė jam keletą smūgių į veidą
ir sugriebęs nutempė nuo lovos, spardė iš kairės kojos, pataikė į galvą,
šonkaulių sritį, kojas. Ji prašiusi, kad sūnus liautųsi mušęs D.
Z.. Sūnus liovėsi mušę ir išėjo. Po to kaimynė iškvietė medikus ir D. Z. išvežė į ligoninę. Šių aplinkybių, teisėjų kolegijos
nuomone, įvardinti, kaip prieštaringus parodymus tarp D. Z. ir
N. P., ir leidžiančius manyti, kad N.
P. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kuriuos buvo jai nurodęs
D. Z. ir ji ikiteisminio tyrimo metu sūnų apkalbėjo, nepakanka.
Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kitą dieną po įvykio, D.
Z. dėl patirto sužalojimo ir vaistų pasekoje atsisakė duoti parodymus. Šį
faktą nukentėjusysis paaiškino tuo, kad jis nesuprato savo veiksmų ir buvo
apsvaigęs nuo vaistų. O jo veiksmų nuoseklumą patvirtina tai, kad iš kart po
sumušimo, jis nuėjo pagalbos prašyti pas kaimynę liudytoją G.
D., kad iškviestų medicininę pagalbą ir jai pasakė, kad jį sumušė posūnis G. P.. Liudytoja G. D. šias aplinkybes
patvirtina. Kaip matyti iš N. P. ikiteisminiame tyrime
duotų parodymų, tai, kad kaimynė G. D. kvietė medicininę
pagalbą, nurodė ir pati liudytoja N. P..
Kita aplinkybė, vertintina objektyviai yra ta, kad nukentėjusiajam G. P. smūgiavo ne mažiau 10 kartų, todėl
gaudamas smūgių krušą, nukentėjusysis,
visiškai įtikinama, kad galėjo ir nepastebėti, kad N.
P. į kambarį įėjo anksčiau.
Liudytoja N. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus pakeitė ir nurodė, kad D. Z. sumušė ne G. P., jis to padaryti negalėjo, nes 2008-03-22 jis pas ją net
nebuvo. Tą dieną D. Z. į namus grįžo sumuštas. Sakė, kad
jį kažkas sumušė grįžtant namo, tačiau kas konkrečiai tai padarė, jai nesakė
nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad D. Z. sumušė
G. P.. Taip sakyti jai liepęs D. Z.,
nes jis nekentė G. P.. Šios liudytojos parodymai
prieštaringi ir apylinkės teismas, nepagrįstai vertino jos parodymus duotus
pirmosios instancijos teisme, kaip nuoseklius ir pagrįstus. Nelogiška, kad nukentėjusysis
D. Z., būdamas sumuštas ir eidamas pas liudytoją G. D. prašyti pagalbos skubiai iškviesti medicininę pagalbą
po ką tik patirto sužalojimo, sukuria G. P., kuris gyvena kažkur
gal Širvintų rajone, apkaltinimo planą, numato ateityje padaryti įtaką
liudytojai N. P., kad ji nurodytų įvykio aplinkybes
nepalankias jos sūnui, suderina liudytojos G. D. ir
liudytojos N. P. parodymus dėl medicininės pagalbos
iškvietimo, o paguldytas į ligoninę, nepriklausomai nuo patirtų sužalojimų, jam
taikomo gydymo, apgalvotai atsisako duoti parodymus. Todėl, tokia tariama
įvykių seka nėra logiškai adekvati įvykio aplinkybėms.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai kad pirmosios
instancijos teismas, konstatuodamas tai, kad liudytojos G. D.
parodymais nustatyta, kad 2008-03-22 apie 9 val. 30 min. pas ją į namus
kraujuotu veidu atėjo kaimynas D. Z., pasakė, kad jį
sumušė posūnis ir paprašė iškviesti medikus, ji iškvietė medikus, kurie D. Z. apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę, ir jos parodymais
teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nors G. D. įvykio
nematė, tik patvirtino tą faktą, jog nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė
posūnis, prieina išvados, kad tokie liudytojos parodymai nelaikyti kaltinamojo
kaltę pagrindžiančiais įrodymais, nes nukentėjusiojo parodymai abejotini. Toks
liudytojos parodymų vertinimas per nukentėjusiojo tariamai abejotinų parodymų
prizmę iškraipo įvykio aplinkybes bei faktus.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai,
kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino liudytojos
policijos tyrėjos B. T. parodymų, kuri patvirtino
nukentėjusiojo D. Z. veiksmų ir parodymų seką
ikiteisminiame tyrime, sveikatos pablogėjimo priežastis, dėl kurių
nukentėjusysis visgi apsisprendė kreiptis dėl patirto sužalojimo į policijos
pareigūnus. Liudytoja pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį D. Z. charakterizavo kaip dirbantį, tvarkingą asmenį, kadangi
ne kartą jai teko lankytis nukentėjusiojo ir N. P. namuose.
Teisėjų kolegijos nuomone, be to, įvertinama ir tai,
kad liudytoja N. P., ikiteisminiame tyrime ne vieną kartą
davusi nuoseklius parodymus dėl įvykio aplinkybių, kuriuose savo sūnų įvardijo,
kaip asmenį sumušusį D. Z., savo parodymus pakeitė teisme
tik tuomet, kai nukentėjusysis D. Z. mirė, todėl jos
parodymai, teisėjų kolegijos nuomone, vertinami, kaip kardinaliai prieštaringi
ir nenuoseklūs, o jų pakeitimas, nukentėjusiajam mirus, vertinti ne kaip atsisakymas
nuo nukentėjusiojo, kurio bijojusi, tariamai „primestų“ parodymų, o kaip
siekis padėti sūnui G. P. išvengti baudžiamosios
atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai
konstatuota, kad Mykolo Romerio
universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje
nurodyta, kad D. Z. padaryta poodinės kraujosruvas kaktoje,
nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairėje ausyje, kairio smilkinio
srityje, krūtinės ląstos kairėje, dešinėje pėdoje, muštinė žaizda kairio
antakio srityje, odos nubrozdinimai kairio momens srityje, pakaušio kairėje,
lengvas galvos smegenų sukrėtimas, higroma virš kairio smegenų pusrutulio,
kairės akiduobės išorinės sienelės įspaustinis lūžis. Sužalojimai padaryti
kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu, ar kitas
panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti 10 ir daugiau trauminių
poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2008-03-22. Sužalojimas
vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akiduobės
išorinės sienelės įspaustinio lūžio D. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų
laikotarpiui. Odos nubrozdinimas pakaušio kairėje galėjo būti nugriuvus, o kitų
sužalojimų padarymo galimybė nugriuvus mažai tikėtina.
Ši specialisto išvada
patvirtina, kad D. Z. 2008-03-22 buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip
nesunkus sveikatos sutrikdymas. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad
tyrimo metu D. Z. nurodė, kad buvo sumuštas G. P. ir nors pirmosios instancijos teismas nurodė,
jog ši aplinkybė neduoda jokio pagrindo teigti, kad tuos sužalojimus
nukentėjusiajam padarė būtent G. P., tačiau teisėjų kolegija vertina tai, kad
įvykio aplinkybės ir sužalojimų pobūdis bei jų padarymo mechanizmas, atitinka,
ne tik nukentėjusiojo parodymus, bet ir N. P. parodymus duotus
ikiteisminio tyrimo metu bei iš dalies liudytojos G. D. parodymus, kurie atitinka
specialisto nurodytą patirto sužalojimo laiką bei nukentėjusiojo pasakytus
žodžius, kad jį sumušė posūnis.
Tai, kad kaltinamojo G. P.,
neigiančio savo kaltę, parodymus beveik po pusės metų apklausoje patvirtino jo
sugyventinė A. S., sugebėjusi prisiminti ką konkrečią dieną
prieš 5 mėnesius veikė ir kur buvo, teisėjų kolegija vertina, kaip neįtikinamus
ir kaip siekį kalinamajam padėti išvengti atsakomybės.
Aukščiau aptarti duomenys suteikia
pagrindą kolegijai daryti išvadą, kad D. Z. buvo sužalotas G. P. veiksmų
pasekoje.
Taigi, kolegija daro išvadą, kad visuma
byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina faktą,
kad G. P. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos
sutrikdymą, todėl už nusikaltimo padarymą jis baustinas. G. P. veiksmai atitinka ir kvalifikuojami pagal LR BK 138 straipsnio 1
dalį.
G. P. atžvilgiu
nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2
punkto pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį
nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikia priimti
apkaltinamąjį nuosprendį.
G. P. pripažintinas
kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, jam skirtina
bausmė.
Teismas bausmę skiria Lietuvos Respublikos BK
specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą
veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo
laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją,
kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR
BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). G. P. padarė tyčinį, baigtą
nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimu (BK 138 straipsnio 1 dalis) buvo sukelti
padariniai, sužalotas žmogus. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad G. P. anksčiau
teistas, bausmė neatlikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G.
P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Taip pat priteistina 1096,00 litų
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už patirtas
nukentėjusiojo D. Z. gydymo išlaidas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,
n u s p r e n d ė :
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės
27 d. nuosprendį, kuriuo G. P. išteisintas pagal Lietuvos
Respublikos 138 str. 1 d.
G. P. pripažinti
kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir
skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šios bausmės
visiško sudėjimo būdu pridėti bausmę 650 litų baudą, paskirtą Ukmergės rajono
apylinkės teismo 2007-03-29 baudžiamuoju įsakymu ir galutinę subendrintą bausmę
skirti laisvės atėmimą 1 (vienus) metus ir 650 (šešių šimtų penkiasdešimties)
litų baudą.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos
namuose.
Iš G. P. priteisti 1096,00 (vieną
tūkstantį devyniasdešimt šešis) litus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos
apsaugos ministerijos.
G. P. bausmės
pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir
suėmime nuo 2010-04-06 iki 2010-05-28.
Kolegijos pirmininkas Romualdas
Lincevičius
Teisėjai Regina
Majauskienė
Arūnas
Paštuolis