Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-931-938/2014
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00783-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija
39.2; 45.4.4.; 45.4.5; 52.3.
(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. spalio 6 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
A. D., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus, 2014 m. rugsėjo 14 d. 16.56 val. Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kelyje Josvainiai-Pilsupiai-Krakės, 10,70 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į elektros stulpą ir apgadino savo automobilį be svetimą turtą - elektros stulpą, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepanešęs policijai.
A. D. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad jis, būdamas blaivus, važiavo į (duomenys neskelbtini) k. pas mamą. Bevažiojant jam pasidarė silpna, nes jis turi padidintą kraujospūdį, ir nepajuto kaip atsidūrė griovyje. Iš pradžių jis nesuprato, kas įvyko, jis buvo šoko būsenoje. Jis ėjo laukais, ieškodamas pagalbos, tačiau, viename name nerado žmonių, kitame neturėjo telefono. Pro šalį taip pat nevažiavo jokie automobiliai. Jis pats turi mobilųjį telefoną, tačiau tą dieną telefoną buvo palikęs namuose. Tuomet jis apie 3 kilometrus nuėjo iki mamos, kuriai 80 metų, namų. Mama taip pat neturi telefono. Į policiją jis nuėjo tik kitą dieną, kuomet atvažiavusi žmona jį parsivežė iš kaimo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga.
Iš Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-09-14 apie 16.56 val. jam patruliuojant Kėdainių m. kartu su patruliu V. S., Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK VPS OVP budėtojo nurodymu jie nuvyko į Kėdainių r., Josvainių sen., kur kelyje Josvainiai – Pilsupiai – Krakės, 10,700 km, yra eismo įvykis. Nuvykus į vietą buvo pastebėta nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į elektros stulpą automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietoje vairuotojo nebuvo, pagal valstybinius numerius buvo nustatyta, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. D.. Nustatyta, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir elektros stulpas. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 3).
Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio V. S. tarnybiniame pranešime (b.l. 4).
Iš 2014-09-14 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra Kėdainių r., kelias Josvainiai – Pilsupiai - Krakės, 10,7 km, vairuotojo duomenų nėra, toje grafoje nurodant, kad vairuotojas pasišalino, nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir elektros stulpas (b.l. 6).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. D., gim., 1956-03-24 (b.l. 23).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą A. D. padaryto eismo įvykio faktą įrodo ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l 7), transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktas (b.l. 8), fotonuotraukos (b.l. 9-12), vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 13).
Nors A. D. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino iš dalies, byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines pareigas ir šioje byloje neturinčių jokio suinteresuotumo, tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis įvykio aplinkybėmis (b. l. 3, 4), kurių teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti, įvykio vietos schema (b.l. 6), iš kurios matyti, kad šio eismo įvykio metu A. D. apgadino, ne tik sau priklausančią transporto priemonę, bet ir svetimą turtą – elektros stulpą, kas sudaro ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo sudėties objektyvųjį požymį; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l 7), transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktu (b.l. 8), fotonuotraukomis (b.l. 9-12), neginčytinai įrodytos faktinės aplinkybės, kad A. D., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus, 2014 m. rugsėjo 14 d. 16.56 val. Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kelyje Josvainiai-Pilsupiai-Krakės, 10,70 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į elektros stulpą ir apgadino svetimą turtą - elektros stulpą bei iš eismo įvykio vietos pasišalino nepanešęs policijai.
Teisme ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas taip pat daro išvadą, kad A. D., turėdamas teisę vairuoti transporto priemonės, todėl konstatuojama, kad žinodamas Kelių eismo taisykles ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus, tai yra žinodama, kaip jis turi elgtis įvykus eismo įvykiui, vairuodamas automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas – elektros stulpas, ir tą aiškiai suvokdamas, pats eismo įvykio metu nebūdamas sužalotas ar sužalotas taip, kad jam būtų atimta galimybė mąstyti, ką įrodo, jog asmuo, kaip pats paaiškino, net 3 kilometrus nuėjo pėsčias iki savo motinos namų, nei tą pačią dieną nei vėliau į medikus dėl patirtų sužalojimų ar šoko nesikreipė, ir nors asmuo nurodė, kad apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams, nes su savimi neturėjo mobiliojo ryšio telefono, kurio neturėjo ir aplinkiniai gyventojai bei jo 80 metų amžiaus vienkiemyje gyvenanti motina, teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją bendrame bylos kontekste vertina kaip asmens pasirinktą gynybinę taktiką siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teismas pripažįsta A. D. kaltę, jog jis apie sukeltą įvykį policijai nepranešė, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kurioje nebuvo likę jokio asmens, kuris būtų galėjęs duoti parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, net jei ir A. D. būtų pasitraukusi iš eismo įvykio esant pateisinamai priežasčiai, kokia šiuo atveju teismas nelaiko A. D. paaiškinime nurodytos, kuri aprašyta aukščiau. Be A. D. paaiškinimo, byloje nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių apie A. D. patirtą šoko būseną. Teismas neabejoja, kad A. D. po jo patirto eismo įvykio galėjo būti sutrikęs, išsigandęs, nes tokia emocinė būsena yra būdinga asmeniui tokiose situacijose, tačiau tai nepateisina asmens pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos nepranešus policijai. Akivaizdu, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
A. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta visiškai, todėl pažeidėjas turi būti nubaustas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į A. D. asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje buvo baustas už grubius KET pažeidimus (b.l. 15-16), neteistas (b.l. 20), dirba (b.l. 21), atsižvelgia ir į inkriminuojamų pažeidimų pavojingumą, pažeidimų padarymo motyvus bei konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti A. D. už ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą paskiriant atitinkamose teisių normų sankcijose numatytas administracines nuobaudas - baudas, kurių dydis nustatytinas artimas vidutiniam, tačiau už jį mažesnis, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą paskiriant įr įstatyme imperatyviai nurodytą skirti palipdomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas minimaliam. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu ir A. D. skirtina subendrinta galutinė administracinė nuobauda.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 33 str., 286 str., 287str. 1 p., teismas,
n u t a r i a :
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., skirti administracines nuobaudas:
- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 130 (vieno šimto trisdešimties) litų baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 3300 (trijų tūkstančių trijų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. D. paskirti subendrintą galutinę administracinę nuobaudą – 3300 (trijų tūkstančių trijų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Dalia Buziliauskienė
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, monės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 6030. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai), 31 kabinetą (dėl nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus) arba 53 kabinetą (dėl nuobaudų už kitus administracinius teisės pažeidimus).
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, ji išieškoma priverstinai.