Civilinė byla Nr. e2-168-826/2025

Proceso Nr. 2-57-3-00167-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.11;

3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokatui L. Ž.,  

atsakovui A. T., atstovaujančiam atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Aldomarko“, jų atstovui advokatui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ ir A. T. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Aldomarko“.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pradėti juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklos tyrimą ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje nustatytas priverstinio poveikio priemones: pašalinti atsakovą A. T. iš UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ vadovo pareigų; iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame būtų išspręstas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ vadovo išrinkimo klausimas, sušaukimo paskirti UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ turto administratoriumi MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, nustatyti laikino turto administratoriaus atlyginimą – 500 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      Nuo bendrovės įsteigimo momento ieškovas ir atsakovas valdė po 50 proc. bendrovės akcijų. Bendrovės vadovu buvo paskirtas atsakovas A. T., o ieškovas nuo 2019 m. sausio 28 d. dirbo vadybininku, vėliau nuo 2020 m. vasario 1 d. jo pareigos buvo pakeistos į komercijos direktoriaus. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ užsiima krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Akcininkai pasidalijo veiklas: ieškovas buvo atsakingas už teikiamas ekspedijavimo paslaugas, o atsakovas – už teikiamas agentavimo paslaugas. Per 2019 metus bendrovė pasiekė 351 927 Eur pardavimo pajamų, o 2020 metais pajamos dar augo. Veiklos pradžioje viena iš pagrindinių agentavimo ir ekspedijavimo paslaugų užsakovių tapo UAB KJKK „Bega“.

1.2.                      Ieškovui apie 2020 m. rugpjūčio mėnesį pabandžius įsigilinti į tuo metu prieinamus buhalterinės apskaitos dokumentus, ėmė aiškėti, kad, nepaisant UAB KJKK „Bega“ ir kitų agentavimo paslaugų užsakovų užsakymų išaugimo 2020 m. gegužės–liepos mėnesiais, sąskaitų faktūrų sumos už suteikiamas paslaugas ne tik neišliko kokios buvusios, tačiau ir gerokai sumažėjo. Paaiškėjo, kad už dalį užsakymų buvo sumokama ne bendrovei, o tiesiogiai atsakovui A. T., kaip paaiškėjo, darbo ir (ar) komerciniais sutartiniais santykiais susijusiam su UAB KJKK „Bega“. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad gauna atlygį iš UAB KJKK „Bega“, tačiau nedetalizavo.

1.3.                      Be to, atsakovas nurodė buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei neleisti ieškovui susipažinti su jokiais bendrovės buhalteriniais dokumentais, galiausiai atsakovas 2020 m. spalio 8 d. užblokavo visas ieškovo galimybes prisijungti prie bendrovės banko sąskaitos, laivų įvedimo sistemos, kitų sistemų, reikalingų tiesioginėms darbo pareigoms atlikti, prieigą prie darbui naudojamo elektroninio pašto adreso. Netrukus po to atsakovas įregistravo juridinį asmenį UAB „Aldomarko“, atsakovas buvo šios bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas, kaip vienintelė vykdoma veikla nurodoma krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, t. y. veikla, analogiška vykdomai UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“. Dalis bendrovės užsakovų perkėlė savo užsakymus į UAB „Aldomarko“. Galiausiai ieškovas buvo atleistas iš darbo 2021 m. vasario 3 d. 2021 m. pradžioje atsakovas A. T. nutraukė UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ identifikuojančio ir bendrovę bei jos veiklą reklamuojančio interneto domeno www.jk-k.lt naudojimą, dėl ko nutrūko UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ interneto svetainės ir su domenu susieto bendrovės veiklos elektroninio adreso naudojimo galimybė.

1.4.                      Ieškovo teigimu, atsakovas taip pat klastojo dokumentus apie suteiktų paslaugų pobūdį ir mastą. Anksčiau nurodyta bendrovės vadovo veikla yra neteisėta ir daranti žalą UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“, kurią atsakovas naudoja asmeniniams interesams tenkinti.

1.5.                      Atsakovas neatskleidė savo ryšių su UAB KJKK „Bega“ ir UAB „Aldomarko“, nepagrįstai nutraukė domeno www.jk-k.lt naudojimą pažeisdamas CK 2.86–2.87 str.

2.       Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimas remiantis teisės gauti informaciją pažeidimu nėra tinkamai pasirinktas teisių gynimo būdas. Atitinkamos pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad teisminė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra savaime negali būti naudojama kaip būdas gauti įrodymus, kurie pagrįstų bendrovės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos netinkamumą. Kai tarp akcininko ir bendrovės kyla ginčas dėl informacijos suteikimo, šis ginčas turi būti sprendžiamas teisme pagal akcininko bendrovei pareikštą reikalavimą dėl informacijos ir dokumentų jam pateikimo, kaip tai nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, bet ne inicijuojant teisminę juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą.

2.2.                      Į bylos nagrinėjimą įtraukdamas trečiąjį asmenį UAB ,,Aldomarko“, ieškovas siekia ne juridinio asmens veiklos tyrimo tikslų – kad būtų ištirtos aplinkybės, susijusios su netinkama atsakovų veikla, ne gauti su Bendrovės veikla susijusią informaciją, kuri ieškovui jau ir taip buvo pateikta, bet, prisidengiant juridinio asmens veiklos tyrimo institutu ir piktnaudžiaujant teismo procesu, išreikalauti duomenis apie trečiojo asmens UAB ,,Aldomarko“ veiklą, kurie net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškiniu prašoma atlikti ne UAB ,,Aldomarko“, bet UAB ,,Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklos tyrimą. 

2.3.                      Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-266-904/2022 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-888-538/2022 konstatuotos aplinkybės, kad ieškovo veiksmai, pakeičiant manifestuose bendrovę į kitą jo vadovaujamą įmonę, sukūrė neigiamus ekonominius padarinius bendrovei, ieškovas nesielgė kaip lojalus Bendrovės darbuotojas, siekė Bendrovei pakenkti, perimdamas į savo vadovaujamą UAB „Inter Logistics“ Bendrovės klientus, ieškovas veikė ne Bendrovės interesais ir šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tyčia, galbūt nusikalstamai padarė materialinės žalos Bendrovei. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-926-460/2022 konstatuota, jog būtent ieškovas nepateikdamas 2020 m. 24 PVM sąskaitų faktūrų savo neteisėtais veiksmais padarė tiesioginę 15 974,42 Eur žalą Bendrovei ir kad būtent ieškovas, kaip darbuotojas, nepervedęs į Bendrovės sąskaitą ir (ar) nepateikęs duomenų, patvirtinančių, kad jam išmokėti 11 230,81 Eur buvo panaudoti Bendrovės reikmėms, savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė 11 230,81 Eur žalą Bendrovei ir privalo ją visą atlyginti.

2.4.                      UAB KJKK ,,BEGA“ buvo asmeninė atsakovo klientė dar iki Bendrovės sukūrimo, o įsteigus Bendrovę, atsakovas šią klientę perdavė aptarnauti Bendrovei, todėl UAB KJKK ,,BEGA“ tapo Bendrovės kliente išskirtinai atsakovo dėka.

2.5.                      Dėl ieškovo nepagrįstų veiksmų (priekaištų UAB „KJKK „Bega“ vadovybei slepiant mokesčius, savinantis lėšas ir pan.) kilo klientės UAB KJKK ,,BEGA“ nepasitikėjimas ieškovu kaip Bendrovės darbuotoju ir ji savo iniciatyva nusprendė nutraukti bendradarbiavimo sutartį su Bendrove.

2.6.                      Paties ieškovo vadovaujama UAB ,,Inter Logistics“ atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, perimdama Bendrovės klientus, iš kurių vien per 2021 m. uždirbo net 248 610,00 Eur pajamų, kurias būtų galėjusi uždirbti Bendrovė, jeigu nebūtų buvę neteisėtų ieškovo veiksmų. Tokią išvadą patvirtina ir įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-22 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-266-904/2022 konstatuotos aplinkybės, jog iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad 2021 sausio 19 d. „Seawaylogistics“ elektroniniais paštais vytautas.l@icloud.com ir almantast@icloud.com siunčia manifestus, kuriuose nurodyta ekspeditorė UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“, o 2021 m. sausio 22 d. ieškovas išsiunčia el. laišką, kuriame nurodyta, kad krovinio ekspeditorė yra UAB „Inter Logistics“. 

3.       Trečiasis asmuo „Aldomarko“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Aldomarko“ nepatenka į sąrašą prieš tai nurodytų objektų, kurių atžvilgiu nagrinėjamu atveju galimas tyrimas, trečiasis asmuo taip pat nėra niekaip susijęs su atsakovės ,,Jungtinė Karalystė–Klaipėda“, UAB, valdymu, todėl nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės jokios įtakos UAB ,,Aldomarko“ teisėms ar pareigoms. Taigi, UAB ,,Aldomarko“ nepagrįstai įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu.

3.2.                      Teisminė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra savaime negali būti naudojama kaip būdas gauti įrodymus, kurie pagrįstų bendrovės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos netinkamumą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimas, remiantis teisės gauti informaciją pažeidimu, nėra tinkamai pasirinktas teisių gynimo būdas, o ieškovas, į bylos nagrinėjimą įtraukdamas trečiąjį asmenį UAB ,,Aldomarko“ ir nurodydamas, kad prašys teismo iš jos išreikalauti atitinkamus bylai reikšmingus įrodymus, juridinio asmens veiklos tyrimo institutą nesąžiningai naudoja ne pagal paskirtį, bet vedamas visai kitų motyvų, tikėtina, siekdamas surinkti įprastai neprieinamą (konfidencialią) informaciją apie trečiojo asmens UAB ,,Aldomarko“ veiklą, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas šiuo metu yra su atsakove ir trečiuoju asmeniu konkuruojančios UAB ,,Inter Logistics“ vadovas. 

3.3.                      Byloje esantys įrodymai (Lietuvos transporto saugos administracijos duomenys apie asmenis, atestuotus teikti laivų agentavimo paslaugas) patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB ,,Aldomarko“ neteikia agentavimo paslaugų, todėl, priešingai, negu nurodyta ieškinyje, trečiasis asmuo UAB ,,Aldomarko“ laivų agentavimo paslaugų teikimo rinkoje nėra ir negali būti laikoma su atsakove ,,Jungtinė Karalystė–Klaipėda“, UAB, konkuruojančiu komercinės veikos subjektu, atitinkamai nepagrįsta ir ieškinio prielaida, esą agentavimo veikla buvo perkelta iš atsakovės ,,Jungtinė Karalystė–Klaipėda“, UAB, trečiajam asmeniui UAB ,,Aldomarko“.

3.4.                      Ieškovo procesinis elgesys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog ieškovas, pasinaudodamas juridinio asmens veiklos tyrimo institutu, siekia ne su atsakovės ,,Jungtinė Karalystė–Klaipėda“, UAB, veikla susijusios informacijos gavimo, savo neva pažeidžiamų interesų užtikrinimo ar išspręsti įmonės valdymo nesutarimus, bet labiau tikėtina – išsireikalauti UAB ,,Aldomarko“ konfidencialią informaciją ir sustiprinti pozicijas kituose šalių ginčuose bei konfliktuose. 

4.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti remiantis ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais, taikyti teismo ekspertų nurodytas priemones. Nurodė, kad MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ nebeprašo paskirti turto administratore, nes šiuo metu jos sutikimas teikti tokias paslaugas nebegalioja. Papildomai paaiškino, kad atsakovas netinkamai organizavo bendrovės veiklą, neinformavo kito akcininko, kad kitoje susijusioje bendrovėje eina vadovo pareigas, nepagrįstai nutraukė sutartį su viena iš pagrindinių klienčių UAB KJKK „Bega“ ir ją perkėlė į UAB „Aldomarko“. Trečiasis asmuo UAB „Aldomarko“ veikia UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ sąskaita. A. T. nepagrįstai neinformavo kito akcininko apie tai, kad bendrovei suteikė paskolą, bendrovės klientams nepagrįstai padidino sąskaitas už uosto rinkliavas. Jeigu būtų paskirtas bendrovės vadovu, ieškovas negalėtų atsisakyti finansinio reikalavimo, kurį bendrovė turi į ieškovą, siektų, kad bendrovės veikla būtų atnaujinta. Ieškovas paaiškino, kad bendrovės veiklai buvo reikalingos biuro patalpos, buvo reikalingi du automobiliai.                                           

5.       Teismo posėdžio metu atsakovai, trečiasis asmuo ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Tarp akcininkų buvo susitarimai tiek dėl patalpų nuomos, tiek dėl automobilių. Ekspertai automobilio ir biuro patalpų nuomą nepagrįstai vertina kaip žalą įmonei. Akcinių bendrovių įstatymo 34, 37 straipsniai leido atsakovui vienvaldiškai priimti sprendimus dėl paskolos suteikimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ir būdamas ligoninėje atsakovas vykdė direktoriaus funkcijas. Atsakovą ir UAB KJKK „Bega“ siejo santykiai iki UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ įsteigimo, žiniomis, gautomis vadovavimo atsakovei metu, A. T. nepasinaudojo. UAB KJKK „Bega“ buvo atsiuntusi pranešimą, kad nutraukia sutartį po 30 dienų, sutarties nutraukimo iniciatorius buvo ne atsakovas A. T., o klientas. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Esminės bylos aplinkybės

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ (toliau tekste – ir Bendrovė) yra įsteigta 2018 m. lapkričio 9 d., jos vadovas nuo 2018 m. lapkričio 9 d. yra A. T., jos veiklos tikslai – keleivinis sausumos transportas, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Pagal UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ steigimo sutartį, bendrovės steigėjai yra ieškovas V. L. ir atsakovas A. T.. Steigimo sutartyje nurodyta, kad bendrovės buveinė yra (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., steigimo metu steigiamai bendrovei atstovauja V. L..

7.       Bendrovės akcininkai, turintys po 50 akcijų, yra ieškovas V. L. ir atsakovas A. T.. Pagal bendrovės įstatus, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas.

8.       Pagal 2019 m. sausio 28 d. darbo sutartį Nr. 19-1, į bendrovės vadybininko pareigas nuo 20219 m. sausio 29 d. buvo priimtas V. L. (nuo 2020 m. vasario 1d. pakeistos pareigos į komercijos direktoriaus), darbo sutartis nutraukta 2021 m. vasario 3 d.

9.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-416-618/2025 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. T. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ naudai 32 205,23 Eur dydžio žalos atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų A. T. ir UAB „Aldomarko“ trečiojo asmens UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ naudai 89 020,00 Eur dydžio žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-168-826/2025.

10.       Ieškovas, prašydamas atlikti atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklos tyrimą, nurodė kelis argumentus: UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ vadovas (ir vienas iš akcininkų) A. T. pažeidė lojalumo pareigą, įtvirtintą CK 2.87 straipsnio 2 dalyje ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, nuslėpė nuo kito akcininko tai, kad įsteigė kitą juridinį asmenį UAB „Aldomarko“, kuris yra tiesioginis bendrovės konkurentas, ir į jį perkėlė UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ klientus, dėl netinkamo įmonės valdymo ir vadovo tyčinių veiksmų pablogėjo įmonės turtinė padėtis, įmonė faktiškai nebevykdo veiklos, negauna pajamų.

11.       2024 m. vasario 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo V. L. prašymas pradėti UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ juridinio asmens veiklos tyrimą, ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo patenkino.

12.       2024 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ juridinio asmens veiklos tyrimas, tyrimą pavedant atlikti teismo ekspertams K. A. ir A. P.. Teismo ekspertams pavesta atsakyti į klausimus: ar tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) buvo sudaryti sandoriai ar atlikti veiksmai, kurie prieštaravo bendrovės veiklos tikslams? Ar tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) buvo padaryta bendrovės akcininkams žala dėl bendrovės vadovo veiksmų? Ar tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikla buvo tinkama? Jeigu ne, prašome pateikti taikytinų priemonių, nurodytų CK 2.131 straipsnio 1 dalyje, rekomendacijas. Kokie atlyginimai, premijos ar išmokos susijusiems asmenims buvo išmokėti tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30), kurių skyrimui ir išmokėjimui nebuvo reikiamo bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimo? Kokias sumas įmonė yra skolinga įmonės vadovui 2019-01-01–2023-11-30 laikotarpiu? Ar įmonės įsiskolinimai vadovui atsirado dėl netinkamų vadovo veiksmų, susijusių su įmonės valdymu? Ar įmonės vadovas viršijo (neviršijo) savo įgaliojimus, liečiančius turto įsigijimo ir perleidimo, nuomos ir kitus sandorius, kurių vertė daugiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30)? Ar įmonės pajamų netekimą 2021–2023 kalendoriniais metais (iki 2023 m. lapkričio 30 d.), lyginant su turėtomis 2019–2020 kalendoriniais metais, sąlygojo netinkami jos vadovo sprendimai, susiję su vadovavimu įmonei? Jeigu taip, tai kokie? Kokio dydžio ir kam yra įmonės kreditinių ir debetinių įsipareigojimų ekspertų tirto laikotarpio pabaigoje 2023 m. lapkričio 30 d.? Kokio dydžio išlaidas įmonė patyrė dėl ieškovo prieš įmonę inicijuotų teisminių procesų tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30)? Ar esant susidariusiai situacijai yra komerciškai tikslinga tęsti įmonės veiklą po to, kai bus susigražintos įmonei priklausančios sumos iš jos debitorių, esančių tiriamojo laikotarpio pabaigoje 2023 m. lapkričio 30 d.? Ar tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ buvo nustatyta ir patvirtinta apskaitos dokumentų pasirašymo tvarka ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas? Jei apskaitos dokumentų pasirašymo tvarka UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ nustatyta nebuvo ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ patvirtintas nebuvo, ar juridinio asmens finansinę apskaitą reglamentuojantį teisinį reglamentavimą atitinkančiu laikytinas apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų), surašytų ir pasirašytų asmenų, UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ darbuotojų, neįgaliotų surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, įtraukimas į apskaitą? Ar 2019-01-01–2023-11-30 laikotarpiu UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ apskaitoje yra užfiksuota atsiskaitymo operacijų grynaisiais pinigais? Jeigu taip, kokių ir kada? Ar tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ vadovo įsakymu ar kitu būdu buvo paskirti asmenys, atsakingi už atsiskaitymo grynaisiais pinigais kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą? Ar tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ buvo nustatyta ir patvirtinta atsiskaitymo grynaisiais pinigais kvitų naudojimo, saugojimo, išdavimo ir apskaitos tvarka? Ar UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ pagrįstai ir teisėtai finansinėje apskaitoje užregistravo ir į finansinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas privalomų reikalavimų neatitinkančių 13 vnt. grynųjų pinigų priėmimo kvitų (2020-02-11 – 169,00 Eur sumos (arba nesutampanti suma žodžiais – 198,00 Eur ), 2020-08-19 – 240,00 USD sumos, 2020-08-25 – 1 420,00 USD sumos, 2020-08-26 – 220,00 USD sumos, 2020-08-28 – 1 620,00 USD sumos, 2020-09-29 – 350,00 USD sumos, 2020-09-29 – 415,00 USD sumos, 2020-09-29 – 700,00 USD sumos, 2020-09-29 – 230,00 USD sumos, 2020-10-02 – 6 000,00 USD sumos, 2020-10-06 – 1 660,00 USD sumos, 2020-10-06 – 210,00 USD sumos, 2020-10-06 – 520,00 USD sumos) pagrindu? Kokio dydžio ir kokios struktūros veiklos sąnaudos 2020 m. lapkričio 1 d.–2023 m. spalio 31 d. laikotarpiu buvo įtrauktos į UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ apskaitą? Ar tiriamuoju laikotarpiu (2020 m. lapkričio 1 d.–2023 m. lapkričio 30 d.) ekonomiškai pagrįstu laikytinas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ A. T. asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančių 2 transporto priemonių (lengvųjų automobilių) naudojimas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikloje, šių transporto priemonių nuomos, draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, naudojimo ir eksploatavimo išlaidas apskaitant kaip UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklos sąnaudas? Kokio dydžio 2 (dviejų) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ vadovui A. T. asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančių transporto priemonių (lengvųjų automobilių) veiklos ir naudojimo sąnaudos (nuomos, draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, naudojimo ir eksploatavimo išlaidos ir kt.) 2020 m. lapkričio mėn.–2023 m. lapkričio mėn. laikotarpiu įtrauktos į UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ apskaitą? Ar 4 vnt. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos PVM sąskaitų faktūrų (2020-06-30, KUR, Nr. 280369; 2020-08-19, KUR, Nr. 281110; 2020-09-01, KUR, Nr. 281313, ir 2020-09-04, KUR, Nr. 281345) suklastojimas ir žinomai neteisingų duomenų apie patirtas uosto rinkliavas (už laivo tonažą) įtraukimas į 4 UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ PVM sąskaitas faktūras (PVM sąskaitą faktūrą, į kurią įtrauktos uosto rinkliavos pagal 2020-09-01 KVJUD PVM sąskaitą faktūrą, KUR, Nr. 281313, ir 2020-06-30, Nr. A-049; 2020-08-21, Nr. A-051, ir 2020-09-10, Nr. A-054, PVM sąskaitas faktūras) ir šių KVJUD bei UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ sąskaitų faktūrų pateikimas apmokėti laivų valdytojams ar savininkams nepažeidžia Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reglamentavimo ir teisingo finansinės apskaitos tvarkymo standartų? Kokio pobūdžio UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ paslaugų įsigijimas buvo įformintas 2019-12-30 UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ bankiniu 5 000,00 Eur sumos mokėjimu MB „Išmanusis parkas“ naudai? Ar tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ apskaitos dokumentuose užfiksuota atsiskaitymo su MB „Išmanusis parkas“ operacija ir ją pagrindžiantys dokumentai leidžia identifikuoti UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ iš MB „Išmanusis parkas“ įsigytas ir apmokėtas paslaugas ir jų tikslinį panaudojimą UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikloje? Jeigu taip, kokiu būdu nurodytos paslaugos panaudotos UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikloje?

13.       2024 m. gruodžio 23 d. buvo gauta UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklos tyrimo ataskaita. Teismo ekspertai pateikė tokias pagrindines išvadas:

13.1.                      Bendrovės vadovas pats iš savęs tuo pačiu metu nuomojosi du automobilius, vien tik už nuomą bendrovė patyrė 17 300 Eur sąnaudų. Bendrovės vadovas fiktyviai nuomojosi patalpas iš V. L. ir dėl įmonės patyrė 11 677,42 Eur sąnaudų. A. T. nepagrįstai priskaičiuota ir išmokėta 1 005,00 Eur darbo užmokesčio dėl jo hospitalizacijos gydymo įstaigose nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. Bendrovės vadovas viršijo savo įgaliojimus, susijusius su ilgalaikio turto įsigijimu ir perleidimu, nuoma ir kitais sandoriais, kurių vertė daugiau kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, kai be kito akcininko sprendimo įmonei priklausantis automobilis buvo išnuomotas UAB „Aldomarko“. Bendrovės vadovas viršijo savo įgaliojimus, kai be akcininkų pritarimo buvo pasiskolinti 8 tūkst. Eur iš A. T.. Bendrovės vadovas nesilaikė teisės aktuose numatyto reguliavimo dėl grynųjų pinigų apskaitos. Bendrovės vadovas parengė 4 apgaulingas PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikė laivų valdytojams apmokėti. Šis faktas pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reglamentavimo ir teisingo finansinės apskaitos tvarkymo standartų nuostatas. Bendrovės vadovas nepagrįstai išmokėjo 5 000,00 Eur MB „Išmanusis parkas“ už įmonei nesuteiktas paslaugas.

13.2.                      Bendra žala akcininkams dėl vadovo veiksmų sudaro ne mažiau kaip 22 126,4 Eur.

13.3.                      Tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikla buvo netinkama. Rekomenduojama pašalinti A. T. iš Bendrovės direktoriaus pareigų ir paskirti Bendrovės vadovu V. L.. Atsižvelgdamas į Veiklos tyrimo ataskaitoje nustatytas aplinkybes bei CK 2.131 str. nuostatas ir praktiką, kuri pasireiškia ir keleto priemonių taikymu, K. A. rekomenduoja vieneriems metams perduoti A. T. balsavimo teisę V. L..

13.4.                      Tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) susijusiems asmenims buvo išmokėtos žemiau nurodytos lėšos, dėl kurių skyrimo ir išmokėjimo nebuvo reikiamo bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimo: A. T. buvo išmokėta 17 300 Eur už automobilių nuomą; V. L. buvo išmokėti 9 000 Eur už automobilio nuomą bei 11 677,42 Eur už patalpų nuomą.  Ekspertų nuomone, A. T. nepagrįstai priskaičiuota 1 005,00 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį, kai jis buvo hospitalizuotas gydymo įstaigose.

13.5.                      Bendrovės skola vadovui 2023 m. lapkričio 30 d. yra 8 975,78 Eur.

13.6.                      Bendrovės vadovas viršijo savo įgaliojimus, susijusius su ilgalaikio turto įsigijimu ir perleidimu, nuoma ir kitais sandoriais, kurių vertė daugiau kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30), kai išnuomojo įmonei priklausantį automobilį „Jaguar F-Pace“ su vadovu susijusiai įmonei UAB „Aldomarko“.

13.7.                      Bendrovės debetinės skolos siekia 34 815,20 Eur, turi 34 092,76 Eur skolų kreditoriams.

13.8.                      Bendrovė dėl ieškovo prieš bendrovę inicijuotų teisminių procesų tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) patyrė 21 977,76 Eur be PVM, su PVM 23 695,85 Eur sąnaudų.

13.9.                      Tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ nebuvo nustatyta ir patvirtinta apskaitos dokumentų pasirašymo tvarka ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas. Nepaisant to, kad apskaitos dokumentų pasirašymo tvarka UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ nustatyta nebuvo ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ patvirtintas nebuvo, pagal juridinio asmens finansinę apskaitą reglamentuojantį teisinį reglamentavimą atitinkančiu laikytinas apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų), surašytų ir pasirašytų asmenų, UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ darbuotojų, nors jie ir nebuvo raštu įgalioti surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus įvertinus bylos duomenis, įtraukimas į apskaitą, jis buvo pagrįstas ir būtinas.

13.10.                      Tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ vadovo įsakymu ar kitu būdu nebuvo paskirti asmenys, atsakingi už atsiskaitymo grynaisiais pinigais kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą.

13.11.                      Tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ nebuvo nustatyta ir patvirtinta atsiskaitymo grynaisiais pinigais kvitų naudojimo, saugojimo, išdavimo ir apskaitos tvarka.

13.12.                      UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ pagrįstai ir teisėtai finansinėje apskaitoje užregistravo ir į finansinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas privalomų reikalavimų neatitinkančių 13 vnt. grynųjų pinigų priėmimo kvitų pagrindu.

13.13.                      Tiriamuoju laikotarpiu (2020 m. lapkričio 1 d.–2023 m. lapkričio 30 d.) ekonomiškai nepagrįstu laikytinas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ A. T. asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančių 2 transporto priemonių (lengvųjų automobilių) naudojimas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikloje, šių transporto priemonių nuomos, draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, naudojimo ir eksploatavimo išlaidas įtraukiant į apskaitą kaip UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklos sąnaudas. UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ vadovui A. T. asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančių 2 (dviejų) transporto priemonių (lengvųjų automobilių) veiklos ir naudojimo sąnaudos (nuomos, draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, naudojimo ir eksploatavimo išlaidos ir kt.) 2020 m. lapkričio mėn.–2023 m. lapkričio mėn. laikotarpiu, įtrauktos į UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ apskaitą, sudarė 3 388,87 Eur. Į šią sumą neįtraukta aplinkos teršimo mokesčio dalis, galbūt tenkanti šiems automobiliams, ir kuro sąnaudos, kurių nepavyko identifikuoti pagal konkretų automobilį

13.14.                      4 UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ PVM sąskaitų faktūrų (PVM sąskaita faktūra, į kurią įtrauktos uosto rinkliavos pagal 2020-09-01 KVJUD PVM sąskaitą faktūrą, KUR, Nr. 281313, ir 2020-06-30, Nr. A-049; 2020-08-21, Nr. A-051, ir 2020-09-10, Nr. A-054, PVM sąskaitas faktūras bei šių KVJUD) ir UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ sąskaitos faktūros buvo teikiamos apmokėti laivų valdytojams ar savininkams apgaulingos ir šis faktas pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojo iki 2023-04-30) reglamentavimo ir teisingo finansinės apskaitos tvarkymo standartų nuostatas.

13.15.                      Tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ apskaitos dokumentuose užfiksuota atsiskaitymo su MB „Išmanusis parkas“ operacija ir ją pagrindžiantys dokumentai neleidžia identifikuoti UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ iš MB „Išmanusis parkas“ realiai įsigytų paslaugų ir jų tikslinio panaudojimo UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikloje.

13.16.                      Dalis UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklos, tikėtina, galėjo būti perkelta į UAB „Aldomarko“. Dėl reikšmingo duomenų trūkumo ekspertai atsisako teikti išvadą dėl to, ar vadovo veiksmai lėmė tai, kad UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ nutraukė sutartį su įmone, taip pat ar „BEGA“ yra UAB „Aldomarko“ paslaugų pirkėja (klientė). UAB „Aldomarko“ dalis veiklos sąnaudų, tikėtina, yra įtraukta į UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ apskaitą ir finansines ataskaitas.

13.17.                      Bendrovės veikloje buvo netinkamai apskaičiuojami, deklaruojami ir sumokami valstybės nustatyti mokesčiai, bendrovės lėšos buvo naudojamos neracionaliai, nebuvo įdiegta ir neveikė vidaus kontrolė atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį ir mastą, tiriamuoju laikotarpiu bendrovės parengtos ir Juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės ataskaitos neparodė tikros ir teisingos įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Bendrovės ir vadovo veikla yra netinkama.

14.        CK 2.124–2.131 straipsniai reglamentuoja juridinio asmens veiklos tyrimą, tokio tyrimo pagrindus, tvarką ir pasekmes, nustačius, kad juridinio asmens veikla netinkama. Juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra su ekspertų pagalba ištirti juridinio asmens veiklą. Siekiant šio tikslo yra būtinas juridinio asmens veiklos ekspertinis tyrimas.

15.        Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens veiklos tyrimą ir šių bylų nagrinėjimo teisme ypatumus, lemia, kad teismui nutarus pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą visais atvejais turi būti paskiriami ekspertai, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai (CK 2.124 straipsnio 1 dalis, 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.127 straipsnis). Ekspertas, atlikęs tyrimą, pateikia teismui ataskaitą, kurioje nurodyta, ar juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra tinkama, o netinkamos veiklos atveju – pateikia rekomendacijas dėl CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymo (CK 2.130 straipsnis). Byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateikta eksperto ataskaita pagal savo įrodomąją reikšmę prilygsta eksperto išvadai (CPK 216 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-520-196/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-972-553/2018).

16.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, tuo tarpu eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus, CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis).

17.       Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-653-943/2015).

18.       Juridinio asmens dalyviai paprastai tiesiogiai nedalyvauja valdant juridinį asmenį, bet yra suinteresuoti, kad įmonė veiktų tinkamai, nes juridinio asmens dalyviai suteikia juridiniam asmeniui kapitalą ir yra suinteresuoti tiek išsaugoti investicijas, tiek ir gauti iš investicijų naudos (pelno). Taigi juridinio asmens dalyvių tikslas tampa ir su juridinio asmens tikslu. Todėl juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip institutas, suteikia teisines priemones juridinio asmens dalyviams, atitinkantiems įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kontroliuoti juridinio asmens valdymo tinkamumą. Tiesioginė juridinio asmens veiklos tyrimo procedūros paskirtis – esant pagrįstų abejonių, ištirti juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumą ir pašalinti juridinio asmens valdymo trūkumus, teismui taikant įstatyme nustatytas poveikio priemones (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021 41 punktą).

19.       Juridinio asmens veiklos tyrimo tikslai yra dvejopi: nustatyti bendrovėje įvykusius faktus, susijusius su juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumu, ir pateikti jų įvertinimą (retrospektyvinis tikslas); atkurti santykius tarp konfliktuojančių šalių, taikant priemones, leidžiančias pagerinti juridinio asmens valdymą (perspektyvinis tikslas). Šie tikslai įgyvendinami, jei, atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą, paaiškėtų, kad juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla yra netinkama, tuomet teismas, pritardamas ekspertų ataskaitoje nurodytoms išvadoms, galėtų pritaikyti vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių. Be to, jau vien siekis inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą gali turėti prevencinį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad pats kreipimosi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo faktas gali paskatinti juridinio asmens valdymo organus ar jų narius savanoriškai pašalinti nurodomus veiklos trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens veiklos tyrimas, jei jis būtų pradėtas, reikštų tiriamo juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių teisių tam tikrą apribojimą, kurį lemtų ekspertams įstatymo suteiktų teisių įgyvendinimas, o pats tyrimas taip pat galėtų padaryti neigiamą įtaką juridinio asmens dalykinei reputacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021 44 punktą).

20.       Įrodymų tyrimo ir vertinimo specifika civilinėse bylose dėl juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veiklos tyrimo po to, kai byloje yra gauta teismo paskirto eksperto ataskaita ir rekomendacijos, lemia, kad teismas turi įvertinti ekspertų nustatytas aplinkybes juridinio asmens veiklos tinkamumo aspektu, o pritaręs ekspertų ataskaitoje nurodytai išvadai, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, spręsti dėl vienos iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymo. Šioje byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo stadijoje teismas turi visapusiškai įsitikinti byloje esančių įrodymų tikrumu, patikimumu, privalo pašalinti prieštaravimus tarp skirtingų įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-520-196/2015).

21.       Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. CPK 265 straipsnio nuostatos, nagrinėjant bylą dėl juridinio asmens veiklos (ne)tinkamumo, aiškintinos kartu su CK 2.131 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas yra įpareigotas teismo sprendime aptarti juridinio asmens veiklos tinkamumą ir pasisakyti dėl (ne)pritarimo teismo ekspertizės išvadai ir priklausomai nuo tokio (ne)pritarimo spręsti dėl atitinkamų priemonių taikymo. Byloje nusprendus dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios ir atlikus tokį tyrimą, jo rezultatai, nurodyti ekspertizės išvadoje, turi būti aptarti teismo sprendime, kartu sprendžiant dėl tyrimo rezultatų įtakos juridinio asmens veiklos tinkamumo įvertinimui bei priemonių pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį (ne)taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-605-567/2023).

22.       Nagrinėjamu atveju teismo ekspertai padarė išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu (2019-01-01–2023-11-30) UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikla buvo netinkama dėl sandorių ir veiksmų, kurie prieštaravo bendrovės veiklos tikslams, dėl to akcininkams buvo padaryta ne mažesnė kaip 22 126,40 Eur žala (sprendimo 13.1, 13.2 p., veiklos tyrimo ataskaitos 146–156, 158–166, 167–168 p.)

23.       CK 2.87 straipsnyje nustatytos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimas yra savarankiškas pagrindas taikyti juridinio asmens vadovo, kitų valdymo organų ar jų narių civilinę atsakomybę, tačiau pats savaime negali lemti juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo narių) netinkamos veiklos CK 2.131 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020).

25.       Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta valdybos kompetencija, taip pat ir priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė, taip pat įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina. Pagal ABĮ 37 straipsnio 10 dalį, jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 12, 13 ir 14 dalyse. Bendrovės, kurioje nesudaroma nei valdyba, nei stebėtojų taryba, vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio ABĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 

26.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovėje valdyba nebuvo sudaryta, todėl, priešingai, nei konstatuoja teismo ekspertai, atsakovas neviršijo jam suteiktų įgaliojimų dėl bendrovei priklausančio automobilio nuomos UAB „Aldomarko“ ir 8 000,00 Eur paskolos gavimo, nes tai buvo bendrovės vadovo kompetencija (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Be to, 2025 m. kovo 14 d. (DOK-3313) atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad gautos lėšos buvo panaudotos bendrovės veiklai vykdyti ir gaunant pajamas iš vykdomos veiklos. Vertindamas atsakovės sudarytas sutartis su įmonėmis, susijusiomis su vadovu, teismas pažymi, kad įstatymas nenumato draudimo vadovauti kelioms įmonėms ir sudaryti sandorių tarp šių įmonių, tačiau juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis).

27.       Nepagrįsta teismo ekspertų išvada dėl 1 005,00 Eur darbo užmokesčio išlaidų priskaičiavimo už 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesių laikotarpį, kai A. T. buvo hospitalizuotas, nes atsakovo 2025 m. kovo 14 d. (DOK-3313) pateikti įrodymai dėl 2020 m. lapkričio 22 d. deklaracijų teikimo dėl agentuojamo laivo, 2020 m. lapkričio 24, 26 d., 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniai susirašinėjimai, mokėjimų atlikimas ginčo laikotarpiu leidžia konstatuoti, kad darbo funkcijas jis vykdė, todėl pagrįstai jam buvo skaičiuojamas darbo užmokestis.

28.       Teismas nepagrįsta pripažįsta teismo ekspertų išvadą dėl 11 677,42 Eur žalos bendrovei dėl sudarytos patalpų nuomos sutarties, pagal kurią iš ieškovo buvo nuomojamos biuro patalpos, nes sutartys dėl patalpų nuomos buvo sudarytos tarp dviejų bendrovės akcininkų (darytina išvada, kad toks buvo akcininkų sprendimas), šios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., buvo nurodytos ir Juridinių asmenų registre kaip bendrovės buveinės adresas, be to, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad biuro patalpos bendrovei buvo reikalingos.

29.       Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse numatytus įpareigojimus, nes raštu neinformavo kito akcininko apie tai, kad jis yra vienintelis 2020 m. spalio 16 d. Juridinių asmenų registre įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės „Aldomarko“ akcininkas ir vadovas, taip pat ir apie tai, kad suteikė bendrovei 8 000,00 Eur paskolą.

30.       Teismas pritaria teismo ekspertų pateiktai išvadai, kad tiriamuoju laikotarpiu (2020 m. lapkričio 1 d.–2023 m. lapkričio 30 d.) ekonomiškai nepagrįstu laikytinas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ A. T. asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančių 2 transporto priemonių (lengvųjų automobilių) naudojimas UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veikloje, šių transporto priemonių nuomos, draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, naudojimo ir eksploatavimo išlaidas įtraukiant į apskaitą kaip UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklos sąnaudas (3 388,87 Eur), 5 000,00 Eur sandoris su MB „Išmanusis parkas“ (nėra objektyvių duomenų apie paslaugų įmonei suteikimą), įmonės lėšos buvo naudojamos neracionaliai (nors bendrovėje daugiausia buvo du darbuotojai, tačiau vienu metu buvo nuomojamos net 5 transporto priemonės, vadovas bendrovės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams (2020-04-16 pirko šaldytuvą „Hitachi“ (2 139,99 Eur), 2020-03-21 pirko dulkių siurblį „Miele“ (399,99 Eur), šaldytuvą „Hisense“ ir skalbimo mašiną „Beko“ (352,98 Eur), įvairius baldus (kepurių kabyklę, spintą skalbimo mašinai, iš viso už 158,98 Eur, įvarius sporto abonementus (504 Eur)), bendrovėje buvo neefektyvi vidaus kontrolė (bendrovės vadovas pripažino, kad tik po 10 mėnesių pastebėjo, kad nėra išrašomos sąskaitos, buvo sudarytos sąlygos įmonės pinigus naudoti V. L. asmeniniams pirkiniams (išlaidos kavinėse, restoranuose, sveikatingumo ir sporto abonentai, pirkiniai įvairiose parduotuvėse, gruntas ir pan.)). 

31.       Vertinant atsakovo veiksmus dėl sutarties su viena iš pagrindinių bendrovės klienčių UAB KJKK „Bega“ nutraukimo – byloje objektyvių duomenų, kad sutarties nutraukimo iniciatorius buvo A. T., nėra, nes 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 01-134 UAB KJKK „Bega“ informavo, kad po 30 dienų nutrauks sutartį su bendrove, o 2020 m. spalio 27 d. buvo sudarytas susitarimas tarp UAB KJKK „Bega“ ir UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ dėl paslaugų teikimo sutarties Nr. 153 nutraukimo.

32.       Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies pritarti ekspertų padarytoms išvadoms ir pripažinti, jog A. T. kaip UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ valdymo organas (vadovas) neveikė tinkamai, nes bendrovės vardu sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, bendrovės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams, bendrovėje buvo neefektyvi vidaus kontrolė (30 p.), pažeidė CK 2.87 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse numatytus įpareigojimus neinformuodamas kito akcininko apie bendrovei suteiktą paskolą ir kito juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aldomarko“ įregistravimą (29 p.).

Dėl CK 2.131 straipsnio 1 dalyje taikytinų priemonių

33.       Teismas, pripažinęs juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veiklą netinkama, gali taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytų priemonių (CK 2.131 straipsnio 1 dalis). Šios priemonės (tiek laikino, tiek nuolatinio pobūdžio) turi būti taikomos, jeigu teismas konkrečioje byloje pripažįsta jų taikymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016, 27 punktas).

34.       Ieškovas prašo taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas priemones – laikiną juridinio asmens valdymo organo įgaliojimų sustabdymą ir laikiną juridinio asmens valdymo organo paskyrimą.

35.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pareiškėjo prašomos taikyti priemonės teismo nesaisto ir teismas yra laisvas, atsižvelgdamas į bylos esmę, pritaikyti bet kurias iš CK 2.131 straipsnyje nurodytų priemonių, padėsiančių užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2010). CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemonių sąrašas yra baigtinis, todėl, nustačius netinkamą juridinio asmens veiklą, jam negali būti taikomos CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nenurodytos poveikio priemonės. Tačiau, net ir nustatęs netinkamą juridinio asmens veiklą, teismas turi teisę netaikyti aptartoje normoje nustatytų poveikio priemonių, jeigu konkrečios bylos aplinkybėmis nė viena iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių nebūtų efektyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016).

36.       Ieškovas prašo pašalinti atsakovą iš uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ vadovo pareigų, bendrovės vadovu paskirti ieškovą, taip pat vienerių metų laikotarpiui laikinai perduoti A. T. balsavimo teisę ieškovui V. L.. 

37.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, juridinio asmens veiklos tyrimo tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016, 26, 29, 30 punktai). 

38.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad vienintelis bendrovės turtas yra automobilis „Jaguar F-Pace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat V. L. skola bendrovei, 60 615,43 Eur (2023-01-05 vykdomųjų bylų išrašas), bylos nagrinėjimo metu V. L. pripažino, kad bendra skola siekia apie 70 000,00 Eur, todėl darytina išvada, kad teismo ekspertai nepagrįstai sumažino ieškovo skolos dydį bendrovei.

39.       Ieškovas nepagrindė, kokiomis priemonėmis jis kaip įmonės vadovas siektų atnaujinti įmonės veiklą, iš esmės tik deklaratyviai nurodė, kad siektų sudaryti įmonei palankius sandorius. Ieškovas pats turi įsipareigojimų įmonei, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovo paskyrimo bendrovės vadovu atveju kiltų galimas interesų konfliktas. Be to, ieškovas nuo įkūrimo vadovauja 2020 m. spalio 9 d. įkurtai uždarajai akcinei bendrovei „Inter Logistics“, kuri užsiima krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, be to, pagal Lietuvos transporto saugos administracijos skelbiamus duomenis, ji teikia laivų agentavimo paslaugas kaip ir UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“, tai yra bendrovės užsiima iš esmės analogiška veikla. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovo vadovaujamos UAB „Inter Logistics“, tiek atsakovo vadovaujamos „Aldomarko“ pajamos nuo 2020 metų augo mažėjant UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ pajamoms. Nors šioje byloje nebuvo tiriama nei UAB „Aldomarko“, nei UAB „Inter Logistics“ vykdoma veikla po jų įsteigimo ir ryšys su bendrovės pajamų sumažėjimu, tačiau, įvertinus tai, kad į UAB „Aldomarko“ (vadovas atsakovas A. T.) perėjo bendrovės klientė UAB KJKK „Bega“, ir tai, kad UAB „Inter Logistics“ (vadovas V. L.) užsiima panašia veikla kaip ir bendrovė, kurios vieninteliai darbuotojai buvo jos akcininkai, darytina tikėtina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas kitose bendrovėse (nurodytos anksčiau) atskirai tęsia anksčiau UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ bendrai vykdytą veiklą. Be to, tiek ieškovas V. L., tiek atsakovas A. T. naudojo bendrovės lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti, abu gavo turtinę naudą iš bendrovės už jiems priklausančių automobilių nuomą, o ieškovas iš bendrovės gavo lėšų ir už jam priklausančių patalpų nuomą, kurią teismo ekspertai pripažino fiktyvia.

40.       Atsižvelgtina į tai, kad CK 2.131 straipsnyje nustatytų priemonių taikymas nėra savitikslis, o turi būti nukreiptas išsaugoti (atkurti) įmonės veiklą. Kaip minėta anksčiau, ieškovas nepagrindė, kokiu būdu atkurtų įmonės veiklą, kaip būtų išvengta galimo intereso konflikto įvertinus ieškovo skolos įmonei dydį. Teismo vertinimu, įvertinus netinkamus juridinio asmens valdymo požymius, galimą ieškovo interesų konfliktą jį paskyrus įmonės vadovu, ginčui sureguliuoti nėra tikslinga taikyti nė vienos iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių. 

41.       Tačiau ieškovui neužkertamas kelias kitomis teisinėmis priemonėmis ginti savo kaip įmonės akcininko bei įmonės interesus. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, bylos nagrinėjimo metu konstatuoti netinkami juridinio asmens valdymo faktai sudaro pagrindą kelti juridinio asmens valdymo organų narių civilinės atsakomybės taikymo klausimus (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), reikšti ieškinius dėl priverstinio akcijų išpirkimo (CK 2.123 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016) ar dėl konkurencijos normų pažeidimo.

42.       Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus ieškinio reikalavimą ir atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą, kurio išvados patvirtino esant netinkamą juridinio asmens valdymą, laikytina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-653-943/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

45.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 282,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio byloje sumokėjimo (neįskaičiuotas 47 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jis buvo netenkintas), pradinė ieškovė byloje pateikė įrodymus apie 3 480,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) ir 14 822,50 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, iš viso patyrė 18 584,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad iš esmės ieškinys buvo patenkintas, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo A. T..

46.       Valstybė byloje patyrė 48,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo A. T. priteistina 48,65 Eur į valstybės biudžetą (CPK 94, 96 straipsniai).

47.       Atsakovų ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes ieškinys iš esmės patenkintas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo A. T. ir UAB „Jungtinė Karalystė–Klaipėda“ veiklą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. netinkama.

Netaikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų poveikio priemonių.

Priteisti ieškovui V. L. iš atsakovo A. T. 18 584,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. T. 48,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                 Marius Dobrovolskis