Civilinė byla Nr. e2-2060-1043/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15464-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.11.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei J. J.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilarta“ atstovui direktoriui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilarta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1.       Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 249,99 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė tiekė elektros energiją, galią ir reaktyviąją energiją, kartu suteikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas, namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Objektui yra rezervuota 8 kW leistinoji naudoti galia. 2014 m. lapkričio 20 d. į ieškovę kreipėsi L. J., kuri nurodė, jog pardavė objektą S. ir Z. S., kurie savo ruožtu pardavė objektą uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB „Pilarta“). Ieškovė 2014 m. gruodžio 23 d. parengė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį ir išsiuntė atsakovei. Pasirašytos sutarties ieškovė negavo. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. susidarė 249,99 Eur įsiskolinimas. Prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Galios dedamosios apibrėžimas bei mokėjimo tvarka nustatyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkoje, patvirtintoje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Tarnyba) 2017 m. gruodžio 22d. nutarimu Nr. 03E-627 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr.O3E-570 „ Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos, Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau - Tvarka). Tvarkos 3 punkte galios dedamoji apibrėžiama kaip vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo- pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Atsakovės objektui ieškovė yra rezervavusi 8 kW leistinąją naudoti galią. Tik tokiu atveju, jei atsakovė išreikštų valią demontuoti iki jos objekto nutiestus ieškovės tinklus, nebeliktų pagrindo jų eksploatuoti ir reikalauti iš atsakovės atitinkamų mokesčių. Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

3.       Dublike atskirsdama į atsiliepime nurodytus argumentus, ieškovė papildomai nurodo, kad objekto, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų elektros tinklų, tiesioginės linijos, savininkas, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, privalo mokėti galios dedamąją nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Kadangi Tvarkoje nenustatyta jokių šios nuostatos taikymo išimčių, minėtas mokestis mokamas net ir tuomet, kai vartotojas neturi objektyvios galimybės vartoti elektros energiją (nutrauktas elektros energijos tiekimas). Taip yra todėl, kad net ir nutraukus elektros energijos tiekimą objektui, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros tiekimo tinklų, tinklų operatorius yra priverstas rezervuoti leistinąją naudoti galią, jos neperskirstant kitiems vartotojams, ir paliekant vartotojui galimybę pašalinus energijos nutraukimo priežastis, vartotojui pageidaujant vėl naudoti tiekiamą elektros energiją. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantį (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei, 12 p. Kita informacija: įrašyta buvusio turto identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė nusipirko sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad ieškovė yra įrengusi apskaitos prietaisą prie oro linijos atramos. Energijos vartotoju iki 2006 m. buvo L. J.. Naujas savininkas nesikreipė dėl energijos sutarties sudarymo. Su L. J. buvo sudarytos 2 sutartys, viena perrašyta buitiniam vartotojui, o kita – atsakovei, kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, ji turi mokėti galios dedamosios mokestį. Be to, atsakovė atliko mokėjimą 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. žinojo, kad reikia mokėti už galios dedamąją ir sutiko.

II.       Atsakovės argumentai

5.       Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę ir neprašė teikti elektros energijos persiuntimo paslaugos, sutartis su ieškove nepasirašyta. Atsakovė niekada nėra įgijusi namo ar kito objekto ieškovės nurodomu adresu, kuriam būtų tiekta elektros energija. 2006 m. balandžio 7 d. sutartimi atsakovė iš sutuoktinių S. S. ir Z. S. nupirko 0,8096 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kadastro adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame žemė sūkio paskirties žemės sklype nebuvo ir nėra įrengtų atsakovei kokia nors nuosavybės forma valdomų įrenginių, statinių ar kita, kuriuose vartojama elektros energija ir kurie būtų prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, šiame žemės sklype nėra įrengta elektros apskaitos prietaisų. L. J. 2001 m. vasario 23 d. pardavė, o S. S. nupirko 2,4233 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),tai ne tas pats žemės sklypas, kurį atsakovė 2006 m. balandžio 7 d. nupirko iš sutuoktinių S. S. ir Z. S..

6.       Triplike papildomai nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų apie atsakovės sklype esančius ir atsakovei priklausančius vidaus tinklus. Byloje nėra pateikta vidaus tinklų brėžinių ar schemų. Atsakovės sklype nėra ir niekada nebuvo įrengtų vidaus tinklų, kurie būtų prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, o vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Pagal minėtas įstatymo nuostatas atsakovė nėra nei vartotojas, nei vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis objektą, nes žemės sklype neturi nei įrenginių nei statinių, kuriuose vartojama elektros energija. Pažymi, kad iš 2,4233 ha žemės sklypo atsakovei buvo parduota tik dalis – 0,8096 ha atskirto žemės sklypo.

7.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka. Pirko tik žemę, jokių pastatų nebuvo. Niekada nebuvo perduota jokių įrangų, jokių įrenginių nėra. Iš L. J. nieko nepirko, jokių įsipareigojimų neperėmė. Paaiškino, kad niekada nesutiko, jog turi mokėti, mokėjimą atliko buhalterė be vadovo žinios, buvo prigąsdinta, kad kels bankroto bylą.

Teismas

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

8.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti skolą už rezervuotą 8 kW leistinąją naudoti galią nesant tarp šalių sudarytos rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties.

9.       Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas (toliau – Įstatymas), ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (2010 m. vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). CK 6.383 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad elektros energija tiekiama pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytą energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Energijos pirkimo –pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai yra įrengti energijos apskaitos prietaisai. Teisės aktų nustatytais atvejais energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės energijos apskaitos tarp tiekėjo ir abonento (CK 6.383 straipsnio 2 dalis). Pagal LR elektros energetikos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, vartotojas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis perkantis elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją. Taisyklėse įtvirtinta analogiška nuostata, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5 p.). Galios dedamosios apibrėžimas bei mokėjimo tvarka nustatyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkoje, patvirtintoje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Tarnyba) 2017 m. gruodžio 22d. nutarimu Nr. 03E-627 „Dėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr.O3E-570 „ Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos, Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau - Tvarka). Tvarkos 4 punte galios dedamoji apibrėžiama kaip vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo- pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Vartotojo ir vartotojo objekto sąvokos pateiktos Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje. Vadovaujantis minėtu įstatymo straipsniu, vartotojas - asmuo, kuriuo įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams (įstatymo 2 straipsnio 50 dalis), o vartotojo objektas - vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija (įstatymo 2 straipsnio 51 dalis). 

10.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė su ieškove nėra sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovė reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo grindžia, tuo, kad buvęs turto savininkas buvo rezervavęs 8 kW leistinąją naudoti galią ir už šį galios rezervavimą pareiga atsiskaityti tenka įsiskolinimo susidarymo metu buvusiam objekto savininkui – atsakovei. Iešinyje teigiama, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Todėl reminatis Taiyklių 100 punktu, numatančiu, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

11.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi, pagal šias įrodinėjimo paskirstymo taisykles, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė yra skolinga ieškovei reikalavime nurodyto dydžio sumą.

12.       2020 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė į bylą pateikė papildomus įrodymus (DOK 92645) iškarpas iš programų bei nurodė, kad L. J. ir ieškovė buvo sudarę dvi elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis namui, esančiam (duomenys neskelbtini).: 1998 m. spalio 2 d. (vartotojo kodas 25679313), rezervuota 10 kW leistinoji naudoti galia ir 1999 m. lapkričio 2 d. (vartotojo kodas 25678874), rezervuota 8 kW leistinoji naudoti galia. Kaip matyti iš programos iškarpos, sutartis sudaryta 1999 m. lapkričio 2 d. (rezervuota 8 kW leistinoji naudoti galia) buvo perrašyta komerciniam vartotojui – atsakovei. Pati ieškovė nurodo, kad sutartys su buvusia savininke buvo sudarytos dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei nurodytu adresu priklausytų kokie nors statiniai. Byloje esantis 2020 m. spalio 6 d. VĮ Registrų centro išrašas pavirtina, kad atsakovei ginčui aktualiu laikotrapiu priklausė 0,8096 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išrašo 11 punkte nurodyta: kituose dokumentuose (duomenys neskelbtini). Adresas patikslintas pagal adresų registro duomenis.

13.       Iš į bylą pateiktų pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad 2001 m. vasario 23 d. L. J. pardavė, o S. S. nupirko 2,4233 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. balandžio 7 d. sutartimi atsakovė iš sutuoktinių S. S. ir Z. S. nupirko 0,8096 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kadastro adresas (duomenys neskelbtini). Žemė sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Iš 2019 m. spalio 23 d. VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovei ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė 0,8096 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Registrų centro išrašo 12 punkte Kita informacija: įrašyta buvusio turto identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė nusipirko sklypą kadastro (duomenys neskelbtini). Iš aptartų įrodymų matyti, kad atsakovė nusipirko tik dalį žemės sklypo, kuris anksčiau priklausė L. J., nusipirkto žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio. Atsakovės ir L. J. nesiejo jokie sutartiniai santykiai. O toks nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio buvo sudarytos ieškovės nurodomos sutartys, atsakovei įsigyjant žemės sklypą nebeegzistavo (žemės sklypas buvo padalintas). 

14.       Apibendrinant išdėstytą konstatuojama, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomą aplinkybę, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovei priklausiusiame žemės sklype būtų įrengtų atsakovei kokia nors nuosavybės forma valdomų įrenginių, statinių ar pastatų, kuriuose vartojama elektros energija ir kurie būtų prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ar būtų įrengti elektros apskaitos prietaisai. Taigi darytina išvada, kad atsakovė negali būti laikoma vartotoja ar nuosavybės teisėtais pagrindais valdanti vartotojo objektą Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 50 ir 51 dalių prasme. Esant tokiai faktinei situacijai nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovei kilo pareiga mokėti už rezervuotą galią Taisyklių 100 punkto, numatančio, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas, pagrindu. Konstatavus aukščiau nurodytas aplinkybes, tas faktas, kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. apmokėjo 110,83 Eur (2019-10-23 priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2016-08-31 iki 2019-10-23) nesukuria atsakovei prievolės sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė – reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atsakovei pareikštas išimtinai tuo pagrindu, jog buvusi turto savininkė nurodė, kad įsiskolinimas turėtų būti išieškotas iš naujų savininkų ir pateikė anksčiau aptartas pirkimo-pardavimo sutartis.

15.       Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus išklausius šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir neįrodė reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo, t. y. kad atsakovei kilo pareiga mokėti už rezervuotą galią 1999 m. lapkričio 2 d. sutarties pagrindu, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

16.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį atmetus ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė atsiliepimu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

17.       Ieškinį atmetus išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (14 Eur), priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) valstybei 14 Eur (keturiolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                Anita Sereikienė