Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-07-19][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1547-577-2022].docx
Bylos nr.: e2S-1547-577/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Vilniaus šilumos tinklai 124135580 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Atskirieji skundai
dėl energijos pirkimo-pardavimo
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

?

Civilinė byla Nr. e2S-1547-577/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31457-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.5

 (S)

 

img1  

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu priteisė iš atsakovo G. V. ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 3 315,39 Eur skolos, 298,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 613,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 84,39 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas išdėstė atsakovui G. V. teismo sprendimo dėl 3 613,61 Eur sumos mokėjimo vykdymą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovei kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 d., po 231,12 Eur įsiskolinimo, bei kartu su paskutine įmoka sumokant 5 procentų metines palūkanas. Bylinėjimosi išlaidas atsakovas buvo įpareigotas sumokėti ieškovei įsiteisėjus teismo sprendimui.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi iš dalies patenkinęs atsakovo G. V. prašymą, išdėstė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu priteistos 3 613,61 Eur sumos mokėjimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovei kas mėnesį, iki einamo mėnesio 25 d., po 150,57 Eur įsiskolinimo, bei kartu su paskutine įmoka sumokant 5 procentų metines palūkanas, pradedant mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

3.       2022 m. balandžio 6 d. ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2020 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020 vykdymo tvarką, nustatytą 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, nurodant, kad atsakovas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020 priteistas sumas privalo sumokėti iš karto, t. y. nuo nutarties, kuria pakeičiama sprendimo vykdymo tvarka, įsiteisėjimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nevykdo teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo; ieškovė nėra gavusi nei vienos įmokos iš atsakovo. Esama teismo sprendimo vykdymo tvarka pažeidžia ieškovės interesus bei prieštarauja sprendimo vykdymo išdėstymo institutui, pažeidžiami ieškovės teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Atsakovas pagal 2022 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį yra gavęs piniginių lėšų (5 000 Eur), kurių pakanka įvykdyti 2020 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020, tačiau atsakovas jo nevykdo. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nemoka priteistų sumų pagal teismo nustatytą sprendimo vykdymo išdėstymo tarką, gavęs piniginių lėšų neatsiskaito su ieškove, elgiasi nesąžiningai, sprendimo vykdymo išdėstymas suteikia nepagrįstą pranašumą atsakovui, nėra išlaikoma ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyra, ieškovė teigė, kad 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nustatyta sprendimo vykdymo tvarka turi būti pakeista.

4.       Atsakovas G. V. prašė atmesti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Nurodė, kad parduoda butą, adresu (duomenys neskelbtini) per antstolį Andrių Bublį. Atsakovo žiniomis, antstolis yra pervedęs pinigų ieškovei, todėl ieškovės prašymą laiko dvigubu išieškojimu iš atsakovo. Atsakovo teigimu, ieškovė gali kreiptis į antstolį Andrių Bublį su visais kitais išieškojimais iš atsakovo pagal teismo sprendimus.

5.       Ieškovė pateikė prašymą leisti nutartį dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad ieškovė gavo antstolio Andriaus Bublio 2022 m. balandžio 19 d. patvarkymą, kuriuo leista parduoti skolininkui (atsakovui) G. V. priklausantį turtą butą adresu (duomenys neskelbtini) savo pasiūlytam pirkėjui už 73 000 Eur. Kadangi turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas bus surašomas 2022 m. gegužės 9 d., nutartis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, net jeigu ji ir bus palanki ieškovei, iki 2022 m. gegužės 9 d. nebus įsiteisėjusi. Atsižvelgdama į atsakovo elgesį, mano, jog tikėtis, kad atsakovas geranoriškai sumokės visą skolą ieškovei po nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo, tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nerealu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą tenkino, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020 vykdymo tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, nustatydamas, kad atsakovas G. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020 priteistas sumas privalo sumokėti nuo nutarties, kuria pakeičiama sprendimo vykdymo tvarka, įsiteisėjimo. Teismas leido nutartį dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo vykdyti skubiai.

7.       Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių nustatė, kad nors atsakovui pagal pateiktus prašymus iš jo priteista skola buvo išdėstyta du kartus, tačiau nuo 2020 m. vasario 29 d. (nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos) atsakovas neatliko nei vienos įmokos ir jokia dalimi nepadengė nei priteistos bendros mokėtinos 3 613,61 Eur skolos, nei 84,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog akivaizdu, kad atsakovas priteistos skolos nemoka, nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo bei nesilaiko teismo sprendimo vykdymo tvarkos, kurią pats prašė nustatyti. Priešingų duomenų atsakovas nepateikė. Taip pat teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia atsakovas, iš Antstolių informacinės sistemos (toliau ir – AIS) matyti, kad išieškojimą pagal civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020 įsiteisėjusį teismo sprendimą ir išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolis Donatas Kisielius, o nuo 2022 m. balandžio 29 d. iš priteistos 3 613,61 Eur skolos yra šiuo metu išieškoma 903,42 Eur dydžio suma, t. y. 6 įmokos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį. Teismo vertinimu, ilgą laiką nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai, o atsakovas savo pasyviu ir nesąžiningu elgesiu iš esmės paneigia įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo toliau taikyti ir vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nustatytos sprendimo vykdymo tvarkos, nes atsakovui suteikiamas nepagrįstas pranašumas ieškovės atžvilgiu. Civilinėje byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas ateityje laikysis teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir dalimis mokės priteistą skolą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas patenkinti ieškovės prašymą ir pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, nustatant, kad atsakovas priteistas sumas privalo sumokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Siekdamas, kad nebūtų paneigta įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo esmė, ir dar labiau nebūtų pažeistos ieškovės teisės, teismas tenkino ieškovės prašymą leisti nutartį vykdyti skubiai.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

8.       Atsakovas G. V. atskiruoju skundu prašo: 1) skubiai sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties vykdymą; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir palikti vykdymo tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi; 3) suteikti laiko kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą; 4) civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantas yra skolininkas dėl savo neįgalumo, problemų sus sveikata. Jam reikalingos dvi operacijos, o po jų – reabilitacija. Atsakovo darbingumo lygis – 50 procentų; registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau dirbti negali.

8.2. Antstolis Andrius Bublys dėl skolų parduoda butą. AB „Vilniaus šilumos tinklus“ atstovauja antstolis Donatas Kisielius. Pažymi, jog viską, ką apeliantas sumoka į AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitą, iš pajamų išskaičiuoja antstolis Donatas Kisielius. Atsakovui iš likusių pinigų reikia nusipirkti kitą butą. 

9.          Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti apelianto G. V. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Sprendimas jau yra įvykdytas ir antstolis yra grąžinęs vykdomąjį dokumentą teismui.

9.2. Pareiškėjas visiškai nevykdė teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo, nepaisant to, kad jam du kartus buvo išdėstytas sprendimo vykdymas – VŠT negavo nei vienos įmokos iš pareiškėjo.

9.3. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Faktas, jog pareiškėjas su kreditoriais elgiasi nesąžiningai yra konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021. Aplinkybę, kad pareiškėjas vengė įvykdyti teismo sprendimą patvirtina ir faktas, jog jis pagal 2022 m. kovo 1 d. preliminarią sutartį gavo 5 000 Eur, tačiau nepadengė net dalies skolos ieškovei. Pareiškėjas siekia vilkinti skolos sumokėjimą, nepaisant to, kad pardavus nekilnojamąjį turtą jis gavo nemažai piniginių lėšų.

9.4. VŠT sutinka su teismo vertinimu, kad ilgą laiką nevykdant teismo sprendimo, pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai, pareiškėjas savo pasyviu ir nesąžiningu elgesiu iš esmės paneigia įsiteisėjusį teismo sprendimą, pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius. Teismui nebebuvo pagrindo toliau vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nustatyta sprendimo vykdymo tvarka. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas ateityje laikysis teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir dalimis mokės priteistą skolą. Apeliantas neįrodė, jog teismas padarė kokių nors teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad 2022 m. balandžio 29 d. nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11.       Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atskirajame skunde nenurodė jokių tokio prašymo argumentų. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo klausimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra tikslingas. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė neįgaliojo pažymėjimą, 2021 m. kovo 24 d. išduotą Darbingumo lygio pažymą, 2022 m. gegužės 2 d. medicininę pažymą.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.        Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto pateikti dokumentai (išskyrus 2022 m. gegužės 2 d. pažymą) išduoti iki skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantas neargumentavo, kodėl negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, t.y. būtinybės juos teikti su atskiruoju skundu. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad neįgaliojo pažymėjimą bei Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą atsakovas yra pridėjęs prie atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima paminėtų dokumentų. Kadangi VšĮ „Šeškinės poliklinikos“ medicininė pažyma išduota po skundžiamos nutarties priėmimo, ši įrodymas priimamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16.       Pažymėtina, jog atsakovo atskirojo skundo argumentai iš esmės nesusiję su skundžiamos nutarties motyvais. Aplinkybės apie nedarbingumo lygį, būtiną operaciją, ribotas galimybes dirbti ir kt., nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad priteista skola nėra mokama nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kad atsakovas nesilaiko teismo sprendimo vykdymo tvarkos, kurią pats prašė nustatyti, ir kad civilinėje byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovas ateityje laikysis teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir dalimis mokės priteistą skolą.

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

18.       Be pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje išvardytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismų praktikoje yra išskiriamos ir kitos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos sprendžiant tokio pobūdžio procesinį prašymą. Pavyzdžiui, teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių. Teismų praktikoje taip pat atsižvelgiama į tai, ar atsakovas, net iš dalies neatsiskaitydamas su ieškovu, tuo pačiu metu vykdo prievoles kitiems savo kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas lygiateisiškumo principą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2022, 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022).

19.       Nagrinėjamoje situacijoje atskirojo skundo teiginiai leidžia spręsti, kad atsakovas nurodo negalėsiantis vykdyti teismo sprendimo pagal prašomą 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus bei nustačius aplinkybes, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo įsiteisėjimo neatliko nei vienos įmokos ieškovei (nors apeliantas neneigia ieškovės nurodytos aplinkybės apie gautą 5 000 Eur sumą pagal Preliminariąją sutartį), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020 vykdymo tvarkos, nustatytos 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, pakeitimo.

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis kreditorės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą

21.       Apeliantas suformulavo prašymą skubiai sustabdyti 2022 m. balandžio 29 d. nutarties vykdymą, taip pat suteikti laiko kreiptis advokato pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

22.       Minėta, pirmosios instancijos teismas pakeitė sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020 vykdymo tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, nustatydamas, jog atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2026-466/2020 priteistas sumas privalo sumokėti nuo nutarties, kuria pakeičiama sprendimo vykdymo tvarka, įsiteisėjimo. Taip pat teismas leido nutartį dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo vykdyti skubiai. Nors toks skundžiamos nutarties išdėstymas yra prieštaringas, nutarties turinys leidžia spręsti, jog teismas siekdamas, kad dar labiau nebūtų pažeistos ieškovės teisės, nutarė leisti nutartį vykdyti skubiai, t. y. nelaukiant jos įsiteisėjimo. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad (kaip ir nurodyta ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimas jau yra įvykdytas ir antstolis yra grąžinęs vykdomąjį dokumentą teismui (2022 m. gegužės 12 d. antstolio Donato Kisieliaus patvarkymas). Taigi prašymo dėl nutarties vykdymo sustabdymo nagrinėjimas netikslingas.

23.       Apeliantas prašo sudaryti galimybę (suteikti laiko) kreiptis į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą, tačiau nuo skundžiamos nutarties priėmimo praėjo daugiau nei du mėnesiai (nuo 2022 m. gegužės 2 d. medicininėje pažymoje nurodyto neatvykimo dėl ligos laikotarpio pabaigos (2022 m. gegužės 31 d.) – beveik pusantro mėnesio), be to, nepateikti jokie duomenys, kad apeliantas yra kreipęsis į šią tarnybą ir būtinas papildomas laikas sprendimo priėmimui ar pan. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atsakovas nepagrindė prašymų dėl nutarties vykdymo sustabdymo bei papildomo laiko siekiant gauti teisines paslaugas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja Jadvyga Mardosevič


Paminėta tekste:
  • e2-2026-466/2020
  • e3K-3-285-969/2021
  • CPK
  • CPK 336 str. Atskirojo skundo nagrinėjimas
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • e3K-3-164-611/2018
  • CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
  • 3K-3-626-378/2015
  • 3K-7-61/2011
  • 2-2149/2013
  • e2-76-330/2022
  • e2A-261-302/2022
  • e2-491-1120/2022
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės