Administracinė byla Nr. I-1677-644/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01440-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 74
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis už 2003-2009 m., iš viso – 982,51 Lt (b.l. 5-7).
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2003-2009 metais jam nebuvo išduotos tarnybinės uniformos ir ją sudarančios dalys. Atsakovas, neišduodamas uniformos dalių, pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto įtvirtintą garantiją pareigūnams nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis. Dėl atsakovo neveikimo pareiškėjas patyrė žalą, kadangi buvo priverstas dėvėti savo nuosavą avalynę ir drabužius. Prašo priteisti kompensaciją už negautą uniformą ir jos dalis.
Atsakovas atsiliepime į prašymą (b.l. 12-13) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad negalėjo aprūpinti pareigūnų, atliekančių tarnybines pareigas įstaigoje, tarp jų ir pareiškėjo, visomis jiems priklausančiomis tarnybinės uniformos dalimis laiku - t.y. pasibaigus nustatytiems jų dėvėjimo terminams, ne dėl atsakovo kaltės, o dėl nepakankamo finansavimo. Už nustatytais terminais neišduotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensaciją nėra pagrindo, kadangi Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkoje tokia galimybė nėra numatyta. Pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Prašė teismo taikyti senaties terminą, o priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Prašymas tenkintinas.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnui dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka tarnybą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (b.l. 14). Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. vasario 28 d., toliau – ir Statutas) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“, galiojusio iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai.
Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Administracinėje byloje esantys duomenys taip pat patvirtina ir atsakovas neginčija fakto, kad pasibaigus Teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, pareiškėjui 2003-2009 metais nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, nurodytos atsakovo 2014 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje Nr. S-21854 (b.l. 9-10). Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti jo patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Žalą pareiškėjas kildina iš to, jog jis tarnybos metu turėjo nešioti savo pirktą avalynę, dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą - t.y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinęs pareiškėjo prašyme suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (ABTĮ 13 str., 20 str.) nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, grindžiamą pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią jis privalėjo dėvėti atsakovui neišdavus naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu - t.y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolių. Sprendžiant dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas sutinka su pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių ir jų vertės. Iš viso 2003-2009 metais pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 3383,05 Lt (b.l. 9-10). Ginčo dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių vertės, jos paskaičiavimo teisingumo byloje nėra (ABTĮ 57 str.).
Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos dėvint savo drabužius (ne tarnybinės uniformos dalis) tarnyboje (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas - t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Tvarkos 1 punktą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.
Įvertinus šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių laiku neišdavimas, atlyginimą ir yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jam turtinės žalos atlyginimą (ABTĮ 57 str.). Kadangi pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjo prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtų nuostolių dėl uniformos dalių neišdavimo atlyginimu (30 procentų nuo 3383,05 Lt sudaro – 1014,92 Lt). Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo priteisti 982,51 Lt, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo paskaičiavimuose yra aritmetinė klaida, šią klaidą ištaiso ir pripažįsta, kad pareiškėjas prašo priteisti 1014,92 Lt. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, kuri yra priteistina iš atsakovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).
Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą atlyginimo priteisimo. Administracinėje byloje Nr. I-14-644/2014 pareiškėjas prašė priteisti kompensaciją už 2010–2013 metais negautos uniformos dalis ir jo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas minėtoje administracinėje byloje yra įsiteisėjęs.
Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pažeidimas, su kuriuo pareigūnai sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, pripažįstamas tęstinio pobūdžio. Atsižvelgus į šią aplinkybę, pareigūnų, laiku negavusių tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-430/2014; 2014 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-249/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1261/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-810/2015 yra konstatavusi, kad nežiūrint į tai, kad pareiškėjas teismams teikiamus teisinius reikalavimus išskaidė į atskirus teisminius procesus, teismas yra saistomas vienodos (neprieštaringos ir nuoseklios) teismų praktikos, formuojamos pareigūnų tarnybos garantijų srityje. Kitoks aiškinimas lemtų tai, kad pareigūnų pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminė gynyba būtų skirtingo masto, nelygu tai, ar žalą patyręs pareigūnas nusprendė pareikšti skundą dėl viso kilusios žalos laikotarpio, ar kreipėsi į teismą dėl skirtingų patirtos žalos laikotarpių, o tai prieštarautų lygiateisiškumo principui, kurio būtina paisyti įgyvendinant teisingumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą netenkintinas.
Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas, priteisiant 1014,92 Lt (293,94 Eur) žalos atlyginimą.
Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą 1 metų laikotarpiui.
Teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis ( ABTĮ 851 str.).
CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra finansinių galimybių per trumpą laikotarpį atlyginti žalą visiems į teismą besikreipiantiems pareigūnams, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (ABTĮ 851 str., CPK 284 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 851 straipsniu teisėjas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareiškėjui S. V. 293,94 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus, 94 ct) (1014,92 Lt) turtinei žalai atlyginti.
Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis