Administracinė byla Nr. eI-1218-386/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00071-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.2; 1.38; 3.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant atsakovei R. U.,

2016-03-16 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei R. U. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. U. (toliau – ir atsakovė) 101,37 € permokėtą ir negrąžintą socialinės paramos sumą.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad atsakovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir atsižvelgiant į atsakovės 2012-12-05 prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-64492, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-12-31 įsakymu Nr. SP1-6165 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ nuo 2012-12-01 iki 2013-03-01 buvo paskirta 101,37 € dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą. Paaiškina, kad Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas nustato, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Pažymi, jog atsakovė per mėnesį pareiškėjui nepranešė apie jai paskirtą nedarbo draudimo išmoką nuo 2013-01-10, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013-03-25 įsakymu Nr. SP1-1421 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos R. U.“ nuo 2013-02-01 iki 2013-03-01 buvo nustatyta permokėta 101,37 € socialinės pašalpos suma, kurią buvo prašoma grąžinti iki 2013-07-01. Atsakovė apie priimtą sprendimą buvo informuota 2013-03-29 raštu Nr. (23.45)-SP13-2581. Kadangi atsakovė iki nustatyto termino permokos negrąžino, jai 2015-02-18 ir 2015-06-02 buvo išsiųsti priminimo laiškai, kuriais pakartotinai prašyta grąžinti permokėtos socialinės pašalpos sumą, tačiau atsakovė į prašymus neatsiliepė ir iki šiol permokos negrąžino.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino pareiškėjo reikalavimą ir prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti per 2 mėnesius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t .y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Įstatymo 14 straipsnio (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31) 1 dalyje nurodyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4 000 litų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2 000 litų; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jei yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.

Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Be to, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Atsakovė pareiškėjo reikalavimą pripažįsta, dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, be to, šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo pateikti dokumentai, todėl pripažintina, kad 101,37 € socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 101,37 € sumos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir jam iš atsakovės priteistina 101,37 € socialinės pašalpos permoka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnis nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra dirbanti, tačiau gauna tik minimalią mėnesinę algą. Įvertinus atsakovės pajamas ir priteistiną sumą galima spręsti, jog neišdėsčius sprendimo vykdymo, atsakovei būtų sudėtinga įvykdyti teismo sprendimą. Teismo vertinimu, yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir toks sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis pareiškėjo ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į. k. 188710823, iš R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 101,37 € (šimtą vieną eurą, 37 ct) socialinės pašalpos permoką už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-03-01.

Išdėstyti sprendimo vykdymą per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmą mėnesį mokant 51,37 Eur, antrą mėnesį mokant 50,00 Eur.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                        Remigijus Arminas

Laimutė Jokubauskaitė                                                                     

Aušrelė Mažrimienė