Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-64/2011

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00142-2008-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2.4.; 2.1.2.4.; 2.4.6.1.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui, Vladai Buivydienei,

gynėjui advokatui Zenonui Juknevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 2 d. 2 p., 69 str., paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, M. M. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2012-02-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir iki 2014-02-01atlyginti neturtinę žalą, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteistos žalos dydžius įpareigojant M. M. mokėti J. V. kas mėnesį lygiomis dalimis. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatytą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš M. M. 10.000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo J. V..

Priteista iš M. M. 50.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. V..

Civilinio ieškinio dalį dėl likusios neturtinės žalos priteisimo atmetė.

Priteista iš M. M. 2.000,00 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų J. V..

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

M. M. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gegužės 8 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) girininkijos miško (duomenys neskelbtini) kvartale, eidamas M. M. individualios įmonės direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už darbo saugą, neatliko darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, t. y. pažeidė 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo) 11 str. 1 d. reikalavimą; nenustatė darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, šiuo atveju – miško ruošos darbus, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos, t. y. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. reikalavimus; nepaskyrė medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems miško ruošos darbams vadovauti apmokyto ir atestuoto bei turinčio atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovo, atsakingo už darbų saugą darbo vietose, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 (toliau – Miško darbų saugos taisyklių) 68 p. reikalavimus, o pats, būdamas įmonės, vykdančios miško ruošos darbus vadovas (savininkas) nekontroliavo, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, t. y. pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 70 p. reikalavimus; dėl ko buvusi palikta pjovimo metu įstrigusi eglė, o nenuleidus, pavojinga jo galimo kritimo zona nebuvo apjuosta gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtverta, t. y. pažeisti Miško darbų saugos taisyklių 99 p. reikalavimai, o bandant nuleisti įstrigusią eglę, motoriniu pjūklu dirbantis miško pjovėjas V. U. bandė numušti ją kitu medžiu, tuo pažeisdamas Miško darbų saugos taisyklių 106 p. reikalavimą; po ko įmonės darbuotojo A. V. buvimas įstrigusios eglės galimo kritimo zonoje pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 100 p. reikalavimus, dėl ko atliekant miško ruošos darbus ir nesilaikant šių darbų saugos reikalavimų, A. V. buvo mirtinai sužalotas, kai nupjauta eglė, užstrigusi šakomis už gretimai stovinčios eglės, atsilaisvino ir krisdama žemyn, jį prispaudė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti, nes byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Nurodo, kad teismas nenustatė, kokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas ir kaip tas pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su nelaimingu atsitikimu. Taip pat teismas nenustatė, kad dėl jo individualios įmonės darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, žinių darbų saugos srityje trūkumo įvyko nelaimingas atsitikimas. Byloje nustatyta, kad pagrindinį darbų saugos taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas (bandė numušti įstrigusią eglę kitu medžiu) padarė V. U., kuris jo individualios įmonės lėšomis ir iniciatyva, buvo apmokytas ir atestuotas, turėjo reikiamą pažymėjimą. Miško darbų saugos taisyklių 68 p. teigiama, kad medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos darbams turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą asmuo. Pripažino, kad iki nelaimingo atsitikimo nebuvo raštu paskyręs V. U. darbų vadovu, bet faktiškas susitarimas tarp jų buvo, kitaip kam jis V. U. būtų siuntęs į kursus. V. U. brigadininku laikė ir kiti darbininkai (liudytojo P. S. parodymai). Svarbiausia šioje byloje yra tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad nebuvo raštu, įsakymu paskirtas darbų vadovas, o todėl, kad V. U., žinodamas, kad Miško darbų saugos taisyklių 106 p. draudžia numušti įstrigusį medį kitu medžiu, to nepaisė. Teigia, kad šis V. U. pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu. Nurodo, kad teismas jam inkriminavo Miško darbų saugos taisyklių 70 p. pažeidimą, jog pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai. Teismo posėdžio metu V. U. parodė, kad jam buvo žinoma, jog draudžiama įstrigus medį numušti kitu medžiu, o reikėjo tokiu atveju kreiptis į jį (apeliantą), nes jis dirbo netoliese, kad su traktoriumi nuleistų įstrigusią eglę. Tačiau V. U. to nepadarė. Tvirtina, kad V. U. galėjo nesikreipti į jį dėl įstrigusios eglės nuleidimo, jeigu nelaikė savęs faktiniu darbų vadovu, tačiau V. U. jokiu būdu nereikėjo leisti kitos eglės ant įstrigusios. Šis V. U. pažeidimas yra esminis ir tiesiogiai susijęs su nelaimingu atsitikimu. Taip pat nurodo, kad Miško darbų saugos taisyklių 100 p. draudžia būti įstrigusio, pradėto pjauti ar rauti medžio galimo kitimo zonoje. Tačiau žuvusysis A. V. pats dėl neatsargumo pažeidė šį draudimą. Teigia, kad teismas jam inkriminavo Miško darbų saugos taisyklių 99 p. pažeidimą, jog įstrigusio medžio galimo kritimo zona nebuvo apjuosta gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtveriama. Neginčytų šio pažeidimo, jeigu apie įstrigusią eglę jam būtų pranešta, nebūtų bandoma jos numušti kita egle ir jeigu galimo jos kritimo zonoje, kuri nebuvo apjuosta, būtų buvęs ir nukentėjęs pašalinis žmogus, o ne A. V., pats kartu su V. U. sudaręs pavojingą situaciją. Beje, teismas nuosprendyje nurodė, kad šiuos taisyklių punktus pažeidė V. U. ir nukentėjusysis A. V., tačiau priėmė jį apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis vien formaliais įstatymo ir taisyklių reikalavimų pažeidimais, neturinčiais jokio priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla bei, esant pagrindui, ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, buvo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai dėl teismo nešališkumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis suteikia kaltinamajam teisę į nešališką bylos nagrinėjimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.  Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims”. Analogiškai nešališkumo principas aiškintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-202/2005.

Teisės į nešališką teismą užtikrinimui BPK 58 str. yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 str. 2 d. nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Esant BPK 58 str. numatytam pagrindui, teisėjas privalo pats nusišalinti nuo dalyvavimo procese. Tokį sprendimą teisėjas turi priimti nepriklausomai nuo to, ar kitiems proceso subjektams yra žinoma apie BPK 58 str. numatyto pagrindo buvimą, taip pat nuo to, ar kiti proceso subjektai naudojasi teise reikšti nušalinimus ar to nedaro.

BPK 58 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, „jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis“. Draudimu du kartus nagrinėti tą pačią bylą yra siekiama garantuoti, kad kiekviena teismo sudėtis bet kurioje instancijoje bus visiškai nešališka ir neturės jokio išankstinio nusistatymo ar nuomonės nagrinėjant bylą.

Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad teisėjas S. R. 2009-06-29 nutartimi baudžiamąją bylą dėl A. V. mirtino sužalojimo pjaunant mišką kaltinant V. U. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., pagal prokuroro prašymą perdavė ikiteisminiam tyrimui papildyti (3 t. 33-34 b. l.). Iš 2009-06-29 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tuomet kaltinamuoju buvo V. U., liudytoju apklaustas M. M., kuris parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (3 t. 26-32 b. l.).  Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus 2009-10-05 ir 2009-12-17 M. M. buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, jog jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str., o Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras H. Keturakis 2009-12-14 nutarimu V. U. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. (3 t. 66, 77 b. l.).  2010-01-11 po ikiteisminio tyrimo papildymo ta pati byla, t. y. dėl A. V. mirtino sužalojimo pjaunant mišką, tik kito kaltinamo asmens – M. M. atžvilgiu buvo perduota nagrinėti teismui.  2010-01-12 Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko rezoliucija nagrinėti baudžiamąją bylą paskirta nagrinėti tam pačiam teisėjui S. R. (3 t. 111 b. l.). Iš naujo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kaltinamuoju buvo apklaustas M. M., o V. U., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apklaustas liudytoju.

Nors teisėjo S. R. 2009-06-29 nutartis perduoti bylą prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą nebuvo panaikinta, joje nebuvo išreikšta nuomonė dėl galimos M. M. kaltės, tačiau iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl to paties įvykio ir dėl tų pačių asmenų, kurių procesinė padėtis po atliktų papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų kardinaliai pasikeitė, teisėjas jau buvo susidaręs nuomonę dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl teisėjas S. R. nenusišalinęs nuo bylos nagrinėjimo, kaip to reikalauja BPK 59 str. 1 d., bylą išnagrinėjo. Taigi, yra pagrindas bylos nagrinėjimo dalyviams abejoti teisėjo nešališkumu. Pastebėtina, kad nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl V. U. veiksmų, kad V. U. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su A. V. mirtinu sužalojimu. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad „nors M. M. nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamos veikos, teigdamas, kad jis nebuvo atsakingas už darbų saugą, teismas, įvertinęs bylos duomenis <...>“. Taigi, daroma išvada, kad teismas M. M. kaltę grindė ir parodymais, duotais M. M. apklausus liudytoju, nors nuosprendyje tai aiškiai nėra nurodyta.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija aplinkybę, kad tą pačią bylą iš naujo nagrinėjo tas pats teisėjas, laiko esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme buvo šališkas, t. y. imdamasis nagrinėti bylą, kurią prieš tai buvo išnagrinėjęs iš esmės, tik vietoj baigiamo akto (nuosprendžio) bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, nešališkumu. Dėl to skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistojo kaltės išsprendimo klausimais.

Panaikinant nuosprendį ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti teismui, turi būti sprendžiamas ir kardomųjų priemonių kaltinamiesiems asmenims taikymo klausimas. Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-10-05 nutarimais tuo metu įtariamajam M. M. buvo paskirtos kardomosios priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų paėmimas, skundžiamu nuosprendžiu teismas kardomąsias priemones paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Todėl, panaikinus skundžiamą nuosprendį, M. M. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

 

nutaria:

           

            Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti teismui.

            M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą ir dokumentų paėmimą palikti nepakeistas.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Klavdija Kruminienė    

 

Teisėjai                                                                                                 Boleslovas Kalainis

 

                                                                                                                        Zigmas Kavaliauskas