Civilinė byla Nr. e2A-4-538/2022

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01187-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.1; 2.6.9.2; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G., M. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, atsakovo E. G. priešieškinį ieškovams R. G., M. G. dėl panaudos sutarties pripažinimo niekine.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti: ieškovui M. G. 19 340,72 Eur sumą, 378,95 Eur palūkanas, 3 000 Eur sumą, 30,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovui R. G. 16 852,20 Eur sumą, 330,33 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Nurodė, kad ieškovas M. G., ieškovas R. G. (toliau – ir ieškovai) ir atsakovas E. G. (toliau – ir atsakovas) yra ūkininkai, kurie iki 2020 m. kartu vykdė bendrą ūkinę veiklą. Nors kiekvienas iš jų yra savarankiškai įregistravęs ūkininko ūkį, atsižvelgdami į tai, kad juos sieja artimi giminystės ryšiai bei į tai, kad atsakovas faktiškai nedirbo savo ūkininko ūkyje, jiems priklausantys ūkininkų ūkiai bendradarbiavo ir vienas kitam neatlygintinai leisdavo naudotis ūkine technika ir ūkiniais pastatais. 2017 m. sausio 2 d. ieškovai ir atsakovas tarpusavyje sudarė panaudos sutartis, kurių pagrindu neatlygintinai vienas kitam leido naudotis jiems priklausančia ūkine technika ir ūkiniais pastatais, tame tarpe ir pastatu – grūdų sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šiame grūdų sandėlyje buvo laikomi tik ieškovams priklausantys grūdai. 2020 m. sausio 17 d. ieškovai prašė atsakovo pranešti, kada jie galėtų išsivežti jų ūkininkų ūkiams priklausančius grūdus arba suteikti galimybę netrukdomai patekti į sandėlio patalpas ir juos apžiūrėti. Atsakovas jokio atsakymo į šį prašymą nepateikė. 2020 m. balandžio 23 d. atsakovas panaudos sutartį, kurios pagrindu leido ieškovams neatlygintinai naudotis grūdų sandėliu, vienašališkai nutraukė. Nutraukęs panaudos sutartį, atsakovas nesudarė ieškovams jokių galimybių atsiimti iš grūdų sandėlio jiems priklausančius grūdus. 2020 m. gegužės 12 d. ieškovai pateikė pretenzijas atsakovui, kuriomis pakartotinai prašė leisti atsiimti jiems priklausančius grūdus. 2020 m. gegužės 26 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė patenkinti ieškovų pretenzijas, nurodydamas, kad jokios panaudos sutartys nebuvo sudarytos ir jokie ieškovams priklausantys grūdai atsakovui priklausančiame grūdų sandėlyje nebuvo laikomi. Taip pat atsakovas pateikė duomenis, jog šiuo metu grūdų sandėlyje liko tik 38 t miežių, 45 t kviečių, 2,20 t garstyčių ir 8 t avižų. Taip ieškovai sužinojo, kad atsakovas pardavinėja jam nepriklausančius grūdus grūdų supirkėjams. Teigė, kad atsakovas pateikė 2020 m. gegužės 21 d. inventorizacijos aprašą Nr. 1, iš kurio yra matyti, kad atsakovas, apgaulingai tvarkydamas ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, 2020 m. gegužės 21 d. ieškovams priklausančius grūdus apskaitė kaip savo nuosavybę. Mano, kad tokiu būdu atsakovas be jokio teisinio pagrindo pasisavino ieškovams priklausančius grūdus. Pažymėjo, kad neturi galimybių nustatyti, kiek grūdų yra likę atsakovo žinioje, todėl prašė atlyginti atsakovo pasisavintų grūdų vertę pinigais, kadangi turto priteisimas natūra šioje situacijoje taptų komplikuotas ir nebetektų prasmės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra nesąžiningas, nutraukdamas panaudos sutartį žinojo, kad grūdų sandėlyje yra laikomi ieškovams priklausantys grūdai, kuriuos parduodamas jis gauna pajamas, atsakovas taip pat privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo panaudos sutarčių nutraukimo dienos. Kadangi atsakovui buvo suteiktas terminas iki 2020 m. sausio 20 d. sudaryti ieškovams sąlygas atsiimti jiems priklausančius grūdus, o atsakovas atsakymo į šį prašymą nepateikė, ieškovai palūkanas skaičiuoja nuo 2020 m. sausio 21 d. Be to, 2020 m. lapkričio 28 d. ieškovas M. G. mokėjimo pavedimu per klaidą pervedė atsakovui 3 000 Eur. Šie pinigai turėjo būti pervesti ieškovui R. G.. Bankas negalėjo atšaukti pavedimo, nes lėšos jau buvo įskaitytos. Ieškovas kreipėsi į atsakovą ir prašė, kad šis grąžintų pinigus, tačiau jų negrąžino.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priešieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui M. G. 19 340,72 Eur be pagrindo įgyto turto vertę, 378,95 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 719,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 000 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 30,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 030,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 512 Eur žyminį mokestį, 2 613,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo ieškovui R. G. 16 852,20 Eur be pagrindo įgyto turto vertę, 330,33 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 182,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 387 Eur žyminį mokestį, 2 613,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1.                      Šioje byloje ieškovai įrodė, kad ginčo grūdai priklausė jiems, o atsakovas neįrodė grūdų įgijimo pagrindo. Iš ieškovų pateiktų materialinių ataskaitų už 2019 m. matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. likutį sudarė – ieškovo M. G. 80 t vasarinių kviečių ir 38 t vasarinių miežių, o ieškovo R. G. – 48 t vasarinių miežių ir 1,55 t avižų. Tuo tarpu iš atsakovo E. G. pateiktos materialinės ataskaitos už 2019 m. matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. avižų likučio nėra, vasarinių kviečių tais metais ūkyje apskritai nebūta, o vasarinių miežių likutis yra 10 t, atsakovas įgijo ieškovams priklausančius grūdus, neturėdamas tam teisinio pagrindo.

3.2.                      Atsakovas nuolat teigė, kad neturėjo prieigos prie buhalterinių duomenų, kad ieškovas M. G. jam keršija, kad ieškovas R. G. sukčiavo, klastojo jo parašą, tačiau visi šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Liudytoja D. K. patvirtino, kad buvo sulaikytas buhalterinių duomenų perdavimas atsakovui, nes šis neatsiskaitė su UAB „Agrofinansai“, teikusiai jo ūkiui buhalterines paslaugas. Taigi, atsakovo pretenzijos dėl negalėjimo disponuoti buhalteriniais dokumentais turi būti nukreiptos ne į ieškovus, tačiau į buhalterinės apskaitos paslaugas teikusią įmonę ir tai nesudaro faktinio pagrindo kvalifikuoti buvus prievolės vykdymo sustabdymo pagrindą įgyti ieškovų grūdus.

3.3.                      Bylos duomenys yra pakankami manyti, kad atsakovas pardavė dalį ieškovams priklausančių grūdų. Nėra žinoma, ar iki teismo sprendimo priėmimo dienos sandėlyje dar yra likę ieškovams priklausančių grūdų, taigi dalis ar galimai visas ieškovams priklausantis turtas yra neišlikęs, todėl jo grąžinimas natūra nėra įmanomas.

3.4.                      Kadangi turto natūra grąžinti ieškovams neįmanoma, tiksliai nenustatyta dalis ieškovams priklausiusių grūdų buvo parduota, palūkanų už savikainos metodu ieškovams padarytus nuostolius priskaičiavimas atitinka teisingumo principą.

3.5.                      Nėra faktinio pagrindo teigti, kad ginčo panaudos sutartis būtų pažeidusi atsakovo interesus. Kaip nurodė ieškovai, rašytinės panaudos sutartys tarp ūkių dėl technikos perdavimo naudotis buvo sudarytos siekiant, kad būtų tinkamai tvarkoma ūkių, tarp jų ir atsakovo ūkio, buhalterinė apskaita ir nebūtų mokesčių teisės pažeidimų. Rašytinėmis sutartimis iš esmės buvo teisiškai įforminti faktiniai keliasdešimt metų trunkantys panaudos santykiai.

3.6.                      Atsakovui patvirtinus sandorį, o vėliau jį nutraukus, laikytina, kad šalių nebesieja sutartiniai teisiniai santykiai ir nėra faktinio pagrindo spręsti dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, taigi, priešieškinis netenkinamas.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkes teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2013-110612A21 ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisi iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.                      Teismas nepagristai pripažino, kad panaudos sutartimi ūkininkas E. G. perdavė ūkininkui R. G. 20 m. neatlygintinai naudotis technika ir grūdų sandėliu, kurių vietoje panaudos davėjo E. G. pasirašė E. G. įgaliotas R. G..

4.2.                      Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma.

4.3.                      Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su sandėlio naudojimosi teisėtumu. Pripažinus priešieškinį dėl 2017 m. sausio 2 d. Panaudos sutarties Nr. 1 negaliojančia, ieškovų grūdų laikymas sandėlyje vertintinas kaip turto perdavimas pasaugai.

4.4.                      Pagal CK 6.831 straipsnį, reglamentuojantį pasaugos sutarties formą, rašytinės formos turi būti fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto vertė viršija 1 500 Eur. Iš esančių įrodymų akivaizdu, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, nebuvo net tartasi preliminariai apie galimą ieškovams priklausančio turto pasaugą, todėl iš esmės atsakovui negali kilti atsakomybė dėl ginčo grūdų kiekio ar kokybes.

4.5.                      Teismas visiškai patenkindamas ieškovų reikalavimus neatsižvelgė, kad atsakovas patikrino ginčo sandėlyje aruoduose grūdų kiekius ir tai fiksavo 2020 m. gegužės 21 d. inventorizacijos akte, kuriuos pasirašė liudytojai dalyvavę inventorizacijoje, tačiau teismas, priteisdamas visas reikalaujamas sumas, formaliai vertino šį neatitikimą, todėl sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu.

4.6.                      Teismas neatsižvelgė, kad tarp ginčo sandėlyje esančių grūdų yra ir 10000 kg vasarinių miežių, priklausančių atsakovo ūkiui.

4.7.                      Teismas prieštaraudamas CK 3.237 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nesant svarių argumentų priteisė ieškovams pinigines kompensacijas, negrąžindamas esamų sandėlyje grūdų natūra.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Panaudos sutarčių pagrindu ieškovai naudojosi atsakovui priklausančiu grūdų sandėliu, kuriame buvo laikomi ieškovams priklausantys grūdai ir kuriuos atsakovas pasisavino be teisinio pagrindo.

5.2.                      Atsakovas apeliaciniu skundu apskundė tik teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovų pareikštas ieškinys, tačiau sprendimo dalis, kuria atsakovo priešieškinis buvo atmestas atsakovo apeliaciniu skundu nėra apskųsta, t. y. atsakovas nepareiškė reikalavimo priimti naują sprendimą - atsakovo priešieškinį tenkinti.

5.3.                      Atsakovas nurodydamas, jog jis šio ginčo panaudos sutarčių niekada nebuvo patvirtinęs, negalėjo paaiškinti, kokia ūkine technika jis naudojosi savo ūkininko ūkyje, atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog jo ūkininko ūkyje lygiai taip pat buvo naudojama ūkinė technika, kuri priklausė ieškovams.

5.4.                      Teismas teisingai konstatavo, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti šio ginčo panaudos sutarčių niekinėmis, kadangi jų pagrindu jokie atsakovo teisėti interesai nebuvo pažeisti.

5.5.                      Atsakovas nurodydamas, kad ieškovai neva neteisėtai naudojosi jam priklausančiu grūdų sandėliu, nesinaudojo teisėtomis savo turto gynimo priemonėmis, todėl darytina išvada, kad jis ieškovams priklausančius grūdus pasisavino be jokio teisėto pagrindo.

5.6.                      Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą pažeidė pareigą vadovautis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

5.7.                      Atsakovas nurodo visiškai skirtingas aplinkybes, kurios akivaizdžiai yra prieštaringos, tai tik patvirtina atsakovo paaiškinimų nepatikimumą ir jo nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu jam neteisėtai pasisavinant ieškovams priklausančius grūdus ir juos pardavinėjant tretiesiems asmenims.

5.8.                      Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu deklaratyviai tvirtino, kad visi grūdai (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlyje po sandėlio perėmimo į atsakovo kontrolę priklauso jam, tačiau jis nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų; negalėjo paaiškinti, kodėl visus grūdus laiko savo nuosavybe; negalėjo paaiškinti, kodėl jo tvirtinimas, kad grūdai priklauso jam, neatitinka byloje esančių įrodymų.

5.9.                      Teismas teisingai konstatavo, jog jokios priešpriešinės prievolės atsakovo ir ieškovų nesieja ir atsakovas negalėjo sulaikyti grūdų sustabdymas tariamų priešpriešinių prievolių vykdymą.

5.10.                      Teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas ieškovams priklausančius grūdus pasisavino be jokio teisinio pagrindo bei atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės jų neįmanoma grąžinti natūra, turėjo pagrindą priteisti grūdus ieškovams pagal jų savikainos kainą.

5.11.                      Atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl kurių jis nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurios pagrindu ieškovui iš atsakovo buvo priteista 3 000 Eur suma, kurią ieškovas atsakovui banko mokėjimo pavedimu pervedė per klaidą, todėl šioje dalyje ieškovai plačiau pasisakyti negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).

7.       Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

8.       Nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. sudaryta panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)., kuria ūkininkas M. G. perdavė ūkininkui R. G. 20 metų neatlygintinai naudotis technika (teleskopiniu krautuvu, pakabinama trąšų barstomąja, purkštuvu). 2017 m. sausio 2 d. panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ūkininkas E. G. perdavė ūkininkui R. G. 20 metų neatlygintinai naudotis technika (kombainu, cukrinių runkelių kombainu, sėjamąja naudotu presu, beicavimo mašina, diskiniu skutiku, cukrinių runkelių valytuvu, grūdų valomąja, traktoriumi, aukšto slėgio aparatu, vilkiku) ir grūdų sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį vietoje panaudos davėjo ūkininko E. G. pasirašė įgaliotas asmuo R. G.. 2020 m. balandžio 23 d. sutartyje ūkininkas E. G. padarė įrašą, jog nutraukia panaudos sutartį. 2019 m. ūkininko M. G. pajamos už vasarinius kviečius ir vasarinius miežius buvo 22 743,50 Eur. 2019 m. ūkininko R. G. pajamos už vasarinius miežius ir avižas buvo 16 852,20 Eur. 2020 m. sausio 8 d. ūkininkas E. G. raštu paprašė, kad R. G. ir M. G. pateiktų ūkininko R. G. ūkio ir ūkininko M. G. ūkio buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m.– 2019 m. 2020 m. sausio 17 d. ūkininkai R. G. ir M. G. raštu kreipėsi į ūkininką E. G., prašydami leisti patekti į sandėlį ir išsivežti grūdus arba informuoti, kada gali išsivežti grūdus. 2020 m. gegužės 12 d. ūkininkų M. G. ir R. G. atstovas raštu pareikalavo, kad ūkininkas E. G. per 14 dienų leistų atsiimti iš sandėlio jiems priklausančius grūdus. 2020 m. gegužės 26 d. ūkininko E. G. atstovas atsakė, jog su 2020 m. gegužės 12 d. pretenzija nesutinka, nes sandėlyje esantys grūdai (38 t miežių, 45 t kviečių, 2,20 t garstyčių, 8 t avižų) pagal inventorizacijos aprašą yra įtraukti ūkininko E. G. buhalterinėje apskaitoje. 2020 m. gegužės 21 d. atlikta inventorizacija ūkininkui E. G. priklausančiame sandėlyje. E. G. ūkyje 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pagaminta 10 000 kg vasarinių miežių ir 1 000 kg garstyčių sėklai. Materialinė ataskaita sudaryta pagal E. G. pateiktus duomenis. Ūkininko M. G. ūkyje 2019 m. vasarinių kviečių derliaus 80 000 kg faktinė pasigaminimo savikaina 11 801,38 Eur, vasarinių miežių 38 100 kg faktinė pasigaminimo savikaina 7 539,34 Eur. Ūkininko R. G. ūkyje 2019 m. vasarinių miežių derliaus 48 000 kg faktinė pasigaminimo produkcija 15 399,43 Eur, avižų 1 550 kg faktinė pasigaminimo savikaina 1 452,77 Eur. Pagal materialinę ataskaitą, pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2019 m. ūkininko M. G. ūkio pajamos sudarė 149 686,13 Eur, išlaidas 136 795,90 Eur, 2018 m. likutis 16 342,90 Eur. 2019-12-31 likutis – 29 233,13 Eur. 2019 m. ūkininkas M. G. pardavė žieminių kviečių už 2 152,15 Eur, vasarinių kviečių – už 1 017,28 Eur, žieminių kviečių – už 39 436,64 Eur, vasarinių kviečių – už 3 559,26 Eur, cukrinių runkelių – už 34 905,15 Eur. Pagal materialinę ataskaitą, pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2019 m. ūkininko R. G. ūkio pajamas sudarė 279 193,95 Eur, išlaidas 309 253,60 Eur, 2018 m. likutis 56 233,80 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. likutis – 26 174,10 Eur. 2019 m. ūkininkas R. G. pardavė žieminių kviečių už 5 466 Eur, vasarinių kviečių – už 2 119,79 Eur, žieminių kviečių – už 47 212,03 Eur, žieminio rapso – už 54 741,78 Eur, pupų – už 4 310,89 Eur, cukrinių runkelių – už 36 190,98 Eur. 2019 m. ūkininkas E. G. pardavė žieminių kviečių už 1 085,15 Eur, vasarinių kviečių – už 2 191,61 Eur, žieminio rapso – už 2 450 Eur, žieminių kviečių – už 33 062,44 Eur, vasarinių miežių – už 11 819,41 Eur, žieminio rapso – už 12 501,70 Eur, pupų – už 3 384,21 Eur, cukrinių runkelių – už 55 247,70 Eur. Mokėjimo pavedimas rodo, kad 2020 m. lapkričio 28 d. M. G. pervedė E. G. 3 000 Eur. 2020 m. lapkričio 30 d. M. G. elektroniniu laišku prašė, kad E. G. grąžintų per klaidą pervestą 3 000 Eur sumą. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovo priteisti ieškovui M. G. 19 340,72 Eur sumą, 378,95 Eur palūkanas, 3 000 Eur sumą, 30,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovui R. G. 16 852,20 Eur sumą, 330,33 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2017 m. sausio 2 d. panaudos sutartį niekine ir negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino, atsakovo priešieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovas įgijo ieškovams priklausančius grūdus, neturėdamas tam teisinio pagrindo.

Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo

9.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

10.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos A. T. 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

11.       Byloje nustatyta, kad šalių grūdai buvo sandėliuojami bendrai, atsakovas 2019 m. vasarinių kviečių neaugino, avižų likučio nebuvo, inventorizacijos metu grūdų kiekis matuotas tik apytiksliai, dalis kviečių, miežių, avižų buvo išvežta dar iki inventorizacijos atlikimo, ieškovų grūdų likučiai užfiksuoti materialinėje ataskaitoje. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje įrodyta, kad sandėlyje buvo M. G. priklausančios 80 t vasarinių kviečių, 38,1 t vasarinių miežių, R. G. priklausančios 48 t vasarinių miežių ir 1,55 t avižų ir kad atsakovas įgijo ieškovams priklausančius grūdus, neturėdamas tam teisinio pagrindo.

12.       Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 23 d. sutartyje ūkininkas E. G. padarė įrašą, jog nutraukia panaudos sutartį, taigi pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi šiuo atveju atsakovui vienašališkai nutraukus panaudos sutartį, turėjo būti taikoma restitucija, tai yra grąžinti ieškovams priklausantys grūdai, o nesant galimybės jų grąžinti natūra, atlyginta jų vertė pinigais.

13.       Apeliantas teigia, kad teismas patenkindamas ieškovų reikalavimus neatsižvelgė, kad jis patikrino ginčo sandėlyje aruoduose grūdų kiekius ir tai fiksavo 2020 m. gegužės 21 d. inventorizacijos akte, kuriuos pasirašė liudytojai dalyvavę inventorizacijoje. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

15.       Kaip byloje nustatyta, 2020 m. gegužės 31 d. inventorizacijos akte nurodyta, kad sandėlyje yra: 38 t miežių, 45 t kviečių, 2,20 t garstyčių, 8 t avižų, tačiau inventorizacijoje dalyvavę liudytojai D. K. ir Ž. R. patvirtino, kad grūdų kiekius nustatė tik apytiksliai, išmatavę aruodo tūrį. Taip pat iš ieškovų į bylą pateiktų materialinių ataskaitų už 2019 m. matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. likutį sudarė – ieškovo M. G. 80 t vasarinių kviečių ir 38 t vasarinių miežių, o ieškovo R. G. – 48 t vasarinių miežių ir 1,55 t avižų. Taip pat iš atsakovo E. G. pateiktos materialinės ataskaitos už 2019 m. matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. avižų likučio nėra, vasarinių kviečių tais metais ūkyje apskritai nebūta, o vasarinių miežių likutis yra 10 t. Atsakovas 2019 m. materialinės ataskaitos nepildė, pataisymų neatliko, pagal buhalterinius dokumentus buvo deklaruotos pajamos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi byloje įrodyta, kad šalių grūdai buvo sandėliuojami bendrai, atsakovas 2019 m. vasarinių kviečių neaugino, avižų likučio nebuvo, inventorizacijos metu grūdų kiekis matuotas tik apytiksliai, dalis kviečių, miežių, avižų buvo išvežta dar iki inventorizacijos atlikimo, ieškovų grūdų likučiai užfiksuoti materialinėje ataskaitoje (CPK 178, 185 straipsniai).

16.       Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas prieštaraudamas CK 6.237 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nesant svarių argumentų priteisė ieškovams pinigines kompensacijas, negrąžindamas esamų sandėlyje grūdų natūra.

17.       CK 6.237 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo. Turto įgijėjas atsako nukentėjusiam asmeniui už bet kokį turto pabloginimą ar trūkumą, įskaitant atsitiktinį, po to, kai įgijėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą praturtėjimą ar turto įgijimą. Iki sužinojimo momento turto įgijėjas atsako tik už tyčią ar didelį neatsargumą.

18.       Kaip byloje nustatyta, atsakovas pardavė dalį ieškovams priklausančių grūdų. taigi, dalis ar visas ieškovams priklausantis turtas yra neišlikęs, šių aplinkybių atsakovas nepaneigė ir teikdamas apeliacinį skundą. Byloje įrodyta, kad turto grąžinimas natūra nėra įmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams pinigines kompensacijas, negrąžindamas grūdų natūra.

19.       Apeliantas teigia, kad teismas nepagristai pripažino, jog panaudos sutartimi ūkininkas E. G. perdavė ūkininkui R. G. 20 m. neatlygintinai naudotis technika ir grūdų sandėliu, kurių vietoje panaudos davėjo E. G. pasirašė E. G. įgaliotas R. G.. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

20.       Kaip byloje nustatyta, 2017 m. sausio 2 d. panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ūkininkas E. G. perdavė ūkininkui R. G. 20 metų neatlygintinai naudotis technika (kombainu, cukrinių runkelių kombainu, sėjamąja naudotu presu, beicavimo mašina, diskiniu skutiku, cukrinių runkelių valytuvu, grūdų valomąja, traktoriumi, aukšto slėgio aparatu, vilkiku) ir grūdų sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).. Sutartį vietoje panaudos davėjo ūkininko E. G. pasirašė jo įgaliotas asmuo R. G. pagal 2013 m. rugpjūčio 13 d. patvirtintą įgaliojimą.

21.       Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, rašytinės panaudos sutartys tarp ūkių dėl technikos perdavimo naudotis buvo sudarytos siekiant, kad būtų tinkamai tvarkoma ūkių, tarp jų ir atsakovo ūkio, buhalterinė apskaita ir nebūtų mokesčių teisės pažeidimų, tokiu būdu rašytinėmis sutartimis iš esmės buvo teisiškai įforminti faktiniai keliasdešimt metų trunkantys panaudos santykiai, technika buvo naudojama bendrai dirbant visiems trims ūkiams priklausančius žemės sklypus, nė vieno ūkio žemės sklypams nebuvo teikiama pirmenybė, šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad šiomis sutartimis buvo pažeidžiamos atsakovo teisės (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, atsakovas nutraukdamas panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovai naudojosi jam priklausančiu grūdų sandėliu pripažino, jog ji buvo galiojanti.

22.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas pasisavino ieškovams priklausančius grūdus be jokio teisinio pagrindo bei juos pardavinėjo tretiesiems asmenimis. Taigi bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad atsakovas įgijo turtą, kurio jis neturėjo gauti, todėl, kaip minėta, turi pareigą atlyginti negrąžintų grūdų vertę piniginėmis lėšomis.

23.       Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovo M. G. 2019 m. vasarinių kviečių derliaus 80 t faktinė pagaminimo savikaina sudaro 11 801,38 Eur, vasarinių miežių 38,1 t faktinė pagaminimo savikaina sudaro 7 539,34 Eur, ieškovo R. G. 2019 m. vasarinių miežių derliaus 48 t faktinė pagaminimo savikaina – 15 399,43 Eur, 1,55 t avižų – 1 452,77 Eur, todėl atsižvelgdamas į bylos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias sumas iš atsakovo priteisė ieškovams.

24.       Nors apeliantas teigia, kad pagal CK 6.831 straipsnį, reglamentuojantį pasaugos sutarties formą, rašytinės formos turi būti fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto vertė viršija 1 500 Eur, tačiau kaip nurodė ir pats apeliantas, šioje byloje pasaugos sutartis nebuvo sudaryta, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo.

25.       Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteista 3 000 Eur suma, kurią ieškovas atsakovui banko mokėjimo pavedimu pervedė per klaidą, todėl dėl šios dalies teismo sprendimo teisėtumo teisėjų kolegija pasisakyti taip pat neturi pagrindo.

26.       Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28.       Ieškovas R. G. pateikė duomenis, kad patyrė 1 161,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

29.       Netenkinus apeliacinio skundo ieškovo R. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. G. ieškovui R. G. 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                        Kristina Domarkienė

Almantas Padvelskis

Danutė Žvinklytė