Administracinė byla Nr. eAS-560-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06271-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atenergo“ ir A. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2024 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. V4-100 „Dėl poveikio priemonės ir nurodymo nemokumo administratoriams UAB „Atenergo“ ir A. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Įsakymu UAB „Atenergo“ paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 1,5 metų laikotarpiui; pavesta ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per vieną mėnesį, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo dienos, sugrąžinti sau nepagrįstai išmokėtas lėšas, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, jas paskirstant kreditoriams, kaip nurodyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje. UAB „Atenergo“ juridinio asmens vadovui A. M.. Įsakymu paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 1,5 metų laikotarpiui.
Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bus išnagrinėtas jų skundas šioje byloje sustabdyti Įsakymo vykdymą. Pareiškėjai prašymą motyvavo tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta didelė žala jų profesinei, dalykinei reputacijai, paveiktas profesinės veiklos vykdymas. Įsakymas įsigalioja jo pasirašymo dieną, t. y. sprendimas apriboti pareiškėjams teisę vykdyti nemokumo administratoriaus profesinę veiklą jau yra viešai paskelbtas; taip pat yra vykdytinas įpareigojimas paskirstyti pinigines lėšas. Neįvykdžius Įsakymo, pareiškėjams bus taikomos griežtesnės poveikio priemonės. Jeigu būtų išviešinami faktai apie neva pareiškėjų padarytus pažeidimus, būtų padaryta ne tik didelė žala jų dalykinei reputacijai, bet taip pat pareiškėjai prarastų teisėtai UAB „Atenergo“ išmokėtas pinigines lėšas, kurias vėliau, pareiškėjams palankaus Tauragės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje, kurioje kreditoriai reikalauja iš nemokumo administratorių (pareiškėjų) atlyginti žalą, atveju, tektų susigrąžinti.
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą, tačiau netenkino jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-157-602/2025 atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, jog, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes: byloje nėra duomenų apie bendrą pareiškėjų finansinę padėtį, taip pat pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie pajamas, kurias jie gaudavo konkrečiai iš nemokumo administratoriaus veiklos, bei apie pajamas, kurias jie pagrįstai tikėjosi gauti iš šios veiklos per 1,5 metų laikotarpį nuo Įsakymo priėmimo; bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas ginčas, kuriame kreditoriai reikalauja iš nemokumo administratorių (pareiškėjų) atlyginti žalą, nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtu reikalavimu panaikinti Įsakymą, todėl pareiškėjų argumentai, kad, įvykdžius Įsakymą, jie prarastų teisėtai išmokėtas UAB „Atenergo“ pinigines lėšas, nepatvirtina sąlygų pareiškėjų prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti; pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl reputacijos pablogėjimo ir dėl to kilsiančios neatitaisomos žalos per se (savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; pareiškėjų argumentai, jog, neįvykdžius Įsakymo, jiems bus taikomos griežtesnės poveikio priemonės, yra grindžiami prielaidomis, todėl taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjai pateikė pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bus išnagrinėtas jų skundas šioje byloje sustabdyti Įsakymo vykdymą.
Pareiškėjai prašymą grindė argumentais, kad atsakovas, įpareigodamas UAB „Atenergo“ ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per vieną mėnesį, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo dienos, sugrąžinti sau nepagrįstai išmokėtas lėšas, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, jas paskirstant kreditoriams, kaip nurodyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi neįpareigojo UAB „Atenergo“ sugrąžinti kreditoriams neišmokėtas lėšas. Būtent dėl šių lėšų priteisimo buvo nagrinėjama atskira civilinė byla Tauragės apylinkės teisme pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Būstas plius“ kreditorių ieškinį dėl šios sumos priteisimo iš UAB „Atenergo“. Atsakovo Įsakymu pritaikyta poveikio priemonė prieštarauja Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-86-377/2025, kurioje teismas iš dalies tenkino BUAB „Būstas plius“ kreditorių ieškinį ir priteisė iš UAB „Atenergo“ viso 14 946,51 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas 2024 m. lapkričio 26 d. raštu ragino pareiškėjus kuo greičiau įvykdyti poveikio priemonę (įpareigojimą sugrąžinti lėšas), net nelaukdamas Tauragės apylinkės teismo sprendimo, o to nepadarius įspėjo, kad bus svarstoma dėl griežtesnių poveikio priemonių taikymo. Pareiškėjų vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, nes akivaizdu, jog pareiškėjai negali įvykdyti Tarnybos paskirtos poveikio priemonės ir neturėtų jos vykdyti, esant priimtam Tauragės apylinkės teismo sprendimui. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jie gali netekti pajamų (bus sumažinta jų galimybė uždirbti ateityje), praras profesinę praktiką, bus pažeista dalykinė reputacija.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjų UAB „Atenergo“ ir A. M. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjų prašyme nurodomos pasekmės, kurios patiriamos dėl galiojančios poveikio priemonės, niekaip negali būti vertinamos (pripažįstamos) kaip praradimai, kurie negali būti kompensuoti (taip pat ir dėl įpareigojimo paskirstyti pinigines lėšas), todėl nėra pagrindo teigti, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma žala. Pareiškėjai neįrodė išskirtinų aplinkybių, dėl kurių atsirastų didelė žala, kurios nebūtų įmanoma atitaisyti arba ji būtų sunkiai atitaisoma. Pareiškėjų argumentai, kad tokia žala gali kilti dėl dalykinės (profesinės) reputacijos, o taip pat dėl sugrąžinimo nepagrįstai išmokėtų lėšų, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kaip jau buvo pasisakyta teismų nutartyse, sprendžiant dėl pirmojo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nėra / negali būti vertinama kaip neatitaisoma žala.
Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra išskirtinio pobūdžio įsikišimas į teisinius santykius, kol dar ginčas nėra išspręstas ir jų taikymas galimas tik tada, kai susidaro išskirtinės aplinkybės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pritaikius pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę vadovaujantis jų nurodytais argumentais, byla faktiškai būtų išspręsta pareiškėjų naudai, nors galutinis teismo sprendimas byloje dar nėra priimtas, o tokia situacija nėra galima.
III.
Pareiškėjai UAB „Atenergo“ ir A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti, pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą.
Pareiškėjų teigimu, priešingai nei nurodė teismas, atsisakius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, Įsakymas bus faktiškai įvykdytas, todėl net ir palankus galutinis teismo sprendimas taps neveiksmingas, nes pareiškėjai būtų priversti išmokėti 25 390,12 Eur sumą BUAB „Būstas plius“ kreditoriams, vykdyti Įsakymu skirtą profesinės veiklos apribojimą (1,5 metų laikotarpiui) ir dėl to patirtų neišvengiamą reputacinę žalą.
Pareiškėjai pakartoja argumentus, kad atsakovo Įsakymas yra grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi, kuri, atsakovo vertinimu, suponuoja pareiškėjams pareigą paskirstyti 25 390,12 Eur sumą kreditoriams, tačiau Tauragės apylinkės teismas 2025 m. sausio 24 d. sprendimu pripažino pagrįstą tik 14 946,51 Eur reikalavimą, t. y. sumažino pareiškėjams tenkančią atsakomybę. Tauragės apylinkės teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis yra apskųstas apeliacine tvarka. Pareiškėjai pažymi, kad šioje proceso stadijoje vykdydami Tarnybos Įsakyme nurodytą įpareigojimą dėl piniginių lėšų paskirstymo, pareiškėjai patirtų ne tik žalingas pasekmes, bet ir galbūt visiškai nepagrįstą piniginių lėšų netekimą, kuris nebūtų atitaisomas net ir pareiškėjų naudai priėmus sprendimą.
Pareiškėjai teigia, kad teismas jiems taikė neproporcingai aukštą įrodinėjimo standartą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis formaliu precedentų vertinimu, pareikalavo faktiškai įrodyti jau įvykusią žalą ar pateikti detalią finansinę atskaitomybę (kaip civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo), ignoruodamas, jog tokio lygio įrodinėjimas reikalavimo užtikrinimo stadijoje nėra nei įmanomas, nei būtinas. Skundžiama teismo nutartimi sukuriama situacija, kai reikalavimo užtikrinimo priemonė galėtų būti pritaikyta tik tuo atveju, jeigu ginčas dėl Įsakymo teisėtumo jau būtų išspręstas, o žala jau būtų padaryta.
Pareiškėjai pažymi, kad A. M. nemokumo administratoriaus veiklą vykdo nuo 2000 metų, turėdamas 25 metų profesinį stažą šioje srityje. Šiuo metu pareiškėjai administruoja tokias įmones kaip UAB „Grosso Moda Lithuania“, UAB „Vinctra“, UAB „Bebrų statybos“ – visos jos priskirtinos prie labai didelių įmonių. Tarnybos nemokumo administratorių valdymo sistemoje pareiškėjai šiuo metu turi aukščiausią leidžiamą krūvį, o tai reiškia, kad pareiškėjai turi realias galimybes būti paskirti naujose bankroto bylose. Dėl Įsakymu taikytos poveikio priemonės pareiškėjai negali būti skiriami naujuose atrankos procesuose, todėl pritaikyta poveikio priemonė de facto (faktiškai; iš tikrųjų) panaikina pareiškėjų galimybę tęsti profesinę veiklą, apribodama ne tik einamųjų pajamų srautą, bet ir profesinio statuso tęstinumą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai bus pažeisti neatitaisomai. Vienintelė priemonė užkirsti tam kelią – laikinai sustabdyti Įsakymo vykdymą, užtikrinant teisės į veiksmingą teisminę gynybą realizavimą.
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra grindžiamas prielaidomis, pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Atsakovo teigimu, pareiškėjų nurodyta žala, kuri gali kilti dalykinei (profesinei) reputacijai, taip pat dėl sugrąžintų nepagrįstai išmokėtų lėšų, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, negali būti vertinama kaip neatitaisoma žala. Aplinkybė, kad pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjams nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų, taigi pareiškėjai gali gauti pajamas iš jau vykdomų nemokumo administravimo procesų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų UAB „Atenergo“ ir A. M. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – Įsakymo vykdymo sustabdymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodė, kad prašyme įvardintos pasekmės, kurios, pareiškėjų teigimu, patiriamos dėl galiojančios poveikio priemonės, negali būti vertinamos kaip praradimai, kurie negali būti kompensuoti; pareiškėjai neįrodė išskirtinų aplinkybių, dėl kurių atsirastų didelė žala, kurios nebūtų įmanoma atitaisyti arba ji būtų sunkiai atitaisoma; pritaikius pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę vadovaujantis jų nurodytais argumentais, byla faktiškai būtų išspręsta pareiškėjų naudai, nors galutinis teismo sprendimas byloje dar nėra priimtas, o tai neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslo.
Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad atsakovo priimtas Įsakymas prieštarauja Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-86-377/2025, todėl Įsakyme nustatytas įpareigojimas paskirstyti pinigines lėšas negali būti vykdomas. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ginčijamas Įsakymas bus faktiškai įvykdytas, nes pareiškėjai turės išmokėti 25 390,12 Eur sumą BUAB „Būstas plius“ kreditoriams, vykdyti Įsakymu skirtą profesinės veiklos apribojimą (1,5 metų laikotarpiui), dėl to pareiškėjai patirs neišvengiamą reputacinę žalą, neteks piniginių lėšų, o patirtos žalos nebūtų galima kompensuoti. Pareiškėjai nemokumo administravimo veiklą vykdo nuo 2000 metų, šiuo metu administruoja tokias įmones kaip UAB „Grosso Moda Lithuania“, UAB „Vinctra“, UAB „Bebrų statybos“, todėl poveikio priemonės taikymas (veiklos apribojimas 1,5 metų laikotarpiui) panaikintų pareiškėjų galimybę tęsti profesinę veiklą, apribotų ne tik einamųjų pajamų srautą, bet ir profesinio statuso tęstinumą.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.). Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėms – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Tarnybos Įsakymą, kuriuo pareiškėjui UAB „Atenergo“ skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 1,5 metų laikotarpiui (Įsakymo 1.1.1 p.), taip pat skirtas JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nurodymas – pavesti ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per vieną mėnesį, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo dienos, sugrąžinti sau nepagrįstai išmokėtas lėšas, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, jas paskirstant kreditoriams, kaip nurodyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje (1.1.2 p.); pareiškėjui A. M. (UAB „Atenergo“ vadovui) skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 1,5 metų laikotarpiui (1.2.1 p.).
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai iš esmės grindė argumentais, kad Įsakyme nustatytas įpareigojimas ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus (sugrąžinti sau nepagrįstai išmokėtas lėšas, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, jas paskirstant kreditoriams, kaip nurodyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje), viršija Tarnybai suteiktus įgaliojimus ir prieštarauja Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-86-377/2025, todėl Įsakyme nustatytas įpareigojimas paskirstyti pinigines lėšas negali būti vykdomas. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai turės faktiškai įvykdyti Įsakymą, todėl patirs ne tik žalingas pasekmes, netekdami piniginių lėšų, bet ir neteks pajamų (bus sumažinta jų galimybė uždirbti ateityje), praras profesinę praktiką, bus pažeista dalykinė reputacija.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų argumentus, kuriais jie grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat atskirajame skunde nurodytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjų teiginiai, susiję su ginčijamo Įsakymo esme ir jo priėmimo aplinkybėmis (įpareigojimo sugrąžinti sau nepagrįstai išmokėtas lėšas pagrįstumu, prieštaravimu Tauragės apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-86-377/2025 ir pan.), sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo negali būti vertinami, kadangi ginčas nesprendžiamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina skundo pirmosios instancijos teismui faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
Iš pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę matyti, kad pareiškėjai, prašydami stabdyti Įsakymo vykdymą, siekia toliau vykdyti nemokumo administravimo veiklą, nes pritaikyta poveikio priemonė (veiklos apribojimas 1,5 metų laikotarpiui), pareiškėjų teigimu, panaikina jų galimybę tęsti profesinę veiklą, apriboja pajamų srautą ir profesinio statuso tęstinumą; pasak pareiškėjų, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jų teisės ir teisėti interesai bus neatitaisomai pažeisti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl Įsakymu paskirtos analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenumato, jog skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-306-624/2023). Šiame kontekste akcentuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-492/2025; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-405-968/2025; kt.).
Nors pareiškėjai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jiems kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau pareiškėjų argumentai ir pateikti įrodymai nepagrindžia, jog nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Kaip minėta, pagal suformuotą teismų praktiką, pareiškėjų galbūt patirta žala ir materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl Įsakymo priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjams nustatyti apribojimai taikomi tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų, o pareiškėjų atskirajame skunde nurodytų įmonių UAB „Grosso Moda Lithuania“, UAB „Vinctra“, UAB „Bebrų statybos“ bei kitų atskirojo skundo prieduose nurodytų įmonių nemokumo administravimai jau yra vykdomi ir tai nėra naujų juridinių asmenų nemokumo administravimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų) ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Įsakymo vykdymo sustabdymas – šiuo metu nebūtų proporcingas, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys