Pranešėjas Gytis Večerskas                                         Baudžiamosios bylos Nr. 1A-96-397/2010

Teisėja Violeta Miceikienė                                        (Proceso Nr. 65-1-01426/2008)   

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                    2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam V. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu  1 (vieneriems) metams.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį  - vieną mėnesį laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1(vieneriems) metams1 mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

              Priteista iš V. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 330,50 Lt A. M. gydymo išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiojo A. M. 5000 Lt neturtinės žalos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 28 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, sudavė šešis smūgius rankomis į galvos, krūtinės sritį ir kitas kūno dalis A. M., padarydamas galvos sumušimą su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą nosies šaknies srityje, dešinio skruosto srityje, poodinę kraujosruvą smakro srityje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodine kraujosruva apatinėje čiurnoje, dešinės šoninės krūtinės ląstos pusės V-o šonkaulio lūžimą, tuo padarydamas A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti ir taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl ko paskyrė neteisingą bausmę. Apelianto nuomone, yra visos įstatymo numatytos sąlygos atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Būtent, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis prisipažino padaręs nusikaltimą, savo tokį elgesį vertino kritiškai, gailėjosi ir gailisi šiuo metu. Duodamas teisingus parodymus, tuo pačiu padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą, dėl ko ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nėra reikalavimo, kad asmuo būtų nuteistas pirmą kartą. Nuteistasis nurodo, kad yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina mažametį sūnų, sutuoktinė yra nėščia, serga epilepsija, todėl jo dalyvavimas šeimos gyvenime yra būtinas. Vertinant tai, kad nusikaltimas nėra padarytas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bei atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, apelianto nuomone, bausmės tikslai bus pasiketi netaikant realaus laisvės atėmimo (BK 41 str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pastarasis neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra dėl paskirtos bausmės teisingumo (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. J., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Sutikdama su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2  p.), kolegija daro išvadą, kad iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog pagrindas pripažinti šią aplinkybę nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančia pagrindas yra. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuteistasis iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad „buvau išgėręs, padariau didelę klaidą“, „atsiprašau nukentėjusiojo, noriu susitaikyti“, kas patvirtina jo kritišką požiūrį į savo poelgį, pastangas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir leidžia tai vertinti kaip nuoširdų gailėjimąsi.  Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad nuteistasis V. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tai nevertina kaip kaltininko pagalbą aiškinat nusikalstamą veiką ir daro išvadą, jog tokius kaltininko veiksmus pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Tokia išvada darytina dėl to, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis prisipažino išgertuvių metu vieną kartą smūgiavęs nukentėjusiajam A. M. į galvos sritį ir vėliau, vesdamas nukentėjusįjį namo, dar kartą sudavęs vieną smūgį jam į galvą (b.l. 97), be to, teisme taipogi tvirtino A. M. sudavęs tik du smūgius (b.l. 129), tačiau byloje nustatyta, kad jis pastarajam sudavė šešis smūgius rankomis į galvos, krūtinės sritį ir kitas kūno vietas. Taigi neteisingai nurodytos įvykio aplinkybės, suduotų smūgių skaičius, juolab, kad nusikalstamos veikos metu nuteistasis buvo neblaivus ir pats teisme patvirtino, kad dėl neblaivumo įvykį prisimena nepilnai (b.l. 129), neleidžia traktuoti, kad nuteistasis gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, ir nesudaro pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltininkas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo V. J. atžvilgiu netaikė pagrįstai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atlikimo. Iš minėtos nuostatos seka, kad teismas bausmės vykdymą atidėti ne privalo, bet gali, jei nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. J. naują nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš asmenį, be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas laikytina esminėmis aplinkybėmis darant išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus V. J. realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina mažametį sūnų, sutuoktinė yra nėščia, serga epilepsija, dėl ko jo dalyvavimas šeimos gyvenime yra būtinas, bei byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi - negali būti laikoma absoliučiu pagrindu taikyti V. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą.

Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam V. J. už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirtoji bausmė, kuri yra netgi mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, tad keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Gytis Večerskas

Teisėjai                                                                                                          Danguolė Šiugždinytė

                                       Valdas Vitunskas