Civilinė byla Nr. 2A-824-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00352-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-418/2021 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Arka“, tretiesiems asmenims J. M., V. D. dėl neteisėtai, ne pagal paskirtį panaudotų daugiabučio namo savininkų bendrijos „Arka“ piniginių lėšų priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Arka“ priteisti 1 499,08 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad DNSB „Arka“ iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. vadovavo pirmininkas V. D., kurio vadovavimo laiku bendrijai buvo padaryta 2 896,20 Eur turtinė žala. Nuo 2014 m. balandžio 10 d. atsakovės atstovas J. M. vykdė bendrijos gyvenamojo namo renovacijos administratoriaus pareigas viso pastato renovacijos laikotarpiu. Tokio dydžio žala atsirado tuomet, kai dar iki 2014 m. balandžio 10 d. DNSB „Arka“ visuotinio susirinkimo sušaukimo atsakovė – visuotinio bendrijos narių susirinkimo žinios ir pritarimo – jau buvo apmokėjusi už neva bendrijos turėtas teisinės pagalbos išlaidas advokatams (ar advokatui), o šių piniginių lėšų neva reikėjo apsiginti nuo rangovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „O.“, laimėjusio bendrijos gyvenamojo namo renovacijos konkursą, bet pateikusio neva ekonomiškai nenaudingus renovacijos darbų kainų skaičiavimus. DNSB „Arka“ 2014 m. panaudota 2 896 Eur lėšų suma teisinėms paslaugoms, kurių paskirtis ir poreikis nėra žinoma, kurios, be kita ko, panaudotos neturint visuotinio bendrijos narių pritarimo. Šias išlaidas iš dalies patvirtina advokatui P. M. bei advokatui V. P. apmokėtos 2013 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaita faktūra VPM Nr. 1717 ir 2014 m. sausio 24 d. sąskaita Nr. 179-1717/2014. Atsakovė ne pagal paskirtį panaudojo ir likusias pinigines lėšas – tai 1 005,20 Eur, ir šioms panaudotoms piniginėms lėšoms sumai neturi jokio, tokias išlaidas pagrindžiančio buhalterinio ar kitokio dokumento. Tokiu būdu atsakovė, pažeisdama draudimus naudoti DNSB „Arka“ butų savininkų pinigines lėšas ne pagal paskirtį, padarė DNSB „Arka“ butų savininkams 2 896,20 Eur turtinę žalą. Dėl atsakovės sąmoningo bei sistemingo ir tyčinio neveikimo, nepateikiant prašomų bendrijos namo renovacijos ir buhalterinių dokumentų 2018 m. gruodžio 20 d., ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, kur Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. balandžio 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 priėmė ieškovei palankų procesinį sprendimą, o 2019 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1409-601/2019 šio sprendimo nepakeitė. Teisinėms paslaugoms ir atstovavimui civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 (įskaitant ir apeliacinę instanciją) buvo panaudota 4 341,75 Eur suma. Ši suma laikoma panaudota ne pagal paskirtį, kadangi bendrijos narių visuotinis susirinkimas nepritarė šioms išlaidoms ir būtinumui gintis nuo pareikšto reikalavimo dėl dokumentų kopijų bendrijos nariui pateikimo, objektyvaus būtinumo dalyvauti tokiame procese faktiškai nebuvo (t. y. jo buvo galima išvengti). Minėtoje civilinėje byloje ieškovei buvo išmokėta 1 611,55 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kuri betarpiškai susijusi su nepagrįstu kaupiamųjų lėšų panaudojimu, bei, be kita ko, dalinai buvo atlyginta ieškovei ir iš pačios ieškovės sumokėtų kaupiamųjų įmokų. Visos išlaidos, sumokėtos advokatams, atsirado tik dėl atsakovės DNSB „Arka“ neteisėtų veiksmų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 7 dalies, 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto, CK 4.85 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai gana ilgą laiką – tris metus atsakovė neteikė ieškovės prašomų namo renovacijos dokumentų. Be to, 367,94 Eur suma buvo išmokėta teisinėms paslaugoms apmokėti pagal 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 121-211, nors šioms išlaidoms bendrijos visuotinio narių susirinkimo pritarimo gauta nebuvo. Ieškovė oficialiai per įgaliotą asmenį kreipėsi pagalbos į vietinės savivaldos instituciją, kurios daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos, priežiūros ir kontrolės vykdytojas V. D. atliko patikrinimą ir 2019 m. birželio 28 d. aktu Nr. DNVP - 2 konstatavo DNSB „Arka“ atitinkamus pažeidimus. Akte tarp nustatytų pažeidimų skirsnio „Dėl butų savininkų įmokų panaudojimo pagrįstumo“ 3 punkte akivaizdžiai nurodyta kokias sumas DNSB „Arka“ iš savo sąskaitos yra apmokėjusi advokatui P. M. už teisines paslaugas. Taip minėtame akte konstatuota, kad už teisines paslaugas yra sumokėta tokios sumos: 2016 m. balandžio 28 d. – 354,76 Eur; 2016 m. rugpjūčio 29 d. – 355,76 Eur; 2018 m. sausio 22 d. – 50 Eur; 2018 m. gegužės 2 d. – 500 Eur; 2018 m. rugpjūčio 12 d. – 127,98 Eur; 2018 m. spalio 16 d. – 429,25 Eur; 2018 m. lapkričio 12 d. – 466,04 Eur; 2019 m. sausio 28 d. – 370 Eur; 2019 m. vasario 19 d. – 1 000 Eur; 2019 m. vasario 19 d. – 160 Eur; 2019 m. vasario 20 d. – 461 Eur; 2019 m. kovo 25 d. – 735,87 Eur. Viso tai sudaro 5 011,42 Eur, iš jų sprendžiant ginčus ir teikiant atsakymus į (duomenys neskelbtini) buto savininko atstovo klausimus – 3 963,44 Eur. Bendrijos visuotinis narių susirinkimas šioms išlaidoms niekada nepritarė, didžioji jų dalis patirta atsakant į ieškovės atstovo techninio pobūdžio paklausimus ir prašymus, į kuriuos atsakovės pirmininkas turėjo ir galėjo atsakyti savarankiškai. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. buvo surinkta iš bendrijos narių 3 855,98 Eur suma, renkant 0,10 Eur /kv. m dydžio įmokas renovacijos administravimo išlaidoms apmokėti (renovacijos administratoriui – J. M.), kaip numatyta mokėjimo priskaitymo pranešime. Ieškovės sumokėta šių įmokų dalis pagal atsakovės pateiktas sąskaitas siekia 63,70 Eur (4,90 x 13 mėnesių). Šios įmokos buvo surinktos nesant visuotinio bendrijos narių pritarimo, išmokėtos renovacijos administratoriui ir, priešingai nei nurodoma pranešime, nebuvo grąžintos (kompensuotos) bendrijai. 2017 m. renovuojant visas bendrijos administruojamo namo laiptines buvo viršyta penktosios namo laiptinės renovacijos kaina 1 860,64 Eur suma, lyginant su pirmosiomis keturiomis. Nors ši suma buvo skirta tik 5-ajai namo laiptinei ir bendrijos nariai nebuvo priėmę sprendimo vieną namo laiptinę įrengti geriau ir už didesnę kainą nei likusias keturias, tačiau ši suma buvo padengta iš bendrų kaupiamųjų bendrijos lėšų, surinktų iš visų bendrijos narių, nors tenkinami faktiškai buvo tik vienos namo laiptinės gyventojų interesai. Nuo 2015 m. sausio iki 2019 m. kovo mėn. papildomai bendrijoje į kaupiamąją sąskaitą buvo surinkta 105 848,80 Eur. Iš šios sumos 73 285,94 Eur buvo neteisėtai sumokėta antrą kartą už jau atliktus ir sumokėtus renovacijos darbus. Aplinkybes, kad ši suma buvo išmokėta rangovams UAB „D.“ bei UAB „D.“ patvirtina bendrijos pirmininko J. M. parengta kaupiamųjų lėšų panaudojimo ataskaita bei kaupiamųjų lėšų panaudojimo žiniaraštis. Bendrijos nariai visuotiniame bendrijos narių susirinkime neišreiškė pritarimo šių lėšų panaudojimui minėtiems tikslams, be kita ko, minėti tariamai „papildomi darbai“ privalėjo būti atlikti renovacijos metu pagal bendrijos narių patvirtintą Investicinį planą ir faktiškai renovacijos metu buvo atlikti. Ieškovės patirtų nuostolių dydį sudaro išvardintų bendrijos ne pagal paskirtį panaudotų kaupiamųjų lėšų suma, kuri apskaičiuotina atsižvelgiant į tai, kad bendrijos nariai kaupiamąsias įmokas moka proporcingai jų valdomo turto plotui visame name. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausančio buto plotas yra 49,07 kv. m, o bendras daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 3 346,60 kv. m, ieškovei priskirtina bendrijos kaupiamųjų lėšų suma sudaro apie 0,0146626 dalį. Atitinkamai tai reiškia, kad 0,014626 dalį visų aukščiau aprašytų ne pagal paskirtį panaudotų bendrijos kaupiamųjų lėšų sudarė būtent ieškovės sumokėtos kaupiamosios įmokos: (2 896 Eur + 4 341,75 Eur + 1 611,55 Eur + 367,94 Eur + 5 011,42 Eur + 1 860,64 Eur + 73 285,94 Eur) x 0,014626 + 63,70 Eur = 1 370,90 Eur.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė DNSB „Arka“ nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė dėsto tik deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus teiginius dėl neva neteisėto renovacijos rangovo UAB „O.“ pakeitimo. Ieškovė teigdama, kad šis rangovas buvo pašalintas neteisėtai, nepateikė tokius teiginius patvirtinančio jokio teismo sprendimo ar kitų objektyvių duomenų, todėl tokie jos teiginiai laikytini nepasitenkinimo atlikta namo renovacija išraiška, deklaratyvūs ir neįrodyti. Advokatai P. M. ir V. P. neatstovavo ir neteikė bendrijai paslaugų sprendžiant kokius nors ginčus tarp bendrijos valdymo organo (pirmininko ar valdybos) ir bendrijos nario, sąskaitos buvo apmokėtos už visai kitokio pobūdžio teisines paslaugas – konsultacijas, raštų, paklausimų rengimą, kas nėra draudžiama nei bendrijos įstatais, nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Bendrijos įstatuose nėra numatyta, kad bendrija, norėdama gauti teisines paslaugas bei jas apmokėti, privalo gauti išankstinį bendrijos narių pritarimą visuotiniame narių susirinkime. Ieškovės teigimu iš bendrijos pirmininko jai buvo priteistos 1 611,55 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau šiuo atveju ginčas buvo nagrinėjamas tarp bendrijos ir ieškovės, bendrijos narės, o bylinėjimosi išlaidos yra priteistos ne iš bendrijos pirmininko, o iš bendrijos, kaip juridinio asmens. Kitos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos apmokant atstovavimo išlaidas tarp bendrijos ir bendrijos nario, tai nebuvo ginčai tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos nario dėl bendrijos valdymo klausimų. Dalis advokatui sumokėtų išlaidų yra nesusijusi su jokių teisminių ginčų nagrinėjimu, buvo mokama už teisinių žinių reikalaujančių darbų atlikimą, kas nėra uždrausta. Ieškovė, manydama, kad bendrija laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. kovo 25 d. neteisėtai yra apmokėjusi už teisines paslaugas 5 011,42 Eur sumą, turėjo pateikti teismui konkrečias jos ginčijamas sąskaitas ir įrodyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir bendrijos įstatų 12.1 punkto pažeidimą. Ieškovė pateikė tik savo deklaratyvius teiginius dėl 4 202,90 Eur sumos, sumokėtos už šildymo sistemos darbus, bei nepagrįstus kaltinimus. Jokių įrodymų, kad realiai UAB „D.“ jokių darbų neatliko ar, kaip teigiama, J. M. ir R. G. butuose įrengė grindinį šildymą – su ieškiniu nėra pateikta, todėl tokio pobūdžio ieškovės teiginiai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovė nesutinka, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. buvo renkamos papildomos piniginės lėšos po 0,10 Eur/kv. m administratoriaus darbui apmokėti buvo rinktos neteisėtai. Bendrija patyrė renovacijos projekto išlaidų, ne visos jos buvo kompensuotos. Dėl 1 860,64 Eur penktos namo laiptinės remontui nurodo, kad ši laiptinė yra didesnio ploto už kitas keturias, todėl ir jos remonto išlaidos atitinkamai buvo didesnės. Ieškovės valdomo buto naudingas gyvenamasis plotas sudaro 49,07 kv. m, todėl ieškovės patirti nuostoliai sudaro 1 49,08 Eur (30,55 Eur x 49,07 kv. m). Ieškinyje nėra aiškiai nurodyta, kokius tiksliai darbus 73 285,94 Eur sumai ieškovė laiko nurodytais pakartotinai ir realiai neatliktais, todėl bendrijai yra sunku gintis nuo tokių aiškiai nesuformuluotų reikalavimų. Ieškovė yra neteisi, teigdama, kad renovacijos projektas apėmė visus name atliktus darbus ir daugiau jokių lėšų skirti nereikėjo. Buvo atliekami papildomi darbai tiek dėl investicinio ir techninio projekto neatitikimų, tiek buvo ir bendrijos organizuojami kiti darbai namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Jokių šių darbų fiktyvumo įrodymų ieškovė nepateikė, o taip pat niekaip neįrodė, kad atlikti darbai bendrijos nariams ar daugiabučio namo savininkams galėjo padaryti kokią nors turtinę žalą, kurią bendrija turėtų atlyginti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovę atstovaujantis P. K., vienintelis iš visų bendrijos narių ar jų atstovų, yra nuolat nepatenkintas bendrijos veikla, atlikta namo renovacija, bendrijos pirmininko veikla, todėl įvairioms institucijoms nuolat teikia skundus. Bendrija yra priversta atsakinėti į tokius skundus, motyvuotų atsakymų pateikimui neretai reikia teisinių žinių, dėl ko ir yra samdomi teisininkai. Taigi būtent ieškovės atstovas nuolat didina bendrijos išlaidas bei daro jai turtinę žalą, o ne bendrija lėšas naudoja neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 2 654,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 28,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė būdama DNSB „Arka“ bendrijos narė – juridinio asmens dalyvė ir visuotinio susirinkimo narė, reiškė ieškinį bendrijai ne dėl bendrijos ar bendrijos organų priimtų sprendimų, tačiau dėl bendrijos panaudotų kaupiamųjų lėšų, motyvuodama, kad bendrija ne pagal paskirtį panaudodama bendrijos kaupiamąsias lėšas, jai padarė turtinę žalą.

6.       Nesant jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės dėstomus argumentus dėl sumokėtos 2 896 Eur sumos, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog advokatams P. M. ir V. P. buvo sumokėta 2 896 Eur suma, priešingai rašytiniai įrodymai patvirtino, kad atsakovė advokatams sumokėjo 1 890 Eur sumą.

7.       Teismas nurodė, jog sutikti su ieškovės argumentais, kad minėtų lėšų poreikis nėra žinomas, nėra pagrindo, nes iš advokatų sąskaitų detalizacijų matyti, kad teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos ne už atsakovės atstovavimą teisiniuose procesuose, tačiau atstovaujant atsakovę institucijose, inicijuojant namo renovaciją.

8.       Teismas konstatavo, kad analogiškais motyvais nepagrįstais laikytini ir ieškovės argumentai dėl 367,94 Eur sumos, kuri kaip nurodo atsakovė 2020 m. kovo 13 d., yra sumokėta advokatui civilinėje byloje Nr. e2-35-418/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo akto, deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, taigi ginčas nėra kilęs tarp bendrijos narių ar bendrijos valdymo organų, atsakovė yra byloje trečiasis asmuo atstovaujantis bendrijos narių, tame tarpe ir ieškovės, interesus šioje byloje, todėl nėra ir pagrindo teigti apie šių lėšų panaudojimo nepagrįstumą.

9.       Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 ginčą su DNSB „Arka“ inicijavo pati ieškovė reikalaudama pateikti jai reikalaujamus dokumentus, nes šiuo atveju ieškovė ieškinį reiškė ne bendrijos valdymo organams, kurie jai nepateikė prašomų dokumentų, tačiau pačiai bendrijai, todėl vertinti, kad atsakovė neturėjo teisės naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba gintis nuo ieškovės reikalavimų, nėra pagrindo, nes nors įstatyme ir įtvirtintas draudimas naudoti bendrijos lėšas sprendžiant teisinius ginčus tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų, tačiau šiuo atveju ginčas buvo sprendžiamas tarp pačios bendrijos ir bendrijos narės.

10.       Teismas vertino, kad bendrijos nariai šiuo atveju patys sprendžia, kokiu būdu šios išlaidos bus atlygintos, o ieškovė šiuo atveju nepateikė ir įrodymų iš kokių lėšų jai buvo atlygintos šios bylinėjimosi išlaidos (1 611,55 Eur suma, kuri civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 buvo priteista ieškovei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti), nors tai yra ieškovės pareiga.

11.       Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, kai patys bendrijos nariai visuotinio susirinkimo metu nusprendė naudotis teisinėmis paslaugomis, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog bendrijos lėšos teisinėms paslaugoms apmokėti buvo panaudoto neturint bendrijos narių sutikimo.

12.       Teismas pažymėjo, kad sprendime aptartų visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, kuriais patvirtintos bendrijos metinės ataskaitos dėl lėšų panaudojimo, iškovė neginčijo ir jie nėra nuginčyti, todėl daugumos narių nutarimai saisto ir ieškovę, o vien tai, kad ieškovė nesutinka su šių lėšų panaudojimu, nėra pagrindas teismui konstatuoti, jog bendrijos lėšos panaudotos nepagrįstai ar neteisėtai, nes bendrijos narių dauguma šių lėšų panaudojimui pritaria.

13.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės teiginiai, jog visi renovacijos plane numatyti darbai yra atlikti ir už juos turėjo būti sumokėta renovacijos metu, nėra teisingi.

14.       Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti ieškinyje dėstomas aplinkybes, jog UAB „D.“ ir UAB „D.“ išmokėtos sumos yra už jau atliktus darbus renovacijos metu, ar tai, kad šie darbai turėjo būti atlikti renovacijos metu, tenka ieškovei, tačiau ieškovė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus nepateikė.

15.       Teismas, nustatęs, kad UAB „D.“ ir UAB „D.“ atlikti darbai yra pagrįsti atitinkamais sutartiniais ir mokestiniais dokumentais, konstatavo, jog ieškovė neįrodė dėl nepagrįstai panaudotų 73 285,94 Eur bendrijos lėšų.

16.       Teismas ieškovės argumentus dėl 1 860,64 Eur žalos padarytos remontuojant penktą namo laiptinę, laikė nepagrįstais, ir pažymėjo, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog šioje laiptinėje atlikti darbai nebuvo būtini bei tokiems darbams prieštaravo kiti bendrijos nariai.

17.       Teismui nustačius, kad sumokėtos administravimo išlaidos, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. surinktos iš bendrijos narių 0,10 Eur už kv. m, bus grąžintos kiekvienam jas sumokėjusiam bendrijos nariui (buto savininkui), o grąžintos bendrijai, todėl ieškovės reikalavimą priteisti ir 63,70 Eur žalą atmetė kaip akivaizdžiai nepagrįstą, nes ieškovė tokios reikalavimo teisės neturi.

18.       Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius bendrijos panaudotų lėšų neteisėtumą / nepagrįstumą, pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą ieškovės suformuluotas reikalavimas negali būti tenkinimas, nes ieškovei sumokėjus kaupiamąsias įmokas šios lėšos yra bendrijos nuosavybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu ieškovė J. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino patirtų išlaidų reikalingumo bendrijai apskirtai (ar išlaidos buvo reikalingos), neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų (nėra aišku, ar išlaidos iš tiesų buvo panaudotos tiems tikslams, kuriems nurodoma išlaidų panaudojimo ataskaitoje, parengtoje atsakovės, atsakovės pateiktus bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą ir balsavimų biuletenius, kuriais buvo pritarta dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo, prilygino sprendimams dėl lėšų panaudojimo atnaujinimo darbams, bendrijos narių pretenzijų nebuvimą dėl teisinių paslaugų išlaidų patyrimo prilygino pritarimui dėl šių išlaidų patyrimo (jei po fakto aktyviai neprieštarauja – vadinasi sutiko), nevertino ar buvo ieškovės sutikimas dėl lėšų patyrimo ir ar jos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad bendrija, administruodama kaupiamąsias lėšas, veikia tik kaip patikėtinis, todėl sprendimas laikytinas nepagrįstu ir turėtų būti panaikintas.

19.2.       Dėl visuotinio bendrijos narių pritarimo nebuvimo panaudojant 73 285,94 Eur kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimo darbams (2015 m. vasario 6 d. balsavimo biuletenis ir 2017 m. sausio 27 d. susirinkimo protokolas) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas, ar minėti dokumentai patvirtina bendrijos narių pritarimą / sprendimą dėl lėšų panaudojimo, nenustatė reikšmingos bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybės, neteisingai pritaikė CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias lėšų panaudojimo tvarką bendrijoje.

19.3.       Dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo pritarimo nebuvimo teisinių paslaugų išlaidoms nurodė, kad kaupiamosios lėšos, remiantis skunde aptartu balsavimų biuleteniu ir bendrijos narių susirinkimo sprendimu, buvo renkamos namo atnaujinimo darbams, ne teisinėms paslaugoms, tačiau faktiškai buvo naudojamos ir teisinėms paslaugoms apmokėti (nesant tokios bendrijos narių valios).

19.4.       Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas 2014 m. balandžio 10 d. protokole užfiksuoto bendrijos narių pritarimo ir atsakovės pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų turinio, konstatavo, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu šių išlaidų panaudojimui yra pritarta, nors iš dokumentų akivaizdžiai matyti, kad tokia išvada yra klaidinga, kadangi pritarimas buvo duotas vienokio pobūdžio teisinėms paslaugoms (apsigynimui nuo rangovo), o patirtos jos buvo visiškai kitiems klausimams spręsti (renovacijos einamieji klausimai).

19.5.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino įrodymų, nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovės įrodymus, pagrindžiančius 2013–2014 metais patirtų išlaidų apimtį teisinėms paslaugoms ir jų paskirtį, tokiu būdu nenustatė minėtų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo, kad lėšos panaudotos pagrįstai.

19.6.       Dėl 4 341,75 Eur išlaidų, kurias atsakovė patyrė už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje nėra duomenų nei dėl šių išlaidų pritarimo, nei dėl nepritarimo, dirbtinai konstatavo, kad nepritarimų nebuvimas reiškia pritarimą, o tai iš principo prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintai visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkai, kadangi dalyviai visuotiniuose susirinkimuose savo valią išreiškia aktyviai, t. y. balsuodami dėl į darbotvarkę įtrauktų klausimų. Tuo atveju, jei klausimas svarstymui pateiktas nebuvo, negali būti nei pritarimo, nei nepritarimo.

19.7.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar atsakovė 367,94 Eur išlaidas civilinėje byloje patyrė turėdama visuotinio bendrijos narių pritarimą, o atsakovė tokių įrodymų neteikė. Vertinant tai, kad bendrijos narių pritarimas nėra pateiktas, darytina išvada, kad jo nebuvo.

19.8.       Dėl 5 011,42 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. kovo 25 d. nurodė, kad atsakovė, siekdama pateisinti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms, teismui pateikė 2016 m. kovo 22 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą, dėl kurio pirmosios instancijos teismo priimtos išvados dėl jo įrodomosios reikšmės, vertinant bendrijos narių pritarimo išlaidoms egzistavimą, yra klaidingos (sprendimas patvirtina tik esant bendrijos narių pritarimą dėl teisininkų samdymo siekiant išaiškinti klausimą dėl dirbtuvių statuso), todėl sprendimas šioje dalyje taip pat naikintinas.

19.9.       Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolai, kuriais buvo patvirtintos bendrijos pirmininko ataskaitos (2013, 2015, 2016 m.), nepatvirtina bendrijos narių pritarimo teisinių paslaugų išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti ieškovės prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš atsakovės, šiuo atveju 2013–2019 metų bendrijos išlaidų ataskaitų, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir tokiu būdu visiškai neišsiaiškinus, ar minėtose ataskaitose išlaidos teisinėms paslaugoms buvo nurodytos, nesant jokio faktinio pagrindimo, pripažino (byloje nesant ataskaitų), kad ataskaitos patvirtina lėšų panaudojimo teisėtumą.

19.10.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir bendrijos visuotinis susirinkimas nedavė sutikimo dėl išlaidų teisinėms paslaugoms panaudojimo, o 2019 m. rugsėjo 20 d. pakartotinio susirinkimo metu nebuvo nuspręsta padengti jau faktiškai be pritarimo panaudotų kaupiamųjų lėšų (kurios turėjo būti skirtos namo atnaujinimo darbams) ar išlaidas padengti bendrijos narių papildomomis lėšomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. susirinkimo protokolas patvirtina bendrijos narių pritarimą padengti faktiškai panaudotas lėšas jau surinktomis kaupiamosiomis įmokomis ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje.

19.11.       Priešingai nei sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovė aktyviai teikė įrodymus bei teikė paaiškinimus teismui tiek raštu, tiek žodžiu, kuriais buvo siekiama kuo plačiau atskleisti investiciniame plane numatytą darbų apimtį ir atsakovės tariamai pagal papildomas darbų, kuriems buvo išleista 73 285,94 Eur kaupiamųjų lėšų, sutartis atliktų darbų apimtį, t. y. įrodyti, kad visi atsakovės nurodomi papildomi darbai buvo atlikti renovacijos metu pagal investicinį planą (nebuvo papildomi / nauji), todėl nebuvo poreikio sudarinėti papildomas sutartis dėl jų atlikimo ir už juos mokėti antrą kartą. Pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertindamas renovacijos metu atliktų darbų ir atsakovės nurodomų „papildomų darbų“ apimties, neįvertinęs, kad dalis išlaidų nebuvo pagrįstos dokumentais, priėmė nepagrįstą sprendimą.

19.12.       Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar 2 896 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms galėjo būti reikalingos bendrijai 2013–2014 metais. Atsakovė nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kurie patvirtintų, kad 2014 m. balandžio 10 d. protokole nurodytos išlaidos (apsigynimui nuo rangovo) būtų patirtos ir į bylą pateikė to paties laikotarpio sąskaitas, tačiau už visiškai kitokio pobūdžio teisines paslaugas. Vertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti šias aplinkybes, jų nevertino, atsakovė taip pat neteikė jokių duomenų, pagrindžiančių minėtų išlaidų realumą, duomenis teikti aktyviai vengė, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. balandžio 10 d. buvo pristatytos išlaidos apsigynimui nuo rangovo, nors nebuvo kilęs joks ginčas su rangovu (tai patvirtino pati atsakovė atsiliepime), darytina išvada, kad vis tik labiau tikėtina, kad ieškovės nurodomos išlaidos sumoje 2 896 Eur buvo patirtos, tačiau ne tam, kam jos buvo numatytos (apsiginti nuo rangovo), kadangi teisinės paslaugos nebuvo reikalingos.

19.13.       Pirmosios instancijos teismas teisinių ginčų tarp bendrijos ir ieškovės nelaikė ginčais tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos nario, nevertino, kad vis tik teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 kilo būtent dėl buvusio atsakovės pirmininko J. M. (valdymo organo) ir P. K. (bendrijos narės įgalioto atstovo) konflikto, kai buvęs pirmininkas, pasinaudojęs padėtimi bendrijoje, ginče dalyvavo bendrijos vardu, priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

19.14.       Atsakovė nepateikė įrodymų, kad teisinės paslaugos, atsakant į ieškovės prašymus, buvo būtinos (reikalavo teisinių žinių), apskritai atsisakė pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus, o pirmosios instancijos teismas du kartus atsisakė šiuos įrodymus išreikalauti iš atsakovės, tokiu būdu pirmosios instancijos teismui nenustačius bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nevertinus teisinių paslaugų reikalingumo bendrijai ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

19.15.       1 611,55 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei buvo grąžintos ir iš ieškovės sumokėtų kaupiamųjų įmokų, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino šių išlaidų patyrimo pagrįstumo, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

19.16.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių dėl namo penktosios laiptinės remonto, nenustatė, ar šioms išlaidos bendrijos nariai buvo davę sutikimą, ar jos buvo reikalingos, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

19.17.       2015 m. sausio 1 d.–2016 m. sausio 1 d. buvo surinktos kaip įmokos už renovacijos administravimą, tačiau sprendimas dėl jų rinkimo nebuvo priimtas, o pirmosios instancijos teismas nevertino, ar bendrijos nariai buvo priėmę sprendimą dėl 0,10 Eur/kv. m įmokų renovacijos administravimo išlaidoms apmokėti ir jų poreikio.

19.18.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė nedavė sutikimo panaudoti kaupiamąsias lėšas išlaidoms, dėl kurių yra pareikštas ieškinys šioje byloje ir, kad minėtos išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

19.19.       Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovės iš bendrijos narių, tame tarpe ir ieškovės, surinktos kaupiamosios lėšos yra atsakovės nuosavybė, visiškai nukrypo nuo patikėjimo teisės turinio ir šio instituto esmės.

19.20.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą. Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat prašymą dėl ekspertizės skyrimo, suvaržė ieškovės galimybes įrodinėti ieškinio dalyką, ko pasekoje byloje liko abejonių dėl to: kiek kaupiamųjų lėšų ginčo laikotarpiu atsakovė panaudojo; kam kaupiamosios lėšos buvo panaudotos; kokia išlaidų dalis buvo padengta iš ieškovės įneštų kaupiamųjų lėšų, kurias pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino ieškovės nenaudai.

20.       Atsakovė DNSB „Arka“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

20.1.       Ieškovės vertinimas, kad dėl kiekvieno atliekamo darbo ir jam skirtinų lėšų turėjo būti šaukiamas bendrijos narių susirinkimas bei priimamas sprendimas, yra neteisingas ir perteklinis. Bendrijos nariai buvo informuoti apie reikalingus atlikti papildomus darbus, o spręsdami dėl renkamų įmokų padidinimo kartu išreiškė ir savo sutikimą dėl tokių papildomai surenkamų lėšų panaudojimo tokiems darbams kaip lietaus nuotekų tinklo kapitalinis įrengimas, laiptinių remontas, šalto vandens vamzdynų izoliacijos keitimas, visų laiptinių langų keitimas ir pan. Surinktos lėšos nebuvo panaudotos kitiems darbams negu buvo aptarta 2015 m. vasario 5 d. bendrijos valdybos narių susirinkime bei buvo nurodyta 2015 m. vasario 6 d. balsavimo raštu biuleteniuose.

20.2.       Ieškovės teiginiai, kad niekada nebuvo organizuoti bendrijos narių susirinkimai, siekiant nutarti rinkti lėšas teisinių paslaugų apmokėjimui ar padengti jau susidariusias išlaidas teisinėms paslaugoms, neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Jeigu yra nuspręsta prireikus pirkti teisines paslaugas, tai atskiras bendrijos narių sprendimas dėl kiekvieno iškilusio teisinio klausimo nagrinėjimo, kreipimosi dėl jo į teisininkus bei pateiktos sąskaitos apmokėjimo būtų perteklinis.

20.3.       Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasakė, kad ieškovės teiginiai nepagrįsti, tačiau ieškovė vis tiek tuos pačius savo argumentus dėsto apeliaciniame skunde. Vien tai, kad ieškovės įgaliotas atstovas P. K. pamena, kad buvo kalbama apie 10 000 litų (2 896 Eur), nėra joks įrodymas byloje, dėl ko teiginys, kad bendrija 2 896 Eur sumą panaudojo netinkamai, yra klaidingas.

20.4.       Nesuprantami yra ieškovės teiginiai, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas turėjo spręsti klausimą dėl dalyvavimo civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019 kilusiame ginče poreikio, nes bendrija šioje byloje buvo įtraukta kaip atsakovas, todėl neturėjo jokios galimybės rinktis ar dalyvauti šioje byloje, ar ne.

20.5.       Teiginiai, kad bendrija neturėtų naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba ir negali naudoti bendrijos lėšų atsiskaitymams su pasirinktu advokatu ar teisininku, yra visiškai nepagrįsti, kadangi taip suprantant ir aiškinant Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas būtų ribojama bendrijos teisė į gynybą, naudojantis kvalifikuotų teisininkų paslaugomis.

20.6.       Civilinėje byloje Nr. e2-7335-418/2019 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo akto, deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, o bendrija byloje įtraukta kaip trečiasis asmuo. Ne visuotinis bendrijos narių susirinkimas sprendžia, ar bendrijai dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, o teismas. Jeigu teismas įtraukė bendriją byloje kaip trečiąjį asmenį, joks bendrijos narių susirinkimo sprendimas to nepakeis.

20.7.       Ieškovės teiginiai visiškai neatitinka 2016 m. kovo 22 d. protokolo teksto ir jo esmės. Šiame susirinkime akcentuota, kad bendrijai yra reikalingos teisinės paslaugos siekiant atsakyti į įvairius butų savininkų bei kitus pateiktus prašymus, reikalavimus bei nuspręsta esant būtinybei tokias paslaugas pirkti. Bendrijos narių susirinkimui nebuvo pristatytas joks konkretus klausimas, svarstytas bendras klausimas dėl apskritai teisinių paslaugų pirkimo, o ne jų pirkimo dėl kažkokio konkretaus klausimo, todėl ieškovės interpretacijos neatitinka faktinės situacijos. Protokolo 10.2 punktas bei teisinių išlaidų poreikis nebuvo susietas su A. Š. kūrybinėmis dirbtuvėmis, tačiau ieškovė teikia savo nepagrįstas interpretacijas ir bando suklaidinti teismą.

20.8.       Kadangi bendrijos nariai vis tiek bendrijos lėšų panaudojimo teisinėms paslaugoms klausimą išanalizavo ir nusprendė, kad jokio pažeidimo nėra, o tą patį išnagrinėjęs bylą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde ieškovė pateikė dar vieną savo interpretaciją, kad bendrijos nariai nesuprato, ką svarsto. Tokie ieškovės vertinimai yra nepagrįsti, deklaratyvūs, visiškai prieštaraujantys bendrijos narių valiai ir dėl to atmestini.

20.9.       Ieškovė analizuoja renovacijos investicinį ir techninį projektus, ieško neatitikimų, vertina, kad techninis projektas neatitiko investicinio projekto, kad taip buvo padaryta sąmoningai, kad renovacija kainavo daugiau negu iš tiesų buvo atlikta darbų ir pan., tačiau bendrijos administruojamo namo renovacija buvo pilnai įvykdyta, užbaigta, nenustačius jokių pažeidimų.

20.10.       Nors ieškovė teigia, kad bendrija, atlygindama bylinėjimosi išlaidas, jas atlygino panaudodama ir ieškovės sumokėtas kaupiamąsias lėšas, tačiau nagrinėjamoje byloje jokių įrodymų apie ieškovės atliktus mokėjimus bendrijai nėra pateikta.

20.11.       Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pasisakė, kad laiptinėse skyrėsi darbų apimtis, penktojoje laiptinėje reikėjo atlikti daugiau remonto darbų (grindų betonavimo darbai, plytelių išardymo darbai ir pan.), o ieškovė neįrodė, kad penktojoje laiptinėje atlikti remonto darbai nebuvo būtini ar kad tokiems darbams prieštaravo kiti bendrijos nariai. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės pakartojo savo teiginius, dėstytus bylos nagrinėjimo metu, tačiau tokių įrodymų, kurių trūkumą neteisėtiems veiksmams pagrįsti nurodė pirmosios instancijos teismas, taip ir nepateikė. Byloje yra pateikti tik ieškovės atstovo pagal įgaliojimą P. K. mokėjimai, tačiau P. K. nėra nei buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nei bendrijos narys, nei ieškovas šioje byloje. Taigi iš esmės ieškovė negali būti patyrusi jokios žalos, nes bendrijai nieko nemokėjo. O net jeigu bendrijai būtų padaryta kokia nors žala, atitinkama suma turi grįžti bendrijai, o ne jos nariui.

20.12.       Ieškovė siekė byloje gauti tokius duomenis, kurie nebuvo susiję su byla, buvo nutolę nuo ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl kai kurie ieškovės atstovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo ir buvo netenkinti. Pirmosios instancijos teismas laikėsi ieškiniu apibrėžtų ribų, neleido į bylą teikti bei nepriimdavo sprendimų išreikalauti tokių dokumentų, kurie buvo pertekliniai ar nesusiję su byla, tačiau tai bylos tinkamam išnagrinėjimui nesutrukdė.

20.13.       Ieškovė prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė tik pačiam teismui paklausus ieškovės, ar tokia ekspertizė byloje būtų reikalinga. Iki tokio teismo klausimo ieškovės tokio prašymo neteikė ir ekspertizė jai reikalinga nebuvo, nors dabar ekspertizės neskyrimas jau įvardijamas neva kaip ieškovės teisių pažeidimas ir neleidimas surinkti reikšmingų įrodymų. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami teisės taikymo klausimai, o ne specialių ekspertų žinių reikalaujantys klausimai.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

21.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

23.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės DNSB „Arka“ (toliau – atsakovė arba Bendrija) panaudotų kaupiamųjų lėšų teisėtumo.

24.       Ieškovė J. D. (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino patirtų išlaidų reikalingumo Bendrijai, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nevertino ar buvo ieškovės sutikimas dėl lėšų patyrimo ir ar jos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 25 straipsnio 3 dalį.

25.       Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

26.       Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

27.       Pagal DGNKPPSBĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimą visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390. Minėta įstatymo nuostata ir tai, kad gyventojų kaupiamosios lėšoms taikoma didesnė apsauga, nereiškia, kad šios lėšos gali būti prilyginamos banko indėliams, kuomet bake padėtą pinigų sumą bankas įsipareigoja grąžinti ir už kurią moka palūkanas. Skirtingai nei banko indėlis, daugiabučio namo kaupiamų lėšų paskirtis yra skirta kaupti lėšas namo renovacijai ar kitiems bendrijos poreikiams, kurios skirtos naudoti daugiabučio namo reikmėms. Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo galioja visiems namo bendraturčiams (DGNKPPSBĮ 10 straipsnis, 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tokiu atveju, kai yra galiojantys visuotiniame Bendrijos susirinkime priimti sprendimai dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo ir/ar visuotinio Bendrijos narių susirinkimo metu šių išlaidų panaudojimui yra pritarta, apeliantės argumentai, kad ji nedavė sutikimo panaudoti kaupiamąsias lėšas išlaidoms, dėl kurių yra pareikštas ieškinys šioje byloje, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra teisiškai nereikšmingi.

28.       Apeliantės argumentai, kad visuotinio Bendrijos narių pritarimo nebuvo gauta dėl 73 285,94 Eur kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimo darbams panaudojimui, atmestini kaip nepagrįsti.

29.       Vadovaujantis DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalimi sprendimai dėl pastato atnaujinimo priimami visų to daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 12 punkte numatyta, jog bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų (šioje dalyje išimtis dėl balsavimo negalimumo klausimais, susijusiais su pastato atnaujinimu, nenurodoma), todėl vertintina, kad namo savininkų sprendimu klausimas dėl renkamo mokesčio padidinimo, siekiant atlikti papildomus darbus, buvo išspręstas balsuojant raštu, ko nedraudžia įstatymo 12 straipsnio 1 dalis.

30.       Byloje esantis 2015 m. vasario 5 d. įvykusio Bendrijos valdybos susirinkimo protokolas liudija, kad susirinkime buvo svarstoma, jog yra reikalingos lėšos lietaus tinklo kapitaliniam įrengimui, laiptinių remontui, šalto vandens vamzdynų izoliacijos keitimui, visų laiptinių langų keitimui ir buvo nutarta suorganizuoti Bendrijos visuotinį narių balsavimą raštu dėl didesnių lėšų (vietoje 0,15 Eur už 1 kv. m nuo 2015 m. vasario 1 d. pradėti kaupti po 0,75 Eur už 1 kv. m) namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui rinkimo 24 mėnesius. Iš susirinkimo protokolo turinio matyti, kad prieš tai nurodyti darbai į namo renovaciją yra arba neįskaičiuoti, nes jie nėra tiesiogiai šilumos energiją sutaupantys darbai, todėl nėra valstybės renovacijos programoje kompensuojami iki 40 procentų ir juos reikia atlikti savo lėšomis, arba namų renovacijos investiciniuose projektuose tam buvo numatytos per mažos lėšos, neįvertinant tikslių namų išmatavimo, specifikos. 2015 m. vasario 6–20 d. buvo organizuojamas Bendrijos narių balsavimas raštu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktas 2015 m. vasario 6 d. balsavimo raštu biuletenis patvirtina, kad ieškovė pritarė minėtų lėšų kaupimui. Šiame biuletenyje buvo nurodyta, kokiems darbams reikalingos papildomos lėšos, t. y. tiems darbams kurie buvo neįtraukti į renovacijos projektą arba tiems, kuriems buvo numatytos per mažos lėšos. 2015 m. vasario 23 d. įvykusio Bendrijos valdybos susirinkimo protokolas Nr. 02.23/1 liudija, kad balsavimas įvyko, nes balsavime raštu dalyvavo daugiau kaip 62 procentai visų bendrijos narių, kurie pritarė dėl Bendrijos mokesčio pakeitimo 24 mėnesiams. Suorganizavus balsavimą raštu (teisinis reglamentavimas aptartas nutarties 30 pastraipoje), buvo ne tik sprendžiamas klausimas dėl renkamų įmokų tarifo padidinimo, bet ir buvo aiškiai nurodyta, kokiu tikslu ir kokiems darbams atlikti tokia įmoka nustatoma ir kam surinkti pinigai bus naudojami. Apeliantės argumentai, kad dėl kiekvieno atliekamo darbo ir jam skirtų lėšų panaudojimo turėjo būti šaukiamas Bendrijos narių susirinkimas bei priimamas sprendimas, vertintini kaip nepagrįsti ir todėl atmestini.

31.       Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimo darbams panaudojimo faktą, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pagal juos 2015 m. kovo 16 d. atsakovė sudarė sutartį Nr. 20150316/1 su UAB „D.“ dėl Daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), modernizavimo papildomų darbų, 2017 m. vasario 10 d. buvo sudaryta remonto darbų sutartis Nr. Arka1 su UAB „D.“ dėl penkių laiptinių remonto atlikimo. UAB „D.“ atliko namo renovacijos darbus, tačiau ši įmonė atliko dar ir papildomus darbus bei renovuojant namą susidarė kainų skirtumai. Iš DNSB „Arka“ kaupiamųjų lėšų bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui išleistų lėšų ataskaitos matyti, kad UAB „D.“ apmokėta 35 350 Eur ir 4 778,73 Eur, UAB „D.“ – 33 155 Eur, UAB „D.“ – 28 824,56 Eur. Atlikus šių įrodymų analizę, darytina išvada, kad papildomai surinktos lėšos buvo panaudotos tiems darbams, kurie buvo aptarti 2015 m. vasario 5 d. Bendrijos valdybos susirinkime ir buvo nurodyti 2015 m. vasario 6 d. balsavimo raštu biuleteniuose.

32.       CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

33.       Tiek CK normose, tiek DGNKPPSBĮ normose, reglamentuojančiose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Tai reiškia, kad namo penktosios laiptinės renovacijos išlaidos, viršijančios 1 860,64 Eur kitų keturių laiptinių darbų kainą, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl atliktų darbų apimties, kuri yra didesnio ploto už kitas keturias, negali būti apmokėtos tik penktosios namo laiptinės bendrijos narių sąskaita. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad penktoji namo laiptinė visų bendrijos narių sąskaita buvo įrengta geriau, nei pirmosios keturios, nes byloje esantys atliktų darbų aktai patvirtina, kad penktoje laiptinėje skiriasi darbų atlikimo apimtis, lyginant su pirmosiomis keturiomis, o ieškovė neįrodė, kad joje atlikti darbai nebuvo būtini bei tokiems darbams prieštaravo kiti bendrijos nariai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

34.       Apeliantės argumentai, kad niekada nebuvo organizuoti bendrijos narių susirinkimai, siekiant nutarti rinkti lėšas teisinių paslaugų apmokėjimui ar padengti jau susidariusias išlaidas teisinėms paslaugoms, prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms.

35.       Skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino atskirai kiekvieną ieškovės nurodytą, jos manymu, neteisėtai panaudotą sumą, teisinėms paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas aptariamu aspektu (dėl lėšų teisinėms paslaugoms apmokėti) sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, motyvais ir visų jų nekartoja.

36.       Bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2014 m. balandžio 10 d., metu bendrijos nariams buvo pristatyta Bendrijos finansinė ataskaita už 2013 m., nurodant ir išlaidas advokatui, kurio paslaugos buvo reikalingos, norint apsiginti nuo rangovo, laimėjusio renovacijos konkursą, bet pateikusio ekonomiškai nenaudingus renovacijos paskaičiavimus, ir Bendrijos nariai vienbalsiai priėmė buhalterės pristatytą ataskaitą už 2013 m. Ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos (2013 m. lapkričio 21 d. VPM Nr. 1717 ir 2014 m. sausio 24 d. Nr. 179-1717/2014) ir atsakovės pateikti banko sąskaitų išrašai už 2013–2014 m. patvirtina, kad Bendrija už teisines paslaugas sumokėjo 1 891 Eur, o ne 2 869,20 Eur (10 000 Lt), kaip teigia ieškovės įgaliotas atstovas P. K.. Subjektyvaus pobūdžio, silpnos įrodomosios galios ir suinteresuoto pagal bylos P. K. aiškinimas nepakankamas faktui, kad Bendrija neteisėtai panaudojo 2 869,20 Eur (10 000 Lt) sumą, įrodyti (CPK 185 straipsnis).

37.        2016 m. m. kovo 22 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime (susirinkimo protokolas Nr. 1) buvo nuspręsta esant būtinybei, vadovaujantis teisės aktais, pirkti teisines paslaugas (darbotvarkės 10.2 klusimas). Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad iš šio susirinkimo protokolo matyti, jog teisinių paslaugų poreikis buvo įvertintas ieškovės atstovo teikiamais skundais įvairioms institucijoms. Tai reiškia, kad dėl teisinių paslaugų pirkimo yra nusprendę Bendrijos nariai visuotinio surinkimo metu, įvertinus tokių paslaugų poreikį. 

38.       Be jau minėto 2014 m. balandžio 10 d., byloje yra pateikti 2016 m. kovo 22 d., 2017 m. sausio 27 d. Bendrijos visuotinių susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad juose buvo pristatytos ir svarstomos metinės pirmininko ataskaitos, kurios balsų dauguma buvo patvirtintos. Metinėse veiklos ataskaitose yra įvardytos patirtos išlaidos, ir šią ataskaitą patvirtinus visuotiniame bendrijos narių susirinkime, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad yra Bendrijos narių sutikimas dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti panaudojimo teisėtumo.

39.       2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolas Nr. 1 liudija, kad visuotinio susirinkimo metu bendrijos nariai nepritarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto Nr. DNVP-2 išvadoms, kas pagrįstai leido teismui daryti išvadą, jog bendrijos nariai nemano, kad teisinėms paslaugoms bendrijos lėšos buvo panaudotos nepagrįstai. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kaip patys bendrijos nariai visuotinio susirinkimo metu nusprendė naudotis teisinėmis paslaugomis, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad bendrijos lėšos teisinėms paslaugoms apmokėti buvo panaudoto neturint bendrijos narių sutikimo.

40.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“  duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad civilinė byla Nr. e2-855-970/2019 Alytaus apylinkės teisme buvo išnagrinėta pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei DNSB „ARKA“ dėl įpareigojimo atsakovę pateikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo dokumentų ir kitų su atsakovės veikla susijusių dokumentų patvirtintas kopijas pagal sąrašą: Rangos sutarties, sudarytos su UAB „D.“, dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (renovacijos) su visais priedais ir pakeitimais ir kt. Išnagrinėtos bylos medžiaga liudija, kad civilinė byla buvo iškelta pačios apeliantės iniciatyva ir Bendrija buvo įtraukta atsakove, todėl ji neturėjo jokios galimybės rinktis, dalyvauti šioje byloje ar ne, o jos pareiga buvo teikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat dalyvauti teismo posėdžiuose ir kita (CPK 42, 142, 155 ir kiti straipsniai) ir tam reikėjo skirti lėšas teisinių paslaugų pirkimui. Esant tokiai situacijai ir galiojančiam 2016 m. m. kovo 22 d. Bendrijos sprendimui dėl teisinių paslaugų pirkimo, apeliantės argumentai, kad atsakovė privalėjo gauti išankstinį Bendrijos narių pritarimą visuotiniame narių susirinkime dalyvauti teisminiame ginče ir pirkti teisines paslaugas, yra teisiškai nepagrįsti.

41.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas „Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas“ nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – ilgalaikis planas). Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais (Aprašo 15 punktas). Aprašo priedo pastaboje nurodyta, kad lėšų kaupimas šiame plane nenumatytiems privalomiesiems darbams nustatomas pagal minimalios kaupiamosios įmokos tarifą, nurodytą Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 11 punkte, jeigu patalpų savininkų sprendimu nenustatoma kitaip. Tad pagal šį teisės aktą kaupiamosios lėšos gali būti panaudotos ir teisinėms paslaugoms apmokėti, jeigu šios paslaugos suteiktos ginčuose, susijusiuose su namo atnaujinimo darbais.

42.       Išanalizavus bylos medžiagą apeliacinio skundo kontekste, apibendrinat tai, kas pasakyta, 4 341,75 Eur panaudojimas, kuriuos atsakovė sumokėjo už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-855-970/2019, o taip pat atstovavimą Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje civilinėje byloje Nr. e2-7335-418/2019 („Liteko“ duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, dabar bylos Nr. e2-35-18/2021), teisinių žinių reikalaujančių darbų atlikimą, pasirengimą 2019 m. kovo 22 d. Bendrijos visuotiniam susirinkimui, už pastabų dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės patikrinimo akto išvadų parengimą, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nevertintinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

43.       Apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti ginčui reikšmingų aplinkybių, neįpareigojo Bendrijos pateikti atitinkamų dokumentų, netenkino jos prašymo dėl apskaitos ir finansų ekspertizės skyrimo, dėl ko byla buvo išnagrinėta neteisingai, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip subjektyvaus pobūdžio ir juos atmeta, nes šios bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma yra pakankama išspręsti byloje keliamus klausimus.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinyje dėstomų aplinkybių dėl Bendrijos panaudotų lėšų neteisėtumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jos įgalioto atstovo paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

45.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

46.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

48.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

49.       Atsakovė advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 099,89 Eur, kuriuos prašo priteisti iš ieškovės. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.11 punktas), išlaidos patirtos realiai, pagrįstos, todėl priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Arka“, juridinio asmens kodas 152138021, 1 099,89 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt devynis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.        

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.