Civilinė byla Nr. e2A-1949-601/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01124-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 3 d.

Kaunas

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

      teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal P. M. ieškinį atsakovei A. P. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys - I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

      Teisėjų kolegija

      n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1. Ieškovas prašo: 1) nustatyti kelio servitutą, pagal UAB „Dextrus“ 2017-03-28 parengtą žemės sklypo planą M 1:5000 pažymėtą indeksu S214-725 kv. m. suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius atsakovės A. P. žemės sklype (tarnaujantis daiktais), kurio kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Kelio servitutai yra pažymėti ir įregistruoti šalia jo sklypo esančiame jo sutuoktinės I. M. žemės sklype ir toliau esančiuose žemės sklypuose priklausančiuose: M. T. (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. Z. T., kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su M. T. (sklypo kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovės žemės sklype kelio servitutas nenustatytas, dėl ko ieškovas negali nuo pagrindinio kelio įvažiuoti į savo sklypą.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas, kurio sklypas nesiriboja su jos sklypu, neišnaudojo visų galimybių ir objektyvių aplinkybių nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. nesiaiškino galimybės patekti į savo sklypą per gretimus žemės sklypus. Yra reali galimybė į ieškovo sklypą patekti iš kelių pusių.

I.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. liepos 14 d. sprendimu nusprendė - P. M. ieškinį dėl nemokamo kelio servituto nustatymo atsakovei A. P. priklausiančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

5. Išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jo nuosavybės teises į žemės sklypą būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovės nuosavybės teisių ir kitų interesų. Be to ieškovas prašė nustatyti neatlygintinį servitutą, tačiau nustačius neatlygintinį servitutą, teismo vertinimu, būtų nepaisoma šalių interesų pusiausvyros, nes be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos atsakovės nuosavybės teisės, o ieškovui kilusios problemos dėl patekimo į jo žemės sklypą būtų sprendžiamos tik atsakovės teisių suvaržymo sąskaita, ieškovui dėl to atsakovei nieko nekompensuojant. Dėl to ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6.Apeliaciniu skundu ieškovas (apelinatas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Prašo prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus CPK 314 str. tvarka, nes jie gauti jau po civilinės bylos išnagrinėjimo ir patvirtina gretimų sklypų savininkų poziciją dėl servituto (notariniai liudijimai). 2018 m. rugsėjo 13 d. apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, o 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą prijungti dokumentą – žemės savininkų sąrašą 1939-01-25. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:

6.1. teismas atmesdamas ieškinį visiškai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas nepagrįstas, civilinė byla išnagrinėta, nepaisant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, teismo sprendimu neatskleista bylos esmė;

6.2. neatskleista bylos esmė, nes pateiktais įrodymais patvirtinamas faktas, kad jis su atsakove dėl pravažiavimo per jos sklypą nesusitaria, bei pakanka įrodymų, patvirtinančių faktą, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nevertinti ir išsamiai neišnagrinėti pateikti įrodymai, faktinė situacija, iš kurios matyti, kad jis, kaip ir kiti žemės sklypų savininkai, neturi galimybės prie savo sklypo privažiuoti tam tikslui suprojektuotu keliu - t. y., kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, gretimuose atsakovei sklypuose buvo projektuoti bendro privažiavimo ar servitutiniai keliai ir tik per atsakovės sklypą, servitutas nebuvo nustatytas;

6.3. nenustačius prašomo kelio servituto, ieškovas kaip ir trečiasis asmuo I. M. negali patekti į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Vienintelis kelias visada buvo suprojektuotas per valstybinį, o vėliau tapusį - A. P. žemės sklypą (sklypo projektinis Nr. 222);

6.4. servituto nustatymas per atsakovės žemės sklypą yra itin aktualaus ir kitiems žemės savininkams, t. y. I. M., M. T., M. T., V. K., tačiau teismas neatsižvelgė į jo ir kitų žemės savininkų išsakytą poziciją ir interesus, teisiškai reikšmingų aplinkybių neišnagrinėjo ir dėl jų nepasisakė;

6.5. atmestina pirmosios instancijos teismo suformuluota prielaida kad lygtai ieškovas į jam priklausantį žemės sklypą galintis patekti per O. G. žemės sklypą, kad ten galima padaryti kelią. Šią prielaidą paneigė pats liudytoju apklaustas žemės savininkas O. G., nurodęs, kad per jo sklypą negalima pravažiuoti, nes reikalingas pylimas. (pastebėtina, kad vykdant apžiūrą vietoje, tai vyko vasarą, itin sausu metų laiku (buvo sausra) ir net šiuo metu matėsi kad praėjimas iki I. M. sklypo galimas tik pėsčiomis praeinant prie pat vandens telkinio. Kita vertus O. G. nurodė neleisiantis važiuoti per savo sklypą, net jei būtų padarytas pylimas;

6.6. teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis neva turiu realią galimybę įsirengti alternatyvų kelią, nors byloje buvo pateikti, nurodyti reikšmingi įrodymai, kad jis iki šiol, kitaip nei per atsakovės žemės sklype esantį istorinį kelią neturi realios galimybės pasiekti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jau apie tris metus sklypo negali naudoti pagal paskirtį (kad jis apleistas - matėsi ir apžiūros vietoje metu). Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad realiai nėra kitos kelio alternatyvos;

6.7. teismas nepagrįstai rėmėsi NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus 2018-03-28 pateikta informacija apie gretutinius sklypus, nurodant kad esą ieškovui P. M. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir, esą ieškovas gali į savo sklypą patekti per šiuos sklypus. Nors šių sklypų savininkai (dalis jų) net nebuvo apklausti teismo posėdyje, nesiaiškinta reali situacija dėl šių sklypų, tik formaliai perrašant pateiktą informaciją;

6.8. teismas formaliai atmesdamas ieškinį dėl to, kad nebuvo pasiūlyta kompensacija už servituto nustatymą, turėjo galimybę aiškintis kokie galimi nuostoliai susidaro dėl prašomo servituto, ar servituto atlyginimo klausimą palikti šioje byloje nenagrinėtu, vertinant kad nei ieškovas, nei atsakovė dėl to nėra išsakę konkrečios pozicijos. Nesant galimybės susitarti kitaip, ieškovas supranta, kad už servitutą turėtų būti atlyginama, jis sutiktų mokėti vienkartinę kompensaciją, už naudojimąsi turtu.

7. Trečiasis asmuo I. M. prašo tenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, kad ne tik apeliantas, bet ir ji bei kiti žemės sklypų savininkai neturi galimybės prie savo sklypų privažiuoti suprojektuotais jų sklypuose servitutiniais keliais, nes, nenustačius servituto atsakovės žemės sklype (kur kelias visuomet buvo), nėra privažiavimo prie viešojo kelio. Pritaria apeliacinio skundo argumentams.

8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Netenkinti prašymo prijungti papildomus įrodymus. Nesutikdama su apeliaciniu skundu nurodo, kad:

8.1. byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad patekti į apelianto žemės sklypą yra galimybė per kitus sklypus (T., B., K. ir kt.). Vietos apžiūros metu teismas įsitikino, kad patogiausias, racionaliausias patekimas į apelianto sklypą yra per O. G. žemės sklypą. Apeliantas neįrodė objektyvaus būtinumo nustatyti kelio servitutą per atsakovės žemės sklypą;

8.2. apeliantas diskriminuoja ir apriboja atsakovės teises, nes prašo nustatyti servitutą jos žemėje, kurioje yra gyvenama, tačiau nesiekia nustatyti servituto per žemės sklypus, kuriuose nėra gyvenama (pvz.: O. G. žemės sklypas);

8.3. apeliantas nesitarė su atsakove dėl servituto nustatymo ir kompensacijos mokėjimo, apeliantas prašė nustatyti neatlygintinį servitutą, kas pažeidžia atsakovės teises.

9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

9.1. apeliantas nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju galima nustatyti servitutą administraciniu aktu. Ginčas vyksta tarp privačių žemės sklypų savininkų, byloje nėra viešo intereso, todėl teisės aktai nenumato galimybės administraciniu aktu nustatyti servituto;

9.2. tiek rašytiniai įrodymai, tiek vietos apžiūra patvirtina, kad galimi ir kiti patekimo į apelianto žemės sklypą variantai, tačiau apeliantas nesiūlė kitų variantų, nesutiko atlyginti už servituto nustatymą;

9.3. apelianto prašymas - prijungti naujus dokumentus, atmestinas, nes nenurodytos objektyvios priežastys, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

      Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 

12. CPK

      Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apelianas su skundu bei vėliau pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t. y. notarinius liudijimus, rašytinius paaiškinimus su pridedamais naujais įrodymais, žemės savininkų sąrašą 1939-01-25.

14. Taigi, apeliantas apeliaciniam teismui teikia naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti (teikiami) pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, nes šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bei jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (apeliantas nenurodė, kokias ginčijamas aplinkybes jie gali patvirtinti/paneigti).

      Dėl ginčo esmės

16. Nustatyta, kad apeliantas yra 6,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 53), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovė A. P. yra 4,95 ha žemės sklypo, su jame esančia namų valda (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 222), savininkė. Šalių žemės sklypai nesiriboja, juose nėra nustatyta jokių servitutų. Tarp šalių žemės sklypų, yra žemės sklypai: 1) priklausantis trečiajam asmeniui I. M. (apelianto sutuoktinei, Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 837), 2) priklausantis M. T. (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 826), 3) priklausantis M. T. ir M. Z. T. (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 648). Tarp šalių esančiuose žemės sklypuose administraciniais aktais yra nustatyti kelio servitutai. Apelianto žemės sklypas neturi įvažiavimo (važinėjo per valstybės, vėliau tapusią atsakovės privačią žemę, kol atsakovė uždraudė naudotis savo žeme), šis žemės sklypas nesiriboja su bendro naudojimo keliu, o yra „apsuptas“ kitiems žemės savininkams priklausančiais žemės sklypais.  

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliantas: 1) neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti įvažiavimą ne per atsakovės žemės sklypą, 2) prašė neatlygintinio servituto, kurio nustatymui nėra sąlygų (atsakovė nesutinka).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčo esmę (ieškinio dalyką) ir neįtraukė į bylą visų būtinų asmenų, tam kad būtų tinkamai išspręstas kilęs ginčas. Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

19. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, nustačius, jog apelianto turimas nuosavybės teise žemės sklypas (žemės sklypo Nr. 53) neturi privažiavimo, o aplink šį žemės sklypą yra privačių asmenų žemės sklypai, būtina nustatyti kelio servitutą per vieną iš gretimų žemės sklypų arba per atsakovės žemės sklypą, nuo kurio per kitus tris žemės sklypus yra nustatytas servitutas iki apelianto žemės sklypo. Taigi, sprendžiant ginčą, svarbu nustatyti, kuriame iš aplinkinių žemės sklypų (o gal atsakovės sklype) yra galimybė nustatyti optimaliausią, labiausiai atitinkantį šalių interesus, servitutą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsakovei nesutinkant su neatlygintino servituto nustatymu, servitutas turi būti atlygintinas ir tai turi būti išsprendžiama nustatant servitutą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliantas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti įvažiavimą ne per atsakovės žemės sklypą bei, kad apeliantas prašė neatlygintino servituto.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą suinteresuotų servituto nustatymu asmenų negalėjo teisingai išspręsti bylos, nes:

       21.1. apeliantas prašo nustatyti servitutą per atsakovės žemės sklypą iki M. T. ir M. Z. T. priklausančio žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 648). Kadangi apelianto žemės sklypas nesiriboja su atsakovės žemės sklypu, nustačius servitutą per atsakovės žemės sklypą, apeliantas iki savo sklypo turės važiuoti per M. T. ir M. Z. T. priklausantį žemės sklypą, per M. T. priklausantį žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 826) ir per trečiajam asmeniui I. M. priklausantį žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 837), kuriuose administraciniais aktais (savininkams įgyjant žemės sklypus) yra nustatyti servitutai, tačiau apelianto žemės sklypas nenurodytas kaip viešpataujantis daiktas jų atžvilgiu. Taigi, apeliantas siekia važinėti ir per M. T. ir M. Z. T. priklausančius sklypus (naudotis juose nustatytais servitutais), kas neabejotinai paliečia šių asmenų teises (apeliantas neturėjęs galimybės važinėti jų sklypu, ją įgys, nustačius servitutą per atsakovės žemės sklypą), todėl šių asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą yra būtinas, siekiant išvengti tolimesnių ginčų;

        21.2. kaip matuti iš bylos medžiagos, M. T., M. Z. T. ir I. M. sutinka su ieškiniu ir mano, jog ir jų teisės, nenustačius prašomo servituto, yra pažeidžiamos (negali privažiuoti prie savo žemės sklypų). Tačiau šie asmenys nereiškia savarankiškų reikalavimų (nėra ieškovais) byloje, kas reiškia, kad jie neįgys teisės naudotis apelianto prašomu nustatytu servitutu, nes jis bus nustatytas tik apelianto turimo žemės sklypo (viešpataujantis daiktas) naudai. Taigi, nustačius, kad šie asmenys taip pat siekia naudotis prašomu nustatyti servitutu, tikslinga suteikti šiems asmenims galimybę įgyvendinti (ginti), jų manymu, jų pažeidžiamas teises, suteikiant galimybę jiems įstoti į bylą bendraieškiais (ar trečiaisiais asmenimis pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus). Pažymėtina, kad atsakovei, kurios nuosavybės teisės naudotis jai priklausančiu žemės sklypu apribojamos (dėl servituto nustatymo – tarnaujantis daiktas), yra aktualus kompensacijos dydis, kuris priklauso ir nuo to, keliems žemės sklypams tarnauti bus nustatytas servitutas;

      21.3. pirmosios instancijos teismas konstatavo - „Apėjus aplinkinę vietovę ir gretimus sklypus, esančius aplink ieškovo žemės sklypą, matosi, kad trumpiausias atstumas ir patogesnis pagal reljefą privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) kelio būtų per O. G. priklausantį žemės sklypą, kuris šiuo metu nėra dirbamas, apžiūros metu ganėsi tik viena karvė. Iš kitų žemės sklypų privažiavimas būtų sudėtingesnis dėl vietovės reljefo“. Taigi, teismas, atmesdamas ieškinį iš esmės pasisakė, kad apeliantui tikslingiausia privažiavimą įrengti per O. G. žemės sklypą, tačiau šis asmuo nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu byloje. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausia jo vietą, būtina įvertinti visas objektyvias galimybes servituto nustatymui per šalia esančius sklypus, o nustačius, jog yra galimybės viename ar kitame sklype nustatyti servitutą, šių sklypų savininkai turi būti įtraukiami dalyvaujančiais byloje asmenimis. Tik įvertinus visas objektyvias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiu tampančio daikto savininko teises, servituto nustatymas.

22. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, <...> (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas turi įrodyti, kad jo prašomas servituto nustatymo variantas yra optimaliausias, tinkamiausias, kad kitų (per kitus gretimus sklypus) objektyvių galimybių įrengti privažiavimą prie jo žemės sklypo nėra. Tuo tarpu atsakovė turi teikti įrodymus, kad apeliantas turi objektyvias galimybės įrengti privažiavimą neapsunkinant jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kad kitame žemės sklype nustatytas servitutas labiau atitiks proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

23. Sprendžiant šį ginčą svarbu vadovautis proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principais, t. y. svarbu siekti kompromisų ir ginčą spręsti geranoriškai, abiems šalims priimtinu būdu. Iš šalių apeliaciniam teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad šalys turi galimybę taikiai spręsti ginčą, nustatant teisingą kompensaciją už servitutą, ko ir turėtų būti siekiama. 

24. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimui.

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

      Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Evaldas Burzdikas 

                   Virginija Gudynienė

                                                                                                                               Izolda Nėnienė