Administracinė byla Nr. I1-8635-257/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01929-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 5 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjo V. Š. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 52). Pareiškėjas V. Š. skunde (b. l. 1-5) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameroje Nr. 89 buvo nuo 3 iki 5 asmenų, kameros sienos nešvarios, lupasi dažai, byra tinkas, ant sienos virš tualeto matomas pelėsis, kameroje Nr. 92 buvo laikomi 4 asmenys, kameroje nėra ventiliacijos, todėl vasaros metu karšta, nėra kuo kvėpuoti, virš tualeto sienos kampe matomas pelėsis, o palijus, vanduo bėga per sieną, kameroje Nr. 44 buvo laikomi 4 asmenys, kameros sienos išpieštos, lupasi dažai, trupa tinkas, tualete nėra unitazo, o jo vietoj skylė ant platformos, skylei uždengti nėra dangčio, todėl pastoviai laikosi nemalonus kvapas, kameroje Nr. 7 buvo laikomi nuo 4 iki 6 asmenų, kameros tualetas be unitazo, nėra dangčio, todėl pastoviai kameroje laikosi nemalonus kvapas, kameroje Nr. 67 buvo laikomi 5 asmenys, kameros tualetas be klozeto, todėl kameroje tvyro nemalonus kvapas, o kriauklė sanitariniame mazge surūdijusi, kameroje Nr. 27 buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, kameros tualetas be unitazo, nėra dangčio, todėl pastoviai kameroje laikosi nemalonus kvapas, kriauklė surūdijusi, prie lango yra pelėsis, nuo sienų byra tinkas, lupasi dažai. Nurodė, kokie baldai ir inventorius buvo kiekvienoje kameroje ir koks kiekvienos kameros plotas. Taip pat nurodė, kad visose išvardintose kamerose drėgna, neužtenka natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas veikia visą dieną ir kenkia regėjimui. Kamerose ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), o asmuo verčiamas nusirengti ir daiktus dėti į nešvarias, nedezinfekuotas dėžes. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, depresiją, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas atsikirtime (b. l. 56-57) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė duomenis apie jo buvimo laiką izoliatoriuje nuo 2020-06-08 iki 2020-07-31, tačiau jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo iki 2020-09-14, tačiau duomenų ir dokumentų nuo 2020-07-31 iki 2020-09-14 nepateikė ir apie kameras Nr. 67 ir Nr. 27 nepasisakė. Taip pat nurodė, kad kamerų ir tualetų švarai bei tvarkai palaikyti nėra skiriama jokių valymo ar dezinfekavimo priemonių.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 52).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 9-22) ir patikslintame atsiliepime (b. l. 63-65) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-09-25 pažymos Nr. 60-27250 ,,Dėl V. Š.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas: kameroje Nr. 89 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,7 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 92 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 19 iki 4,74 m2, kameroje Nr. 44 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,9 iki 4,48 m2, kameroje Nr. 7 buvo laikomi 1-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 22 iki 3,66 m2, kameroje Nr. 58 buvo laikomi 3 asmenys ir vienam iš jų teko 5,09 m2, kameroje Nr. 67 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,75 iki 3,83 m2, kameroje Nr. 27 buvo laikomi 2-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,31 iki 3,98 m2.
Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m2, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes nacionaliniai teisės aktai to nenumato.
Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tarp kurių nurodyta ir tai, kad kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas“. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. HN134:2015 sėdimo tualeto taip pat nenumato.
Pažymi, kad LVAT naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu (pvz., LVAT 2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Kadangi jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu san. mazgu nėra, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio san. mazgo įrengimo, nėra pagrindas konstatuoti pažeidimą. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, vėdinimas per langus galimas, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Taip pat pažymi, kad šiuo metu vykdomi darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, tačiau atliekami darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Gyvenamosios patalpos ŠTI vėdinamos per langus, todėl asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taigi, pelėsio bei drėgmės buvimas/nebuvimas iš esmės priklauso ir nuo pačio pareiškėjo veiksmų.
Taip pat atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Iš 2020-07-01 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-1855 matyti, kad kameroje Nr. 92 oro temperatūra, drėgmė bei dirbtinė apšvieta tinkama. Kameroje atliktas remontas. Jokių sienų ar lubų pažeidimų nenustatyta, pelėsio nėra, tačiau per lubas teka vanduo.
Iš 2020-08-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2451 matyti, kad kameroje Nr. 44 oro drėgmė tinkama. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti kitas tikrintas kameras per langus sudaryta.
Nors kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuoja, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt.)
Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Prideda 2020-09-03 Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 62-356, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo suremontuota kamera Nr. 92 – atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas; kameroje Nr. 7 atliktas pilnas pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas. Tai patvirtina, kad kameros pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu buvo tvarkingos.
Nuo 2020-01-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), atliekami visi veiksmai, numatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte: patikrinama jo asmens tapatybė, patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai ir kt.
Nuo 2020-04-04 ir įsigaliojus naujai Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijai Nr. V-88, 143 punkte įtvirtinta, kad suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo. Apieškodami suimtojo (nuteistojo) kūną (be drabužių) ir maisto produktus, kratą atliekantys pataisos pareigūnai privalo mūvėti vienkartines pirštines. Instrukcijos 144.1 papunktyje įtvirtinta, kad suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos.
Nurodo, kad krata ŠTI atliekama vadovaujantis minėtais teisės aktais, o skundų dėl antisanitarinių sąlygų, netinkamos temperatūros, nešvaros kratų patalpose aktualiu laikotarpiu negauta, todėl NVSC šių patalpų netikrino. Papildomai nurodo, kad minėtos patalpos paskutinį kartą tikrintos 2020-07-31, todėl prideda NVSC 2020-08-21 patikrinimo aktą PA-6115, iš kurio matyti, kad vonelės kratų atlikimo patalpose švarios, jokių pažeidimų nenustatyta. Bendrojo naudojimo patalpos valomos vadovaujantis higienos-dezinfekcijos planais. Taip pat pažymi, kad kratų patalpos nėra gyvenamosios patalpos, todėl HN134:2015 reikalavimai dėl temperatūros joms netaikomi (pagal HN134:2010 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kratos patalpose pareiškėjas lankėsi vasaros laikotarpiu, taigi, nėra pagrindo teigti, kad jose buvo šalta.
Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo V. Š. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-09-25 pažyma Nr. 60-27250 „Dėl V. Š.“ (b. l. 19-20) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-10-17 pažyma Nr. 69-29977 „Dėl V. Š.“ (b. l. 69-70), iš kurių matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai nuo 2020-06-08 iki 2020-09-14 (91 dieną). Kamerose Nr. 89 ir Nr. 67 esant 5 asmenims, pareiškėjui teko: kameroje Nr. 89 teko 3,75 m2, kameroje Nr. 67 pareiškėjui teko 4,60 m2, kameroje Nr. 7 esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,66 m2. Išvardintose kamerose ir kitose kamerose esant mažiau asmenų, pareiškėjui teko daugiau negu 3,6 m2, taigi, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 15,26 m2 iki 23,02 m2 (b. l. 19-20, 69-70), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 1,118 iki 2,16 m2 (b. l. 22-23) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kamerose Nr. 89 ir Nr. 67 esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui kameroje Nr. 89 teko 3,56 m2, kameroje Nr. 67 teko 4,4 m2, kameroje Nr. 7 esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui kameroje Nr. 7 teko 3,30 m2. Taigi, kamerose Nr. 89 ir Nr. 7 iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m2, bet daugiau kaip 3 m2. Nurodytose kamerose, taip pat kitose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m2. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (b. l. 24-27) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 40-43,71), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kai kuriose kamerose nėra ventiliacijos, dalyje kamerų nuo sienų byra tinkas, lupasi dažai, drėgna, pelėsis, dažai atsilupę, neužtenka natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas veikia visą dieną, vasarą karšta, nėra kuo kvėpuoti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1855 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d., b. l. 34-35) konstatuota, kad kameroje Nr. 92 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 92 atliktas remontas. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 92 patalpas (sienas, lubas) dėl vizualiai matomų pelėsių pažeidimų nenustatyta. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 92 patalpas (sienas, lubas) ir jose esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 92 per lubas gausiai teka vanduo, o tai galimai didina nelaimingų atsitikimų riziką; kameroje Nr. 92 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. kameroje Nr. 92 nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 36-38) konstatuota, kad kameroje Nr. 44 santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamąją kamerą Nr. 44 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.
Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI rėžiminio korpuso kameroje Nr. 44 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta.
Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamojoje kameroje Nr 44 esančius šviestuvus ir lango stiklus pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 44 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega dvi lempos iš keturių, kameroje išimti langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas).
Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 36-38) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ŠTI rėžiminio korpuso kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kameroje galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1855 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d., b. l. 34-35) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 92 patalpas (sienas, lubas) ir jose esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, jog kameroje Nr. 92 per lubas gausiai teka vanduo, o tai galimai didina nelaimingų atsitikimų riziką; kameroje Nr. 92 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. kameroje Nr. 92 nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas) ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 36-38) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamojoje kameroje Nr 44 esančius šviestuvus ir lango stiklus pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 44 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega dvi lempos iš keturių, kameroje išimti langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės (nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), todėl tai vertintina pareiškėjo naudai. Paminėtais patikrinimo aktais kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nėra konstatuota nei pelėsio, nei drėgmės, nei šalčio, nei atsilupusių dažų, pvz: kameroje Nr. 92 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Gyvenamojoje kameroje Nr. 92 atliktas remontas, o operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 92 patalpas (sienas, lubas) dėl vizualiai matomų pelėsių pažeidimų nenustatyta. Kameroje Nr. 44 santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamąją kamerą Nr. 44 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta, todėl laikytina, kad kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-09-03 pažymos Nr. 62-356 Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn.“ (b. l. 28–29), matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per nurodytą laikotarpį buvo remontuojamos įvairios kameros, tarp jų kamera Nr. 92 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas. Kad paminėtoje kameroje atliktas remontas, patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-1855 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d., b. l. 34-35), kuriame konstatuota, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 92 atliktas remontas. Kamera Nr. 7 – pilnas pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas. Kad kameros, kuriose buvo pareiškėjas, suremontuotos, tvarkingos, be pelėsio, be atsilupusių dažų, nėra nuo sienų byrančio tinko, kai kuriose kamerose kriauklės kažkiek parūdijusios, tačiau nuo rūdžių kriauklių dalys nėra iškritę, tai matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 40-43, 71).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2020-2021 m. (b. l. 30-32).
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais nesikreipė.
Dėl kratų patalpų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykstant ar išvykstant etapu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), o asmuo verčiamas nusirengti ir daiktus dėti į nešvarias ir nedezinfekuotas dėžes.
Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4 punktą (TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukciją (TAR, 2020-04-03, Nr. 2020-06911), nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą ar tardymo izoliatorių, patikrinama jo asmens tapatybė, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai ir kiti būtini veiksmai, o pagal paminėtą, atliekama suimtojo (nuteistojo) krata, kuri skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Kratą atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo. Suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o kratos patalpas nėra jos priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi), todėl ir teisės aktai jų įrengimo, taip pat oro temperatūros nereglamentuoja. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-09-25 pažymos Nr. 60-27250 „Dėl V. Š.“ (b. l. 19-26) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-10-17 pažymos Nr. 69-29977 „Dėl V. Š.“ (b. l. 69-70) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių etapais atvyko 2020-06-08, 2020-06-23, 2020-07-07, t. y. vasaros metu, todėl jo argumentas dėl šaltų kratos patalpų atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pareiškėjas skunde nurodė, kad vasarą gyvenamosiose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo karšta, nebuvo kuo kvėpuoti.
Pareiškėjo argumentą, kad kratų patalpos šaltos, purvinos, o vonelės daiktams dėti yra nešvarios, paneigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-6115 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., b. l. 39), kuriame konstatuota, kad ŠTI bendrojo baudojimo patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m.“ Kontrolės metu nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpų zonos grindys ties minkštojo inventoriaus bei švarių skalbinių išdavimo langeliu ir kratų kambaryje esančios vonelės buvo švarios, valomos ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjo nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, nes pareiškėjas nenurodė, kada jo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių metu kratų patalpose buvo šalta, kratų patalpos netvarkingos, o vonelės daiktams sudėti buvo nešvarios. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2020-2021 m. (b. l. 30-32).
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kai kuriose kamerose tualete nėra unitazo, o jo vietoj skylė, skylei uždengti nėra dangčio ar kito mechanizmo, todėl pastoviai laikosi nemalonus kvapas.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 22-23) matyti, kad kamerose Nr. 89, 44, 7, 27 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,12 m. iki 2,46 m., kamerose Nr. 92, 58, 67 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,82 m. iki 2,20 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Ir nors pareiškėjas jokių argumentų dėl privatumo pažeidimo nenurodė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB ar kitokiomis atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis, iš sunkaus pluošto, spalvotomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjos teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto matyti, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 36-38) konstatuota, kad ŠTI administracijos pateiktais duomenimis, vaduvaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpina ŠTI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. O vadovaujantis vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 m. (b. l. 30-32) gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc, WC valiklis/žele, sanitarinis rūgštinis valiklis, Haz-Tabs 1 tabl. – 2,5 l vandens). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI valytojai. Taip pat atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 40-43, 71), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.
Pareiškėjo argumentas, kad kai kuriose kamerose tualete nėra unitazo, o jo vietoj skylė, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020).
Dėl švaros ir tvarkos kamerose
Pareiškėjas atsikirtime (b. l. 56-57) nurodė, kad nebuvo skiriama jokių valymo ar dezinfekavimo priemonių kameroms tvarkyti.
Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 36-38) konstatuota, kad ŠTI administracijos pateiktais duomenimis, vaduvaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpina ŠTI Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Patikrinimo metu gyvenamojoje kameroje Nr. 44 valymo priemonės buvo. Operatyviosios kontrolės metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimų pažeidimų nenustayta.
Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2020-2021 m. (b. l. 30-32). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtą planą, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 45-50) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Aktualiu bylai laikotarpiu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, į gydytojus nesikreipė, yra tik vienas įrašas 2020-08-26, kad kameroje nerastas, žaidžia krepšinį (b. l. 50). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose neužtenka natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas veikia visą dieną ir kenkia regėjimui. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 45-50) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jam dėl to nebuvo paskirtas gydymas.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. pažymos Nr. 61-2376 (b. l. 21) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl blogų kalinimo sąlygų nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Konvencija 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog visas 91 dieną pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 91 dieną nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, o privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjas neskundė. Vertinant kamerose Nr. 92 (pareiškėjas buvo 10 dienų) ir Nr. 44 (pareiškėjas buvo 11 dienų) nustatytą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimą, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. n utartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.). Tuo pačiu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymų, trumpalaikį nepatogumą, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad V. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo pažeista.
Pareiškėjo V. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Laisvutė Kartanaitė