Civilinė byla Nr. e2A-1073-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00217-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1., 3.4.4.9., 3.3.1.18.1

       (S)

1.       Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kreditų Valdymo Grupė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alstata“ 1 220,66 Eur skolą, 40 Eur baudą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2022 m. gegužės 26 d. teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino visiškai.

2.       2022 m. rugsėjo 7 d. skolininkei pateikus prieštaravimus, UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ 2022 m. spalio 3 d. teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 220,66 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją, 9,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, jog pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Igis prekyba“ 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Reikalavimo teisė perėjo nuo 2022 m. liepos 27 d. reikalavimo teisių perleidimo akto pasirašymo. Naujoji kreditorė 2022 m. balandžio 28 d. pranešimu informavo skolininkę apie reikalavimo teisių perleidimą bei pareikalavo sumokėti skolą pagal 2014 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GM IP-2014.04.18-266, 40 Eur kompensaciją pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ). Ieškovė nurodė, kad skolininkė skolos neginčijo, tačiau su kreditore neatsiskaitė.

4.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Atsakovė paaiškino, kad 2015 m. turėjo finansinių sunkumų, dėl to negalėjo sumokėti įsiskolinimo pradinei kreditorei (1 220,65 Eur). Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje Nr. B2-2166-230/2015 atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Rimgaudą Balevičių. 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo patvirtintas atsakovės patikslintas restruktūrizavimo planas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-37-921/2021 teismas patvirtino patikslintą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigė UAB „Alstata“ restruktūrizavimo bylą.

5.       Atsakovės nuomone, pradinės kreditorės UAB „Igis prekyba“ 1220,65 Eur sumos reikalavimas, susidaręs iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti nurašytas, nes kreditorė laiku nepateikė tvirtinti kreditorinio reikalavimo. Nemokumo administratorius 2015 m. spalio 15 d. pranešimu informavo kreditorę apie atsakovei iškeltą restruktūrizavimo bylą, nurodė, kad ji turi teisę pareikšti savo reikalavimus iki 2015 m. lapkričio 26 d. Tačiau kreditorė savo reikalavimų nepateikė. O ieškovė, kaip reikalavimo perėmėja, neturi teisės reikšti reikalavimo, susidariusio iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes yra suėjęs naikinamasis terminas šiam reikalavimui pareikšti.

6.       Ieškovė pateiktame dublike prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės neįvykdyta prievolė ieškovei sudaro 1 220,66 Eur sumą. Pradinės kreditorės reikalavimas atsakovės restruktūrizavimo byloje nebuvo pareikštas bei tvirtintas, pradinė kreditorė nedalyvavo atsakovės restruktūrizavimo byloje. Taip pat nėra ginčo, jog atsakovės restruktūrizavimo procesas pasibaigė iki ieškinio pateikimo dienos. 

7.       Ieškovė pažymėjo, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nenumatyta restruktūrizuojamos įmonės prievolių pabaigos kreditoriui, kuris nepareiškė reikalavimo restruktūrizavimo procese. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ginčui aktualiu laikotarpiu galioję įstatymai nenumatė, jog prievolė, dėl kurios restruktūrizavimo byloje nebuvo pareikštas reikalavimas, pasibaigia. Dėl to, pareikštas reikalavimas yra galiojantis.

8.       Atsakovė pateiktu tripliku prašė ieškinio netenkinti. Papildomai pažymėjo, kad restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą yra laikoma, jog pasibaigė naikinamasis terminas ir kreditoriaus reikalavimas negali būti tenkinamas. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinės bylos Nr. 3K-7-327-915/2018 21 punkte pasisako apie kreditorius, kurie nereiškia savo reikalavimo restruktūrizavimo byloje.

9.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktas pozicijas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kreditų Valdymo Grupė“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“ 1 220,66 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją, 8 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (1 260,66 Eur) nuo 2022-05-26 iki 2022-10-04 ir 9,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 260,66 Eur) nuo 2022-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2 388,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“ 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Alstata“ ir pradinė kreditorė UAB „Igis prekyba“ 2014 m. balandžio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GM IP-2014.04.18-266, kuria UAB „Igis prekyba“ įsipareigojo parduoti prekes, o pirkėja UAB „Alstata“ prekes nupirkti ir nustatyta tvarka už jas atsiskaityti. Pagal sutarties 2.4. punktą pirkėja privalėjo atsiskaityti su pardavėja už pateiktas prekes per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. 

12.       Prašoma priteisti suma susidarė pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias UAB „Igis prekyba“ laikotarpiu nuo 2015-03-17 iki 2015-04-20 išrašė UAB „Alstata“ už perduotas prekes: 2015-03-17 Serija IPV Nr. 000018771, 2015-03-18 Serija IPV Nr. 000018802, 2015-03-26 Serija IPV Nr. 000018954, 2015-03-31 Serija IPV Nr. 000019031, 2015-04-01 Serija IPK Nr. 000003106, 2015-04-01 Serija IPV Nr. 000019042, 2015-04-10 Serija IPV Nr. 000019180, 2015-04-20 Serija IPV Nr. 000019339.

13.       Teismo vertinimu naikinamasis terminas aktualus siekiant pareikšti kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, tačiau ne atskirą ieškinį. Teismas nusprendė, kad kreditorės reikalavimai, susidarę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nėra nurašyti, o po restruktūrizavimo bylos pabaigos – nesibaigia ir gali būti realizuojami bendra tvarka. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismų praktika ir įvertinus, kad byloje nėra ginčo dėl skolos fakto ir jos dydžio, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė (toliau – apeliantė) UAB „Alstata“ apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą, atmesti ieškovės UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Alstata“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      2023 m. vasario 13 d. sprendime teismas argumentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2020-823/2017 19 punkte yra nurodęs, kad nepareikšdamas savo reikalavimo ĮRĮ nustatyta tvarka iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos, kreditorius netenka galimybės dalyvauti skolininko restruktūrizavimo procese, tačiau kreditoriaus reikalavimo teisė skolininko atžvilgiu tokiu atveju neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Tačiau skiriasi minėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Aptartoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus įtraukimo į restruktūrizavimo procesą, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas ir jis nebuvo pateiktas priverstiniam vykdymui. Toks reikalavimas, kuris grindžiamas valstybės institucijos sprendimu (įsiteisėjusiu teismo įsakymu) turi būti traukiamas restruktūrizavimo byloje be atskiro kreditoriaus prašymo. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas reiškiamas ne valstybės institucijos sprendimu ir ne restruktūrizuojamoje byloje, o po jos sėkmingos pabaigos.

14.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2020-823/2017. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendime negalėjo remtis minėtos nutarties motyvais. Be kita ko, pirmos instancijos teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Šioje byloje ginčas buvo kilęs dėl kreditoriaus įtraukimo klausimo po restruktūrizavimo bylos, kuomet restruktūrizavimo procesas nutraukiamas ir pereinama į bankroto procesą.

14.3.                      Apeliantė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties 21 punkte pasisako apie kreditorius, kurie nereiškia savo reikalavimo restruktūrizavimo byloje ir atkreipia dėmesį, kad tokio teisinio reguliavimo pasekmė yra ta, jog reikalavimų nereiškę ir restruktūrizavimo byloje nedalyvavę kreditoriai gali atsidurti geresnėje padėtyje nei kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti restruktūrizavimo byloje ir modifikuoti (iš dalies nurašyti, išdėstyti, pakeisti įmonės turtu ir (ar) akcijomis) restruktūrizavimo planu. Tai gali lemti kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Kreditoriams gali kilti paskata nereikšti savo reikalavimų skolininko restruktūrizavimo byloje, kadangi, įgyvendinus restruktūrizavimo planą, jie išsaugotų visos apimties nemodifikuotą reikalavimą skolininkui. Be to, galimybė reikšti tokius reikalavimus skolininkui po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), nes atkūrusiai mokumą įmonei būtų naujai reiškiami iki restruktūrizavimo bylos atsiradę kreditorių reikalavimai, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pareikšti ir todėl nebuvo modifikuoti restruktūrizavimo planu.

14.4.                      Apeliantė informavo pirminę kreditorę UAB „Igis prekyba“ apie ketinimą kelti restruktūrizavimo bylą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Restruktūrizavimo įstatymas, ĮRĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kauno apygardos teismui apeliantei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratorius išsiuntė kreditoriams pranešimus apie teisę pareikšti turimus reikalavimus. Tačiau kreditorė reikalavimo nepareiškė, siekdama gauti didesnės naudos nei restruktūrizavimo procese dalyvavę kreditoriai, taip pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumo, sąžiningumo, rūpestingumo principus.

14.5.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1145-934/2022 22 punktu, kuriame nurodyta, kad įvertinęs bankroto ir restruktūrizavimo proceso procesinius ypatumus, JANĮ 41 straipsnio 6 dalies paskirtį (nutarties 19-21 punktai) bei nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, kuris leistų restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą laikyti pasibaigusiu, teismas sprendžia, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo, JANĮ 41–42 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais. Nurodė, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022, 14 punktas). Tačiau šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi – joje ginčas kyla dėl kreditoriaus įtraukimo į bankroto procesą, kai nutraukiamas restruktūrizavimas ir pereinama į bankroto procesą. Nagrinėjamoje byloje UAB „Alstata“ restruktūrizavimo procesas buvo pabaigtas, o nenutrauktas. O restruktūrizavimo pabaigos pasekmės negali būti tapatinamos su restruktūrizavimo nutraukimo pasekmėmis.

14.6.                      Restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, kreditoriaus reikalavimas negali būti priimamas, nes suėjo naikinamasis terminas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 6 dalis. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą teismas, remdamasis ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktu, nustato terminą, per kurį restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Atsižvelgiant į būtinybę restruktūrizavimo procesą vykdyti operatyviai, įstatymas nustato, kad laikotarpis reikalavimams pareikšti turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Kitas laikotarpis yra nustatytas ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta teismo teisė iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalies norma yra draudžiamoji ir jos tikslas – nustatyti teisinį apibrėžtumą, t. y. kuo greičiau stabilizuoti įmonės ekonominę situaciją. Ieškovė nereikšdama reikalavimų restruktūrizavimo procese, prarado galimybę reikšti reikalavimus po restruktūrizavimo pabaigos.

15.       Ieškovė UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ atsiliepimu į UAB „Alstata“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

15.1.                      Apeliantė nepagrįstai tapatina du visiškai skirtingus klausimus. Pirma, reikalavimo pareiškimo restruktūrizavimo procese pagal ĮRĮ terminus; antra – reikalavimo įgyvendinimą reiškiant ieškinį teisme pasibaigus įmonės restruktūrizavimo procesui. Apelianto nurodoma ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 yra priimta sprendžiant teisės klausimus, neaktualius ir nesusijusius su nagrinėjamai bylai aktualiais teisės aktais. Ieškovė nereiškia ir neprašo patvirtinti jo reikalavimą UAB „Alstata“ restruktūrizavimo procese, o prašo priteisti skolą iš veikiančios be apribojimų (pasibaigus restruktūrizavimo procesui) atsakovės UAB „Alstata“.

15.2.                      Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos dėl reikalavimų pareiškimo terminų neaktualūs, nes nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl UAB „Igis prekyba“ ar naujojo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo UAB „Alstata“ restruktūrizavimo byloje, nes ši byla pasibaigė. 

15.3.                      Pradiniam kreditoriui pardavus prekes ir pirkėjai UAB „Alstata“ už jas neatsiskaičius, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsirado prievolė atsiskaityti su pardavėju. Prievolės pabaigos pagrindus numato CK 6.123-6.129 straipsniai: prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu; suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga; šalių susitarimu; šalių sutapimu; kaip prievolės neįmanoma įvykdyti; likvidavus juridinė asmenį; atleidus skolininką nuo prievolės įvykdymo. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš nurodytų UAB „Alstata“ prievolės atsiskaityti už nupirktas prekes pabaigos sąlygų. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas taip pat nenumatė restruktūrizuojamos įmonės prievolių pabaigos kreditoriui, kuris nepareiškė reikalavimo restruktūrizavimo procese.

15.4.                      Kreditoriaus savo reikalavimą gali modifikuoti tik savo laisva valia, o kitų subjektų sprendimai kreditoriaus neįpareigoja. Pradinė kreditorė niekada neatsisakė savo reikalavimo, o restruktūrizavimo procese nebuvo priimtų sprendimų dėl UAB „Igis prekyba” reikalavimo.

15.5.                      Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, nuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios (2001-07-01) iki 2020-12-31 restruktūrizavimo procesai pradėti 539 įmonių, iš jų – 63 sėkmingai baigtos (11,7 proc.) restruktūrizuoti (tačiau 2 iš jų vėliau iškeltos bankroto bylos). Kreditoriai, nedalyvaujantis restruktūrizavimo procese rizikuoja, kad jų reikalavimas net dalinai nebus patenkintas. Dėl to, nėra pagrindo teigti, kad kreditoriai, nedalyvaujantys restruktūrizavimo procese atsiduria geresnėje padėtyje. Jie šiuo laikotarpiu negali priverstine tvarka reikalauti patenkinti savo reikalavimą; kiti kreditoriai gauna atsiskaitymus pagal planą; nedalyvaujantis procese kreditoriai prisiima riziką, kad restruktūrizuojama bendrovė bankrutuos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. 

18.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ ieškinys tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė UAB „Alstata“ ir pradinė kreditorė UAB „Igis prekyba“ 2014 m. balandžio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GM IP-2014.04.18-266, kurios pagrindu UAB „Igis prekyba“ įsipareigojo parduoti prekes, o pirkėja UAB „Alstata“ prekes nupirkti ir nustatyta tvarka už jas atsiskaityti.

21.       Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje Nr. B2-2166-230/2015 apeliantei iškėlė restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Rimgaudą Balevičių. 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo patvirtintas apeliantės patikslintas restruktūrizavimo planas. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-37-921/2021 patvirtino patikslintą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigė apeliantės restruktūrizavimo bylą.

22.       Pradinė kreditorė UAB „Igis prekyba“ ir naujoji kreditorė, ieškovė UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ 2022 m. balandžio 27 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę į apeliantę. Reikalavimo teisė perėjo nuo 2022 m. liepos 27 d. reikalavimo teisių perleidimo akto pasirašymo. Ieškovė 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į skolininkę ir informavo apie reikalavimo teisių perleidimą bei pareikalavo padengti įsiskolinimą, susidariusį pagal 2014 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GM IP-2014.04.18-266

Dėl iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusio reikalavimo ir naikinamojo termino reikalavimui pareikšti

23.       Restruktūrizavimo byla UAB „Alstata“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje Nr. B2-2166-230/2015, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), todėl ginčas spręstinas vadovaujantis Restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

24.       Kaip teisingai pažymi apeliantė, Restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodyta, kad nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui finansinius reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

25.       Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Restruktūrizavimo įstatyme nustatyti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas). Sprendžiant dėl kreditorių teisių apsaugos ir nustatant, koks terminas turi būti taikomas kreditorių reikalavimams, svarbu fiksuoti teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dieną ir kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, nes taikoma teisinė apsauga ir ginami tik įstatymų nustatyta tvarka pareikšti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016).

26.       Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškia reikalavimo apeliantės restruktūrizavimo byloje, taip pat neprašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą reikšti reikalavimus restruktūrizavimo byloje, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas, 23 straipsnio 1, 3 dalis), kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės restruktūrizavimo byla yra užbaigta. Remiantis bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-37-921/2021 patvirtino patikslintą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigė apeliantės restruktūrizavimo bylą. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į skolininkę ir informavo apie reikalavimo teisių perleidimą bei pareikalavo padengti įsiskolinimą, susidariusį pagal 2014 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GM IP-2014.04.18-266. Taigi, neaktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis terminus pareikšti finansinius reikalavimus kreditoriams, dalyvaujantiems arba siekiantiems dalyvauti skolininko restruktūrizavimo byloje, kadangi restruktūrizavimo procesas yra užbaigtas. Atitinkamai, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl termino pareikšti reikalavimą skolininko restruktūrizavimo byloje atnaujinimo, teisinės reikšmės neturi apeliantės argumentai apie tai, kad pradinė kreditorė buvo informuota apie apeliantės restruktūrizavimo bylos iškėlimą, galimybę dalyvauti ir reikšti reikalavimus restruktūrizavimo byloje.

27.       Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma Restruktūrizavimo įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Nei reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus CK, nei ĮRĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenumato, kad reikalavimas skolininko atžvilgiu, kai kreditorius nedalyvavo restruktūrizavimo procese, restruktūrizavimo bylą užbaigus, išnyksta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ vertinimu, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CK 6.123-6.129 straipsniuose įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis skolininko prievolė baigiasi. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė UAB „Igis prekyba“ aiškiai ir nedviprasmiškai informavo skolininkę apie tai, kad atsisako turimo reikalavimo ir atleidžia skolininkę UAB „Alstata“ nuo prievolės įvykdymo pagal 2014 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GM IP-2014.04.18-266 pradinei kreditorei, o po reikalavimo teisių perleidimo – naujajai kreditorei UAB „Kreditų Valdymo Grupė“.

28.       Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek apeliaciniame skunde vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 pateiktu išaiškinimu apie kreditorius, kurie nereiškia savo reikalavimo restruktūrizavimo byloje. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad tokio teisinio reguliavimo pasekmė yra ta, jog reikalavimų nereiškę ir restruktūrizavimo byloje nedalyvavę kreditoriai gali atsidurti geresnėje padėtyje nei kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti restruktūrizavimo byloje ir modifikuoti (iš dalies nurašyti, išdėstyti, pakeisti įmonės turtu ir (ar) akcijomis) restruktūrizavimo planu. O tai gali lemti kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Tačiau vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skolininko pareiga sumokėti už iki skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsigytas prekes, restruktūrizavimo bylą užbaigus, išnyko. Kaip ir nurodė ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas, teisinis reguliavimas neįtvirtina teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo, kuris leistų daryti išvadą, jog reikalavimas kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo procedūrose, pasibaigia restruktūrizavimo bylą užbaigus tiek perėjus į bankroto procesą, tiek užbaigus restruktūrizavimo bylą patvirtinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį reikalauti skolos priteisimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

30.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi netinkamais Lietuvos teismų išaiškinimais, nes skiriasi nagrinėjamos ir aptartų bylų faktinės aplinkybės, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2020-823/2017, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2020-823/2017, kadangi minėta nutartis panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018, taigi, ir nebeegzistuoja.

31.       Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime vadovavosi teismų išaiškinimais bylose, kuriose iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimą skolininko restruktūrizavimo byloje arba šiai bylai pasibaigus. Kreditoriaus teisės reikšti reikalavimą skolininko restruktūrizavimo bylai pasibaigus sprendžiamas ir nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalis nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių sutampa, tačiau dalis – skiriasi. Pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje, kaip nurodo apeliantė, nebuvo pereita iš restruktūrizavimo proceso į bankroto procesą, kas buvo sprendžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 arba Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1145-934/2022. Taip pat nagrinėjamoje byloje kreditorius nereiškė reikalavimo skolininkės restruktūrizavimo byloje bei dėl kreditorės reikalavimo nebuvo išduotas vykdomasis dokumentas, kaip civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018, kurios išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime.

32.       Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nesama daug atvejų, kai iš restruktūrizavimo proceso nebūtų pereinama į bankroto procesą. Anksčiau aptartos aplinkybės nepaneigia išvados, kad nėra specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, pagal kurį restruktūrizavimo byloje nedalyvavusio kreditoriaus, dar iki restruktūrizavimo bylos atsiradęs reikalavimas pasibaigtų, restruktūrizavimo bylą užbaigus tiek perėjus į bankroto procesą, tiek užbaigus bylą patvirtinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ar kitais pagrindais. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia prieiti prie priešingos, nei pirmosios instancijos teismo, išvados, kad kreditorė neturi teisės reikšti reikalavimą, kylantį iš pirkimo-pardavimo sutarties. Todėl apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

33.       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi. Todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendime priėjo prie teisingos išvados, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimą.

35.       Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti ir nepaneigia ieškovės reikalavimų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

36.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

37.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

38.       Apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, todėl turėtos bylinėjimosi išlaidos UAB „Alstata“ neatlyginamos.

39.       Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, ieškovei UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ iš apeliantės UAB „Alstata“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti į bylą CPK nustatyta tvarka bylos eigoje. Ieškovė 2023 m. balandžio 20 d. teismui pateiktame prašyme atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Kartu su prašymu ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančią advokato 2023 m. kovo 28 d. išrašytą sąskaitą už suteiktas paslaugas bei sąskaitos apmokėjimą įrodančią mokėjimo nurodymo kopiją.

40.       Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio ir yra pagrįstos, todėl ieškovei UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ iš atsakovės (apeliantės) UAB „Alstata“ priteistinos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „Alstata“ (juridinio asmens kodas: 300061878) ieškovės UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ (juridinio asmens kodas: 302434226) naudai 1 815 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė