Civilinė byla Nr. 3K-3-301/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
116.10.3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „LUKOIL BALTIJA“ kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 18
d. nutarties, kuria išaiškintas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. kovo 6 d. sprendimas, peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo
neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės
išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui UAB „LUKOIL BALTIJA“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas sprendimo išaiškinimo
klausimas susijęs su tuo, ar vykdant priimtą apeliacinės instancijos teismo
sprendimą iš priteistos sumos turėjo būti išskaičiuoti mokesčiai.
Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė
pripažinti, kad ji iš darbo atleista neteisėtai, bet negrąžinti jos į darbą, o
pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta
teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir priteisti
išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atlyginti
neturtinę žalą.
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės
teismas 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas,
išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 6 d. sprendimu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės
teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: pripažino darbo sutarties, sudarytos ieškovės
ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu;
nustatė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo
dienos; priteisė 1624,73 Lt išeitinės išmokos ir 22 706,09 Lt vidutinio darbo
užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 28
d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovė 2009 m. lapkričio 30 d. kreipėsi
į Vilniaus apygardos teismą su
prašymu dėl sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą:
kokią sumą priteistų lėšų jai turėtų sumokėti atsakovas, t. y. ar iš
priteistos sumos turėtų būti išskaičiuoti mokesčiai. Ji nurodo, kad antstolis
tik iš dalies įvykdė vykdomąjį raštą, t. y. iš vykdomajame rašte nurodytos 25 030,82
Lt sumos jai buvo pervesta tik 19 505,42 Lt. Antstolis paaiškino, kad atsakovas
tiek pervedė dėl tos priežasties, kad iš priteistos sumos išskaičiavo mokesčius.
Toks teismo priteisto vidutinio darbo užmokesčio sumažinimas yra neteisėtas,
nes atsakovas du kartus išskaičiavo mokesčius iš jos vidutinio darbo
užmokesčio, t. y. iš atlyginimo ir teismo priteistos sumos.
Atsakovas paaiškino, kad
vadovaudamasis iš antstolio gautais dokumentais 2009 m. lapkričio 9 d. įvykdė
teismo sprendimą, t. y. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 19191,42 Lt
ieškovei pagal vykdomąjį dokumentą, 326,28 Lt vykdymo išlaidų, 3649,62 Lt
gyventojų pajamų mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2189,77 Lt
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybai, 24,33 Lt įmokos į Garantinį fondą
Valstybinei mokesčių inspekcijai, 7537,69 Lt socialinio draudimo įmokos
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Sumokėdamas ieškovei išmokas,
susijusias su darbo teisiniais santykiais, jis vadovavosi teisingumo ministro
2005 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 23
punktu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos
draudimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo
įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 18 d.
nutartimi ieškovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6
d. sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo,
užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės
žalos atlyginimo priteisimo nutarė
tenkinti. Teismas išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6
d. sprendimu ieškovei A. B. priteista 1624,73 Lt išeitinės
išmokos ir 22 706,09 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos
laiką nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2009 m. kovo 6 d. (įskaitytinai) yra sumos,
kurios turi būti išmokėtos ieškovei A. B., neišskaičiuojant
su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Teismas
pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2009 m. kovo 6 d. sprendimo
motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovei priteisiama 1624,73 Lt
išeitinės išmokos ir 22706,09 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės
pravaikštos laiką, remiantis atsakovo pateikta 2008 m. kovo 5 d. pažyma Nr.18
apie ieškovės vidutinį mėnesio ir dienos darbo užmokestį, kurioje nurodyta, kad
ieškovei išmokėtas vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 1624,73 Lt, vienos
dienos išmokėtas vidutinis darbo užmokestis buvo 83,40 Lt. Nagrinėjant
sprendimo išaiškinimo klausimą atsakovas patvirtino, kad šioje pažymoje apie
ieškovės vidutinį išmokėtą darbo užmokestį yra nurodytos sumos, iš kurių jau
yra išskaičiuoti su darbo teisiniais santykiais susiję privalomi mokesčiai.
Teismas padarė išvadą, kad 1624,73 Lt išeitinės išmokos ir 22706,09 Lt vidutinio
darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką yra sumos, nuo kurių jau
buvo išskaičiuoti su darbo teisiniais santykiais susiję privalomi mokesčiai
(įmokos). Įvertinęs atsakovo 2008 m.
kovo 5 d. pažymą Nr. 18 apie ieškovės gautas pajamas nuo 2007 m. vasario mėn.
iki 2007 m. gruodžio mėn., nurodytą vidutinį išmokėtą dienos, mėnesio darbo
užmokestį, teismas išaiškino, kad Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo
priteista išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės
pravaikštos laiką neišskaičiuojant su darbo teisiniais santykiais susijusių
privalomų mokesčių (įmokų), t. y. sprendime nurodyta konkreti ieškovei
išmokėtina suma.
Byloje atsakovas nurodė, kad sprendimas nebegali
būti išaiškintas, nes antstolis nurašė nuo jo sąskaitos 5839,40 Lt, t. y. šiuo
metu iš jo yra išieškota visa ieškovei priteista 25030,82 Lt suma, tačiau teismas atmetė šį
argumentą, nes nenustatė, kad pinigai buvo išmokėti ieškovei, todėl nelaikė, kad
sprendimas yra visiškai įvykdytas ir negali būti išaiškintas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 18
d. nutartį. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neturi teisės aiškinti savo sprendimo,
jei sprendime nurodyta išieškotina suma antstolio visa jau yra išieškota iš
skolininko, tačiau dar neišmokėta kreditoriui. Tai aiškintina tuo, kad
sprendimo įvykdymo momentu laikytinas tas momentas, kai skolininkas įvykdo
teismo sprendimą, o ne tas, kai išieškotos lėšos išmokamos išieškotojui. Tai
reiškia, kad sprendimas visą sumą išieškojus iš skolininko, laikomas įvykdytu
ir nebegali būti aiškinamas, todėl teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė CPK 278
straipsnio 2 dalį.
2. Teismas nutartimi, kuria išaiškino teismo
sprendimą, pakeitė teismo sprendimo turinį, nes nutarė, kad atsakovas savo
sąskaita privalo papildomai susimokėti su darbo teisiniais santykiais
susijusius mokesčius, kai tokia prievolė nebuvo numatyta aiškinamame teismo
sprendime. Jame buvo nurodytos konkrečios sumos, kurias privalo sumokėti
atsakovas. Vadovaujantis teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu
patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punktu, Gyventojų pajamų
mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo 18
straipsnio 6 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2
dalimi, iš priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, šias sumas išmokantis
subjektas privalo išskaičiuoti ir sumokėti atitinkamus mokesčius valstybei. Tuo
tarpu teismas savo sprendimu sukūrė situaciją, kai atsakovas įpareigojamas
nesilaikyti imperatyviųjų teisės normų ir mokesčius išskaičiuoti ne iš teismo
sprendimu priteistų sumų, bet sumokėti juos savo sąskaita. Taip, pažeidžiant
CPK 278 straipsnio 1 dalį, buvo pakeistas teismo sprendimo turinys.
Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
kasacinio nagrinėjimo dalyko šioje byloje
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus
(nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Šioje byloje apeliacinės
instancijos teismas aiškindamas savo paties sprendimą padarė išvadą, kad
priteista 1624,73 Lt išeitinė išmoka ir 22706,09 Lt vidutinis darbo užmokestis
už priverstinės pravaikštos laiką yra sumos, iš kurių jau buvo išskaičiuoti su
darbo teisiniais santykiais susiję privalomi mokesčiai (įmokos), t. y. šio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendime nurodyta konkreti
ieškovei išmokėtina suma. Kasacinis teismas yra saistomas šių apeliacinės
instancijos teismo nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o tikrindamas
apskųstą teismo nutartį teisės taikymo (aiškinimo) aspektu vertina, ar
apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas savo paties sprendimą, laikėsi
civilinio proceso normų, reglamentuojančių sprendimo išaiškinimą (CPK 278 straipsnis).
Dėl teismo teisės išaiškinti savo sprendimą
Teismo sprendimas gali būti
išaiškinamas tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Antai, CPK 278
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs
teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas
sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas
negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia
prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai,
kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti
to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 14 d. nutartis
civilinėje byloje antstolis V. Stungurys
v. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2010).
Kasatorius teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas, aiškindamas savo sprendimą, pakeitė jo turinį. Teisėjų
kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas savo
sprendimą išaiškino nekeisdamas jo prasmės, nes ieškovei priteistos sumos,
remiantis byloje esančiais įrodymais, ir buvo apskaičiuotos pagal faktiškai
gautas pajamas dirbant atsakovo įmonėje, todėl kasacinis teismas konstatuoja,
kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą išaiškino tinkamai taikydamas
proceso teisės normas, nustatančias sprendimų aiškinimo taisykles.
Remiantis CPK 278 straipsnio 2 dalimi,
teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas tik tada, jeigu jis dar
neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas.
Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam,
kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to siekiant
tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas
(nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba
nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl
to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 21 d.
nutartis civilinėje byloje A. G. v. R. G.,
bylos Nr. 3K-3-533/2007). Kasacinio
teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kas konkrečiai yra laikoma sprendimo
įvykdymo momentu, t. y. sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra,
laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo
turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario
mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. AB
"Klaipėdos Smeltė" ir kt., bylos Nr. 3K-3-63/2008). Tai reiškia, kad kol neatlikti visi
veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, teismas pagal CPK 278
straipsnį turi teisę išaiškinti neaiškų savo sprendimą.
Kasatorius teigia, kad teismas išaiškino
jau įvykdytą sprendimą. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes teismo sprendimas nagrinėjamoje
byloje bus įvykdytas tik tada, kai ieškovė teismo sprendimams vykdyti nustatyta
tvarka iš atsakovo gaus visą teismo sprendimu priteistą jai pinigų sumą. Vadovaujantis
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos draudimo
įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14
straipsnio 2 dalimi, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas su darbo santykiais
susijusias išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei. Teisingumo
ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos
Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punkte
nustatyta: “Vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio
ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimu, antstolis
išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui,
neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių
(įmokų). Tačiau jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą
priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius
mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą,
kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai (...)“. Iš
šių normų sisteminio aiškinimo išplaukia taisyklė, kad mokesčiai valstybei apskaičiuojami,
išskaičiuojami ir sumokami juos išskaičiavus iš priteistų sumų, susijusių su
darbo santykiais, šias sumas išmokančio subjekto. Tačiau iš nurodyto teisinio
reglamentavimo kylanti taisyklė gali modifikuotis konkrečių bylos aplinkybių
kontekste apibrėžiant sistemines atskirų teisinių santykių reglamentavimo
jungtis, taikant bendruosius teisės principus bei atsižvelgiant į tikslus, kurių
siekiama nustatant tokį reglamentavimą. Nurodytomis
teisės normomis įtvirtinta darbdavio pareiga veikti kaip mokesčius
išskaičiuojančiam asmeniui viešosios teisės taikymo srityje. Tačiau kartu jam
tenka ir bendro pobūdžio pareiga būti sąžiningam. Ji apima tiek sąžiningumo
imperatyvą darbo teisiniuose santykiuose, tiek sąžiningumą civiliniame procese
(CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis), tiek vykdant mokestines prievoles. Šioje byloje atsakovas teikė įrodymus, kurių
pagrindu teismas pripažino ieškovės teisę gauti 1624,73 Lt išeitinės išmokos ir
22706,09 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą.
Teismui nepateikta duomenų apie nuo priteistų sumų, susijusių su darbo
santykiais, priskaičiuotinų ir mokėtinų mokesčių valstybei dydžius. Pažymėtina,
kad teismas nėra priteistas sumas išmokantis ir mokesčius apskaičiuojantis
asmuo, todėl pareigos apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir nurodyti juos teismo
sprendime neturi, o faktas, kad apskaičiuotini ir sumokėtini mokesčiai valstybei
atsakovo neįtraukti į teismui teikiamus duomenis apie ieškovės vidutinį mėnesio
ir dienos darbo užmokestį, negali pakeisti ieškovės įgyvendinamos teisės
apimties ir sukurti teisinių prielaidų atsakovo pareigą vykdyti ieškovės
sąskaita, kas suponuoja, kad atsakovas privalo sąžiningai vykdyti savo pareigas,
kilusias darbo teisinių santykių pagrindu, ir ieškovei sumokėti visą jai priklausančią
teismo sprendimu priteistą išmokų sumą, o valstybei – kaip mokesčius
išskaičiuojantis asmuo viešosios teisės taikymo požiūriu ir sumokėti mokesčius
nemažindamas ieškovei priklausančių išmokų, priteistų teismo sprendimu. Tokių
viešosios teisės: mokesčių bei vykdymo proceso, - ir darbo teisės sisteminių
ryšių bei reguliavimo tikslų, taip pat sąžiningumo imperatyvų vertinimo
kontekste kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos
teismo nutartis yra teisėta, o kasacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Valstybė kasaciniame
procese patyrė 20,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Remiantis CPK 96 straipsniu šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ (j.a.k. 110441713)
20,40 (dvidešimt litų 40 ct) Lt valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė
mokesčių inspekcija (j.a.k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) išlaidų susijusių
su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Gražina Davidonienė
|
|
|
Birutė Janavičiūtė
|
|
|
Gintaras Kryževičius
|