Civilinė byla Nr. 2A-220-430/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.2; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovams A. E. ir V. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“ (toliau – UAB „Ukmergės šiluma“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. E. ir V. J. 899,84 Eur nesumokėtos skolos už šildymą, 10,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. gegužės 27 d. Ukmergės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ pavedė Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojamai įmonei UAB „Ukmergės šiluma“ nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams ir perimti uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusį su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje. Teigė, kad šilumos vartotojai, remdamiesi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, turi atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį 51,36 kv. m butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai tinkamai neatsiskaitė su ieškove ir per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. susidarė 899,84 Eur įsiskolinimas. Ieškovė, remdamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo sąlygomis, taip pat paskaičiavo atsakovams 10,37 Eur delspinigius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
3. Atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė solidariai ieškovei iš atsakovų 899,84 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (899,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė lygiomis dalimis ieškovei iš atsakovų 26,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 13,36 Eur iš kiekvieno atsakovo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams A. E., V. J. po ½ dalį. Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., ieškovė priskaičiavo 899,84 Eur atsakovų skolą.
6. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovai yra abonentai – fiziniai asmenys, naudojantys energiją savo buitinėms reikmėms, dėl to laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su jais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Minėtos standartinės sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovai privalėjo savo sutartines prievoles vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau šios prievolės nevykdė, dėl to susidaręs įsiskolinimas priteistinas solidariai iš atsakovų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat priteisė solidariai iš atsakovų prašomas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, nurodė, kad ieškovė šį savo reikalavimą grindė Šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 7 priedo 361 punktu, tačiau teismas laikė šį ieškovės nurodytą delspinigių priteisimo pagrindą nepagrįstu. Teismas vertino, kad nurodytų taisyklių 7 priedas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos“ reguliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę, o ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Ginčo atveju ieškovė yra namo (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėja, dėl to ji negali būti šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja. Atsižvelgiant į tai, ieškovei šioje situacijoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedas netaikomas. Be to, teismas pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė sutartiniai teisiniai, sutarties sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 punkte nustatyta, kad „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta, dėl to konkretus delspinigių dydis atsakovams nebuvo nustatytas. Esant tokiai situacijai, teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti delspinigius.
8. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinis skundas
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti.
10. Apeliantė nurodo, kad atsakovai tinkamai nevykdė savo pareigų atsiskaityti už jų butui tiektas šildymo ir karšto vandens paslaugas, dėl to skolininkai privalo sumokėti kreditoriui sutartyje ar įstatyme nustatytus delspinigius.
11. Teigia, kad vartotojui nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikoma, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Vartotojo buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o namas ir vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų. Taigi, ieškovė sudarė su vartotoju neterminuotą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal esamas standartines sąlygas. Tokiu būdu atsakovams atsiranda prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuriame numatyta, jog buitiniams šilumos vartotojams, laiku neatsiskaičius su paslaugų tiekėjų, skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai. Nepasirašius sutarties, vartotojams konkliudentiniais veiksmais galioja standartinės sąlygos.
12. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškovė UAB „Ukmergės šiluma“ yra namo, kuriame yra atsakovų butas, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, kadangi šio namo prižiūrėtoja yra uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės butų ūkis“ (toliau – UAB „Ukmergės butų ūkis“) ir paskirtas atsakingas asmuo A. B., turintis tam teisę ir energetikos reikalaujamą pažymėjimą. Apeliantė teikia prie apeliacinio skundo, tai patvirtinančius įrodymus.
13. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nepriteisti delspinigių, galimai skatina vartotojus nesudaryti su paslaugų tiekėjais sutarčių, siekiant išvengti delspinigių priskaitymo nemokėjimo už paslaugas, ir sudarant prielaidas naudotis kreditoriaus pinigais.
14. Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovams A. E. ir V. J. nuosavybė teise (po ½ dalį) priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Ieškovė UAB „Ukmergės šiluma“, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergės rajono savivaldybėje, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui. Ieškovės skaičiavimais per šį laikotarpį už suteiktas paslaugas susidarė 899,84 Eur įsiskolinimas, taip pat ieškovė paskaičiavo 10,37 Eur delspinigius (b. l. 5). 2018 m. vasario 13 d. ieškovė siuntė atsakovui A. E. pranešimą (priminimą) dėl susidariusio įsiskolinimo (b. l. 7). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės reikalaujamos sumos būtų sumokėtos.
19. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų kopiją, 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto kopiją, 2018 m. gegužės 17 d. Pastato šilumos įrenginių hidraulinių bandymų ir sandarumo tikrinimo akto kopiją, UAB „Ukmergės butų ūkis“ atestato eksploatuoti šilumos įrenginius ir turbinas kopiją, uždarosios akcinės bendrovės „Kita kompetencija“ energetikos darbuotojo A. B. pažymėjimo kopiją. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šiuos papildomus dokumentus, kurie gali turi reikšmės sprendžiant klausimo, kas buvo ginčo namo (pastato), kuriame yra atsakovų butas, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, kuris ginčo byloje keliamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šie rašytiniai dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.
20. Apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nepriteistų delspinigių ir priteista mažesne bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) suma. Apeliantė teigia, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Su apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
21. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
22. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas – naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
23. Pagal ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).
24. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų ir karšto vandens vartotojų bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 8 priedo 3 punkte nustatyta, kad karštas vanduo buitiniam karšto vandens vartotojui tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Kol sutartis nesudaryta, karštas vanduo tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas. Taisyklių 8 priedo 24 punkte nustatyta, kad karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
25. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami, vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 371 punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje). Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo – ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo – arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė, kuri yra Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, ir tiekia Ukmergės rajono savivaldybės šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį) neįgijo teisės reikalauti iš atsakovų delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už šildymą ir patiektą karštą vandenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tai tokios sutartys tarp šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo ir vartotojo laikomos sudarytomis konkliudentiniais veiksmais pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas.
28. Kaip jau minėta, 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinta Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos 371 punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ankstesnė (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi) šio įstatymo redakcija tokių delspinigių nenumatė. Ginčo įsiskolinimo laikotarpis apima ir laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d. (t. y. nuo 2017 m. gruodžio 1 d.), tačiau pabrėžtina, kad apeliantė yra Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, dėl to jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Šis įstatymas reglamentuoja delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (nuo 2016 m. gegužės 17 d. galiojanti redakcija) 3.1 punkte nustatė, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
29. Byloje nėra ginčo, kad nors rašytinė šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovai yra buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir į kurį ieškovė tiekė šilumą ir karštą vandenį, savininkai, atsakovai ieškovės teikiamą šilumos energiją ir karštą vandenį priėmė ir jais naudojosi. Atsakovai, žinodami, kad jiems priklausančiam butui tiek šildymas, tiek karštas vanduo tiekiamas iš centralizuotų sistemų, turėjo suprasti, kad nesudarydami rašytinės sutarties su nurodytų paslaugų tiekėju, tokia sutartis bus laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas ir galios iki šalys individualiai susitars dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties formos nesilaikymas, nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą karštą vandenį ir šilumą) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (už skolos laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d.), o už įsiskolinimo laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d. taikyti 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (nuo 2016 m. gegužės 17 d. galiojanti redakcija) 3.1 punktą, kuris nustatė, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną).
30. Vadinasi, byloje nesant ginčo, kad ieškovas savo pareigą patiekti šildymą ir karštą vandenį atsakovų butui įvykdė tinkamai, tačiau atsakovams nevykdant savo pareigos tinkamai ir laiku neatsiskaitant už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės tiek sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, tiek delspinigius už vėlavimą atsiskaityti įvykdyti pagrindinę prievolę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki rašytinės sutarties su paslaugų tiekėju sudarymo, pastarasis turi teisę reikalauti delspinigių, kurių dydį gali nusistatyti pats, tačiau maksimalus delspinigių dydis negali viršyti daugiau 0,02 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (už įsiskolinimo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d.), o už laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d. delspinigių dydis šiuo atveju skaičiuojamas pagal 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ taisykles. Dėl konkretaus delspinigių dydžio šalys gali susitarti, sudarydamos rašytinės formos sutartį.
31. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovo skaičiavimus ir byloje pateiktą mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. paskaičiuota 10,37 Eur (atlikus dalinių atsakovų mokėjimų įskaitymus), kuriuos apeliantė prašo priteisti (b. l. 5).
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių išvadomis, jog ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi netinkamą įstatymo pagrindą delspinigių priteisimui, tačiau pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis sudaroma tarp pastato savininko arba valdytojo ir fizinio ar juridinio asmens, turinčio Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimus (atestatus) verstis šilumos įrenginių ir karšto vandens eksploatavimo (priežiūros) veikla ir atitinkančio kitas teisės aktuose numatytas privalomąsias sąlygas. Taisyklių 7 priedo 22 punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
34. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo nuostatos reglamentuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę, įskaitant buto savininko pareigą mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, o nagrinėjamu atveju ieškovė nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja, kadangi pagal pateiktus prie skundo papildomus įrodymus, priežiūra vykdo uždaroji akcinė bendrovė „ Ukmergės butų ūkis“. Be to, byloje kilo ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo už ieškovo atsakovų butui patiektą šildymą ir karštą vandenį, o ne dėl skolos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai rėmėsi energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi.
35. Byloje pateikta ieškovės mokesčių (tarp jų ir delspinigių) paskaičiavimo pažyma, kuria už ginčo laikotarpį atsakovams buvo apskaičiuoti 10,37 Eur delspinigiai (atlikus kartu atliktų mokėjimų įskaitymus) (b. l. 5), dėl to atsakovams neginčijant paskaičiuoto delspinigių dydžio, neginčijant įskaitymų tvarkos, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai (dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo), darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 10,37 Eur delspinigiai priteistini, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo už akių dalis keistina, priteisiant solidariai iš atsakovų 10,37 Eur delspinigių ieškovės naudai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Apeliantė skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, pažymėdamas, kad svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013), dėl to ši sprendimo už akių dalis taip pat keistina, t. y. iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistina 27 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėto žyminio mokesčio, patirtų pirmosios instancijos teisme.
37. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, dėl to apeliantei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 20 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą už akių ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovų A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 899,84 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 84 ct) skolos, 10,37 Eur (dešimt eurų 37 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (910,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai.
Priteisti iš atsakovų A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai.“
Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, iš atsakovų A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 10 Eur iš kiekvieno atsakovo, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Braždienė