Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-315-425-2012].doc
Bylos nr.: 2A-315-425/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-315-425/2012.

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00662-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 29.2;

44.1; 99.9; 121.14; 121.21 (S)

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 24 d.

Panevėžys,

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gedvi“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-504/2012 pagal ieškovo UAB „Gedvi“ ieškinį atsakovams E. L. ir V. V. dėl prievolės sumokėti už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą nevykdymo ir nuostolių atlyginimo, ir

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas UAB „Gedvi“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovės E. L. ir atsakovo V. V. už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-04-11 3 580,39 Lt skolos ieškovo UAB „Gedvi“ naudai, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal sutartį su Utenos VPK Anykščių rajono policijos komisariatu, priverstinai buvo nuvežtas automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausęs E. L., bet vairuotas V. V. ir paliktas ant kelio be priežiūros, už ką nutarimu V. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Automobilis priverstinai nuvežtas ir saugotas UAB „Gedvi aikštelėje. Už nuvežimą bei saugojimą iki 2011-04-11 UAB „Gedvi“ prašė priteisti 3 580,39 Lt išlaidų.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-02-17 sprendimu ieškovo UAB „Gedvi“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės E. L. 1 696,42 Lt automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Gedvi“ naudai. Iš atsakovės E. L. valstybės naudai priteisė 25,97 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atsakovo V. V. atžvilgiu atmetė, ir iš UAB „Gedvi“ V. V. naudai priteisė 2 000 Lt išlaidų, turėtų byloje advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad automobilio PEUGEOT 405, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra atsakovė E. L. ir jį V. V. vairavo paprašytas automobilio savininkės E. L., vykdė jos prašymus, nurodymus. Automobilio sugedimo momentu, automobilio savininkė buvo kartu, nurodė, kad pati suras kas automobilį parvarys ar partemps. Iš to teismas padarė išvadą, kad automobilis kaip daiktas V. V. valdymui nebuvo perduotas - visą laiką kartu buvo automobilio savininkė E. L., tad jis nelaikytinas transporto priemonės valdytoju, ir ieškinį V. V. atžvilgiu atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė E. L. kaip teisėta automobilio Peugeot 405, (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja, turėjo automobilį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai. Automobilis buvo nuvežtas ir saugotas, jo saugojimas  atitiko CK 6.229 str. nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, todėl ieškovo išlaidas, kurias patyrė veikdamas atsakovės interesais, turi atlyginti atsakovė E. L. (CK 6.233 straipsnis). Ieškovas patyrė 440,44 Lt išlaidų už automobilio pakrovimą ir transportavimą (100Lt pakrovimas, 254Lt transportavimas) bei automobilio saugojimo išlaidas už 173 paras, po 15Lt už vieną parą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu byloje Nr. 3K-3-436/2009, kurioje kasacinis teismas nurodė, kad protingas tarifo dydis už automobilio pasaugą yra 3 Lt už vieną parą. Teismas įvertinęs, kad nuo to laiko vartojimo kainos pasikeitė, darė išvadą, jog protingas ir teisingas tarifas už vieną pasaugos parą yra 6 Lt, todėl iš atsakovės E. L. ieškovui už automobilio saugojimą priteisė 1 255,98 Lt bei 440,44 Lt už automobilio pakrovimą bei nuvežimą. Teismas, įvertinęs, kad V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, už kurio parengimą advokatui sumokėjo 1 300 Lt, V. V. atstovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą iš esmės, kurių bendra trukmė yra 3val. 30min., atliko konsultavimo paslaugas, todėl teismas laikė, jog 2 000 Lt suma yra pagrįsta ir jas iš ieškovo priteisė atsakovo V. V. naudai.

Ieškovas UAB „Gedvi“ apeliaciniu skundu prašė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-17 sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys atsakovo V. V. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują sprendimą – teismo sprendime nurodytą sumą, palūkanas priteisti solidariai iš atsakovų V. V. ir E. L., atitinkamai paskirstant ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas V. V. pilnai pripažino savo kaltę, nurodė, kad paliko automobilį be priežūros bei trukdė saugų eismą, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovo V. V. atžvilgiu, nelaikydamas jo automobilio valdytoju. Teismas rėmėsi tik atsakovo ir jo liudytojo parodymais ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kad už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą solidariai turi atsakyti tiek valdytojas, tiek savininkas. Vairuotojas yra atsakingas už automobilio naudojimą laikantis teisės aktų reikalavimų, net ir šalia esant savininkui, kadangi priešingu atveju būtų įvestas teisinis nihilizmas. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovo patirtas 2 000 Lt išlaidas teisingomis. Buvo rašomas tik atsiliepimas, dalyvauta teismo posėdyje, byla nesudėtinga, tokiu atveju teismai mažina išlaidas iki 500-700 Lt. Be to, teismų praktikoje pažymėta, jog tais atvejais, kai ieškinys vieno atsakovo atžvilgiu atmetamas, visos turėtos išlaidos priteisiamos ne iš ieškovo, bet iš kito atsakovo.

Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-02-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18-504/2012 palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 800 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilis kaip daiktas V. V. valdymui nebuvo perduotas – visą laiką kartu buvo automobilio savininkė E. L., tad atsakovas nelaikytinas transporto priemonės valdytoju Saugaus eismo keliais įstatymo 2 str. 61 p. prasme. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas jam palankus, todėl vadovaujantis CPK 93 str., iš ieškovo jam pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo prašomos priteisti patirtos advokato pagalbos išlaidos yra proporcingos ginčo pobūdžiui, bylos sudėtingumui, suteiktos teisinės pagalbos apimčiai bei neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio nustatytų ribų.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau mažintinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.`

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas atsakovo V. V. atžvilgiu bei iš ieškovo priteista 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau neginčija sprendimo dalies sumažinti prašomą priteisti išlaidų už automobilio saugojimą sumą ir ją priteisti iš atsakovės E. L., todėl vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos medžiaga, apklaustų liudytojų, bylos šalių parodymais nustatyta, kad atsakovė E. L. 2010-10-14 įsigijo automobilį Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) bei paprašė atsakovo V. V. automobilį parvairuoti iš prie Utenos esančios automobilių stovėjimo aikštelės į Kalvių kaimą, Rokiškio rajone. V. V. sutiko, kartu su juo važiavo automobilio savininkė E. L. bei jos tuometinis sugyventinis O. G. (b. l. 76-80). Pakeliui į Kalvių kaimą, kelyje Rokiškis - Anykščiai automobilis sugedo. Atsakovas V. V. pirmosios instancijos teisme pažymėjo, kad automobilio savininkė E. L. nurodė sugedusį automobilį palikti šalikelėje, teigė vėliau jį pasiimsianti pati. 2010-10-20 Anykščių policijos komisariato patrulis surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, nurodė, kad automobilis Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nerakintas, jame nėra akumuliatoriaus, apgadintos galinės dešinės pusės durys. Automobilis buvo nutemptas į UAB „Gedvi“ saugojimo aikštelę ir ten saugomas. 2010-11-19 nutarimu V. V. buvo nubaustas dėl ATPK 124 (1) str. 1 d. pažeidimo, t. y. kad paliko stovėti automobilį neapšviestame kelio ruože be jokių avarinių šviesų, be avarinio ženklo, jam paskirta 100 Lt bauda, kurią atsakovas 2010-12-29 sumokėjo (b. l. 33).

Apeliantas UAB „Gedvi“ apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas V. V. pats pripažino savo kaltę ir buvo nubaustas už padarytą pažeidimą, todėl teismas nepagrįstai V. V. nelaikė automobilio valdytoju, be to, vairuotojas yra atsakingas už automobilio naudojimą laikantis teisės aktų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytu teiginiu, kad už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą solidariai atsako tiek valdytojas, tiek savininkas (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.), tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai tapatina valdytojo ir vairuotojo sąvokas. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę (2 str. 64 p.), o tas pats įstatymas transporto priemonės valdytoją apibrėžia kaip asmenį, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantį ir naudojantį transporto priemonę (2 str. 61 p.). CK 4.22 str. nurodo, kad daikto valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Atsakovas V. V. pripažino, kad daikto nesiekė turėti ir valdyti kaip savo, vykdė kartu buvusios automobilio savininkės E. L. nurodymus, pagal jos valią šį automobilį paliko kelio pakraštyje. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas O. G.. Nors apeliantas abejoja šio liudytojo patikimumu, tačiau nenurodo ir nepateikia jokių kitų patikimų įrodymų, kurie leistų teismui abejoti liudytojo parodymais. Pažymėtina, kad valdytojas daiktą gali valdyti ir per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų (CK 4.30 str.), šiuo atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad nors automobilį vairavo atsakovas V. V., automobilio Peugeot 405, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) savininke ir valdytoja buvo E. L., kadangi atsakovas nei išreiškė valią automobilį valdyti kaip savą, nei atsakovui buvo perduota automobilio valdymo teisė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad transporto priemonės vairuotojas, vairuodamas automobilį, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, o jų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau nebūdamas transporto priemonės valdytoju, o tik vykdydamas valdytojo nurodymus, vairuotojas negalėjo savo valia daryti įtakos jam nepriklausančiai transporto priemonei, kadangi tai būtų prieštaravę savininko valiai ir traktuojama kaip nuosavybės teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisingai nustatė, kad automobilio savininke ir valdytoja buvo E. L., todėl pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus atsakovo V. V. atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2 000 Lt atsakovo V. V. patirtų išlaidų pripažino teisingomis ir nepagrįstai jas priteisė iš ieškovo. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas V. V. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 418343, kuris patvirtina, jog V. V. už dokumento surašymą, patarimą, atstovavimą advokatui Irmantui Ruželei sumokėjo 2 000 Lt (b. l. 64), atsakovo atstovas advokatas Irmantas Ruželė pateikė pažymą, kurioje nurodė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sudėtį: 100 Lt už konsultacijas ir patarimą, 100 Lt už dokumentų rinkimą, 1 300 Lt už procesinių dokumentų parengimą, 500 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (b. l. 97). Remiantis LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali užmokesčio suma yra 2 400 Lt, už vieną atstovavimo valandą – 120 Lt, už kitų bylai reikalingų dokumentų parengimą – 96 Lt, už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų rekomendacijose, teikimą (pvz., konsultaciją) priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas rekomendacijose. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumo lygį, ieškinio sumą – 3 580,39 Lt dviem solidariems atsakovams, į tai, jog teismo posėdžiai truko 3 val. 30 min., kad atsakovo atstovas advokato I. Ruželės darbo vieta yra Rokiškio m., taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2 000 Lt suma už advokato pagalbą atsakovui pirmosios instancijos teisme yra aiškiai per didelė, neproporcinga atliktiems veiksmams, todėl mažintina iki 1 000 Lt.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263str.1d.), kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovui V. V. prašant, iš apelianto UAB „Gedvi“ priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus turėjęs 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei patarimą (b. l. 117). Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, atsižvelgus į LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinant 8000,0 Lt dydžio šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma mažinama perpus, iš ieškovo UAB „Gedvi“ atsakovo V. V. naudai priteistina 400 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1-3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

n u t a r i a:

 

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovo UAB „Gedvi“ (į. k. 300621476) 2 000,00 Lt išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai sumažinti iki 1 000,00 (vieno tūkstančio). Priteisti iš  UAB „Gedvi“ (į. k. 300621476) 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

 

teisėjas              Laimantas Misiūnas