Civilinė byla Nr. e2A-816-258/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08688-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Šarijus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Taranas“ ieškinį atsakovei MB „Šarijus“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB „Taranas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės MB „Šarijus“ 3 990,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė už paslaugas pervežant krovinį maršrutu iš Italijos, Siziano miesto, į Rusiją, Sankt Peterburgą pagal 2018 m. gruodžio 7 d. krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. 18/12/07. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 24 d. krovinys buvo pristatytas tinkamai, be jokių pažeidimų ir/ar sugadinimų, gavėjas krovinį priėmė be jokių pastabų, krovinio gavimo faktą patvirtino antspaudu ir parašu.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies. Sutiko su 3690,00 Eur skola, kurią 2019 m. balandžio 29 d. bankiniu pavedimu apmokėjo. Tačiau atsakovė nesutiko ir ginčijo 300,00 Eur sumą, kurią nurodė kaip baudą ieškovei už vėlavimą pervežti krovinį, t.y. už netinkamą krovinio pervežimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas iš atsakovės MB „Šarijus“ 300,00 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (300,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Taranas“ naudai.

4.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisako sumokėti likusią 300,00 Eur skolą. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad minėta pervežimo užsakymo – sutarties Nr. 18/12/07, 13 punkto P. S. grafa prieštarauja CMR konvencijos straipsniams, kadangi CMR konvencijoje įtvirtintas draudimas nustatyti didesnę vežėjo atsakomybę, nei reglamentuota joje, t. y. draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypti nuo CMR konvencijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad minėta 300,00 Eur suma yra bauda ieškovei už laiku nepristatytą krovinį, o jau triplike atsakovė laikosi pozicijos, kad patyrė 300,00 Eur žalą dėl laiku nepristatyto krovinio. Teismas nurodė, kad, jeigu pagal CMR Konvencijos 19 straipsnio sąlygas krovinys pristatytas, ieškovas turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Šiuo atveju įrodinėtina ne žala, padaryta kroviniui (jo sugadinimas), o nuostoliai, ieškovo patirti dėl pavėlavimo (gavėjo sumokėtos dėl krovinio pavėluoto pristatymo). Žalos atlyginimo suma už pavėluotą pristatymą negali viršyti sumokėto arba sutarto mokėti užmokesčio vežėjui už vežimą, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti CMR konvencijos 24 ir 26 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-213/2009).

5.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų atsakovės patirtą žalą. Vien faktas, kad krovinys buvo pristatytas ne laiku, savaime neleidžia teigti, kad atsakovė patyrė nuostolių. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog būtų atlyginusi trečiajam asmeniui žalą už laiku nepristatytą krovinį. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų siuntusi ieškovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad krovinio pervežimo užsakymo – sutarties Nr. 18/12/07, 13 punkto P. S. grafa prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms, bei tai, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės patirtą žalą, būtent 300,00 Eur sumai, ieškovės reikalavimą priteisti likusią 300,00 Eur skolos dalį laikė pagrįstu.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti ieškovės UAB „Taranas“ ieškinį nagrinėti iš naujo, priimti ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

6.1. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė atliko dalinį apmokėjimą. Toks atsakovės elgesys patvirtina, jog atsakovė akceptavo sutartį ir pradėjo ją vykdyti. Pripažinus krovinio vežimo sutartį sudarytą pagal 2018 m. gruodžio 7 d. krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 18/12/07, CMR važtaraštyje nurodytos vežimo sąlygos, įskaitant ir važtaraštyje nurodytą maršrutą Italija-Rusija, vertinamos kaip papildančios, detalizuojančios ar keičiančios sudarytos sutarties turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis Nr. 3K-3-49/2011). Atsakovė pateikė įrodymus, kad prisiimtus įsipareigojimus pagal 2018-12-07 sutartį Nr. 18/12/07 ji įvykdė, kaip ir pateikė įrodymus, kad pagal šią sutartį ieškovė tinkamai nepervežė krovinio.

6.2. Jau šalių susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės pradžioje ieškovei buvo pateikta informacija, kad atsakovė patirs žalą dėl ieškovės laiku nepristatyto krovinio laiku. Atsakovė siuntė sąskaitą ir informaciją dėl laiku nepristatyto krovinio.

6.3. Pagal 2018-12-07 Krovinio pervežimo užsakymą - sutartį Nr. 18/12/07 ir šios sutarties 13 punktą apmokėjimas turi būti vykdomas tik tada kai atsakovas gaus 2 CMR originalus ir sąskaitą faktūrą ir po to praėjus 30 darbo dienų. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ginčijamą sąskaitą priėmė tik 2019-01-21, tačiau 30 darbo dienų suėjo tik 2019-03-04 dieną, o ieškovė ieškinyje nurodė 2019-02-04 sąskaitos mokėjimo terminą. Ieškinys pateiktas 2019-03-21, t. y. praėjus tik 18 dienų po tinkamo sąskaitos apmokėjimo termino suėjimo ir nepasinaudojus ikiteismine skolos išieškojimo tvarka.

6.4. Atsakovė pagal pateiktas PVM s.f. ŠAR 000085 3975,00 EUR sumai; PVM s.f. ARJ 000080 150,00 EUR sumai; PVM s.f. ARJ 000079 850 EUR sumai atsakovas negavo priemokos pagal išrašą 150 EUR sumai (plius neprimokėta sąskaita 150 EUR sumai), t.y. vietoj 2018-12-27 dienos pavedimo buvo gauta 4975,00 EUR suma, vietoj 5275,00 EUR sumos (pridedama pavedimo kopija ir sąskaitos). Taigi, pagrindinis užsakovas neprimokėjo atsakovei 300 EUR sumos pagal sąskaitas ir atliktus pavedimus.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliantės MB „Šarijus“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 sprendimą nepakeistą, taip pat netenkinti jo prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

7.1. Byloje nėra duomenų, jog pateikiant apeliacinį skundą būtų apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis, todėl apeliacinis skundas, kaip neatitinkantis apeliaciniam skundui keliamų turinio reikalavimų, apskritai, negalėjo būti priimtas.

7.2. Nei tarp ieškovės ir apelianto sudarytoje krovinio pervežimo užsakyme - sutartyje Nr.18/12/07, nei jokiame teisės akte nėra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, kuria privalomai turėjo pasinaudoti ieškovė, siekdama atgauti jam priklausantį užmokestį už krovinio pervežimą. Be to, iš bylos aplinkybių visumos matyti, jog apeliantė nesiekė geranoriškai atsiskaityti už pervežimą, gavusi ieškovės siųstą sąskaitą už atliktą pervežimą, iškart išsiuntė ieškovei 2019-01-21 baudos sąskaitą, ieškovo atsakymo dėl nesutikimo su baudos sąskaita registruotu paštu nepriėmė, su ieškove nebendradarbiavo, į ieškovės siųstus elektroninius laiškus neatsakinėjo.

7.3. Kadangi 2019-10-02 vykusio teismo posėdžio metu apeliantės atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog jo pozicija dėl 300,00 Eur nemokėjimo grindžiama krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. 18/12/07 nuostatomis dėl netesybų nustatymo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuoseklia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. 18/12/07 nuostatos dėl netesybų nustatymo už krovinio pristatymo termino viršijimą prieštarauja CMR Konvencijai, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovui taikyti baudą. Nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ji padaryta vadovaujantis nuoseklia Kasacinio teismo praktika, CMR Konvencijos aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

7.4. Net jeigu laikyti, jog apeliantė dėl tariamo krovinio pristatymo termino viršijimo yra patyrusi nuostolių, atkreiptinas dėmesys į tai, jog CMR Konvencijos 30 str. 3 d. yra numatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka – pareiga pareikšti pretenziją per 21 kalendorinę dieną pavėluoto krovinio pristatymo atveju.  Byloje nėra rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog apeliantė per 21 kalendorinę dieną, kaip to reikalauja CMR Konvencijos 30 str. 3 d., būtų pateikęs ieškovui rašytinę pretenziją dėl krovinio pristatymo termino viršijimo (2019-01-21 baudos sąskaita netolygu pretenzijai CMR Konvencijos 30 str. 3 d. kontekste). Šią aplinkybę patvirtina apeliantės atstovo pasisakymai 2019-10-02 teismo posėdžio metu, kuomet jis aiškiai nurodė, jog rašytine pretenzija ieškovui CMR Konvencijos 30 str. 3 d. prasme jis laiko 2019-03-12 elektroniniu paštu ieškovui siųsto raštiško priminimo ieškovui siuntimą – t.y. dokumento, kuris parengtas praėjus beveik trims mėnesiams nuo krovinio pristatymo dienos, išsiuntimą.

7.6. Negalima tokia situacija, kuomet apeliantei pirmosios instancijos teisme palaikant poziciją, jog 300,00 Eur – tai ieškovei pritaikyta bauda krovinio pervežimo užsakymo-sutarties pagrindu, o pirmosios instancijos teismui tokią apeliantės poziciją pripažinus nepagrįsta, staiga apeliacinėje instancijoje imama laikytis kitokios pozicijos – jog 300 Eur suma – tai dėl krovinio pristatymo termino viršijimo apelianto patirti nuostoliai, ir apeliacinėje instancijoje teikiami įrodymai, kurie neva patvirtina tokių nuostolių dydį.

7.7. Apeliantės teikiamomis sąskaitomis faktūromis apeliacinės instancijos teisme įrodinėja 300 Eur dydžio sumos iš savo užsakovo LLC „ICG“ negavimo faktą. Tačiau net apeliantės pateiktų dokumentų turinys paneigia jos pačios teiginius, kadangi iš pridedamų dokumentų aiškiai matyti, jog bendra 2018 metais apelianto įmonei LLC „ICG“ išrašytų sąskaitų - faktūrų suma – 4975 Eur, o iš pridedamo apeliantės banko sąskaitos išrašo matyti, jog apeliantei įmonė LLC „ICG“ pagal šias sąskaitas-faktūras sumokėjo būtent 4975 Eur. Iš apeliantės pridėtų dokumentų turinio akivaizdu, jog jokios nepriemokos nėra, taigi prašomi prijungti dokumentai neturi jokios įrodomosios reikšmės.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas netenkinamas.

8.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

9.       CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2018 m. sąskaitas Nr. ŠAR 000085; ARJ 000080; ARJ 000079 ir išrašą iš banko sąskaitos. Susipažinus su teikiamais naujais įrodymais ir juose nurodytomis datomis, darytina išvada, kad visus šiuos įrodymus apeliantė galėjo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį arba tripliku pirmosios instancijos teismui, tačiau jų gavimu ir pateikimu pradėjo rūpintis tik po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo. Todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

10.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pateikiant apeliacinį skundą būtų apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis, todėl apeliacinis skundas, kaip neatitinkantis apeliaciniam skundui keliamų turinio reikalavimų, negalėjo būti priimtas. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo, t. y. 2019-12-16 sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliacinis skundas atitinka apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus.

Dėl apeliacinio skundo esmės

11.       Byloje keliamas ginčas dėl dalies (300 Eur) skolos už krovinio pervežimą ieškovui priteisimo. Apeliantė nesutinka nurodytos dalies mokėti, nes krovinys pagal šalių sudarytą sutartį laiku nebuvo pristatytas, t. y. krovinys pristatytas 3 dienomis vėliau nei šalys buvo sutarę. Pirmosios instancijos teisme apeliantė laikėsi pozicijos, kad ši suma ieškovei nesumokėta, nes ieškovė turi mokėti tokio dydžio baudą pagal šalių sudarytą sutartį, taip pat šią sumą laikė savo nuostoliais patirtais ieškovei laiku nepristačius krovinio. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad jos patirti 300 Eur nuostoliai buvo įrodyti. Pasak apeliantės, jos patirtą žalą įrodo šalių susirašinėjimas, kuriame apeliantė informavo ieškovę, kad ji patirs nuostolius, taip pat 300 Eur nuostolių dydį, apeliantės nuomone, įrodo apeliantės išrašyta sąskaita  šiai sumai dėl laiku nepristatyto krovinio, kurią ieškovė atsisakė priimti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. 18/12/07, pagal kurią ieškovė UAB „Taranas“ įsipareigojo pervežti krovinį – kondicionierius iš Italijos (Siziano miesto) į Rusiją (Sankt Peterburgą), o atsakovė MB „Šarijus“ įsipareigojo už atliktą pervežimą sumokėti ieškovei 3900,00 Eur sumą bankiniu pavedimu per 30 darbo dienų nuo 2 CMR originalų ir sąskaitos – faktūros gavimo. Pagal krovinio pervežimo užsakymo – sutarties 8 punktą, šalys susitarė, kad krovinio pakrovimas įvyks Italijos mieste Siziano 2018 m. gruodžio 14 d. 8:00 val., o iškrovimas Rusijos mieste Sankt Peterburgas 2018 m. gruodžio 20 d. 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovo atstovė V. Š. atsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, jog krovinio pakrovimo data perkeliama į 2018 m. gruodžio 15 d. 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovė informavo atsakovės atstovę V. Š., jog į pakrovimo vietą turėjęs atvykti vilkikas, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sugedo. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis vilkikas sugedo, ieškovė ir atsakovė susitarė, jog vietoje sugedusio vilkiko, ieškovė siunčia į krovinio pakrovimą vietą kitą transporto priemonę. Pagal pateiktus CMR važtaraščius ieškovė krovinį pakrovė 2018 m. gruodžio 19 d., 2018 m. gruodžio 24 d. krovinys buvo atvežtas į Sankt Peterburgą, o 2018 m. gruodžio 25 d. krovinį priėmė gavėjas LLC „ICG“. Gavėjas krovinį priėmė be pastabų, krovinio gavimo faktą patvirtino antspaudu ir parašu.

13.       Byloje nėra ginčo, kad šalys buvo sudariusios tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu už atlyginimą sutartį (CMR konvencijos 1 straipsnis).

14.       Pagal CMR konvencijos 25 str. 5 d., tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Vien fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė, turi būti įrodytos visos nepreziumuojamos vežėjo civilinės atsakomybės sąlygos: nuostolių faktas, dydis ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir vėlavimo pristatyti krovinį (CK 6.245-6.249 str. str.). CMR Konvencijos 41 str. numato, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Susitarimas dėl netesybų dėl vėlavimo pristatyti krovinį šiuo atveju laikytinas susitarimu, kuriuo nukrypstama nuo Konvencijos nuostatų, kadangi minėtoji 23 str. 5 d. numato, kad atlyginama dėl vėlavimo faktiškai padaryta žala, o ne iš anksto numatyti nuostoliai (netesybų forma). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė neįrodė nuostolių padarymo fakto, nes nepateikė įrodymų dėl ieškovės pavėluoto krovinio pristatymo patyrė nuostolių. Kaip minėta, vien fakto, kad krovinys buvo pavėluotai pristatytas nepakanka.  Apeliantės nurodomi argumentai, kad ji įspėjo elektroniniuose laiškuose ieškovę, jog ji patirs nuostolių, jei bus vėluojama pristatyti krovinį, ar PVM sąskaitos-faktūros ieškovei išrašymas nuostolių padarymo fakto taip pat nepagrindžia. Nuostoliai turi būti realiai patirti. Jei nuostolius apeliantė laiko negautomis pajamomis, tuomet tokie netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Be to, tokiu atveju apeliantė turėjo įrodyti, kad jų negavo būtent dėl ieškovės pavėluoto pristatymo, t. y. negautos pajamos susijusios priežastiniu ryšiu su ieškovės veiksmais. Nurodytų nuostolių apeliantė neįrodė.

15.       Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytais argumentais, jog apeliantė, manydama, kad dėl krovinio pristatymo termino viršijimo yra patyrusi nuostolių, pagal CMR Konvencijos 30 str. 3 d. ieškovei turėjo pareikšti pretenziją per 21 kalendorinę dieną pavėluoto krovinio pristatymo atveju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pretenzijoje tiksliai turi būti nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, pridėti dokumentai. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Byloje nėra rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog apeliantė būtų pateikusi ieškovei rašytinę pretenziją. Pažymėtina, jog nei apeliantės nurodyta jos išrašyta  2019-01-21 PVM sąskaita-faktūra 300 Eur sumai, nei 2019-03-12 elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad buvo sprendžiamas 500 Eur baudos ieškovei paskyrimo klausimas ir jis sumažintas ieškovės naudai, neatitinka pretenzijai keliamų reikalavimų pagal CMR nuostatas pareikšti. Pastarasis el. laiškas neatitinka šių reikalavimų, nes jame ne tik kad nėra nurodomi apeliantės patirti nuostoliai (kalbama apie 500 Eur baudą, o ne apie 300 Eur nuostolių sumą) ir juos pagrindžiantys įrodymai, bet el. laiškas ieškovei nusiųstas gerokai praleidus CMR konvencijoje įtvirtintą 21 dienos terminą po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, raštiškai pretenzijai pareikšti.

16.       Taigi, nenustačius fakto, kad atsakovė patyrė 300 Eur nuostolių dėl ieškovės veiksmų, t.y. atsakovei neįrodžius, jog ji pagrįstai atsisako mokėti šią sumą krovinio vežėjui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 300 Eur skolos priteisimo pagrįstai tenkino. 

17.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą pirmiausia turėjo inicijuoti ikiteisminę skolos išieškojimo procedūrą. Šioje byloje buvo nagrinėjamas skolos už pervežimo paslaugas pagrįstumo klausimas ir tokio pobūdžio ginčams teisės aktai nenustato išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti ieškovei UAB „Taranas“, įmonės kodas 300547481, iš atsakovės MB „Šarijus“, įmonės kodas 304736554, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                Rita Kisielienė