Civilinė byla Nr. e2-1215-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00055-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.1.7.6; 3.1.7.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Smėliai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Smėliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nuova Capital“ dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Arvydo statyba“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Atelana“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Aveplast“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltic system“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Jusunta“, mažoji bendrija ,,Renovacijos sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Stikmeta ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Tophaus“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Umbrela“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Reganas“ ir A. Š.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) ,,Smėliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Nuova Capital“ 413 449,23 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Protokoline nutartimi, priimta 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje, teismas patenkino atsakovės prašymą ir į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje įtraukė UAB ,,Arvydo statyba“, UAB ,,Atelana“, UAB ,,Aveplast“, UAB ,,Baltic system“, UAB ,,Jusunta“, mažąją bendriją (toliau – MB) ,,Renovacijos sprendimai“, UAB ,,Stikmeta ir partneriai“, UAB ,,Tophaus“, UAB ,,Umbrela“, UAB ,,Reganas“ ir A. Š..

3.       Trečiasis asmuo UAB ,,Baltic system“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme, pateiktame 2021 m. lapkričio 16 d., nurodė patyręs 1 461,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Trečiasis asmuo UAB ,,Umbrela“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Prašyme, pateiktame 2021 m. rugsėjo 20 d., nurodė patyręs 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teisme 2022 m. spalio 14 d. gautas ieškovės ir atsakovės prašymas patvirtinti jų 2022 m. spalio 7 d. pasirašytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi: (1) patvirtino ieškovės DNSB ,,Smėliai“ ir atsakovės UAB ,,Nuova Capital“ 2022 m. spalio 7 d. sudarytą taikos sutartį; (2) civilinę bylą nutraukė; (3) priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB ,,Baltic system“ 1 461,08 Eur, trečiajam asmeniui UAB ,,Umbrela“ – 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovės po 40,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

7.       Įvertinęs prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, teismas sprendė, kad šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti yra pagrįstas ir tenkintinas, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pasirašytos taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų šalių ir (ar) kitų asmenų teises bei įstatymu saugomus interesus. Šalys patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

8.       Kadangi šalys taikos sutartimi, jos 5 punktu, susitarė, kad kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, kurios nėra aptartos šioje sutartyje, tenka tai šaliai, kuri jas patyrė, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendė.  

9.       Spręsdamas kitų byloje dalyvaujančių asmenų, t. y. trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymėjo, kad UAB ,,Baltic system“ yra pateikusi prašymą dėl 1 461,08 Eur išlaidų už atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei rašytinių paaiškinimų parengimą, trečiasis asmuo UAB ,,Umbrela“ – dėl 816,75 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą.  

10.       Įvertinęs tai, kad šią civilinę bylą inicijavo ieškovė, kuri vėliau tikslino ieškinį ir dėl to tretieji asmenys teikė atsiliepimus byloje, teismas padarė išvadą, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės. Kadangi trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16 punktuose nustatytų dydžių, teismas sprendė, kad šios išlaidos tretiesiems asmenims atlygintinos visiškai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Ieškovė DNSB ,,Smėliai“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims UAB ,,Baltic system“ ir UAB ,,Umbrela“ paskirstymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prašymų netenkinti, priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Ieškovė buvo sąžininga proceso dalyvė. Poreikį tikslinti ieškinį, sumažinant reikalavimo dydį nuo 644 498,69 Eur iki 413 449,23 Eur, lėmė tai, kad vieno namo savininkai nusprendė išstoti iš bylos.

11.2.                      Teismas nepagrįstai nevertino trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą aplinkybių. Būtent atsakovė prašė į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, kurie atliko dalį statybos darbų, jie byloje dalyvavo atsakovės pusėje.

11.3.                      Taikos sutartimi atsakovė sutiko ištaisyti darbų, kuriuos atliko tretieji asmenys, trūkumus. Be to, bylos nagrinėjimo metu dalį defektų pašalino trečiasis asmuo UAB ,,Baltic system“. Jeigu byla būtų buvusi nagrinėjama iš esmės, tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlygintos, kadangi defektų faktas buvo pripažintas, jie byloje palaikė atsakovės, o ne ieškovės poziciją.   

2.                      Atsakovė UAB ,,Nuova Capital“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:   

12.1.                      Dėl ieškovės kaltės tretieji asmenys patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tiek pradinis, tiek patikslintas ieškiniai buvo su trūkumais, kadangi ieškovė nenurodė, už kokius konkrečiai darbus kiekvienas trečiasis asmuo buvo atsakingas, ir kuri darbų dalis nebuvo atlikta tinkamai. Be to, ieškovė pradiniame ieškinyje prašė pašalinti trūkumus ir namo, kurio statytoju atsakovė nebuvo. Visa tai lėmė, kad tretieji asmenys, siekdami apginti savo teises, turėjo kreiptis teisinės pagalbos, patirti atitinkamas išlaidas.

12.2.                      Tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti ne atsakovės interesais, bet dėl to, kad tai padaryti buvo objektyviai būtina tiek dėl tinkamo civilinio proceso byloje užtikrinimo ir bylos tinkamo išnagrinėjimo, tiek todėl, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.   

12.3.                      Po ieškinio patikslinimo likusių mažiau nei 2/3 dalių ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė taikos sutarties 3 punktu. Kadangi byla buvo užsitęsusi nuo 2020 metų, atsakovė, siekdama taupyti laiko ir lėšų sąnaudas, leidosi į kompromisą su ieškove bei geranoriškai sutiko atlikti dalį darbų. Taigi, ieškinio reikalavimai teismo nebuvo ir nėra patenkinti.   

3.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Umbrela“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus: 

13.1.                      Neaiškus ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas) lėmė trečiojo asmens UAB „Umbrela“ išlaidas, kadangi be advokato pagalbos nebuvo įmanoma nustatyti, kuri dalis reikalavimo ir kokia apimtimi yra susijusi su UAB „Umbrela“, bei tinkamai atsikirsti į pareikštus neaiškius reikalavimus. Be to, ir patikslinus ieškinį nebuvo nurodyta, kokių konkrečių projektinių sprendinių ir (ar) teisės aktų reikalavimų neatitinka atlikti darbai.   

13.2.                      Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių UAB „Umbrela“ procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas. Tuo tarpu ieškovė, kuri nuolat tikslino ieškinį bei teikė į bylą vis naujus rašytinius įrodymus, prašė išreikalauti įrodymus, bylą iniciavo tam tinkamai nepasiruošusi, nesurinkusi visų reikiamų įrodymų bei informacijos, todėl byloje dalyvaujantys asmenys buvo priversti ne tik vis naujai atsikirtinėti, bet ir patys aiškintis, kuo konkrečiai yra kaltinami.

13.3.                      Ieškovė siekia, kad bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui nebūtų atlygintos, tačiau nenurodo dėl kokių motyvų jis turėtų prisiimti sau su byla susijusias išlaidas.    

4.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Baltic system“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:     

14.1.                      Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovės prašymu, kadangi atsakovė buvo tik daugiabučių namų statytoja, bet ne rangovė, projektuotoja ar kt., todėl sprendimas galėjo turėti įtakos rangovų teisėms ir pareigoms. Apie tariamus defektus privalėjo pasisakyti atitinkamus darbus atlikę subjektai, trečiasis asmuo privalėjo apsiginti nuo ieškovės teiginių, neva įrengti šilumos skaitikliai buvo netinkami, ir įrodyti, kad atlikti rangos darbai yra be trūkumų. Būtent šios aplinkybės lėmė trečiųjų asmenų į bylos nagrinėjimą įtraukimo poreikį.

14.2.                      Vien tai, kad ieškovė su atsakove sudarė taikos sutartį, kurios šalimi trečiasis asmuo nebuvo, nepaneigia jo patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo ir teisės į jų atlyginimą. Ieškovės reikalavimas trečiojo asmens prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti yra visiškai nepagrįstas.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį

5.                      Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi, šiose proceso normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.

6.                      Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantės DNSB ,,Smėliai“ ir atsakovės UAB ,,Nuova Capital“ ginčas dėl statybos darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo buvo baigtas šalims sudarius taikos sutartį, kuri skundžiama teismo nutartimi buvo patvirtina ir civilinė byla nutraukta. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas). Tokios procesinės situacijos atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnyje.

7.                      Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).  Nagrinėjamoje byloje sudaryta taikos sutartimi jos šalys, be kita ko, susitarė, kad su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, kurios nėra aptartos taikos sutartyje, tenka tai šaliai, kuri jas patyrė (taikos sutarties 4 punktas). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskirstė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

8.                      Tačiau byloje išlaidų patyrė ne tik pačios šalys, bet ir joje atsakovės pusėje dalyvavę tretieji asmenys, kurie nebuvo taikos sutarties šalimis ir kurių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taikos sutartyje nebuvo sprendžiamas.

9.                      Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad apeliantė buvo šio ginčo iniciatorė (ieškovė), kuri proceso metu dar ir patikslino savo reikalavimą, pripažino jos atsakomybę dėl proceso, atitinkamai, ir dėl trečiųjų asmenų UAB ,,Baltic system“ bei UAB ,,Umbrela“ patirtų išlaidų, priteisęs jų atlyginimą iš apeliantės. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės atsakomybės už procesą ir, atitinkamai, jos pareigos kompensuoti trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, suklydo ir šį klausimą išsprendė neteisingai.      

10.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CPK 94 straipsnio nuostatas, nuosekliai pasisakoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas). 

11.                      Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-248/2021, 18 punktas).      

12.                      Taigi, remiantis aptartomis CPK nuostatomis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje klausimas spręstinas pagal dalyvavusių byloje asmenų procesinius santykius ir jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, įvertinant priežastis, nulėmusias ieškinio pateikimą, kartu – ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymą bei jų poziciją dėl to, kas turi šias išlaidas atlyginti. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje aktualus yra dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos dėl ieškinio dalyko, jų suinteresuotumo bylos baigtimi, interesų (ne)priešingumo įvertinimas.

13.                      Šiuo konkrečiu atveju, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės ir jai kyla pareiga jas atlyginti. Byloje nenustatyta, kad apeliantė teikė ieškinį nesiekdama ar nepagrįstai siekdama savo teisių ir interesų teisminės gynybos, kad jos pretenzijos atsakovei buvo nepagrįstos ir tikrai negalėjo būti patenkintos.

14.                      Apeliantė pradiniame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės, apeliantės eksploatuojamų gyvenamųjų namų statytojos ir pardavėjos, 644 498,69 Eur statybos defektų šalinimo išlaidas. Pradiniame ieškinyje apeliantė teigė, kad atsakovė buvo trijų daugiabučių namų statytoja, netinkamai vykdžiusi statytojos ir pardavėjos pareigas, kadangi dalis darbų buvo atlikti su trūkumais arba iš viso neatlikti. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė patikslino pradinį ieškinį ir sumažino prašomų priteisti trūkumų šalinimo išlaidų dydį iki 413 449,23 Eur sumos, motyvuodama tuo, kad vieno daugiabučio namo savininkai atsisakė dalyvauti byloje.

15.                      Iš apeliantės pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad buvo įrodinėjami įvairūs vidaus ir lauko statybos darbų trūkumai: nekokybiškai paklotos trinkelės, neįrengti lauko suoliukai, nepastatyta tvora, netinkamai įrengti kanalizacijos šulinių dangčiai, netinkamai įrengtos butų pertvaros, neįrengtos betoninės atitvaros, nekokybiškai įrengtos grindų plytelės laiptinėje, neįrengtos pastato cokolio nuogrindos jungimosi detalės, įrengti netinkami šilumos apskaitos skaitikliai, stogo įrengimas neatitinka projekto sprendinių, neįrengti dalies durų apvadai, neįrengtos priešgaisrinės užtvaros, vartų lazerinė apsauga, tambūras, netinkamai atlikti rūsio šiltinimo darbai, neįrengti vandens surinkimo loveliai, įrengtas nekokybiškas vamzdynas.

16.                      Šalims pasiekus kompromisą dėl trūkumų (jų dalies) ištaisymo ir pasirašius taikos sutartį, šios sutarties 1.1–1.15.7 papunkčiuose atsakovė, be kita ko, įsipareigojo pašalinti paklotų trinkelių trūkumus, įrengti lietaus surinkimo lovelius, užtaisyti lietvamzdžio ir nuogrindos susikirtimo tašką, pakeisti tris nekokybiškai įrengtus kanalizacijos šulinių dangčius, suklijuoti laiptinėse atsiklijavusias plyteles, apšiltinti rūsio lubas, vamzdžius užtepti ugniai atsparia medžiaga, pašalinti stogų įrengimo trūkumus, o apeliantė šios taikos sutarties 3 punkte atsisakė nuo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl defektų šalinimo išlaidų jai priteisimo.     

17.                      Ir nors, viena vertus, taikos sutarties sudarymas savaime nereiškia ieškinio pripažinimo, nes jos sudarymas yra grindžiamas derybų ir abipusių nuolaidų būdu, tačiau teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad šalys ginčą išsprendė gera valia, pasiekusios abipusiai priimtiną kompromisą dėl to, kokie konkrečiai, kokia apimtimi ir būdu turi būti ištaisyti statybos darbų trūkumai, nereiškia, kad pats ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Priešingai, taikos sutartimi apeliantė atsisakė tik piniginės kompensacijos už darbų trūkumų šalinimą, atsakovei sutikus savo sąskaita pašalinti esminius darbų trūkumus, o tai reiškia, kad apeliantė iš esmės pasiekė savo tikslą, dėl kurio ji ir kreipėsi į teismą. Tokiu atveju nėra ir prielaidų vertinimui, kad apeliantė šios bylos procesą inicijavo nepagrįstai, t. y. tam nesant faktinio bei teisinio pagrindo, ar kad būtent jos nepagrįstas procesinis elgesys lėmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

18.                      Byloje nėra ir tokių duomenų, kad apeliantė būtų piktnaudžiavusi procesu ar jos procesinis elgesys kokiu nors būdu buvęs netinkamas (t. y. kad procesu buvo naudojamasi ne pagal jo paskirtį). Ginčas buvo sudėtingas, o jo išsprendimas, be kita ko, reikalavo ir specialių žinių, nes byloje jau buvo kilęs ir teismo statybos ekspertizės paskyrimo klausimas. Vien tai, kad apeliantė, pasinaudodama tokia procesine savo teise, patikslino pradinį ieškinį, kitokios išvados nesuponuoja. Apeliantė nurodė priežastis, kurios lėmė tokį jos procesinį elgesį, o šios priežastys nėra susijusios su statybos darbų trūkumų nebuvimu (ar paaiškėjimu, kad jų nėra).

19.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad būtent apeliantė yra atsakinga už trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinio instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsisakymas atlyginti tokio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai bei kvalifikuotai įgyvendinti materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims, todėl lygiateisiškumo principas galioja ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus. Nepaisant to, kurios šalies iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20.                      Tačiau šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis pirmiau aptarta priežastingumo teorija, pareiga kompensuoti trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas apeliantei nekyla. Atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip statytojos ir pardavėjos pareigas, dėl ko apeliantė buvo priversta savo pažeistas teises ginti kreipdamasi į teismą; atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutiko, juos ginčijo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kurie atliko konkrečius daugiabučių namų statybos darbus kaip statybos rangovai, į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti atsakovės prašymu ir jos iniciatyva; tretieji asmenys byloje palaikė atsakovės poziciją, o bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš apeliantės; jų įtraukimas į bylą proceso prasme taip pat buvo naudingas atsakovei, kuri ateityje būtų galėjusi reikšti atgręžtinius reikalavimus statybos rangovėms, remdamasi šioje byloje nustatytais prejudiciniais faktais; tiesioginės reikšmės apeliantės teisėms arba pareigoms šių dalyvių įtraukimas į bylos procesą neturėjo; tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų pareiškusi prašymo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenis, su kuriais ją siejo prievoliniai teisiniai santykiai, jie nebūtų patyrę išlaidų, susijusių su atsiliepimų į apeliantės pradinį ir patikslintą ieškinį rengimą.    

21.                      Todėl skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas procesinis sprendimas – trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš apeliantės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme   

22.                      Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu atsakovės ir trečiųjų asmenų, nesutikusių su atskiruoju skundu, patirtos išlaidos joms neatlyginamos.

23.                      Apeliantė prašė priteisti iš trečiųjų asmenų 871,20 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atskirąjį skundą. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali galima priteistina suma už šias paslaugas yra mažesnė – 712,20 Eur (1 780,50 Eur x 0,4). Taigi, pagrįsta pripažintina tik ta išlaidų dalis, kuri neviršija šio maksimalaus rekomenduotino dydžio, todėl apeliantei iš trečiųjų asmenų priteisiama 712,20 Eur, t. y. po 356,10 Eur.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic system“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Umbrela“ bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – atmesti trečiųjų asmenų prašymus priteisti šias išlaidas iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Smėliai“. 

        Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai ,,Smėliai“ (juridinio asmens kodas 304676370) iš trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic sytem“ (juridinio asmens kodas 302503850) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Umbrela“ (juridinio asmens kodas 302449534) po 356,10 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė