LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. A. gynėjo advokato T. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 10 d., bei kaltinamojo prašymas dėl kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo atmestas,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-64-485/2019, kurioje R. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusiuosius panaudoti psichinę prievartą, fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai savo ir organizuotos grupės narių naudai vertė nukentėjusiuosius perduoti didelės vertės turtą bei pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:
1.1. R. A., turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitarė su organizuotos grupės nariais M. G., T. P., E. Ž., L. O. bei V. K. pareikalauti iš R. V. ir M. S. perduoti didelės vertės – 200 000 Eur turtą. Tuo tikslu, T. P., veikdamas pagal organizuotos grupės narių sukurtą planą, panaudodamas psichinę prievartą – siekdamas įbauginti R. V. ir M. S., 2017 m. spalio mėnesį, tačiau iki 2017 m. spalio 17 d. kelis kartus susitiko su nukentėjusiais ir pranešė šiems, jog asmenų, susijusių su nusikalstamu pasauliu, atstovai nepatenkinti R. V. ir M. S. gera turtine padėtimi, kad dėl to šiems gali kilti problemų ir kad T. P. gali padėti problemas išspręsti. Kaip ir buvo suplanuota organizuotos grupės narių, R. V. ir M. S. psichologinės prievartos pasėkoje, žinodami apie gerus T. P. ryšius su E. Ž., paprašė surengti su pastaruoju susitikimą. Veikdami pagal planą, T. P. 2017 m. spalio 17 d. organizavo R. V. ir M. S. susitikimą su E. Ž. kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., pranešė bendrininkams tikslų nukentėjusiųjų atvykimo laiką, pats nuvažiavo kartu su nukentėjusiaisiais, maskuodamas savo tikrąjį vaidmenį daromame nusikaltime. 2017 m. spalio 17 d., apie 20 val., į pirties patalpas atvykus R. V., M. S. ir T. P., M. G., E. Ž., R. A., L. O., T. P. ir V. K., veikdami pagal išankstinį susitarimą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš nukentėjusiųjų perduoti didelės vertės – 200 000 Eur turtą: M. G., E. Ž., L. O. ir R. A. panaudojo psichinę prievartą – pasikeisdami priekaištavo nukentėjusiesiems, kad R. V. ir M. S. per daug gerai gyvena ir nesidalina pinigais, finansiškai neremia Garliavos ir bausmę atliekančių nusikalstamo pasaulio atstovų, grasino panaudoti fizinį smurtą – nuplakti nukentėjusiuosius.
1.2. Tęsdami nusikalstamus turto prievartavimo veiksmus ir iš T. P. žinodami, kad M. S. į susitikimą pirtyje atvyko prie savęs turėdamas savigynai išduotą šaunamąjį ginklą, bendru susitarimu M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K., panaudodami psichinį smurtą, pagrobė iš M. S. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“ Nr. H06543 su 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Luger“, kuriuos iš nukentėjusiojo, prieš tai šį apieškojęs, atėmė V. K..
1.3. M. G., E. Ž., L. O. ir R. A. panaudojus psichinę prievartą bei pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, V. K. pagrobus M. S. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, L. O. užrašė ant popieriaus lapelio prievartaujamą 200 000 Eur sumą. Tuomet M. G. nurodė, kad tokią pinigų sumą R. V. ir M. S. yra skolingi jiems – T. P., M. G., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. už neteisingą gyvenimą. M. S. ir R. V. atsisakius mokėti reikalaujamą pinigų sumą, E. Ž. panaudojo fizinį smurtą – sudavė vieną smūgį kumščiu M. S. į veidą ir kartu su M. G. panaudojo psichinę prievartą – išsitraukė ir atvirai demonstravo nukentėjusiesiems peilius, taip siekdami juos įbauginti, reikalavo iš pastarųjų nurodyti, kada R. V. ir M. S. gali pradėti mokėti reikalaujamą pinigų sumą.
1.4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus pagal suderintą planą, M. G. nurodė nukentėjusiuosius „pamokyti“, po ko V. K. antrankiais prirakino M. S. prie pirmame pirties aukšte esančių laiptų pakopų ir supinta šokdyne sudavė M. S. ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, blauzdose, tai yra padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po fizinio smurto panaudojimo prieš M. S., V. K. tais pačiais antrankiais prirakino prie pirmame pirties aukšte esančių laiptų R. V. ir supinta šokdyne sudavė šiam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus abiejų šlaunų užpakaliniuose paviršiuose, dešiniame šone, sėdmenyse, dešinio klubo sąnario srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to M. G. nurodė, kad nukentėjusieji reikalaujamą pinigų sumą turi sumokėti per T. P. bei pagrasino, kad atsisakius vykdyti organizuotos grupės narių reikalavimus bus sugadintas ar sunaikintas R. V. ir M. S. turtas.
1.5. Tęsdamas organizuotos grupės nusikalstamą veiką ir siekdamas priversti nukentėjusiuosius sumokėti reikalaujamą pinigų sumą, R. A. 2018 m. sausio 9 d., apie 16.00 val., atsekė paskui R. V. į automobilių plovyklą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir už tai, kad nukentėjusieji R. V. ir M. S. nevykdo M. G., T. P., E. Ž., R. A., L. O. bei V. K. reikalavimo perduoti didelės vertės turtą, panaudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė R. V. vieną smūgį į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kaktoje ir poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
1.6. Tokiu būdu R. A., neturėdamas teisėto pagrindo, savo ir organizuotos grupės narių M. G., T. P., E. Ž., L. O., V. K. naudai, panaudodamas psichinę prievartą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai reikalavo R. V. ir M. S. perduoti didelės vertės – 200 000 Eur turtą, pagrobė M. S. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“ Nr. H06543 su 6 vnt. 9 mm kalibro šovinių „Luger“.
2. R. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 10 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas iki 2018 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi kardomoji priemonė -suėmimas pakeista į kitas kardomąsias priemones: 5 000 Eur užstatą bei intensyvią priežiūrą. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas kaltinamajam R. A. buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamojo R. A. prašymas dėl intensyvios priežiūros sąlygų pakeitimo atmestas, o kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamąjį bei jo galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius bylos duomenis, padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat nėra pagrindo keisti intensyvios priežiūros taikymo sąlygą – draudimą bendrauti su kitu kaltinamuoju M. G.. Kauno apygardos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis R. A. du sunkius nusikaltimus galimai padarė, veikdamas organizuotoje grupėje, kurios nariu taip pat buvo ir kitas kaltinamasis – M. G.. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad viena griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra R. A. buvo paskirta, be kita ko, ir siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, todėl teismo vertinimu, byloje kaltinamojo asmeniniams interesams palaikyti socialinius ryšius su kitu kaltinamuoju negali būti teikiamas prioritetas prieš kardomąja priemone siekiamus tikslus. Dėl šios priežasties kaltinamajam nustatytos dienotvarkės sąlygos, pratęsus intensyvios priemonės taikymo terminą, paliktos nepakeistos.
II. Skundo teisiniai argumentai
4. Kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas T. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį ir kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę arba pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, leidžiant bendrauti su kitu kaltinamuoju M. G..
4.1. Advokatas skunde nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas tęsiamas dėl R. A. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdžio, jų sunkumo, pavojingumo, gresiančios bausmės griežtumo, teistumo ir t. t. Visos šios aplinkybės yra statinės ir jos jau nepasikeis, kas kitu atveju sudarytų pagrindą išvadai, jog pasikeitė ar išnyko įstatyme numatyti intensyvios priežiūros sąlygos ir pagrindai. Iš esmės visomis kardomosiomis priemonėmis yra siekiama BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir nei viena priemonė įstatyme nėra išskirta kaip prioritetinė ar labiau efektyvi prieš kitas kardomąsias priemones, taip pat nėra išskiriama, kad, pavyzdžiui, dėl sunkių nusikaltimų gali būti taikomos tik vienos ar kitos kardomosios priemonės ir jokiu būdu ne švelnesnės. Dėl to mano, kad šioje teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje yra pakankama kardomoji priemonė – užstatas. Esant dėl to abejonių, kartu su šia kardomąja priemone galėtų būti taikomos ir kitos kardomosios priemonės vietoj intensyvios priežiūros, kaip pavyzdžiui, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir pan.
4.2. Skunde pažymima, kad jo ginamasis visą jam taikytos intensyvios priežiūros terminą laikėsi nustatytų sąlygų ir jų nepažeidė, jokiais būdais nebandė bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, dalyvavo visuose procesiniuose veiksmuose, nekliudė proceso eigos ir nedarė jokių naujų nusikalstamų veikų. Dėl to labai abejotina, kad yra nors kiek padidinta tikimybė, jog, R. A. netaikant intensyvios priežiūros, situacija pasikeistų. Be to, taikoma ir kita kardomoji priemonė – užstatas, kuri, įvertinus R. A. turtinę padėtį laikytina pakankamai efektyvia. Mano, kad nėra jokių pagrįstų abejonių dėl R. A. dalyvavimo procese, nes jo ginamasis yra supažindintas su gresiančiomis pasekmėmis, jeigu bandytų bėgti ir slėptis nuo teismo, taigi R. A. gali būti vertas teismo pasitikėjimo.
4.3. Gynėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, kuriais vadovaujantis buvo atsisakyta tenkinti R. A. prašymą pakeisti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas ir leisti jam bendrauti su M. G.. Teigia, kad R. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu jau davė parodymus, kaip ir kitas kaltinamasis M. G., teisminis bylos nagrinėjimas praktiškai yra paskutinėje stadijoje, laukia tik baigiamosios kalbos, todėl, leidus šiems asmenims bendrauti, jau nėra jokios realios grėsmės, kad jie, pavyzdžiui, susitartų dėl savo pozicijų teisme ir duodamų parodymų. Prašo įvertinti ir tai, kad teisminis bylos nagrinėjimas gali tęstis dar pakankamai ilgą laiką ir apeliacinės instancijos teisme, kaltinimo ar gynybos pozicijai apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Taigi įpareigojimas nebendrauti praktiškai būtų taikomas ir toliau vien formaliai. Abejoja, kad minėtas įpareigojimas saugo R. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Mano, kad nuo naujų nusikaltimų darymo pakankamai efektyviai veikia pati intensyvi priežiūra kaip tokia, o ne draudimas bendrauti su asmeniu.
Teismo posėdyje prokuroras, skundą padavęs kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas T. K., o taip pat kaltinamasis R. A. nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
III. Teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo R. A. gynėjo advokato T. K. skundas atmetamas.
5. BPK 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. A. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiųjų M. S., R. V., liudytojų D. M., J. Ž., I. R. parodymuose, kratos, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje esantys duomenys.
7. Įvertintina kaltinamąjį R. A. charakterizuojanti bylos medžiaga, t. y. kaltinamasis yra nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas du kartus, yra kaltinamas dviejų sunkių (BK 254 straipsnio 2 dalis ir BK 181 straipsnio 3 dalis) nusikalstamų veikų padarymu dėl savanaudiškų paskatų, nusikalstamas veikas jis galimai padarė, veikdamas organizuota grupe, o tai rodo galimą aukštą tiek jo, tiek ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Be to, aplinkybė, kad kaltinamasis nėra pažeidęs jam taikomų apribojimų, pati savaime nepatvirtina prielaidos, jog, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
8. Atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi kaltinamajam R. A. pakeitus pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į dvi švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir užstatą, buvo įvertintos pirmiau paminėtos aplinkybės. Iš bylos matyti, kad per visą šių švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo laikotarpį situacija visiškai nepasikeitė, t. y. R. A. iki šiol nedirba, nėra duomenų apie pasikeitusius jo šeiminius ryšius ar sveikatos būklę ir kt. Pažymėtina, kad taikomų ribojimų laikymasis gali būti sąlygotas pasekmių, galinčių kilti už kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą - nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, ir tai galimai atgraso kaltinamąjį nuo jam taikomų apribojimų nesilaikymo. Taigi šioje proceso stadijoje dar labiau švelninti kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones nėra teisinio pagrindo.
9. Gynėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais remiantis prašoma pakeisti jo ginamajam paskirtos kardomosios priemonės sąlygą – draudimą bendrauti su kitu kaltinamuoju M. G., nėra pakankami. Iš tiesų kardomosios priemonės sąlygos varžo kaltinamųjų teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos esamoje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvačios jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, kiekiui, mastui, pagrįstos siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamos tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. R. A. taikomas suvaržymas yra laikino pobūdžio, jo taikymo laikas yra ribotas ir jis galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Pažymima ir tai, kad nei kaltinamajam, nei jo gynėjui nėra suvaržomos teisės, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kreiptis į teismą su prašymu panaikinti pritaikytas kardomąsias priemones ar pakeisti jų sąlygas. Be to, kaltinamojo gynėjas nenurodė ir skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, jog kaltinamasis dėl jam taikomos intensyvios priežiūros sąlygos patiria tokius suvaržymus, viršijančius teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, galinčius paveikti jo teises, pareigas, santykius taip, kad gali kilti pavojus jo gyvavimo sąlygoms ar šeiminiams santykiams. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti ir žemesnės instancijos teismo nustatytos ir taikomos kardomosios priemonės sąlygą – draudimą bendrauti su kitu kaltinamuoju M. G..
10. Konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl šios kardomosios priemonės taikymo termino pratęsimo, nepažeidė jos taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindas šioje proceso stadijoje nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
kaltinamojo R. A. gynėjo advokato T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė