Baudžiamoji byla Nr. 2K-340/2006
Procesinio sprendimo kategorijos :
1.2.17.1.; 1.2.29.; 1.2.17.4.; 1.2.19.4.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant R. Bartulienei
dalyvaujant prokurorui U. Vičinui
gynėjams advokatams A. Kaluinai, V. Petravičiui,
nuteistiesiems E. K., R. G.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K., R. G. ir L. Š. bei jo gynėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Taip pat E. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį; 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį ir 42 straipsnio 4 dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį E. K. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią veiką (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
R. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.
L. Š. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį; 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Taip pat L. Šimkus nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį; 24 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį; 24 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų nuosprendis kasacine tvarka neapskųstas.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nustatyta nuteistojo L. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl sunkios turtinės padėties. Nuteistajam L. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir pagal 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį paskirtos naujos bausmės bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jos subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžiu už kitas veikas paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą dvejiems metams.
Nuteistajam E. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį paskirtos naujos bausmės bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 42 straipsnio 4 dalimi, jos subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžiu už kitas veikas paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą dvejiems metams, atimant teisę dirbti darbą valstybės tarnyboje ketveriems metams.
Nuteistajam R. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį paskirta nauja bausmė bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, ji subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžiu už kitas veikas paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Kita nuosprendžio dalis dėl L. Š., R. G. ir E. K. nuteisimo palikta galioti nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. K. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2002 m. vasario – 2002 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, būdami Estijos piliečių D. A., R. O., V. D. ir Ukrainos piliečio V. Z., kuriems ikiteisminis tyrimas iš šios bylos išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais, kartu su D. A., R. O., V. D., V. Z. ir R. G., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 39 straipsnį, BPK 212 straipsnio 7 dalį, iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovininiais automobiliais gabenti cukrų nepateikiant jo muitinės kontrolei, jį realizuoti Lietuvos Respublikos rinkoje ir gautą pelną pasidalyti.
O būtent : organizuotos grupės nariams D. A., R. O., V. D. ir V. Z. prisiėmus sau funkciją supirkti cukrų Estijos Respublikoje, užmaskuojant pakrauti jį į krovininius automobilius ir suorganizuoti jo pergabenimą nepateikiant muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kitam organizuotos grupės nariui R. G. prisiėmus vykdyti užduotis, susijusias su cukraus, įvežto nepateikiant muitinės kontrolei, priėmimu Lietuvos Respublikoje – R. G. IĮ fasavimo patalpose, duomenys neskelbtini, Vilniuje, jo legalizavimu R. G. IĮ buhalterinėje apskaitoje, panaudojant E. K. ir R. G. pateiktas suklastotas UAB “K.” PVM sąskaitas-faktūras, cukraus išfasavimu ir realizavimu panaudojant R.G. IĮ buhalterinius apskaitos dokumentus, E. K. kartu su R. G., būdami organizuotos grupės nariais, prisiėmė sau funkcijas išrašyti ir tiekti UAB “K.” specialios apskaitos blankus nusikalstamos veikos pėdsakų užmaskavimui – cukraus, įvežto nepateikiant muitinės kontrolei, legalizavimui bei organizuoti pinigų, gautų iš nusikaltimo, padalinimą tarp jų, R. G., D. A., R. O., V. D. ir V. Z.
Organizuotos grupės nariams D. A., R. O., V. D. ir V. Z. 2002 m. vasario mėn. – kovo mėn. Estijos Respublikoje įsigijus 220 000 kg. cukraus ir suorganizavus, kad šis cukraus krovinys, užmaskuotas statybinėmis medžiagomis, Estijos Respublikoje registruotais krovininiais automobiliais, nepateikiant jo muitinės kontrolei, taip jos išvengiant, būtų pergabentas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tuo pačiu 2002 m. vasario mėn. – kovo mėn. laikotarpiu ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Estijos Respublikoje registruotais kroviniais automobiliais, pergabenus D. A., R. O., V. D. ir V. Z. nupirktą 220 000 kg 495 000 litų vertės cukraus krovinį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jo muitinės kontrolei, R. G., iš anksto žinančiam, kad 220 000 kg. cukraus krovinys yra įvežtas iš Estijos nepateikiant muitinės kontrolei, priėmus šį cukraus krovinį R.G. IĮ fasavimo patalpose – duomenys neskelbtini, Vilniuje, E. K. kartu su R. G. perdavė R. G. R. G. suklastotas UAB “K.” PVM sąskaitas-faktūras : duomenys neskelbtini, su įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad UAB “K.” parduoda R.G. IĮ iš viso 220 000 kg cukraus, skirtas įvežto nepateikiant muitinės kontrolei cukraus legalizavimui ir kontrabandos pėdsakų paslėpimui. R. G. savo R.G. IĮ buhalterinėje apskaitoje E. K. kartu su R. G. pateiktomis, pastarojo suklastotomis UAB “K.” PVM sąskaitomis-faktūromis duomenys neskelbtini legalizavus 220000 kg cukraus, įvežto iš Estijos nepateikiant muitinės kontrolei, išfasavus šį cukrų ir 2002-02-20 – 2002-07-31 laikotarpiu R.G. IĮ vardu realizavus 221647,6 kg, tame tarpe 220000 kg cukraus, pergabento per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną nepateikiant muitinės kontrolei, UAB “V.M.”, UAB “D.”, UAB “A.”, T.B. IĮ, UAB “M.”, V.P. IĮ “K.”, UAB “V. p.”, A.A. IĮ “M.”, UAB “G.” už 662 750 Lt, UAB “V. M.”, UAB “D.”, UAB “A.”, T.B. IĮ, UAB “M.”, V.P. IĮ “K.”, UAB “V. p.”, A.A. IĮ “M.”, UAB “G.” atsiskaičius už pateiktą cukrų, R. G. gautus už realizuotą cukrų pinigus pervedus į UAB “K.” bankinę sąskaitą duomenys neskelbtini, esančią AB “Ū. B.”, E. K. kartu su R. G. tarptautiniais pavedimais iš UAB “K.” sąskaitos į ofšorinės kompanijos “C. C. LLC ACC” sąskaitą Nr. duomenys neskelbtini, esančią HANSAPANK Estijoje, pervedė 72 776,84 Eurų, o likusius pinigus padalijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis.
Tokiu būdu E. K. ir R. G., būdami organizuotos grupės nariais, pagal išankstinį susitarimą slėpdami nusikaltimo pėdsakus - legalizavę 220 000 kg cukraus, pergabento per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jo muitinės kontrolei, kartu kitais organizuotos grupės nariais - Estijos piliečiais D. A., R. O., V. D., Ukrainos piliečiu V. Z., R. G. – padarė kontrabandą.
E. K. ir R. G. taip pat nuteisti už tai, kad 2002 m. vasario – gegužės mėnesiais, Vilniaus mieste, būdami organizuotos grupės nariais ir faktiniais UAB “K.” vadovais (E. K. – ir steigėju), pagal išankstinį susitarimą siekdami nuslėpti nusikaltimo pėdsakus - legalizuoti nusikalstamu būdu (kontrabanda) įgytą cukrų bei parodyti tariamą atsiskaitymą už neva parduotą cukrų, perduodami R.G. IĮ savininkui R. G. R. G. suklastotus UAB “K.” PVM Sąskaitas–faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, R. G. suklastojo bei kartu su E. K. panaudojo suklastotus tikrus dokumentus, dėl ko valstybei padaryta didelė žala.
O būtent : 2002 m. vasario mėn., siekdami nuslėpti nusikaltimo pėdsakus - legalizuoti nusikalstamu būdu - kontrabanda įgytus 20 000 kilogramų cukraus, perdavė R.G. IĮ savininkui R. G. R. G. suklastotą UAB “K.” PVM sąskaitą - faktūrą serija duomenys neskelbtini su įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB “K.” pardavė R.G. IĮ 20000 kilogramų cukraus už 57 584 Lt,
2002 m. vasario mėn., siekdami nuslėpti nusikaltimo pėdsakus - legalizuoti nusikalstamu būdu - kontrabanda įgytus 100000 kilogramų cukraus, perdavė R.G. IĮ savininkui R. G. R. G. suklastotą UAB “K.” PVM sąskaitą - faktūrą serija duomenys neskelbtini su įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB “K.” pardavė R.G. IĮ 100000 kilogramų cukraus už 287920 Lt,
2002 m. kovo mėn., siekdami nuslėpti nusikaltimo pėdsakus - legalizuoti nusikalstamu būdu - kontrabanda įgytus 100000 kilogramų cukraus, perdavė R.G. IĮ savininkui R.G. R. G. suklastotą UAB “K.” PVM sąskaitą - faktūrą serija duomenys neskelbtini su įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB “K.” pardavė R.G. IĮ 100000 kilogramų cukraus už 287920 Lt,
2002 m. gegužės mėn., siekdami nuslėpti nusikaltimo pėdsakus - parodyti tariamą atsiskaitymą už neva parduotą cukrų, perdavė R.G. IĮ savininkui R. G. Rimvydo G. suklastotus UAB “K.” kasos pajamų orderių kvitus Serija duomenys neskelbtini, su įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB “K.” sumokėjo R.G. IĮ 30000 Lt.
E. K. ir R. G. taip pat nuteisti už tai, kad, būdami Estijos piliečių D. A., R. O., V. D. ir Ukrainos piliečio V. Z. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais ir faktiniais UAB “K.”, įmonės kodas duomenys neskelbtini, vadovais (E. K. – ir steigėju), veikdami organizuotoje grupėje kartu su kitais organizuotos grupės nariais D. A., R. O., V. D., V. Z., R. G., vykdydami kitų organizuotos grupės narių jiems deleguotą ir savanoriškai savo prisiimtą užduotį maskuoti kontrabandos pėdsakus - legalizuoti cukrų, pergabentą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną nepateikiant jo muitinės kontrolei, žinodami, kad 2001-05-15 Vilniaus miesto savivaldybėje Teisės departamento Rejestro tarnyboje, adresu Gerovės g. 55-3, Vilniuje, registravimo Nr. duomenys neskelbtini, įregistruota UAB “K.”, įmonės kodas duomenys neskelbtini yra reikalinga neteisėtai veiklai nuslėpti, 2002-02-11 – 2002-05-27 laikotarpiu, vadovaudami UAB “K.”, panaudojo ją kontrabandos nuslėpimui, t.y. suklastotų UAB “K.” specialių apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų-faktūrų serija duomenys neskelbtini pagalba legalizavo kontrabanda iš Estijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežtus 220000 kg cukraus, kurio vertė 495000 Lt, taip UAB “K.” pagalba maskuodami kontrabandos pėdsakus.
E. K. nuteistas už tai, kad Vilniaus mieste, dirbdamas Valstybinės mokesčių inspekcijoje duomenys neskelbtini, nebūdamas susietas darbo santykiais su UAB “K.”, 2001 m. gegužės ir liepos mėn. pasirašydamas dokumentuose žmonos K. vardu bei pateikdamas šiuos dokumentus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui bei Valstybiniam socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondui, o taip pat 2002 m. kovo mėn., padarydamas įrašą “E.K. Direktorius” ir pasirašydamas UAB “K.” PVM sąskaitoje-faktūroje, suklastojo tikrus dokumentus.
O būtent : 2001 m. gegužės mėn. žmonos D. K. vardu pasirašė UAB “K.” Prašyme įregistruoti mokesčio mokėtojų registre ir jo 1 priede; 2001 m. liepos mėn. - Deklaraciją apie išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei išskaitytą ar sumokėtą pajamų mokestį per 2001 m. II ketvirtį, Atsiskaitymų į Kelių fondą deklaraciją 2001 m. 06 mėn. ataskaitiniam laikotarpiui – šiuos dokumentus pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui; taip pat 2001 m. liepos mėn. žmonos vardu pasirašė UAB “K.” Pranešime apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas (be atleistųjų) per 2001 m. II ketvirtį, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje apyskaitoje per 2001 m. II ketvirtį, pranešime apie Perduodamų į VSDDF Vilniaus miesto (rajono) skyrių dokumentų apie apdraustųjų socialinių draudimų įmokas – šiuos dokumentus pateikė Valstybiniam socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondui; o 2002 m. kovo mėn., padarydamas įrašą “E.K. Direktorius” ir pasirašydamas UAB “K.” PVM sąskaitoje-faktūroje, kurioje įrašyti duomenys, kad UAB “K.” suteikė konsultavimo verslo ir administravimo klausimais paslaugas AB “Ū.b.”.
E. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2002-02-11 – 2002-05-07 laikotarpiu, Vilniuje, būdamas valstybės tarnautoju – mokesčių inspekcijos pareigūnu, t.y. dirbdamas Valstybinės mokesčių inspekcijoje duomenys neskelbtini, tarnybos bei ne tarnybos metu, esminiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 20 str. 6, 11, 17 p.p., kurie numato, kad valstybės tarnautojas privalo priimti sprendimus pagal jo kompetenciją nustatančius teisės aktus, ginti teisėtus valstybės interesus, vykdyti kitas įstatymų ar statutų nustatytas pareigas, taip pat esminiai pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 1999-03-01 įsakymu Nr.46 patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenys neskelbtini pareiginės instrukcijos 2 dalį, kuri numato, kad E. K., būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys neskelbtini pareigas, privalo organizuoti bendradarbiavimą su šalies teisėsaugos ir kontrolės institucijomis, pagal įstatymų nustatytą Inspekcijos kompetenciją atlikti kvotos veiksmus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, vykdyti skyriaus užduotis ir funkcijas, naudotis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo suteiktomis teisėmis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, žinodamas, kad organizuota grupė, susidedanti iš R. G., V.Z., D. A., R. O., V. D., daro nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir finansams, ne tik neužkardino jos daromų nusikaltimų, o pats kartu su R. G. pasisiūlė dalyvauti kontrabandos daryme ir įsitraukęs į organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiklą, suklastotų UAB “K.” PVM sąskaitų-faktūrų serija duomenys neskelbtini pagalba nuslėpdamas nusikaltimo pėdsakus – legalizuodamas kontrabanda iš Estijos į Lietuvos Respubliką įvežtus 220 000 kg. cukraus, vėliau šį kontrabandinį cukraus kiekį R.G. realizavus per R.G. IĮ Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, gaudamas savo dalį pelno, piktnaudžiavo tarnyba, ko pasekoje valstybė patyrė didelės žalos.
Dėl L. Š. inkriminuotų veikų konkrečių aplinkybių kasacine tvarka nesiskundžiama (jos neginčijamos), todėl nutartyje jos detaliau nedėstomos.
Nuteistieji E. K. ir R. G. kasaciniuose skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžius panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Skunduose kasatoriai nurodo analogiškus argumentus, todėl jie aprašomi kartu. Teismai, anot kasatorių, netinkamai taikė BK 24, 391 straipsnių bei BPK 212 straipsnio 7 dalies ir 279 straipsnio nuostatas, nes netinkamai nustatė liudytojo R. G. procesinę padėtį ir nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, prieštaraujančiais kitai bylos medžiagai. R. G. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi įstatymai nenumato galimybės nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti organizuotos grupės organizatorių ar vadovą, o būtent R. G. organizavo ir koordinavo visą kontrabandinę veiklą. Teismai, neteisingai įvertinę R. G. procesinę padėtį, netinkamai įvertino ir jo parodymų reikšmę bei patikimumą, laikė juos patikimesniais ir tikslesniais už kasatorių, D. A. bei R. O. parodymus, o būtent jo parodymais grindžiami kasatoriams pareikšti kaltinimai. Pagal BPK 279 straipsnį teismai privalėjo išsiaiškinti R. G. santykius su kasatoriais ir tik tada vertinti jo parodymus, nes dar iki šių R. G. nusikalstamų veikų padarymo tarp jų buvo konfliktų, kurie buvo sprendžiami teisme, o tai tikrai pakankamas motyvas R. G. stengtis pakenkti kasatoriams, nors teismai taip nelaikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėje byloje, kurioje bylinėjosi UAB „K.“ ir R. G., šis pateikė paaiškinimus, prieštaraujančius šioje byloje jo duotiems parodymams, dėl jo gauto cukraus kiekio, tačiau teismai minėtos civilinės bylos neišsireikalavo ir minėtų aplinkybių netyrė, taip pažeisdami BPK 241 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat teisme nebuvo apklausti D. A. ir R. O., nors jų parodymais grindžiamas R. G. parodymų patikimumas, taip suvaržant kasatorių teisę į gynybą, nes negalima buvo pateikti šiems asmenims klausimus, patikslinti jų parodymus ir pašalinti juose esančius prieštaravimus. Po teismų nuosprendžių priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. Estijoje atlikus žurnalistinį tyrimą, D. A. ir R. O. patvirtino esant jų prieš tai duotus parodymus neteisingus bei D. A. paaiškino, kad tokius parodymus anksčiau davė bijodamas R. G., kuris nuolat jį gąsdino (tai vėlgi patvirtina R. G. vadovaujančias pozicijas organizuotoje grupėje, vykdžiusioje kontrabandą). Taip pat jau po bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo ir kitos, reikšmingos šiai bylai, aplinkybės, o būtent – nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje R. G. kaltinamas pagal BK 222 straipsnį, V. P. patikslino anksčiau savo duotus parodymus apie kasatoriui jo perduotus dokumentus, tarp kurių buvo ir dokumentai iš UAB „G.“, o tai paneigia teismo išvadas apie tai, kad ryšius su UAB „G.“ kasatoriai tiesiog išsigalvojo. Taip pat minėtoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas pareigūnas N., kuris patvirtino, kad M. K. buvo per langą įsibrovęs į UAB „K.“ patalpas, po ko iš biuro dingo bendrovės dokumentai, tame tarpe ir patvirtinantys cukraus įsigijimą. Būtent M. K. žinioje vėliau buvo UAB „K.“ dokumentai, o, kaip paaiškėjo vėliau, tarp R. G. ir M. K. buvo ryšių, nors šiuos kasatorių argumentus apeliacinės instancijos teismas atmetė, nors jie ir tvirtino, kad M. K. specialiai juos apkalba. Kasatoriaus įsitikinimu, nurodyta medžiaga turėtų būti išreikalauta iš Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo ir išsamiai ištirta bei prijungta prie šios baudžiamosios bylos.
Taip pat kasatoriai tvirtina, kad byloje esančiais įrodymais neįrodytas pagrindinis kontrabandos požymis – cukraus įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl jų veiksmuose nėra BK 199 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, tvirtindamas, kad šis faktas yra nustatytas, rėmėsi įrodymais, susijusiais su byloje užfiksuotu cukraus įvežimu geležinkelio transportu, o šie epizodai kasatoriams net nebuvo inkriminuoti. Nei inkriminuoto cukraus įvežimo autotransportu vieta, nei laikas, nei muitinės kontrolės išvengimo būdas nustatyti nebuvo, nenustatytos ir nurodyto cukraus kiekio įsigijimo už Lietuvos Respublikos ribų aplinkybės. Nenustatyta ir tai, kad UAB „K.“ ar kasatoriai būtų atlikę kokias nors prekių įvežimo operacijas, teikę kokius nors dokumentus muitinei ar pan. Pats cukraus buvimo Lietuvos Respublikoje faktas neleidžia tvirtinti, kad jis buvo įvežtas kontrabanda. Anot kasatorių, cukrus buvo įsigytas Lietuvoje iš kito ūkio subjekto ir vien tai, kad jie negali pateikti cukraus įsigijimą patvirtinančių įrodymų, savaime nepaneigia jų nekaltumo. Taip pat įrodymu nelaikytinas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje užfiksuotas faktas, kad R. G. vėliau yra įvežęs cukrų kontrabanda iš Estijos. Tai, kad nepavyko surasti jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad cukrus buvo įvežtas kontrabanda iš Estijos, jokiu būdu nepaneigia kasatorių pateiktos versijos, kad cukrų UAB „K.“ įsigijo Lietuvoje iš R. G. IĮ. Konstatuodami faktus, kurie nebuvo įrodyti, teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas lygina ir kasatorių vaidmenį su L. Š. vaidmeniu, nes L. Š. pats neneigia savo dalyvavimo, be to, yra kitų neginčijamų įrodymų, tuo tarpu kasatorių kaltę patvirtina vien prieštaringi R. G. parodymai. Teismai, pažeisdami BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymus byloje vertino šališkai ir tendencingai– ignoravo nekaltumą patvirtinančius bei kasatorius teisinančius įrodymus, nekreipė dėmesio į esančius prieštaravimus, nesistengė jų pašalinti. Pavyzdžiui, byloje duoti M. K. ir R. G. bei jo įmonės darbuotojų parodymai iš esmės nesutampa – nei dėl to, iš kur, nei kuo ir kokiu būdu būdavo atvežamas cukrus. M. K. parodymai apie tai, kad kasatoriai domėjosi, ar šis nežino, kur galima būtų gauti cukraus ar grikių, taip pat siūlymas užsiimti jų prekių realizacija tik dar kartą patvirtina kasatorių nekaltumą, nes, gaudami cukraus kontrabandos būdu ir dalyvaudami organizuotoje grupėje, jie tikrai nebūtų domėjęsi apie tai pas pašalinius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, išvis nenagrinėjo bei dėl jų motyvuotai nepasisakė, tuo tarpu M. K. parodymais rėmėsi darydamas kai kurias savo išvadas. J. L. ir A. G., priešingai nei nurodė teismas, patvirtino ne kasatorių kaltę įvykdžius kontrabandą, o faktą, kad tarp UAB „K.“ ir R. G. IĮ buvo normalūs prekybiniai santykiai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad R. G. parodymai apie 2002 m. vasario–kovo mėnesiais iškrauto cukraus kiekį prieštarauja E. T. parodymams, bei visiškai dėl šio neatitikimo nepasisakė. Tai tik dar kartą įrodo teismų šališkumą.
Nepagrįstos ir nuosprendžių dalys dėl nusikaltimų, numatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje. Kadangi UAB „K.“ cukraus pardavimas R. G. IĮ dėl aukščiau išvardytų priežasčių nelaikytinas kontrabanda, naikintinos ir nuosprendžių dalys, kuriomis kasatoriai nuteisti pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kasatoriai nuteisti taip pat už veiksmus, susijusius su kontrabandos legalizavimu. Neįrodžius kontrabandos, su ja susijusių veikų inkriminuoti tiesiog neįmanoma. UAB „K.“ atliko teisėtą ūkinę operaciją – įformino ir perdavė cukraus pirkėjui su tuo susijusius dokumentus.
Taip pat nepagrįstai E. K. mano esąs nuteistas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes neįrodytas nei jo dalyvavimas kontrabandoje, nei tai, kad jam apie vykdomą kontrabandą yra žinoma.
Taip pat kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai jo veikoms, kvalifikuotoms pagal BK 300 straipsnio 2 dalį netaikė BK 37 straipsnio nuostatų. Anot kasatoriaus, nors nebūdamas UAB „K.“ darbuotoju, jis turėjo UAB „K.“ įgaliojimą pasirašyti dokumentus įmonės vardu. Visuose jo pasirašytuose dokumentuose pateikti teisingi duomenys apie įmonę, jie jo buvo pasirašyti iš esmės su UAB „K.“ žinia ir sutikimu, nes UAB „K.“ vadovavo kasatoriaus žmona, kuriai jis kartais padėdavo tvarkyti įvairius su įmone susijusius reikalus. Šiais savo veiksmais jokios žalos kasatorius padaryti neketino ir nepadarė – atvirkščiai, užtikrino savalaikį dokumentų pateikimą kompetentingoms institucijoms. Jo pasirašymas už kitą asmenį tėra formalumas. Atsižvelgiant į tai, teismas galėjo veiką traktuoti mažareikšme ir nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuteistasis L. Š. ir jo gynėjas kasaciniame skunde prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendį be pakeitimų. Skunde nurodo, kad veikos, kvalifikuotos pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, yra susijusios su kontrabandos padarymu, o nuo 2004 m. gegužės 1 d., kai Lietuva tapo pilnateise ES nare, valstybių narių teritorijoje atlikti veiksmai negali būti traktuojami kaip kontrabanda, nes nebeliko pareigos asmenims, gabenantiems prekes, pateikti jas muitinės kontrolei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo konsultacijoje išaiškino, kad nors, veikų, padarytų iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, nusikalstamumas ir nėra panaikintas, tačiau pasikeitusios faktinės aplinkybės duoda pagrindą kitaip vertinti jų pavojingumą. Atskirais atvejais tokios kategorijos bylose teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, gali remtis BK 36 straipsniu ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo atveju, jei veika nepripažįstama tapusi nepavojinga, teismai turėtų atsižvelgti į faktinių aplinkybių pasikeitimą skiriant kaltininkui bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dėl L. Š. ir skyrė jam griežtesnę bausmę, nes L. Š. veika buvo mažiau pavojinga (jis nebuvo nei organizatorius, nei iniciatorius, tik vykdė kitų nurodymus), be to, veikas padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimus, padėjo išaiškinti pakankamai sudėtingą nusikalstamos veikos mechanizmą. Panaikindamas atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikas padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pateikė argumentus, kurie labiau tiktų beviltiškai padėčiai apibūdinti, o tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo esant sunkią, o ne labai sunkią materialinę padėtį, laikytina viso labo technine klaida. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas griežtesnę bausmę L. Š., neįvertino, kad be L. Š. prisipažinimo pavojingos veikos nebūtų taip greitai atskleistos, nes organizatoriai ir iniciatoriai yra ne iš Lietuvos ir čia teisiami nebuvo, be to BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bendruosius baudžiamojo įstatymo principus ir bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės paskirtį ir jos skyrimą.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
- bylos kasacinio nagrinėjimo apimtis
Kasacine tvarka bylos nagrinėjamos, jei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Kasacinis bylos nagrinėjimo pagrindas yra tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Jei nuosprendyje išdėstytos teismo išvados nevisiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, tokia aplinkybė nėra kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.
E. K. ir R. G. kasaciniuose skunduose nemažai argumentų skiriama pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo atliktam bylos aplinkybių tyrimui bei teismų pozicijai vertinant kaltinimo bei gynybos pateiktus bylos duomenis, pareikšti prašymai išreikalauti papildomą bylos medžiagą. Kasacinės instancijos teismas nei savo iniciatyva, nei pagal bylos dalyvių prašymą nerenka bylos duomenų, aplinkybių tyrimo ir vertinimo klausimai gali būti bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas tik vertinant visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo išsamumą ar bylos duomenų atitikimą įstatymo reikalavimams. Todėl kolegija nesvarsto skunduose pareikštų prašymų išreikalauti papildomus bylos duomenis, taip pat nesvarsto ir argumentų dėl konkrečių bylos aplinkybių įvertinimo bei teismo išvadų dėl šių aplinkybių pagrįstumo.
2) dėl R. G. procesinės padėties ir jo parodymų vertinimo
E. K. ir R. G. kasaciniuose skunduose reiškia abejones dėl R.G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, teigdami, jog R. G. buvo kontrabandos organizatorius, o minėtasis straipsnis draudžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės organizuotos grupės vadovą ar organizatorių. Kasacinės instancijos teismas negali svarstyti BK 39 straipsnio taikymo pagrindų, nes šis klausimas nepriskiriamas kasacinio proceso kompetencijai. Ikiteisminis tyrimas BK 39 straipsnyje numatytomis sąlygomis nutraukiamas pagal BPK 212 straipsnio 7 punktą. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo minėtu pagrindu paduodami ir nagrinėjami BPK 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato atskirų reikalavimų apklausiant liudytoju asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39 straipsnyje numatytais pagrindais. Tokio asmens parodymai vertinami remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tai, kad R. G. prisipažino dalyvavęs nusikalstamoje veikloje ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, bei konflikto ir bylinėjimosi civiline tvarka su E. K. ir R. G. faktas nesudaro pagrindo nesiremti R. G. parodymais. Savaime suprantama, tokios aplinkybės reikalauja, kad teismas atsargiau vertintų parodymus apie atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų nusikaltimo bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, skirtų didesnį dėmesį įvertindamas tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, – šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga.
Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią R. G. parodymų analizę. Nuosprendyje daug dėmesio skirta R. G. parodymų patikimumo patikrinimui – jo parodymai palyginti su kitų liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. R. G. parodymuose pateikti bendresni duomenys apie nusikalstamos veikos organizavimą, kontrabandos mechanizmą, organizuotos grupės dalyvių E. K. ir R. G. vaidmenį. Jo parodymai atitinka ir yra detalizuojami liudytojų A. S., A. T., M. K., A. G. parodymais bei parodymo atpažinti E. K.ir R. G. protokolais, o taip pat nuteistojo L. Š. parodymais, kuriais patvirtinama visa kontrabandos vykdymo schema. R. G. nurodytos cukraus gabenimo, iškrovimo ir pakrovimo aplinkybės yra patvirtintos ir kitų liudytojų parodymais. Byloje ištirti rašytiniai įrodymai taip pat iš esmės patvirtina R. G. parodymus dėl kontrabandinio cukraus įgijimo, gabenimo, legalizavimo mechanizmo, piniginių lėšų srautų judėjimo adresus, atsiskaitant už cukrų per UAB „K.“. Todėl teismai pagrįstai pripažino R. G. parodymus įrodymu ir jais rėmėsi priimant nuosprendį bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. E. K. ir R. G. kasaciniuose skunduose nurodyti nesutapimai R. G. parodymuose dėl cukraus kiekio nagrinėjant UAB „K.“ ieškinį R. G. IĮ civiline tvarka ir jo parodymai baudžiamojoje byloje nėra reikšmingi vertinant juos visų bylos įrodymų kontekste ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui.
3) dėl D. A. ir R. O. parodymų ir bylos aplinkybių išnagrinėjimo teisme
BPK 4 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą teisme, nebuvo apklausti D. A. ir R. O., tačiau šios aplinkybės negalima priskirti prie neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo, nes teismas ėmėsi įstatymo numatytų priemonių iškviesti minėtus asmenis į teismo posėdį, jie 2004-12-04 ir 2004-12-20 pareiškimais informavo teismą, jog atvykti į teismo posėdį negali, prašė remtis jų parodymais, duotais ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teismas rėmėsi jų parodymais, duotais ikiteisminio bylos tyrimo metu. Ši aplinkybė neatitinka BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurių pagrindu liudytojų parodymai gali būti perskaitomi teisiamajame posėdyje ir pripažįstami savarankiškais įrodymais. Tačiau tai, kad šiais parodymais buvo remiamasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, negalima laikyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi šiais parodymais nėra pateikiami nauji bylos duomenys, o jais tik iš dalies patvirtinami kitais bylos įrodymais gauti duomenys ir toks veiksmas bei parodymų vertinimas atitinka BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Nei E. K., nei R. G. nepareiškė teismui prašymų apklausti liudytojus D. A. ir R. O. jų buvimo vietoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o savo gynybinę poziciją bandė sustiprinti organizuodami žurnalistinį tyrimą. BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų nustatyta tvarka, tačiau žurnalistinio tyrimo duomenys nėra įstatymo reglamentuotas veiksmas, todėl nėra pagrindo juos nagrinėti ar vertinti kartu su kitais bylos duomenimis.
Kasatoriai tvirtina, kad apeliacinio teismo išvada dėl UAB „K.“ ryšių su UAB „G.“ yra neteisinga. Nurodo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus m. 4-ajame apylinkės teisme (kaltinant pagal BK 222 straipsnį), liudytojo V. P. parodymais nustatyta, jog cukraus pirkimą tarp UAB „K.“ ir UAB „G.“ patvirtinantys dokumentai buvo pateikti UAB „B.“, tvarkiusiai UAB „K.“ apskaitą. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti. Liudytojo parodymai vienoje byloje negali būti automatiškai perkeliami į įrodinėjimo procesą kitoje byloje, juo labiau, kad nuosprendis toje byloje neįsiteisėjęs. Be to, V. P. E. K. ir R. G. prašymu buvo apklaustas šioje byloje ir vienareikšmiškai paaiškino, kad ryšių tarp UAB „G.“ ir UAB „K.“ pagal esamą dokumentaciją nebuvo. E. K. ir R. G. galėjo šią aplinkybę paneigti, pateikdami įrodymus arba pareikšdami prašymą papildomai apklausti V. P. Nesant byloje kitų duomenų, nėra pagrindo abejoti liudytojo V. P. parodymų patikimumu ir atitikimu kitiems teismo gautiems duomenims apie UAB „G.“ veiklą. Šiais duomenimis patvirtinta, jog UAB „G.“ nuo 2000 m. III ketvirčio jokių mokesčių nedeklaravo, remiantis duomenų baze, nustatyta, jog UAB „G.“ cukraus importo į Lietuvos Respubliką nėra vykdžiusi. Kasatorių argumentų dėl M. K. parodymų ir įtarimų, kad jis pagrobė UAB „K.“ dokumentus, kolegija nenagrinėja, nes tai susiję su konkrečių faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir vertinimu. Šie klausimai buvo ištirti ir įvertinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų reikalavimų.
4) dėl skundo argumentų apie tendencingą ir šališką byloje esančių įrodymų vertinimą dėl kontrabandos aplinkybių
Byloje nebuvo nustatytos visos konkrečios 220 000 kg cukraus įsigijimo ir jo gabenimo 2002 m. vasario–kovo mėnesiais per Lietuvos Respublikos sieną aplinkybės. Tačiau byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas bendras organizuotos grupės veiklos mechanizmas, apimantis cukraus įsigijimą, gabenimą per valstybinę sieną, legalizavimą, realizavimą ir atsiskaitymą. Tikslus E. K. ir R. G. dalyvavimo nusikalstamoje veikloje laikas nenustatytas, tačiau kitos nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikaltimo padarymo būdas, kontrabandinio cukraus kiekis, padariniai – nurodytos konkrečiai. Teismas nuosprendyje ne tik aprašė organizuotos asmenų grupės padarytą nusikalstamą veiką bendrai, bet ir nurodė, kaip toje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų. Todėl skunduose neteisingai teigiama, kad nustatytas tik cukraus buvimo LR faktas, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina visą nusikalstamos veiklos procesą. Šiuo atveju tikslus cukraus įsigijimo laikas, konkrečios įsigijimo aplinkybės, cukraus gabenimo per sieną tikslus laikas ir maršrutas yra veikos detalės, kurios neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir E. K. bei R. G. gynybinei pozicijai. Nepagrįstai kasatoriai teigia, jog teismas perkėlė jiems įrodinėjimo naštą reikalaudamas įrodyti, kad cukrus nebuvo įvežtas kontrabanda. Kaip jau buvo minėta, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog E. K. ir R. G. dalyvavo organizuotos grupės veikloje vykdant cukraus kontrabandą iš Estijos į Lietuvą. Norint paneigti byloje esančius įrodymus dėl dalyvavimo organizuotos grupės veikloje vykdant kontrabandą, kaltinamieji privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius kaltinimo surinktus duomenis ir patvirtinančius, jog jie vykdė įstatymo nustatyta tvarka įsigyto cukraus prekybą. Teismai pagrįstai ir motyvuotai atmetė kaltinamųjų versiją, kad cukraus prekyba vyko per UAB „G.“, kadangi byloje yra duomenys apie tai, jog ši bendrovė veiklos nevykdė nuo 2000 m. E. K. ir R. G. nepateikė įrodymų, paneigiančių šį faktą. Skunduose išdėstyti prieštaravimai tarp liudytojų M. K., J. L. ir A. G. parodymų bei R. G. parodymų prieštaravimai liudytojo E. T. parodymams, tačiau jie nesiejami su konkrečiu vienų ir kitų parodymų turiniu, o pateikiamos vienų ir kitų parodymų interpretacijos ir tuo remiantis formuluojamos išvados. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylos duomenis išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Bylos šalims buvo sudarytos galimybės rinkti ir teikti teismui tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis. Teismas, lyginamuoju metodu gretindamas įvairių įrodymų šaltinių turimus duomenis, įstatymo numatytomis priemonėmis šalino neatitikimus ir prieštaravimus tarp atskirų bylos duomenų. Įrodymai, kuriais remiamasi nuosprendyje, patvirtinantys bendrąsias visos nusikalstamos veikos aplinkybes, integraliai sutampa su konkrečiais bylos duomenimis apie E. K. ir R. G. indėlį kontrabandinio cukraus gabenimo bei realizavimo veikloje. Įrodymai dėl E. K. ir R. G. dalyvavimo organizuotos grupės veikloje gabenant kontrabandą įvertinti laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Tuo remdamasi kolegija laiko, kad nagrinėjant bylą nebuvo pažeisti BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti teisingo bylos nagrinėjimo ir teismo nešališkumo principai.
Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 228 straipsnio 2 dalį
Veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą nuteisti E. K. ir R. G., yra betarpiškai susijusios su kaltinimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nes kontrabandinio krovinio „legalizavimui“ buvo reikalinga nustatyta tvarka veikianti įmonė. Įmonė „K.“ buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, įmonė veikė kaip dalis viso kontrabandos mechanizmo, atlikdama krovinio legalizavimo funkciją. Per įmonę buvo vykdomi fiktyvūs sandoriai, klastojant PVM sąskaitas – faktūras. Kontrabandinio cukraus legalizavimo funkcija buvo pagrindinė ir svarbiausia bendrovės „K.“ veiklos sritis. Kolegija papildomai neanalizuoja bylos duomenų, kuriais grindžiamas nuosprendis ir apeliacinė nutartis dėl šios veikos, kadangi tai yra tie patys bylos duomenys, kuriais įrodomas kontrabandos nusikaltimas. Atskiri BK 203 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies požymiai, kurie yra įrodinėjimo dalykas, tai – įsteigimas ir vadovavimas bendrovei, kuri buvo naudojama neteisėtai nusikalstamai veiklai nuslėpti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė bylos duomenis ir išdėstė argumentus, kuriais remiantis pripažino E. K. ir R. G. įsteigus ir vadovavus UAB „K.“ veiklai, kuria buvo siekiama pridengti ir nuslėpti kontrabandos nusikaltimą. Sąskaitomis - faktūromis ir kasos pajamų orderių kvitais buvo dokumentaliai pridengiamas kontrabandos krovinio legalizavimas. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad dokumentai buvo fiktyvūs, nes realiai jokie veiksmai, susiję su pirkimu – pardavimu ir apmokėjimu, nebuvo vykdomi. Taip pat nurodyti bylos duomenys ir išdėstyti argumentai, kuriais remdamasis teismas pripažino E. K. ir R. G. suklastojus bei panaudojus suklastotus dokumentus šioje nelegalioje įmonės veikloje..
Dokumentai, kuriuos E. K. pasirašė vietoj savo žmonos, imituodamas jos parašą bei padarydamas įrašą „E. K. direktorius“, pagrįstai teismų pripažinti suklastotais. Nusikaltimo kvalifikavimui šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad E. K. turėjo įgaliojimą veikti D. K. vardu (nors teismas pagrįstai suabejojo, ar tie įgaliojimai nesurašyti atgaline data), nes dokumentai, kuriuos pasirašė E. K., išreiškia ne dviejų privačių asmenų susitarimą, o yra oficialūs dokumentai, kurie buvo pateikti valstybinėms įstaigoms. Kolegija pritaria ir teismų motyvams dėl prierašų dokumentuose “K. direktorius“ vertinimo. Šiais dokumentais buvo pareikšta valia atitinkamoms įstaigoms dėl UAB „K.“ įregistravimo mokesčių mokėtojų registre, pateikta deklaracija apie išmokėtą darbo užmokestį, atsiskaitymus į kelių fondą, pranešimas apie socialinio draudimo įmokas bei kiti nuosprendyje nurodyti dokumentai, kuriais prašoma atlikti juridiškai reikšmingus veiksmus, patvirtintas juridiškai reikšmingų faktų teisingumas. Tokiais veiksmais buvo pažeista valdymo tvarka, nustatanti reikalavimus oficialių dokumentų surašymui. Atlikdamas tokius veiksmus, E. K. suprato, kad klastoja dokumento turinį. Kartu šios aplinkybės patvirtina, jog E. K. buvo faktinis UAB „K.“ steigėjas ir kartu su R. G. vadovavo šios įmonės nelegaliai veiklai.
Teismai pagrįstai pripažino E. K. ir R. G. nusikaltimus padarius veikiant organizuotoje grupėje. Teisingi teismų argumentai, jog organizuotos grupės veiklai nėra būtini jos narių tiesioginiai kontaktai ir išankstinis veiklos plano aptarimas bei veiksmų suderinimas. E. K. ir R. G. įsijungė į jau veikiantį, organizaciniu požiūriu suderintą kontrabandos gabenimo mechanizmą, jiems buvo žinoma visa kontrabandos gabenimo schema ir jų užduotys, vaidmuo bei indėlis organizuotos grupės asmenų vykdomoje nusikalstamoje veikloje.
Pagrįstai E. K. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Teismų ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog į organizuotos grupės veiklą gabenant kontrabandą E. K. įsijungė dirbdamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje duomenys neskelbtini, turėdamas įstatymu bei pareigybinėmis instrukcijomis nustatytas pareigas tirti, užkardyti ekonominius ir finansinius nusikaltimus, jis ne tik, kad nesiėmė jokių veiksmų šios nusikalstamos veiklos užkardymui, bet ir pats įsijungė į organizuotos grupės veiklą. Be to, įsitraukęs į organizuotos grupės veiklą, dėl savo užimamų pareigų jis palengvino sau ir savo bendrininkams galimybę daryti nusikalstamas veikas ir apsunkino padarytų ir daromų nusikaltimų išaiškinimą, nes naudojosi tarnybine informacija apie taikomas prevencines priemones tokių nusikalstamų veikų užkardymui, tarnybiniais ryšiais ir galimybėmis legalizuojant ir realizuojant kontrabandinį krovinį. Tai darydamas, E. K. veikė tyčia, suprasdamas, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybos interesams ir numatydamas, kad dėl to neišvengiamai atsiras didelė žala valstybei, nes dėl padarytos kontrabandos nebuvo sumokėti mokesčiai, be to, buvo diskredituojamas Valstybės mokesčių inspekcijos pareigūno vardas.
Dėl L. Š. kasacinio skundo argumentų
Bausmės skyrimo taisykles reglamentuoja BK VIII skyrius. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Visi šie klausimai buvo apsvarstyti nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami bausmės dydį, skirtingai įvertino ir pripažino nevienodą svarbą aplinkybėms ir duomenims, kurie pagal bendruosius bausmės skyrimo pradmenis yra reikšmingi skiriant bausmę. Pirmosios instancijos teismas pripažino L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo sunkią materialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas laikė, jog ši aplinkybė pripažinta nepagrįstai. Susiklosčiusi teismų praktika tipiniu atveju sunkia turtine padėtimi pripažįsta tokią situaciją, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos, lemiančios labai sunkią turtinę padėtį, turi tiesioginės įtakos nusikalstamam elgesiui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai pripažino ir išdėstė argumentus, kodėl L. Š. šeimyninė ir turtinė padėtis nelaikytina labai sunkia ir, kad tai neturėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, jog šioje dalyje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 59 straipsnis) ir panaikino pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė argumentus, kuriais įvertino L. Š. vaidmenį padarant nusikaltimus, pasikeitusias kaltininko veikos, už kurią jis nuteistas pagal BK 199 straipsnį, aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, trukmę ir nusikaltimų skaičių, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kaltininko asmenybę.
Kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus nagrinėja tik baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu. Tokiu aspektu vertinant L. Š. paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankciją ir BK bendrosios dalies nuostatas. Bausmė paskirta artima sankcijos minimaliai ribai. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, itin minimaliai pridedant bausmes pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį. Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes turinčias reikšmės L. Š. atsakomybės dydžiui, galutinė bausmė neprieštarauja ir teisingumo principui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistųjų E. K., R. G. ir L. Š. bei jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Egidijus Bieliūnas
Alvydas Pikelis