Administracinė byla Nr. A-3472-492/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01697-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant apelianto pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ atstovams Raimundui Tiškevičiui, adv. Beatai Vilienei,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Ernestai Jankauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio miestprojektas“) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Joniškio vandenys“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2014 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. T1-30 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ grąžinimo“.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius 2014 m. vasario 11 d. priėmė įsakymą Nr. T1-30 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ grąžinimo“ (toliau - ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas), kuriuo nustatė, kad projekto Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ (toliau – ir Projektas) vykdytojas, vykdydamas sutartį Nr. V/2007/J60 „Joniškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 7 straipsnio 1 dalį bei 18 straipsnio 8 dalį, ir nurodė, kad projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti 76 706,40 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Agentūros direktoriaus 2014 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. T1-30 nebuvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, o tik šio įsakymo 1 punkte nurodoma, kad projekto vykdytojas, vykdydamas sutartį Nr. V/2007/J60 „Joniškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 7 straipsnio 1 dalį bei 18 straipsnio 8 dalį. Iš atsakovo 2014 m. vasario 7 d. išvados „Dėl projekto Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ rangos sutarties Nr. V/2007/J60 pakeitimo Nr. 3“ (toliau – ir 2014 m. vasario 7 d. išvada, Išvada) matyti, kad pažeidimas siejamas su rangos sutarties Nr. V/2007/J60 „Joniškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“ 2009 m. spalio 13 d. pakeitimo Nr. 3 sudarymu (toliau – ir rangos sutarties pakeitimas Nr. 3), kuriame nuspręsta atlikti dumblo aikštelės rekonstravimo darbus ir įrengti dengtą stoginę, o šių darbų vertė – 767 064 Lt (222 157,09 Eur). Atsakovo išvadoje nurodyta, kad papildomi darbai nebuvo numatyti sutarties Nr. V/2007/J60 pirkimo dokumentuose (pirkimo dokumentuose nustatyta, kad „nusausintas perteklinis dumblas transporto priemonėmis šalinamas į esamas dumblo aikšteles, kuriose turi būti laikomas bent vienus metus“) ir nebuvo būtini pirkti iš to paties rangovo, todėl, Agentūros nuomone, buvo įsigyti nesilaikant VPĮ 7 straipsnyje nustatytų procedūrų ir pažeidžiant VPĮ 18 straipsnio 8 dalį. Pareiškėjas teigė, kad atskirų vykdymo sąlygų koregavimas numatytomis aplinkybėmis nelaikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, dėl kurio pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas privaloma kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimo. Nurodė, kad Agentūra, atlikusi viešojo pirkimo procedūras, kaip perkančioji organizacija, Joniškio rajono savivaldybės administracija, kaip užsakovas (galutinis paramos gavėjas), ir jungtinės veiklos grupė UAB „Kortas“ ir UAB „Ekra“, atstovaujama pagrindinio partnerio UAB „Kortas“, kaip rangovas, 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašė sutartį Nr. V/2007/J60 „Joniškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“ (toliau – ir rangos sutartis). Joniškio rajono savivaldybės administracija galutinio paramos gavėjo teises perleido UAB „Joniškio vandenys“. Paaiškino, kad sutarties sąlygas sudaro Bendrosios sutarties sąlygos, kuriomis laikomos rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygos su išimtimis, nustatytomis Konkrečiosiose sutarties sąlygose. Teisę daryti sutarties pakeitimus nustatė Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13 punkto 13.1 papunktis, kurio trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Inžinierius turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus, susijusius su darbų kiekiais ir kokybe“. Paaiškėjus, kad Agentūros parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta įrengti stoginės virš sausinto dumblo saugojimo aikštelių, UAB „Joniškio vandenys“ 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. 338 kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti suprojektuoti ir Joniškio nuotekų valykloje pastatyti stoginę virš sausinto dumblo saugojimo aikštelių. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. APVA-4092 pranešė, kad iš esmės neprieštarauja dumblo aikštelių uždengimui panaudojant užsakovo rezervo lėšas, tačiau FIDIC inžinierius bei techninės priežiūros konsultantai turi nuodugniai įvertinti susidariusią situaciją ir, tinkamai įforminus, Agentūrai pateikti pakeitimą. Pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. Dl-376 (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“), 795 punkte nustatyta pareiga projektuojant sausinto dumblo laikymo aikšteles numatyti, be kita ko, stogus virš dumblo laikymo aikštelių (795.2 p.). Taigi įrengti stoginę virš sausinto dumblo saugojimo aikštelių Joniškio nuotekų valykloje buvo būtina nustačius aiškiai įrodomus praleidimus pirkimo dokumentuose. Esant tokiam praleidimui, objektas nebūtų pripažintas tinkamu naudoti, nes būtų neatitikęs normatyvinio statybos dokumento reikalavimo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 1 d.). Rangos sutarties pakeitimu Nr. 3 šalys pakoregavo sutarties sąlygas, laikydamosi Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13 punkto. Toks sutarties sąlygų koregavimas pagal Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijų 6 punktą nelaikomas pirkimo sutarties sąlygų keitimu. Dėl to sudarant rangos sutarties pakeitimą Nr. 3 VPĮ normos nebuvo pažeistos. Pareiškėjo nuomone, jei buvo reikalinga atlikti kokias nors pirkimo procedūras, pagal sutarties vykdymo metu nurodytą galiojusį teisinį reglamentavimą visas pirkimo procedūras turėjo atlikti pats atsakovas. Tuo labiau, kad UAB „Joniškio vandenys“ 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. 338 kreipėsi į jį dėl sutarties pakeitimo. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas įsakymas priimtas praleidus 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnyje nustatytą ketverių metų senaties terminą, todėl bendrovės atžvilgiu negali būti taikomos Agentūros įsakyme nurodytos administracinės priemonės.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą (III t., b. 1. 84–88) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas apie atliekamą pažeidimo tyrimą buvo informuotas 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. APVA-2975, o apie atliktą pažeidimo tyrimą – 2014 m. vasario 11d. raštu Nr. APVA-411. Visos faktinės aplinkybės, motyvai, argumentai ir teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiamas sprendimas, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti prie pastarojo rašto pridėtoje pažeidimo tyrimo išvadoje. Taip pat esminė informacija apie pažeidimą (pažeistų teisės aktų nuostatos, su pažeidimu susijęs asmuo, finansinė informacija ir kt.) nurodyti prie rašto Nr. APVA-411 pridėtame pranešime apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu. Atsakovas sutiko, kad rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte yra užsimenama apie papildomus darbus, tačiau tokia perkančiosios organizacijos pozicija ir argumentai gali būti paneigiami atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) praktikoje suformuotą taisyklę. LAT yra išaiškinęs, kad net jei sutartyje numatyta papildomų darbų įsigijimo galimybė, tai neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos tinkamai atlikti pirkimo procedūras, kadangi papildomi darbai reiškia ir papildomą sutarties objektą, dėl kurio yra sudaroma nauja sutartis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Dumblo saugojimo aikštelių rekonstrukcija nebuvo sutarties objektas, tokie darbai nebuvo numatyti ir konkursinėje dokumentacijoje. Taigi šių darbų įsigijimas laikytinas sutarties objekto keitimu, t. y. esminių sąlygų keitimu, o to neleidžia VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatos ir suformuota teismų praktika. Perkančioji organizacija, pirkdama papildomus darbus, turėjo organizuoti naują pirkimą, o to nepadariusi pažeidė VPĮ straipsnio 8 dalyje nustatytus draudimus keisti sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir papildomus darbus iš rangovo pirko nesilaikydama VPĮ 7 straipsnio, nustatančio pareigą vykdyti atskiras viešojo pirkimo procedūras. Sprendimas, ar papildomus darbus įsigyti organizuojant viešąjį pirkimą, ar darant sutarties keitimą, yra priimamas perkančiosios organizacijos bei galutinio paramos gavėjo, o tada šis sprendimas teikiamas Agentūrai tvirtinti. Pareiškėjo argumentai, neva pirkimo procedūras turėjo organizuoti Agentūra ir už VPĮ pažeidimus taip pat yra atsakinga būtent ji, yra nepagrįsti ir klaidingi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės (toliau – Paramos grąžinimo taisyklės) nustato, kad būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos lėšas, nesvarbu, dėl kokių asmenų (paties projekto vykdytojo ar administruojančiosios, ar įgyvendinančiosios institucijos) veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Kadangi projekto vykdytojas jas gavo neteisėtai, jis privalo tas lėšas ir grąžinti. Neatsižvelgiant į tai, kas rengė viešojo pirkimo dokumentus, kas vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kas įtvirtino vienas ar kitas nuostatas rangos / paslaugos sutartyse, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, valstybė, atsakydama ES už netinkamai panaudotas lėšas, turi jas susigrąžinti iš projektų vykdytojų – galutinių paramos gavėjų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ir yra galutinis paramos gavėjas. Pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus Agentūrai yra priskiriamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Skundžiamas įsakymas ir buvo priimtas vykdant anksčiau nurodytas funkcijas, o Agentūra, įtarusi projekto pažeidimą ir gavusi apie jį informacijos, atliko pažeidimo tyrimo procedūrą. Agentūra bet kuriuo momentu, neatsižvelgiant į jos atliktus ankstesnius veiksmus, kaip valstybės institucija, atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, nustačiusi pažeidimus, turi pareigą pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti, ir pareikalauti, kad jos būtų grąžintos. Laiko prasme lėšų susigrąžinimas nėra apribojamas jokiais teisės aktais, juolab kad jis apskritai gali būti inicijuojamas tik esant jau išmokėtoms lėšoms, t. y. šiuo atveju Agentūrai patvirtinus ir apmokėjus pareiškėjo pateiktas sąskaitas. Todėl faktas, kad lėšos papildomiems darbams buvo išmokėtos, neužkerta kelio atlikti papildomus pažeidimo tyrimus, patikrinimus bei pakartotinai iškelti išlaidų tinkamumo klausimą, o tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. ES teisės aktų nuostatos nustato, kad valstybė narė turi pareigą užtikrinti, kad būtų susigrąžintos visos netinkamos finansuoti išlaidos, ir ši jos pareiga nėra ribojama laiku. Sanglaudos fondo lėšų tinkamumą ir valstybės narių institucijų veiksmus, įgyvendinant šio fondo lėšas, reguliuoja specialūs teisės aktai, todėl Reglamentas Nr. 2988/95 netaikytinas Sanglaudos fondo lėšoms. Esminis teisės aktas – 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1164/94, kuriuo buvo įsteigtas Sanglaudos fondas (toliau – ir Reglamentas Nr. 1164/94) ir kuris yra pagrindinis dokumentas, reguliuojantis šio fondo veiklą ir jo teikiamą finansinę paramą, yra priimtas ir įsigaliojo dar iki Reglamento Nr. 2988/95, ir dėl šios priežasties pastarasis reglamentas negali būti taikomas Sanglaudos fondo lėšoms. Reglamentas Nr. 2988/95 reglamentuoja administracinių nuobaudų ir patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarką ir terminus, o Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atvejais priimti sprendimai susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas nėra administracinė nuobauda ar priemonė. Teismui nusprendus, kad Reglamentas Nr. 2988/95 taikytinas, turi būti atsižvelgta, kad senaties terminas yra nepasibaigęs, nes projektas yra daugiametis ir nėra užbaigtas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ atsiliepime į skundą (III t., b. 1. 131–132) prašė jį tenkinti.
6. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Agentūra, susipažinusi su pareiškėjo 2009 m. liepos 30 d. rašte Nr. 338 išdėstyta informacija, būdama perkančiąja organizacija ir iš esmės pritardama dumblo aikštelių uždengimui, turėjo galimybę ir visas prielaidas įvertinti numatomų atlikti darbų suderinamumą tiek su tokius teisinius santykius reglamentuojančių sandorių nuostatomis, tiek su VPĮ nuostatomis. Išvados, kurias atsakovas padarė tirdamas projekto rangos sutarties Nr. V/2007/J60 pakeitimą Nr. 3, jei laiko jas teisingomis, turėtos informacijos pagrindu privalėjo būti padarytos 2009 metais, atitinkamai priimant tik atsakovo kompetencijai priklausančius sprendimus.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu (III t., b. l. 159–165) pareiškėjo UAB „Joniškio vandenys“ skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 13 d. tarp Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo Agentūros ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos iš vienos pusės ir UAB „Kortas“ ir AB „Ekra“ iš kitos pusės buvo sudaryta ir patvirtinta rangos sutartis Nr. V/2007/J60, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti šioje sutartyje nurodytus darbus, o Agentūra įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Šioje sutartyje taip pat buvo pažymėta, kad Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą teikti ES Sanglaudos fondo finansinę paramą šiam projektui. Agentūra, atlikusi tyrimą dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktų faktų, 2014 m. vasario 7 d. surašė išvadą „Dėl projekto Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ rangos sutarties Nr. V/2007/J60 pakeitimo Nr. 3“, kurioje pažymėjo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, pažeidimas siejamas su rangos sutarties Nr. V/2007/J60 „Joniškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“ 2009 m. spalio 13 d. pakeitimu Nr. 3, kuriame nuspręsta atlikti dumblo aikštelės rekonstravimo darbus ir įrengti dengtą stoginę. Išvadoje buvo nurodyta, kad papildomai darbai nebuvo numatyti sutarties Nr. V/2007/J60 pirkimo dokumentuose (pirkimo dokumentuose numatyta, kad „nusausintas perteklinis dumblas transporto priemonėmis šalinamas į esamas dumblo aikšteles, kuriose turi būti laikomas bent vienus metus“) ir nebuvo būtini pirkti iš to paties rangovo, todėl, Agentūros nuomone, buvo įsigyti nesilaikant VPĮ 7 straipsnyje nustatytų procedūrų ir pažeidžiant VPĮ 18 straipsnio 8 dalį. Agentūros direktorius 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. T1-30 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ grąžinimo“ pripažino, kad pareiškėjas netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, t. y., pirkdamas papildomus darbus, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, Sutarties 8 punktą, Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13 punkte numatytus draudimus keisti sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir papildomus darbus iš rangovo pirko nesilaikydama VPĮ 7 straipsnio, nustatančio pareigą vykdyti atskiras viešojo pirkimo procedūras, ir nurodė projekto vykdytojui per 60 dienų grąžinti 76 706,40 Lt sumą netinkamai panaudotų lėšų.
9. Teismas sprendė, kad dumblo saugojimo aikštelių rekonstrukcija nebuvo sutarties objektas, tokie darbai nebuvo numatyti ir konkurso dokumentacijoje. Taigi šių darbų įsigijimas laikytas sutarties objekto keitimu, t. y. esminių sąlygų keitimu, o to neleidžia minėtos VPĮ nuostatos bei suformuota teismų praktika. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad perkančioji organizacija, pirkdama papildomus darbus, turėjo organizuoti naują pirkimą, o to nepadariusi, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatytus draudimus keisti sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir papildomus darbus iš rangovo pirko nesilaikydamas VPĮ 7 straipsnio, nustatančio pareigą vykdyti atskiras viešojo pirkimo procedūras. Teismas pažymėjo, kad finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės (toliau – Pažeidimų nustatymo taisyklės) nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (Pažeidimų nustatymo taisyklių 1 p.). Šiose taisyklėse paramą administruojančia institucija yra laikoma vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančios institucijos (Pažeidimų nustatymo taisyklių 2 p.). Projekto vykdytojo sąvoka Pažeidimų nustatymo taisyklėse nėra nustatyta, tačiau taikant analogiją ir vadovaujantis kitais teisės aktais projekto vykdytoju yra laikomas galutinis paramos gavėjas. Taigi, šiose Pažeidimų nustatymo taisyklėse yra aiškiai įvardyta, kad pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (nagrinėjamu atveju pareiškėjos). Pagal Pažeidimų nustatymo taisykles administruojančiai institucijai nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis lėšomis, ir nusprendus susigrąžinti lėšas, šios lėšos susigrąžinamos pagal Paramos grąžinimo taisykles, t. y. turi būti laikomasi Paramos grąžinimo taisyklėse nustatytos procedūros. Esant vienam iš Paramos grąžinimo taisyklių 4 punkte nurodytų pagrindų, neteisėtai išmokėtos paramos lėšos yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo.
10. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kas rengė viešojo pirkimo dokumentus, kas vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kas įtvirtino vienas ar kitas nuostatas rangos / paslaugos sutartyse, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, valstybė, atsakydama ES už netinkamai panaudotas lėšas, turi šias lėšas susigrąžinti iš projektų vykdytojų - galutinių paramos gavėjų. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje nėra byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas ir yra galutinis paramos gavėjas. Agentūra, kaip valstybės institucija, nustačiusi ar gavusi informacijos apie pažeidimą, privalo pradėti tyrimą, o nustačiusi pažeidimus, bet kuriuo momentu, neatsižvelgdama į ankstesnius savo veiksmus, pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti, ir pareikalauti jas grąžinti. Faktas, kad lėšos papildomiems darbams buvo išmokėtos, neužkerta kelio atlikti papildomus pažeidimo tyrimus, patikrinimus bei pakartotinai iškelti išlaidų tinkamumo klausimą, tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Laikė pagrįstu atsakovo teiginį, kad Reglamentas Nr. 2988/95 yra skirtas reglamentuoti kitiems teisiniams santykiams, t. y. sankcijoms taikyti, tačiau jokios sankcijos skundžiamu įsakymu galutiniam paramos gavėjui nebuvo taikomos. Reglamentas Nr. 2988/95 reglamentuoja administracinių nuobaudų ir patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarką ir terminus, o Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atvejais priimti sprendimai susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas nėra administracinė nuobauda ar priemonė, todėl atmestas pareiškėjo skundo argumentas dėl senaties taikymo. Teismas sprendė, kad ginčijamas administracinis sprendimas dėl paramos lėšų grąžinimo yra priimtas siekiant teisėtų tikslų – tinkamo Sanglaudos fondo tikslinių lėšų panaudojimo, nustačius pažeidimą – netinkamų išlaidų finansavimą – pritaikytos priemonės buvo būtinos ir jų susigrąžinimas laikytas proporcinga priemone.
III.
11. Pareiškėjas UAB „Joniškio vandenys“ pateiktame apeliaciniame skunde (III t., b. 1. 169–173) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas teigia, kad ne jis turėjo būti atsakingas už pirkimo procedūrų (dumblo aikštelės rekonstrukcijai) atlikimą. Jis remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintomis Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėmis (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir 2009 m. kovo 4 d. sutartimi Nr. 2009/GPG/06(7.50)A7-35 (toliau – ir GPG sutartis), sudaryta tarp Agentūros ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos, ir nurodo, jog funkcija vykdyti viešuosius pirkimus yra priskirta Joniškio rajono savivaldybės administracijai, o Agentūra yra atsakinga už viešųjų pirkimų vykdymo priežiūrą. Pažymi, kad Agentūra 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. APVA-4092 neprieštaravo dumblo aikštelių uždengimui panaudojant užsakovo rezervo lėšas ir nenurodė, kad reikia atlikti pirkimo procedūras, todėl pareiškėjas nemano pažeidęs kokius nors teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, pagal nupirktų dumblo aikštelių uždengimo darbų vertę šalių teisiniai santykiai pateko į supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo VPĮ 18 straipsnio 8 dalies pažeidimą. Be to, nurodo, kad įrengti stogus virš dumblo laikymo aukštelių reikalavo imperatyvios statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas nurodo, kad galimybė keisti rangos sutarties sąlygas buvo numatyta Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13 punkto 13.1 papunktyje, kurio sąlygos nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Agentūra savo veiksmais: 2009 m. rugpjūčio 21 d. pritarimu, parašais ant sąskaitų, tarpinio mokėjimo pažymų, rangovo sąskaitos už atliktus darbus patikros lapuose, paramos lėšų pervedimu sudarė pagrindą pareiškėjui pagrįstai tikėtis, jog visos išlaidos pagrįstai ir teisėtai gali būti apmokamos ES paramos bei bendrojo finansavimo lėšomis.
13. Rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pareiškėjas pateikė po administracinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi, pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas praleidus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatytą ketverių metų senaties terminą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1425-858/2015 pateiktais išaiškinimais. Teigė, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo pažeidimo padarymo – rangos sutarties 2009 m. spalio 13 d. pakeitimo Nr. 3 pasirašymo, ir pasibaigė 2013 m. spalio 13 d. Programa, pagal kurią finansuojamas pirkimas, Europos Komisijos sprendimu užbaigta 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas apie pažeidimą buvo informuotas 2014 m. vasario 7 d. pranešimu, ginčijamas įsakymas priimtas 2014 m. vasario 11 d. – t. y. jau suėjus nustatytam patraukimo atsakomybėn ketverių metų senaties terminui ir iki šios datos pasibaigus programai. Be to, atsakovas nebuvo kompetentingas priimti ginčijamą įsakymą, nes savo veiksmais prisidėjo prie pažeidimo padarymo, pritarė rangos sutarties pakeitimui nenurodydamas, kad būtina atlikti viešuosius pirkimus.
14. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (III t., b. 1. 181–186).
15. Atsakovas, remdamasis LAT išaiškinimu (LAT 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011) pažymi, kad net ir tuo atveju, kai sutartyje numatyta papildomų darbų įsigijimo galimybė, tai neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos tinkamai atlikti pirkimo procedūras, kadangi papildomi darbai reiškia papildomą sutarties objektą, dėl kurio yra sudaroma nauja sutartis. Pažymi, kad remiantis GPG sutartimi Agentūra viešuosiuose pirkimuose dalyvauja tik stebėtojo teisėmis, o sprendimas, ar papildomus darbus įsigyti organizuojant viešąjį pirkimą, ar darant sutarties keitimą, yra priimamas perkančiosios organizacijos bei galutinio paramos gavėjo. Šiuo atveju buvo inicijuotas sutarties keitimas, o atsakomybė už keitimų derinimą ir tvirtinimą buvo paskirta pareiškėjui. Agentūros manymu, pareiškėjo argumentai dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo ir atsakomybės ribų apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymi, kad remiantis Pažeidimų nustatymo taisyklėmis, nepaisant to, kas yra padaręs pažeidimą, ar projekto vykdytojas, ar paramą administruojanti institucija, neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo. Akcentuoja, kad remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Agentūra, įtarusi pažeidimą, bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jos atliktų ankstesnių veiksmų, turi pareigą pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad jos būtų grąžintos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
16. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. T1-30 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ grąžinimo“.
18. Agentūros direktorius 2014 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. T1-30 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-394 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ ir Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.2.2. punktu. Įsakymu nustatyta, kad projekto Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ vykdytojas, vykdydamas sutartį Nr. V/2007/J60 „Joniškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei 18 straipsnio 8 dalį, ir nurodyta, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti 76 706,40 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną.
19. Pareiškėjas apie Agentūroje inicijuotą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliekamo Projekto valstybinio audito ataskaitos (toliau – ir Audito ataskaita) projekte pateikto didelės svarbos pastebėjimo Nr. 8 buvo informuotas 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. APVA-2975, be kita ko rašte nurodyta, kad sutarties Nr. V/2007/J60 papildomų darbų išlaidos patirtos nesilaikant 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 16/2003), 4 straipsnio reikalavimų (t. y. išlaidos nėra pagrįstos teisiškai įpareigojančiais sutartimis arba susitarimais ir / arba dokumentais), yra netinkamos finansuoti. Pareiškėjui buvo išsiųstas Audito ataskaitos projektas, kuriame nurodyta, kad atliekant auditą nustatyta, jog buvo atlikti papildomi darbai, nes prieš pateikdami pasiūlymus rangovai nepakankamai patikrino ir ištyrė statybvietes, jų aplinką, nesurinko būtinos informacijos apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sutarties darbams. Audito ataskaitos projekte nurodytas didelės svarbos pastebėjimas dėl to, kad išlaidos patirtos nesilaikant Statybos darbų bendrųjų sąlygų 4.11 punkte nurodytų sąlygų, nes rangovai keitė priimtą sutarties sumą dėl to, kad nepakankamai įvykdė 4.10 punkte nurodytas prievoles, tarp jų – UAB „Joniškio vandenys“ rangos sutarties V/2007/J60 pakeitimas Nr. 3 dėl darbų, susijusių su stogu dumblo aikštelei; auditorius nurodė, kad „Nesusipažinta su teisės aktų reikalavimais STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, kurių 795.2 punkte numatyta, kad projektuojant nuotekų valymo įrenginius ir sausinto dumblo aikšteles, reikia numatyti stogus virš dumblo laikymo aikštelių. Darbai nėra būtini projekto tikslams pasiekti“. Netinkamos finansuoti išlaidos pagal FIDIC sutarties sąlygų 4.10 punktą – 222 157,09 Lt (t. IV, b. l. 106). Pareiškėjas, atsakydamas į pranešimą dėl pažeidimo, 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. 696 atsakovui nurodė, kad rangos sutarties pakeitimas Nr. 3 buvo sudarytas atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ reikalavimus; dėl lėšų stokos stoginės statyba nebuvo numatyta užsakovo pirminėse konkurso sąlygose, tačiau jos nepastačius objektas nebūtų priduotas statybos užbaigimo komisijai; darbai atlikti iš užsakovo rezervo ir nekeitė bendros Rangos sutarties kainos.
20. Apie atliktą atnaujintą pažeidimo tyrimą dėl Projekto pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. vasario 11d. raštu Nr. APVA-411, prie jo pridėtas 2014 m. vasario 7 d. pranešimas apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu ir 2014 m. vasario 7 d. išvada dėl Projekto rangos sutarties Nr. V/2007/J60 pakeitimo Nr. 3. Agentūros parengtoje 2014 m. vasario 7 d. išvadoje „Dėl projekto Nr. 2006/LT/16C/PE/001 „Ventos – Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ rangos sutarties Nr. V/2007/J60 pakeitimo Nr. 3“ nurodoma, kad rekonstruojant Joniškio nuotekų valymo įrenginius pirkimo dokumentuose ir techniniame projekte numatyta nusausinti dumblą ir jį sandėliuoti, tačiau liko neišspręstas tinkamo nusausinto dumblo sandėliavimo klausimas. Statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ 795.2 punkte numatyta, kad projektuojant sausinto dumblo laikymo aikšteles, reikia numatyti stogus virš šių aikštelių, tačiau rengiant konkurso sąlygų Joniškio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai technines specifikacijas, konsultantas UAB „Panevėžio miestprojektas“ nenumatė, kaip nuotekų valykloje nusausintas dumblas bus saugomas. Dėl tokių praleidimų užsakovo dokumentuose Rangos sutarties 2009 m. spalio 13 d. pakeitimu Nr. 3 buvo nuspręsta atlikti dumblo aikštelės rekonstravimo darbus, įrengiant dengtą stoginę, šių darbų vertė – 767 064 Lt. Išvadoje konstatuota, kad papildomi dabai nebuvo numatyti rangos sutarties Nr. V/2007/J60 pirkimo dokumentuose ir nebuvo būtini pirkti iš to paties rangovo, taigi buvo nesilaikyta VPĮ 7 straipsnyje numatytų procedūrų. Šių darbų įsigijimas rangos sutarties pakeitimu Nr. 3 laikytas sutarties objekto, t. y. esminių sutarties sąlygų keitimu; perkančioji organizacija, pirkdama papildomus darbus, turėjo organizuoti naują pirkimą, o to nepadariusi pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje numatytus draudimus keisti viešojo pirkimo sutartį ir papildomus darbus iš rangovo pirko nesilaikydama VPĮ 7 straipsnio, numatančio pareigą vykdyti atskiras viešojo pirkimo procedūras. Valstybės kontrolės siūloma taikyti finansinė pataisa 25 procentai, atsižvelgus COCOF gairių 07/0037/03-LT 1 priedo 3 punkto atžvilgiu taikomą pastabą, sumažinta iki 10 procentų (76 706,4 Lt).
21. Pareiškėjas, argumentuodamas, kad yra praleistas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatytas ketverių metų senaties terminas atsakomybei už padarytą pažeidimą taikyti, teigė, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo įtariamo pažeidimo padarymo – rangos sutarties 2009 m. spalio 13 d. pakeitimo Nr. 3 pasirašymo, ir jis pasibaigė 2013 m. spalio 13 d. Pareiškėjas apie pažeidimą buvo informuotas 2014 m. vasario 7 d. pranešimu, ginčijamas Įsakymas priimtas 2014 m. vasario 11 d. – t. y. jau suėjus nustatytam patraukimo atsakomybėn senaties terminui.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1425-858/2015 pateikiami Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatyto ketverių metų senaties taikymo išaiškinimai, kurie reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1425-858/2015 pažymėta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, Reglamentu Nr. 2988/95 nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 1 d.). Reglamento Nr. 2988/95 taikymo srityje „pažeidimas“ yra suprantamas kaip bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 2 d.). Administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus (Reglamento Nr. 2988/95 2 str. 1 d.). Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis numato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Reglamento Nr. 2988/95 3 str. 3 d.). Be to, Reglamento Nr. 2988/95 nuostatų taikymą ginčo teisiniams santykiams patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) (žr. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C 436/15, 51 punktą).
23. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas, patikslinant, kad šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „pažeidimas buvo baigtas“ turi būti suprantamas kaip nuoroda į dieną, kai buvo baigtas paskutinis tą patį pakartotinį pažeidimą sudarantis veiksmas (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen, C 52/14, EU:C:2015:381, 66 punktą), neatsižvelgiant į tai, kada nacionalinė administracija sužinojo apie šį pažeidimą (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C 52/14, 32 punktą). Atsižvelgus į ESTT vertinimus galima teigti, kad tokiais atvejais yra svarbus sudarytos neteisėtos sutarties įvykdymo momentas (žr. ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Ministre de l’Intérieur, de l’Outre-mer, des Collectivités territoriales et de l’Immigration prieš Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C-465/10, 59 punktą).
24. Minėta, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimas“ apibrėžtas kaip Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kuriais Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala. Pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama ES teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui. Kai ES teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti ir ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama ES teisė, ir padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams. Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, tikslu. Iš tiesų dies a quo (diena, ligi kurios; galutinis termino momentas) yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama ES teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą (žr. ESTT 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und–export prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C 59/14, 23-26 punktus). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad paskutinis mokėjimas (pagal rangos sutarties Nr. V/2007/J60 2009 m. spalio 13 d. pakeitimą Nr. 3 Nr. A/2005/A06) Projekte buvo atliktas 2010 m. sausio 4 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, senaties termino eiga prasidėjo būtent nuo šios datos, kai buvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams.
25. Vertinant senaties termino pabaigos momentą taip pat reikia įvertinti ir tai, ar egzistavo aplinkybės, nutraukusios prasidėjusį senaties terminą. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą patraukimo atsakomybėn senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Sąvoka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų. Tačiau Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko būtų galima teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Europos Sąjungos finansinius interesus. Nesant Sąjungos teisės normų kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Todėl valstybės narės gali savo nuožiūra suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C 52/14, 29–32 punktus).
26. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar pagal nacionalinę teisę kompetentingos institucijos – Valstybės kontrolės, valstybinio audito ataskaitos projekte buvo konkrečiai įvardijamos operacijos, kurias kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų vėliau įvardijo atsakovas. Audito ataskaitos projekte (žr. sprendimo 19 p.) buvo pakankamai konkrečiai apibrėžta tos pareiškėjo vykdant Projektą patirtos išlaidos, kurios neatitiko Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimų (t. y. išlaidos nėra pagrįstos teisiškai įpareigojančiais sutartimis arba susitarimais ir / arba dokumentais), ir tos pačios išlaidos vėliau priimtu ginčijamu Agentūros Įsakymu buvo nurodytos kaip patirtos už papildomus darbus, kuriems turėjo būti organizuoti naujas pirkimas, o to nepadarius buvo pažeistas VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje numatytas draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, papildomi darbai iš rangovo pirkti nesilaikant VPĮ 7 straipsnio reikalavimų.
27. Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad apie Valstybės kontrolės Audito ataskaitos projekte pateikiamus pastebėjimus dėl pažeidimo pareiškėjas buvo informuotas atsakovo 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. APVA-2975, su Audito ataskaitos projektu buvo susipažinęs. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos projekto pateikimas pareiškėjui nutraukė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto senaties termino eigą. Apelianto argumentai, kad Audito ataskaitos projekte nurodyti pažeidimai buvo nekonkretūs, tik susipažinęs su Agentūros 2014 m. vasario 7 d. išvada dėl Projekto rangos sutarties Nr. V/2007/J60 pakeitimo Nr. 3 sužinojo, kad yra nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, laikytini neturinčiais reikšmės sprendžiant dėl senaties termino skaičiavimo. Agentūros 2014 m. vasario 7 d. išvada buvo dėl tų pačių netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų, kurios buvo nurodytos Audito ataskaitos projekte; to paties padaryto pažeidimo teisinio įvertinimo nurodymas Išvadoje niekaip nekeičia pažeidimą patvirtinančių faktų, apie kuriuos pareiškėjas pakankamai išsamiai buvo informuotas atsakovo 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. APVA-2975 ir susipažinęs su Audito ataskaitos projektu.
28. Atsižvelgus į tai, kad senaties termino eiga, prasidėjusi 2010 m. sausio 4 d. (t. IV, b. l. 67), nutrūko 2013 m. spalio 4 d., o asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn per ketverius metus, darytina išvada, kad 2014 m. vasario 11 d., kuomet buvo priimtas ginčijamas Įsakymas Nr. T1-30, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies įtvirtintas senaties terminas dar nebuvo suėjęs. Nagrinėjamu atveju aspektai, susiję su programos, pagal kurią finansuojamas Projektas, užbaigimu Europos Komisijos sprendimu 2011 m. gruodžio 31 d., kaip nurodo pareiškėjas, nėra aktualūs, todėl atskirai neaptarinėtini.
29. Sanglaudos fondas yra įsteigtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/94, fondas finansiškai prisideda prie projektų ir gali teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 nuostatos (11 str. 4 d., 12 str. 1 d.) numato pagrindines taisykles dėl fondo lėšų panaudojimo – mokėjimai turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimu, tai reiškia, turi būti skirti tik paramos sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti, o valstybės narės turi pareigą reguliariai tikrinti, ar finansuojama veikla tinkamai vykdoma, bei susigrąžinti visas lėšas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.
30. 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94, kuriuo buvo įsteigtas Sanglaudos fondas, įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 2 straipsnyje „Už įgyvendinimą atsakinga įstaiga“ nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1164/94 10 straipsnio 4 dalyje minėta "už įgyvendinimą atsakinga įstaiga" yra valstybės arba privati įstaiga, atsakinga už konkurso dėl projekto organizavimą. Ta įstaiga paskiriama Komisijos sprendimu, kuriuo suteikiama Sanglaudos fondo parama.
31. Europos Bendrijų Komisija 2006 m. liepos 11 d. sprendimu dėl paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos 1 etapo, 1 fazės projektui Lietuvos Respublikoje CCI 2006/LT-16/C/PE/001 numatė, kad projekto įgyvendinimo išlaidos yra tinkamos paramai iš fondo gauti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Parama iš Sanglaudos fondo numatyta 37 251 200 Eur. Už įgyvendinimą atsakinga institucija numatyta Aplinkos projektų valdymo agentūra, už atskirus projektus – Joniškio rajono savivaldybė, su projektų įgyvendinimu susijusi atsakomybė pagal atskirą susitarimą su Agentūra – UAB „Joniškio vandenys“, institucija, atsakinga už projektų grupės koordinavimą ir kontrolę – Agentūra, mokėjimo institucija – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, tarpinė įstaiga arba įstaigos (kita nei mokėjimo institucija), kuriai įgyvendinančioji institucija deklaruoja išlaidas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 3 punkte, apbrėžiančiame vartojamas sąvokas, nustatyta, kad Įgyvendinančioji institucija – institucija, atliekanti šiose taisyklėse numatytas funkcijas. Įgyvendinančiosios institucijos funkcijas aplinkosaugos srityje atlieka Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Įgyvendinančioji institucija, be kita ko, atlieka viešuosius pirkimus ir sudaro sutartis; atlikdama viešuosius pirkimus, derina su tarpine institucija savo parengtus pirkimo dokumentus (11.3 p., 11.4 p.). Galutiniam paramos gavėjui atliekant viešuosius pirkimus, įgyvendinančioji institucija atsakinga už išankstinį galutinių paramos gavėjų parengtų pirkimo dokumentų nagrinėjimą, vertinimą ir derinimą; viešojo pirkimo komisijos sudėties derinimą; dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos darbe stebėtojo teisėmis; viešojo pirkimo komisijos parengtos vertinimo ataskaitos tvirtinimą; sutarčių tarp galutinių paramos gavėjų ir darbų, prekių ar paslaugų teikėjų projektų derinimą (13 p., 13.1–13.5 p.).
33. Sutartimi Nr. 2007/GPG/50/(7.50)A7-438, sudaryta 2007 m. rugpjūčio mėn. 30 d. tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Ventos – Lielupės upės baseino investicinės programos I paketo projektas“ įgyvendinančiajai institucijai – Agentūrai, be kita ko, buvo priskirtos užduotys ir atsakomybė vykdyti viešuosius pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus (3.4.1 1) p.); tikrinti galutinio paramos gavėjo pateiktų pirkimo dokumentų atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams (3.4.2 2) p.); gavus galutinio paramos gavėjo ataskaitas ar kitus dokumentus, susijusius su projekto įgyvendinimo sutarčių vykdymu, per savaitę patvirtinti arba nurodyti trūkumus, kurie privalo būti ištaisyti ir pateikti pastabas (3.4.3 3) p.).
34. Sutartimi Nr. 2009/GPG/06/(7.50)-17-35, sudaryta 2009 m. kovo 4 d. tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Joniškio vandenys“, dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I paketo projektas“ Agentūra delegavo dalį funkcijų ir atsakomybę už jų vykdymą Galutiniam paramos gavėjui (UAB „Joniškio vandenys“) ir Joniškio rajono savivaldybės administracijai. Agentūrai priskirtos užduotys ir atsakomybė viešųjų pirkimų konkursų organizavimo ir sutarčių sudarymo srityje apima: per tris savaites patikrinti perkančiosios organizacijos pateiktų pirkimo dokumentų atitikimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms ir privalomiems įgyvendinančiosios institucijos parengtų pirkimo dokumentų reikalavimams; dalyvauti viešuosiuose pirkimuose stebėtojo teisėmis; per 6 dienas tvirtinti viešojo pirkimo komisijos parengtą vertinimo ataskaitą; per 9 darbo dienas tikrinti ir pritarti sutarčių projektams; per 3 darbo dienas patvirtinti sutartis, pasirašytas tarp perkančiosios organizacijos, užsakovo ir rangovo (paslaugų tiekėjo ar prekių tiekėjo) (sutarties dalis 3.4.1.). Galutiniam paramos gavėjui priskirtos ar deleguotos užduotys ir atsakomybė viešųjų pirkimų konkursų organizavimo ir sutarčių sudarymo srityje apima: parengti atsakymus į konkurso dalyvių paklausimus dėl techninių sprendinių ir išsiųsti perkančiajai organizacijai (per 3 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos); skirti savo atstovus į viešojo pirkimo komisiją, kuri dirba pagal perkančiosios organizacijos patvirtintą reglamentą bei dalyvauja visuose viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose; pasirašyti su konkursų laimėtojais pirkimo sutartis užsakovo vardu (sutarties dalis 3.5.1.). Joniškio rajono savivaldybės administracijai priskirtos ar deleguotos užduotys ir atsakomybė viešųjų pirkimų konkursų organizavime ir sutarčių sudaryme apima viešųjų pirkimų vykdymą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir t. t. (sutarties dalis 3.6.1.).
35. Minėtomis Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Administravimo taisyklių, sutarčių dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant Projektą nuostatomis įgyvendinančiajai institucijai – Agentūrai, pavedamos funkcijos už viešųjų pirkimų organizavimą, savo parengtų pirkimo dokumentų derinimą su tarpine institucija; galutiniam paramos gavėjui atliekant viešuosius pirkimus, įgyvendinančioji institucija atsakinga už išankstinį galutinių paramos gavėjų parengtų pirkimo dokumentų nagrinėjimą, vertinimą ir derinimą; viešojo pirkimo komisijos sudėties derinimą; dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos darbe stebėtojo teisėmis; viešojo pirkimo komisijos parengtos vertinimo ataskaitos tvirtinimą; sutarčių tarp galutinių paramos gavėjų ir darbų, prekių ar paslaugų teikėjų projektų derinimą. Nagrinėjamos bylos kontekste šios Agentūros funkcijos yra reikšmingos sprendžiant dėl jos kompetencijos taikyti pareiškėjui atsakomybę už pažeidimą – rangos sutarties pakeitimo Nr. 3 sudarymą pažeidžiant VPĮ reikalavimus.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtinumą sudaryti rangos sutarties pakeitimą Nr. 3 nulėmė aplinkybė, kad 2007 m. rugsėjo 14 d. paskelbto viešojo pirkimo Nr. 55925 dokumentuose, už kurių parengimą buvo atsakinga Agentūra, nebuvo numatyta įrengti stoginę virš sausinto dumblo saugojimo aikštelių, nors tokie reikalavimai nustatyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ 795.2 punkte. Atsižvelgiant į viešojo pirkimo organizavimo trūkumus, pareiškėjo atsakomybė už įtariamus pažeidimus sudarant rangos sutarties pakeitimą Nr. 3 negali būti vertinami atskirai nuo Agentūros veiksmų organizuojant viešąjį pirkimą Nr. 55925. Be to, sudarant rangos sutarties pakeitimą Nr. 3 Agentūra apie jį buvo informuota, buvo gautas tiek jos (2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. APVA-4092), tiek FIDIC inžinieriaus pritarimas (t. III, b. l. 30). Minėtos aplinkybės (viešojo pirkimo Nr. 55925 pirkimo dokumentų trūkumai, pritarimas rangos sutarties Nr. 3 pakeitimui nerengiant viešojo pirkimo) lemia, kad pati Agentūra taip pat yra atsakinga už nustatytus pažeidimus.
37. Be to, pagal 2002 m. liepos 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimų tvarkos ir 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas tinkamumo, nuostatas, įgyvendinančioji institucija (Agentūra) atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu, kartu tikrina projektus jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos patikrinimus, imasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, informuoja tarpinę instituciją apie tikrinimo rezultatus; teikia visą būtiną pagalbą Europos Komisijos įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems projektų patikrinimą vietose (Administravimo taisyklių 10.12 p.); rengia, tvirtina ir teikia mokėjimo, tarpinei ir vadovaujančiajai institucijoms projektų, kuriems skirta Sanglaudos fondo lėšų, įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo galutines ataskaitas (Administravimo taisyklių 10.15 p.). Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-288 patvirtintų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių 5 punktą, už mokėjimo prašymų, visų išlaidas patvirtinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą bei išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, t. y. Agentūra. Todėl Agentūra, kaip įgyvendinanti institucija, turėjo pareigą užtikrinti, jog Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos.
38. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 11.16 punktu, įgyvendinančioji institucija, įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi informacijos apie juos, Pažeidimų nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai; tarpinės institucijos įgaliojimu Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą (11.17 p.). Tarpinė institucija, įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, apie tai praneša įgyvendinančiajai institucijai, o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su įgyvendinančiosios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, Pažeidimų nustatymo taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato) (8.3 p.); Lėšų grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, ir (arba) įgalioja įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą (8.4 p.).
39. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad įtariamas pažeidimas yra susijęs su pačios Agentūros atliktais viešaisiais pirkimais (tiek rengiant viešojo pirkimo Nr. 55925 pirkimo dokumentus, tiek pritariant rangos sutarties Nr. 3 pakeitimui nerengiant viešojo pirkimo), pati įgyvendinančioji institucija nebuvo kompetentinga atlikti pažeidimo tyrimo ir priimti dėl to sprendimo – įtarus pažeidimą, kuris yra susijęs su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais teisės aktų nuostatų pažeidimais, tarpinė institucija atlieka ne tik pažeidimo tyrimą, bet ir priima sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą. Tokiu atveju negalimas įgyvendinančiosios institucijos įgaliojimas atlikti pažeidimo tyrimą ir priimti sprendimą, nes tai reikštų įgaliojamą priimti sprendimą dėl savo pačios padarytų pažeidimų, kas prieštarautų konstituciniam gero administravimo (atsakingo valdymo) principui ir Administravimo taisyklių tikslams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4814-520/2018).
40. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalėjo atlikti aplinkybių byloje tyrimą ir viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti ginčijamą administracinį aktą aspektu. Neatlikus tokio vertinimo, padarytas esminis proceso normų pažeidimas, nulėmęs neteisėto ir naikintino sprendimo priėmimą, nes negali būti paliekamas galioti administracinis aktas, jei jis priimtas nekompetentingo subjekto. Atsižvelgdama į sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują, kuriuo panaikina Agentūros 2014 m. vasario 11 d. įsakymą Nr.T1-30, kuris neteisėtas, nes atsakovas jį priėmė neatsižvelgdamas į Administravimo Taisyklių 8.3, 8.4, 11.16 punktuose apibrėžtas jo įgalinimų ribas, pažeidžiant konstitucinį gero administravimo (atsakingo valdymo) principą. Nustačiusi, kad Agentūra nebuvo kompetentinga priimti Įsakymą dėl įtariamo pažeidimo, teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo argumentų dėl paties pažeidimo esmės, ir nevertina faktinių ir teisinių aplinkybių, pagrindžiančių ar paneigiančių pažeidimo padarymo faktą, nes aptariamu atveju tai negalėtų turėti įtakos ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
41. Tenkindama apeliacinį skundą ir priimdama naują sprendimą, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.
42. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 973,57 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kartu pateikė 2014 m. liepos 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. BV1-58/14, kurioje už apeliacinio skundo parengimą nurodyta mokėti suma – 1750 Lt (506,84 Eur), 2019 m. kovo 13 d. sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. LV1037, kurioje už 2018 m. gruodžio 7 d. rašytinių paaiškinimų parengimą nurodyta mokėti suma – 272,25 Eur, 2019 m. kovo 13 d. sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. BV1-20/19, kurioje už prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdyje nurodyta mokėti suma – 180 Eur, ir mokėjimo nurodymus (2014 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 925, 2019 m. kovo 13 d. Nr. 232, Nr. 225) patvirtinančius, kad pareiškėjas šias sumas (viso – 959,09 Eur) sumokėjo. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad pareiškėjas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 50 Lt (14,48 Eur) žyminio mokesčio.
43. Apeliacinis skundas buvo parengtas ir pateiktas teismui 2014 m. III ketvirtį, todėl vadovaujantis tuo metu (iki 2015 m. kovo 20 d.) galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.9 punktais rekomenduojamas priteistinas užmokesčio už apeliacinio skundo parengimo paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 3, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Apeliacinio skundo parengimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudarė 1000 Lt, taigi Rekomendacijose nustatyta maksimali už apeliacinio skundo parengimą suma sudaro 3000 Lt (868,86 Eur).
44. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
45. 2018 m. gruodžio 7 d. rašytiniai paaiškinimai buvo parengti 2018 m. IV ketvirtį, todėl už šias teisines paslaugas priteistinų atstovavimo išlaidų maksimalus dydis apskaičiuotinas pagal 2018 m. II ketvirtį buvusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, pareiškėjui už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 370,68 Eur (926,70 Eur x 0,4).
46. Likusios teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas apeliantas prašo atlyginti, buvo suteiktos 2019 m. I ketvirtį, jam priteistinų atstovavimo išlaidų maksimalūs dydžiai apskaičiuotini pagal 2018 m. III ketvirtį buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 374,28 Eur (935,70 Eur x 0,4). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 93,57 Eur (935,70 x 0,1 x 1 val.).
47. Pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija aptartų Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatė pagrindo jam priteisti mažesnį nei prašomas bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina jo prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodyta suma – 959,09 Eur už bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu suteiktas teisines paslaugas ir 14,48 Eur (50 Lt) sumokėto žyminio mokesčio, viso – 973,57 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ skundą patenkinti, panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. T1-30 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ grąžinimo“.
Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio vandenys“ priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 973,57 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Spendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė