Civilinė byla Nr. e3K-3-190-1075/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24821-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.5.2.9; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.4.11

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. P. ir I. P. bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. P. ir I. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbera Invest“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė „Milvinta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statinių savininkų atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis) ir jų įrodinėjimą, daugiabučio gyvenamojo namo balkono, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įrodinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės 10 239,11 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą; 2) įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – pašalinti priežastis, dėl kurių iš atsakovės negyvenamosios poilsio patalpos yra užliejamas ieškovų butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 37); 3) už sprendimo nevykdymą atsakovei skirti po 30 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pusę jos skirti ieškovams.

3.       Ieškovai nurodė, kad butas Nr. 37 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams. Virš jo, t. y. (duomenys neskelbtini), yra įrengta negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa (toliau – poilsio patalpa arba butas Nr. 43), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nuo 2020 m. vasaros iki dabar ieškovų butas Nr. 37 yra nuolat užliejamas vandeniu iš virš jų esančios poilsio patalpos, kuri priklauso atsakovei. 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovų butas Nr. 37 buvo užlietas ketvirtą kartą. Šį kartą buvo apgadintos visų trijų kambarių lubos ir grindys. Ieškovai nurodo, kad apliejus buvo pažeista dažytų lubų ir sienų apdaila, grindų danga ir kt. Bendra ieškovų patirta žala – 10 239,11 Eur (9430,11 Eur lokalinėje sąmatoje nurodyta suma plius 809 Eur čiužinys). Siekiant išvengti didesnės žalos, nuostolių atsiradimo, tolimesnių ginčų, ieškovų nuomone, tikslinga įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. pašalinti priežastį, dėl kurios iš atsakovės buto vanduo išteka į jų butą Nr. 37.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovų po 3940 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, trečiajam asmeniui UAB „Milvinta“ – po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – po 22,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsakomybės už ieškovams kilusią žalą dėl buto Nr. 37 apliejimo vandeniu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad butas Nr. 37 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams. Virš buto Nr. 37 yra įrengta poilsio patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovai teigė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. jų butas Nr. 37 buvo užlietas ketvirtą kartą iš atsakovei priklausančios poilsio patalpos.

6.       Iš į bylą pateiktos 2020 m. lapkričio 25 d. pažymos teismas nustatė, jog UAB „Infranet“ 2020 m. lapkričio 13 d. draudiko iniciatyva atliko buto Nr. 43 apžiūrą, kad nustatytų 2020 m. antroje pusėje įvykusio ieškovams priklausančio buto Nr. 37 užliejimo priežastį. Minėtoje pažymoje padaryta išvada apie ilgalaikės kapiliarinės drėgmės prasiskverbimą į perdangų sluoksnį dėl nesandarios dušo kabinos trapo ir vamzdyno movos. Teismas, vertindamas šioje pažymoje nurodytus duomenis, atkreipė dėmesį į tai, kad ši pažyma buvo surašyta „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje žalų tyrimo vyriausiojo eksperto, kuris atsakovei priklausančios poilsio patalpos apžiūroje nedalyvavo. Teismas vertino, kad užliejimo židinį nustatė ir 2020 m. lapkričio 25 d. pažymą surašė asmenys, neatestuoti atlikti šių funkcijų, neturintys eksperto kvalifikacijos, todėl minima pažyma negali būti laikoma patikimu įrodymu, patvirtinančiu ieškovams priklausančio buto Nr. 37 užliejimo židinį. Be to, teismas pažymėjo, kad minėta pažyma surašyta beveik prieš metus iki ieškovų nurodyto buto Nr. 37 ketvirto užliejimo, kuris įvyko 2021 m. rugsėjo mėn. Ieškovai būtent šiuo ir tolimesniu buto Nr. 37 užliejimu grindžia žalos padarymo faktą. Teismo vertinimu, minėta pažyma negali patvirtinti fakto, kad 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovams priklausantis butas Nr. 37 buvo užlietas iš atsakovei priklausančios poilsio patalpos dėl nesandaraus dušo kabinos trapo ar vamzdyno movos.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl galimo kito ieškovams priklausančio buto Nr. 37 užliejimo židinio – nesandaraus balkono, pažymėjo, kad teismo ekspertas Ekspertizės akte, pateikdamas išvadą, jog buto Nr. 37 užliejimo priežastys yra nesandarūs buto Nr. 43 balkonai, per kuriuos lietaus, tirpstančio sniego vanduo patenka į konstrukcijas ir išbėga per buto Nr. 37 lubas, nenurodė, kokios konkrečiai priežastys nulėmė balkonų nesandarumą. Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. kovo 17 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2023/03/17-1 (toliau – ir Ekspertinio tyrimo aktas) ir dokumentus, patvirtinančius teismo eksperto E. L. kvalifikaciją. Ekspertinio tyrimo akte konstatuota, kad atmosferos kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į patalpas nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija. Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ nurodė, kad UAB „Agrautoma“, 2023 m. vasario 15 d. išardžiusi poilsio patalpos – balkono plyteles, nustatė, kad vanduo iš balkono pratekėjo dėl netinkamos balkono plytelių priežiūros, o tai atitinka Ekspertizės akte padarytas išvadas, tačiau teismas su tokia trečiojo asmens UAB „Milvinta“ nuomone nesutiko. Teismo vertinimu, Ekspertizės akte nustatyta aplinkybė, jog balkonų plytelių dangoje siūlės tarp plytelių buvo dalinai ištrupėjusios, nepatvirtina teiginio, jog būtent ištrupėjusios plytelių siūlės lėmė balkonų nesandarumą. Tokių duomenų Ekspertizės akte nėra. Ekspertinio tyrimo akte pateikta išvada akivaizdžiai patvirtina, kad, esant tinkamam balkono pagrindo nuolydžiui ir tinkamai įrengtai hidroizoliacijai toje vietoje, kur yra perdangos (kartu ir balkono) plokštės ir namo išorinės sienos sankirta, vanduo į namo konstrukcijas nepatektų. Atsižvelgdamas į tai, teismas UAB „Agrautoma“ 2023 m. vasario 15 d. pažyma nesivadovavo.

8.       Teismas padarė išvadą, kad atmosferos kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija.

9.       Teismas pažymėjo ir tai, kad minėto daugiabučio namo balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Teismas nusprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už vandens pratekėjimą į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki šiol ir nėra atsakinga už ieškovams buto Nr. 37 užliejimu padarytą žalą, nes nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė. Dėl tos pačios priežasties teismas nurodė negalintis įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – pašalinti vandens pratekėjimo į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 priežastis. Teismas atmetė ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui ir pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovams buvo siūloma pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu, tačiau ieškovų atstovai nesutiko pakeisti atsakovės.

10.       Atmetęs ieškinį, teismas atsakovei iš ieškovų priteisė po 3940 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o trečiajam asmeniui – po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – po 22,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

11.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų L. P., I. P. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ apeliacinius skundus, 2024 m. kovo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą ir priteisė atsakovei iš ieškovų po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir atsakovei iš trečiojo asmens UAB „Milvinta“ – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Kolegija nusprendė, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškiai motyvuotas: teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su šiais kolegija iš esmės sutiko. Tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis jiems nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

13.       Kolegija pažymėjo, jog ieškovai, siekdami, kad atsakovei būtų taikoma civilinė atsakomybė, turėjo, be kita ko, įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju tam, kad būtų konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovams, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, pakako pateikti įrodymus, kad jų butas Nr. 37 buvo užlietas iš viršuje esančios atsakovės poilsio patalpos. Tačiau kolegija pažymėjo ir tai, kad atsakovė, nagrinėjant šią bylą, turėjo teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius žalą padariusio įvykio priežastį. Šiuo atveju įvykio priežastis galėjo (gali) būti susijusi tiek su atsakovei priklausančios poilsio patalpos trūkumais, tiek su bendrojo naudojimo objektų trūkumais. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino į bylą pateiktus byloje dalyvaujančių asmenų įrodymus, nustatinėjo aplinkybes, leidžiančias atsakyti į klausimą, ar ieškovų butui Nr. 37 žala buvo padaryta dėl atsakovei priklausančios poilsio patalpos trūkumų, ar vis dėlto žala buvo padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas.

14.       Kolegija sutiko su ieškovais, kad nagrinėjamu atveju jie įrodė, jog jų butas Nr. 37 buvo užlietas iš aukščiau esančios poilsio patalpos, kuri priklauso atsakovei. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaip minėta anksčiau, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad vanduo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki šiol prateka dėl konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtų balkonų konstrukcijų, kurios priskiriamos namo bendrojo naudojimo objektams. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovų butui Nr. 37 padarytą žalą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės sutiko, jas laikė pagrįstomis.

15.       Kolegija nustatė, kad 2022 m. gruodžio 8 d. teismo ekspertas surašė Ekspertizės aktą ir pateikė jį pirmosios instancijos teismui, tačiau šiame akte nurodyta tik tai, kad ieškovų buto Nr. 37 užliejimo priežastis yra nesandarūs buto Nr. 43 balkonai, ir nenurodyta, kokios konkrečios priežastys nulėmė balkonų nesandarumą. 2023 m. kovo 24 d. atsakovė pateikė 2023 m. kovo 17 d. Ekspertinio tyrimo aktą, kuriame, atsakant į klausimą, kokios priežastys nulėmė balkonų nesandarumą, nurodyta, kad tiek nagrinėjant statybos darbų žurnalo informaciją, tiek ir objekto apžiūros metu buvo nustatyta, jog balkonų konstrukcijos darbai buvo vykdomi nukrypstant nuo technologinių reikalavimų. Ekspertinio tyrimo akte pažymėta, kad galima konstatuoti, jog atmosferos kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, vėliau ir į patalpas nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija. Taigi, minėtas rašytinis įrodymas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovams žala buvo padaryta dėl atsakovės poilsio patalpoje nekokybiškai įrengtų balkonų konstrukcijų.

16.       Kolegija nurodė ir tai, kad trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo teiginius, kad balkono konstrukcijos buvo įrengtos tinkamai, kad hidroizoliacija balkonuose buvo įrengta nenukrypstant nuo reikalavimų ir kt.

17.       Kolegijos vertinimu, trečiojo asmens UAB „Milvinta“ 2023 m. vasario 17 d. pateikta UAB „Agrautoma“ pažyma nepaneigė Ekspertinio tyrimo akte nurodytos įvykio, kurio metu buvo aplietas ieškovų butas, priežasties. Pažymėtina, kad Ekspertinio tyrimo aktas yra surašytas E. L., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Taigi, teisėjų kolegijai abejonių nekėlė Eskpertinio tyrimo aktą surašiusio asmens kvalifikacija. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Milvinta“ pateikta UAB „Agrautoma“ pažyma yra pasirašyta minėtos įmonės direktoriaus. Byloje nėra duomenų apie asmens, kuris surašo pažymą, turimas specialias žinias. Be to, Ekspertinio tyrimo akte yra nurodyta, kokie dokumentai buvo analizuojami ir vertinami, kokiais teisės aktais buvo vadovautasi, padarant atitinkamas išvadas, taip pat nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ir pats objektas, o apžiūros metu atlikta fotofiksacija, reikiami matavimai. Ekspertinio tyrimo metu buvo vertinta ne tik tai, ar buvo balkonuose įrengta hidroizoliacija, bet ir tai, ar ji buvo įrengta tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir kt. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Milvinta“ pateiktoje UAB „Agrautoma“ pažymoje tik nurodyta, jog pašalinus plyteles ir klijų sluoksnį buvo nustatyta, kad balkono perimetras buvo užsandarintas, naudojant hidroizoliacinę juostą. Tačiau iš minėtos pažymos negalima daryti išvados, kad hidroizoliacija buvo įrengta tinkamai, nes joje nenurodyta, kad ši aplinkybė būtų buvusi vertinta. Be to, minėtoje pažymoje nėra nurodyta, kad buvo vertintas įrengtų balkonų nuolydis. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad minėtoje pažymoje nenurodytas nė vienas teisės aktas, dokumentas ar kita informacija, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad vanduo, kuris pateko po ištrupėjusiomis balkono plytelių siūlėmis, pažeidė (ar galėjo pažeisti) hidroizoliacijos sluoksnį. Tuo tarpu Ekspertinio tyrimo akte, atsakant į trečią klausimą, aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta, kokių nustatytų veiksnių visumos pagrindu buvo padaryta atitinkama išvada. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai, darydamas išvadą apie vandens pratekėjimo į ieškovų butą Nr. 37 priežastį, nesivadovavo UAB „Agrautoma“ pažyma.

18.       Kolegija taip pat nurodė, kad teisės aktai detaliai nereglamentuoja elementų priskyrimo ar nepriskyrimo pagrindinėms konstrukcijoms ir kartu – bendrojo naudojimo objektams, todėl sprendimą dėl šių elementų priskyrimo ar nepriskyrimo bendrojo naudojimo objektams gali priimti savininkai pagal Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymo nuostatas, ir tai turėtų atsispindėti objektų apraše, o į bylą šiuo atveju nepateikta duomenų, jog daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas. Minėta aplinkybė patvirtina, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams.

19.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pakako išanalizuoti ir nustatyti, kam, pagal galiojančius teisės aktus ir į bylą pateiktus duomenis, nuosavybės teise priklauso balkonų laikančiosios konstrukcijos, o ne patys balkonai. Taigi, šiuo atveju visiškai nėra svarbu, ar balkonas yra antraeilis daiktas, t. y. buto priklausinys. Nes, kaip minėta anksčiau, nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimo priežastis į ieškovų butą Nr. 37 yra konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtos balkonų konstrukcijos.

20.       Kolegija neturėjo pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiukšlių nepašalinimas ar plytelių tarpų nesutvarkymas nulėmė ieškovų turtui padarytą žalą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi, jog vanduo patenka į ieškovų butą Nr. 37 per nesandarius balkonus. Be to, byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad susikaupusios šiukšlės ir (ar) ištrupėjusios plytelių siūlės galėjo padaryti įtaką balkonų konstrukcijos hidroizoliacijos pažeidimams ar kitiems balkonų konstrukcijų trūkumams, nurodytiems Ekspertinio tyrimo akte. Priešingai, kaip minėta anksčiau, Ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad balkonuose hidroizoliacija nebuvo tinkamai įrengta.

21.       Kolegija konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už vandens pratekėjimą į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki šiol pro nesandarius balkonus, nes nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimo priežastys yra konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtos balkonų konstrukcijos, kurios yra namo bendrojo naudojimo objektai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinio, pareikšto atsakovei, netenkino. Atsižvelgdama į tai, kolegija nusprendė, kad taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti trečiojo asmens UAB „Milvinta“ apeliacinio skundo ir pašalinti iš ginčijamo sprendimo trečiojo asmens nurodytus motyvus (pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22.       Kasaciniu skundu ieškovai L. P. ir I. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovams patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas, konkrečiai CK 6.245–6.249, 6.263 ir 6.266 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias užlieto buto savininko teisę reikalauti žalos atlyginimo, taip pat nepagrįstai perkėlė ieškovams (užlieto buto Nr. 37 savininkams) pareigą įrodyti, dėl kokios priežasties vanduo tekėjo iš atsakovės buto Nr. 43.

22.2.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 179, 185 ir 263 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, sprendimo pagrįstumą ir teisingumą (teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis), nes neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovams buto Nr. 37 užliejimu padarytą žalą. Ieškovų teigimu, bylos medžiaga patvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimą – atsakovė dėl savo akivaizdaus abejingumo, pasyvumo, nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, net trejus metus nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų savo pasyvumu daromą žalą ieškovų butui, taigi ieškovams priklausantis butas Nr. 37 buvo užlietas net keturis kartus, taip ieškovams priklausančiam butui padarant žalą. Ekspertizės akte nurodyta, kad vanduo iš atsakovės atvirų balkonų pirmiausia patenka į atsakovės patalpos vidinę dalį (tą byloja nuotraukose užfiksuotos nuo vandens išsikraipiusios parketlentės, grindjuostės, įsiveisęs pelėsis) ir iš jos teka į ieškovų butą Nr. 37. Taigi, net ir matydama akivaizdžius vandens skverbimosi požymius bei gendantį savo turtą (Ekspertinio tyrimo akte esančiose fotonuotraukose matyti, kad nuo drėgmės yra susiformavusių pažaidų patalpose, pvz., 9, 11 pav., p. 15, 16), atsakovė net trejus metus nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų daromą žalą ieškovų butui. Šią aplinkybę patvirtina ieškovų pateikti duomenys, kurių teismai taip pat nepagrįstai nevertino, apie susirašinėjimą su atsakovės atstovu V. M., iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovė nurodė, jog balkonas nėra užliejimo priežastis, o kitame savo po metų siųstame pranešime, t. y. 2021 m. rugsėjo 24 d., atsakovė pati pripažino savo kaltę dėl užliejimo, atsiprašė ieškovų ir nurodė, kad žino pratekėjimo priežastį, ją pašalins.

22.3.                      Ieškovai įsitikinę, kad jie neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties vanduo teka iš atsakovės buto, o privalo įrodyti tik tą aplinkybę, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovai šią aplinkybę įrodė. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovai įrodė aplinkybes, kurioms grindė savo reikalavimą. Tačiau bylą nagrinėję teismai tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų žalos padarymo aplinkybių, nedavė nurodymo pateikti papildomų įrodymų dėl tų žalos padarymo aplinkybių, kurias vėliau vertino, be kita ko, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose. Šie pažeidimai neabejotinai turėjo įtakos teismams priimant neteisėtus sprendimus.

22.4.                      Iš 2022 m. gruodžio 8 d. Ekspertizės akto matyti, kad užliejimo priežastys yra viršutinėse patalpose esantys nesandarūs balkonai. Per nesandarius balkonus lietaus, tirpstančio sniego vanduo patenka į konstrukcijas ir išbėga ieškovų bute per lubas. Priešingai nei nustatė bylą nagrinėję teismai, kad balkonai yra namo bendroji dalinė nuosavybė, atsakovės patalpų balkonai yra atsakovės nuosavybė, tai matyti iš atsakovės pateiktos kadastro ir registro bylos (duomenys neskelbtini). Ieškovai neturi galimybės patekti į atsakovės balkonus ir juos prižiūrėti. Teismai nevertino to, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, turintis nuosavybės teisę į butą, įgyja nuosavybės teisę ir į balkoną, balkonas yra skirtas tarnauti konkrečiam butui ir pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu – butu, yra laikytinas antraeiliu daiktu buto priklausiniu.

22.5.                      Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos griežtosios civilinės atsakomybės bylose, kai asmuo atsako už savo neveikimu padarytą žalą nepaisant jo kaltės, taikymo bei žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas ne vienoje iš savo nutarčių yra konstatavęs, kad atsakovui neįrodžius, jog vandens prasiskverbimo židinys buvo ne jo bute, o bendrojo naudojimo objekte, jam taikoma atsakomybė be kaltės, nurodant, kad atsakomybė be kaltės taikoma viršutinių patalpų savininkui, nes buto užliejimo židinys yra jam priklausančiame bute, o savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą.

22.6.                      Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nevertino ir to, kad šios bylos ginčo dalykas nėra ir nebuvo nustatyti priežastis, ar atsakovės balkonas yra įrengtas tinkamai, kas už tai yra atsakingas, kas turėjo atlikti šio balkono einamąjį remontą. Ieškovai viso proceso metu įrodinėjo tik tai, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovų butui Nr. 37 padarytą žalą, kurią ji ir privalo atlyginti bei pašalinti užliejimo priežastis, kurios nebuvo pašalintos iki šiol, t. y. užliejus ieškovams priklausantį butą ketvirtą kartą. Kai atsakovei po atliktos ekspertizės jau buvo tiksliai žinomos buto užliejimo priežastys, net tuomet nebuvo nedelsiant imtasi veiksmų toms priežastims likviduoti ar bent jau laikinai sustabdyti.

22.7.                      Be kita ko, nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nepagrįstai akcentavo tik tai, kad ieškovai ieškinį neva pareiškė netinkamam atsakovui, nepagrįstai, ieškovų teigimu,  neįvertinus to, kad tokiu atveju atsakovė, atlyginusi kito asmens padarytą žalą, į padariusį žalą asmenį turi tokio dydžio regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

23.       Atsakovė UAB „Gerbera Invest“ atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir priteisti iš ieškovų visų bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame procese apmokėti atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                      Ieškovų kasacinio skundo motyvai, argumentai ir teisinis argumentavimas buvo teikiami ieškovų 2023 m. lapkričio 10 d. apeliaciniame skunde, taigi kasacinio skundo turinys yra beveik tapatus apeliaciniam skundui, kurį Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartyje išnagrinėjo ir aptarė.

23.2.                      Bylą nagrinėję teismai visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ne visais atvejais pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) atsako už padarytą žalą, nes kiekvienu atveju būtina nustatyti tokio asmens neteisėtus veiksmus (neveikimą).

23.3.                      Sutiktina, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, tačiau šioje konkrečioje byloje nenustatyta, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) yra turto netinkamo valdymo arba naudojimo požymių. Atvirkščiai, bylos duomenimis, teismai aiškiai nustatė, kad jau patį pirmą kartą gavusi informaciją apie ieškovų buto užliejimą atsakovė veikė rūpestingai, sąžiningai ir protingai, nes aktyviai rūpinosi nustatyti užliejimo priežastį, išaiškėjus šiai priežasčiai, nedelsdama pasirūpino ją pašalinti.

23.4.                      Pasisakant dėl atsakovės nerūpestingumo ir neveikimo, pažymėtina, kad būtent atsakovė savo iniciatyva, turėdama tikslą papildyti 2022 m. gruodžio 8 d. teismo ekspertizės išvadas ir paneigti trečiojo asmens ir ieškovų poziciją, 2023 m. kovo 14 d. kreipėsi į UAB „Statybos procesų valdymas“ dėl ekspertinio tyrimo užsakymo ir buvo atliktas minėtas ekspertinis tyrimas bei 2023 m. kovo 17 d. pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2023/03/17-1, jo išvadose nurodyta, kad atmosferos kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į patalpas nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija.

23.5.                      Sutiktina, kad ieškovai neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, o šioje byloje nėra nustatyti ir įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas. Priešingai – atsakovė įrodė ir tai nustatė teismai, kad ji buvo pakankamai rūpestinga, sąžininga ir atidi, nuolat stengėsi bendradarbiauti, rūpinosi nustatyti pratekėjimo šaltinį, vykdė visas sąžiningo valdytojo pareigas.

24.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo iš dalies tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovų ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovams iš atsakovės 2053,87 Eur žalos atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovai įrodė, kad jų buto Nr. 37 užpylimo priežastis yra viršuje esantis atsakovės butas Nr. 43 su balkonais, o ne kiti šaltiniai, atsakovė yra atsakinga už savo buto Nr. 43 balkonų priežiūrą, siūlių sandarinimą, nes atsakovės, kaip buto savininkės, pareiga yra prižiūrėti savo turtą ir apsaugoti kaimynus nuo galimos žalos naudojantis savo turtu.

24.2.                      Ieškovų prašoma priteisti žalos atlyginimo suma yra per didelė. Ekspertizės akte nurodyta, kad, skaičiuojant programine įranga, defektų šalinimo kaina yra 2053,87 Eur, ir pridėta buto Nr. 37 remonto darbų sąmata, todėl tokio dydžio buto remonto išlaidų atlyginimas ir priteistinas ieškovams iš atsakovės.

25.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ prašo pašalinti iš Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimo turinio motyvus, kad: atmosferinių kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į ieškovams priklausantį Butą nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija (sprendimo 16 lapas, 2 pastraipos dalis); tai yra, konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtas balkonų konstrukcijas, ir nėra atsakinga už ieškovams Buto užliejimu padarytą žalą, nes nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė (sprendimo 17 lapas, 2 pastraipos dalis), ir Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties išvadą, kad: atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono konstrukcija įrengta nekokybiškai ir konstruktyviai neteisingai, kas lėmė vandens pratekėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki į ieškovų butą Nr. 37. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovės trečiojo asmens UAB „Milvinta“ naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 1210 Eur už kasacinio skundo parengimą atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Bylą nagrinėję teismai tiek pažeidė CPK 176, 185 ir 218 straipsnių nuostatas, tiek nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl įrodymų ir įrodymų vertinimo. Teismai, padarydami išvadas, kad atsakovės balkone nebuvo įrengta hidroizoliacija ar įrengtas netinkamas nuolydis, išskirtinai vadovavosi atsakovės užsakymu vienašališkai parengta E. L. išvada. UAB „Milvinta“ nuomone, vertinant vienos šalies pateiktą rašytinį įrodymą, yra reikalinga jį vertinti logiškumo, protingumo ir nuoseklumo aspektu. Teismo atliktas E. L. akto vertinimas neatitinka CPK 176, 185 ir 218 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, nes teismas turi vertinti įrodymų visetą. Be kita ko, eksperto išvada, remiantis CPK 218 straipsniu, neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Taigi, teismai nepagrįstai vadovavosi vienu atsietu ir suinteresuotos šalies pateiktu dokumentu, kuris stokoja logikos ir kurio išvados paneigia kitų byloje esančių įrodymų visumą. Negana to, atsakovės pateiktas Ekspertinis tyrimo aktas yra nepatikimas ir neobjektyvus dokumentas. Šio dokumento objektyvumo stoką patvirtina ir tai, kad už šį tyrimą atsakovė sumokėjo 2500 Eur – už tokią sumą buvo galima prašyti teismo skirti papildomą teismo ekspertizę. Be to, apie atliekamą tyrimo vykdymą atsakovė ir ekspertas neinformavo nei ieškovų, nei trečiojo asmens UAB „Milvinta“, taip buvo nesudarytos galimybės stebėti balkonų apžiūrą, vertinti, kokių duomenų pagrindu pateikiamos išvados, nebuvo sudarytos galimybės užduoti klausimų tyrimą atlikusiam ekspertui.

25.2.                      Teismo nutartimi paskirtos 2022 m. gruodžio 8 d. teismo Ekspertizės akte nėra pateikta išvada, kokios konkrečiai priežastys lėmė atsakovės buto Nr. 43 balkonų nesandarumą. Šis specialių žinių reikalaujantis klausimas nebuvo užduotas teismo ekspertui nei vykdant ekspertizę, nei gavus teismo ekspertizės aktą kaip papildomas klausimas, taip pat dėl šių priežasčių aiškinimosi teismo ekspertas nebuvo apklaustas teismo posėdyje, šioms aplinkybėms tirti teismas nepaskyrė papildomos teismo ekspertizės. Šios teismo išvados prieštarauja rašytinei medžiagai, dėl to turi būti pašalintos iš ginčijamo sprendimo ir nutarties turinio. Negana to, UAB „Milvinta“ kaip rangovės atlikti darbai buvo priimti, buvo atlikta statinio statybos techninė priežiūra, atlikta statinio ekspertizė iki leidimo jį eksploatuoti išdavimo, tačiau nė vienoje statybos proceso ir statinio perdavimo stadijoje nebuvo nustatyti defektai – balkonų konstrukcijų netinkamas ar nekokybiškas sumontavimas, kaip tai nurodyta ginčijamuose procesiniuose sprendimuose. Tokiu atveju teismas, padarydamas išvadas, kad vanduo prasiskverbia per atsakovės buto nesandarius balkonus dėl nekokybiškai atliktų balkono konstrukcijos montavimo ar įrengimo darbų, peržengė tiek teismo kompetencijos, tiek bylos ribas, konstatavo esminius statinio trūkumus, nors tai net nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas.

25.3.                      Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, vandeniu užliejus ir tokiu būdu apgadinus ieškovams priklausantį butą. Tuo tarpu teismų skundžiamuose procesiniuose sprendimuose ginčijamos išvados galėjo būti padarytos sprendžiant tik kito pobūdžio bylą dėl statybos rangos darbų kokybės pažeidimo pagal CK XXXIII skyriaus nuostatas „Ranga“. Netinkamas rangos darbų įvykdymas, defektų nustatymas ir galiausiai už šiais trūkumais padarytos žalos atlyginimą atsakingo subjekto nustatymas yra visai kitos civilinės bylos, kurioje įrodinėjamos ir tiriamos visai kitos aplinkybės, dalykas. Tokiu atveju UAB „Milvinta“ turėjo būti įtraukta kaip bylos šalis. Minėtos teismų padarytos išvados dėl UAB „Milvinta“ sukelia neigiamų teisinių padarinių, t. y. UAB „Milvinta“, kaip rangovei, perkeliama pareiga pašalinti tariamus statinio trūkumus, nors statybos darbų trūkumų fakto nustatymas, kaip minėta, yra visai kitos civilinės bylos dalykas.

25.4.                      2023 m. vasario 15 d. pateikta UAB „Agrautoma“ pažyma patvirtino atsakovės neteisėtus veiksmus (turto nepriežiūrą ir nerūpestingumą), dėl kurių balkonai ilgainiui tapo nesandarūs, o kartu tai sukėlė žalą ieškovams. Teismai nepagrįstai nesivadovavo pirmiau minėta pažyma, pažymėdami, kad neva pažymoje nurodytų aplinkybių nepatvirtina 2022 m. gruodžio 8 d. Ekspertizės aktas. UAB „Milvinta“ vertinimu, ši pažyma laikytina ne paneigiančiu Ekspertizės akto išvadą, o ją papildančiu, paaiškinančiu dokumentu, kadangi išvadoje atsakoma į klausimą, dėl kokių priežasčių balkonai tapo nesandarūs. Taigi, teismai visiškai nepasisakė dėl itin svarbaus aspekto – atsakovė itin ilgai veikė neatsakingai ir nerūpestingai, nesirūpino einamąja turto priežiūra, o tai ilgainiui nulėmė balkono hidroizoliacijos nusidėvėjimą. Taip teismai nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko pareigų, nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatas ir nevertino atsakovės neapdairių ir nerūpestingų veiksmų, t. y. nevertino atsakovės veiksmų pagal bendrosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

25.5.                      Iš 2022 m. gruodžio 8 d. teismo Ekspertizės akto priedų – nuotraukų aiškiai matyti, kad kritulių vanduo iš atsakovės atvirų balkonų pirmiausia pateko į atsakovės buto Nr. 43 patalpų vidų ir tik paskui nutekėjo į ieškovų butą Nr. 37. Nuotraukose užfiksuotos pačios atsakovės buto viduje Nr. 43 išbrinkusios ir išsikraipiusios grindys (parketlentės), taip pat grindjuostės, netgi užfiksuotas atsiradęs pelėsis, o tai – ilgalaikės drėgmės patalpose pasekmė.

25.6.                      Teismų praktika dėl daugiabučio pastato balkonų priklausomybės ir jų vertinimo yra nevienoda. Bylą nagrinėję teismai remiasi praktika, pagal kurią balkonai laikomi bendromis daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijomis ir taikomos CK 4.82 straipsnio nuostatos, tačiau egzistuoja kitokia praktika, pagal kurią balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, privatizavęs butą, įgyja nuosavybės teisę ir į balkoną, nes balkonas – buto priklausinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-916/2018 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad balkonas yra atsakovės buto Nr. 43 priklausinys, nes į atsakovės balkoną galima patekti išimtinai tik iš atsakovei priklausančio buto, dėl to atsakovei, o ne kitiems asmenims, kyla pareiga atlyginti ieškovams padarytą žalą. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad balkonas priklauso ne atsakovei, o yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektas.

26.       Atsakovė UAB „Gerbera Invest“ atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ kasacinį skundą prašo šio trečiojo asmens kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir priteisti iš trečiojo asmens UAB „Milvinta“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ prašo pašalinti procesinių sprendimų motyvus, tačiau neprašo panaikinti teismo sprendimo kaip nepagrįsto ir neteisėto. UAB „Milvinta“ iki šiol yra atsakinga už netinkamą statybą, o turimais duomenimis, UAB „Milvinta“, vykdydama savo pareigas pašalinti statybos broką, šiuo metu jau yra atlikusi darbus, t. y. sutvarkiusi minimas atsakovės buto Nr. 43 balkono konstrukcijas. UAB „Milvinta“ kasaciniame skunde nepateikia teisės taikymo problemos ir nenurodo, nuo kokios suformuotos teismų praktikos nukrypo bylą nagrinėję teismai, o toks kasacinio skundo, kuris iš esmės atkartoja ieškovų apeliacinį skundą šioje byloje, pateikimas laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis.

26.2.                      Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesivadovavo UAB „Milvinta“ į bylą pateikta ir jos pačios pasamdytos atlikti asmens 2023 m. vasario 15 d. UAB „Agrautoma“ pažyma, kurioje minėtos bendrovės direktorius, neturintis eksperto statuso, padarė išvadą, jog vanduo tekėjo iš balkono dėl netinkamos balkonų plytelių priežiūros, taip UAB „Milvinta“ siekia perkelti atsakomybę už statybos broką atsakovei.

26.3.                      UAB „Milvinta“ nepasinaudojo CPK 212 straipsnyje įtvirtinta galimybe skirti byloje ekspertizę, ne prašė, o tik reiškė nesutikimą su Ekspertinio tyrimo akto išvadoms, neprašė kviesti ir apklausti byloje eksperto arba specialių žinių šioje srityje turinčio asmens, taip pat nepateikė jokių Ekspertinio tyrimo akto išvadas paneigiančių dokumentų.

26.4.                      Vanduo į atsakovės butą Nr. 43 pateko ne per atidarytas balkono duris ar langą, o per pagrindines namo konstrukcijas. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 ir 15 dalių 1 ir 2 punktais, balkonai laikytini pastato bendrosiomis konstrukcijomis, t. y. pastato bendrojo naudojimo objektais. Todėl, atsakovės teigimu, balkono konstrukcija kaip išorinės pastato sienos dalys yra visų pastato (daugiabučio) patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią administruoja daugiabučio namo savininkų bendrija arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl ir už žalą, padarytą dėl netvarkingų bendrojo naudojimo objektų būklės, atsako ne pavienis savininkas, o visi daugiabučio namo patalpų savininkai proporcingai.

27.       Ieškovai L. P. ir I. P. atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ kasacinį skundą prašo šio trečiojo asmens kasacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. ne, kaip prašoma, pašalinti kvestionuojamų sprendimo bei nutarties turinio motyvus ir išvadą, bet panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės UAB „Gerbera Invest“ ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Milvinta“ naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1.                      Ieškovai pritaria trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ kasacinio skundo argumentams dėl to, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti netinkamai taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Tačiau ieškovai nesutinka su kasaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad jų prašomas priteisti žalos atlyginimas yra per didelis ir galėtų būti mažinamas.

27.2.                      Ieškovų teigimu, jų butas užlietas būtent iš atsakovės balkonų, kurie yra išimtinai atsakovės nuosavybė, tai matyti iš pačios atsakovės pateiktos kadastro ir registro bylos. Į atsakovės balkonus galima patekti tik iš atsakovės buto, niekas kitas į juos patekti negali, todėl jie nėra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, o bendrija taip pat nėra atsakinga už šių balkonų plytelių klijavimo defektus ir jų taisymą.

27.3.                      Priešingai nei nurodoma bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose, atsakovei priklausančiuose balkonuose blogai suklijuotos plytelės, t. y. balkono viršutinis sluoksnis, kuris išimtinai priklauso atsakovei, nėra balkono laikančiosios konstrukcijos, o šių patalpų priklausiniais – balkonais gali naudotis tik pati atsakovė, ir tai nėra bendrojo naudojimo balkonai, todėl tinkamu plytelių suklijavimu balkonuose turėtų rūpintis pati atsakovė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas

28.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

29.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 30 punktas). Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

30.       Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

31.       Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

32.       Taigi, pirma sąlyga siekiant taikyti atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį yra ta, jog užliejimo priežastis turi būti statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, o tuo atveju, jei užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

33.       Civilinės atsakomybės už statinio trūkumais padarytą žalą taikymas pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas turi ypatumų tais atvejais, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų. Tokiais atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

34.       Tais atvejais, kai žala padaroma dėl vienam savininkui priklausančio buto ar kitų patalpų daugiabučiame name trūkumų, tai šio buto (patalpų) savininkui pagal CK 6.266 straipsnį taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. taikomos tos pačios atsakomybės taisyklės kaip ir vienasmeniškai valdomo pastato ar statinio savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Griežtoji atsakomybė buto savininkui taikoma, kai dėl jam priklausančio buto daugiabučiame name trūkumų padaroma žala tiek kitų to paties pastato butų ar patalpų savininkams, tiek ir tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 26 punktas).

35.       Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad griežtoji atsakomybė daugiabučio namo buto savininkui vienasmeniškai pagal CK 6.266 straipsnį taikoma esant šiai sąlygų visumai: 1) žala padaroma dėl daugiabučio namo buto savininko asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto; 2) žalos atsiradimo priežastis yra asmeninės nuosavybės teisės valdomo objekto trūkumai; 3) CK 6.266 straipsnio taikymui neturi reikšmės subjektai, kuriems padaroma žala, t. y. dėl asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto trūkumų žala gali būti padaroma tiek kitiems to paties daugiabučio namo kitų butų ir patalpų savininkams, tiek ir tretiesiems asmenims.

36.       Ir priešingai, tuo atveju, jei žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, reikšmingas tampa subjektų, kuriems padaroma žala, nustatymas.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastato (ar pastato dalies) bendraturčiai atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tik tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Tuo atveju, jei žala padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).

38.       Taigi, bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos ir netaikytina daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimams spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27 punktas).

39.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad nėra teisinio pagrindo daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybei, kai žala padaryta dėl visiems butų savininkams priklausančio bendrojo naudojimo objekto netinkamos priežiūros ar naudojimo, taikyti griežtosios atsakomybės taisykles. Pirma, toks griežtosios atsakomybės atvejis nėra nurodytas įstatymu ir nėra pagrindo CK 6.266 straipsnį aiškinti plačiai, kaip apimantį ir daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio santykius dėl bendrojo naudojimo objekto padarytos žalos atlyginimo. Antra, viena svarbiausių griežtosios atsakomybės savybių yra įrodinėjimo naštos perkėlimo atsakingam asmeniui efektas. Todėl ji yra nustatoma išimtiniais atvejais įvertinus valdomo objekto ypatumus ir su juo susijusias rizikas (šios nutarties 21 punktas). Tačiau griežtosios atsakomybės nėra pagrindo taikyti, kai sprendžiamas bendraturčių tarpusavio atsakomybės klausimas. Pažymėtina, kad analogiškai sprendžiamas, pavyzdžiui, ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojų tarpusavio atsakomybės klausimas (CK 6.270 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio namo butų savininkus dėl bendrojo objekto sieja ta pati visiems bendraturčiams vienodai taikoma pareiga rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Nepriklausomai nuo to, kad jos įgyvendinimo apimtis gali skirtis atsižvelgiant į turimą bendrosios nuosavybės dalį, pareigos turinys išlieka tas pats. Todėl bendraturčių tarpusavio santykiuose nėra tos objektyvios būtinybės, kuri lemtų poreikį vienų bendraturčių interesus saugoti labiau nei kitų. Pats savaime žalos vienam iš bendraturčių padarymo faktas nepagrindžia žalą patyrusio bendraturčio interesų apsaugos išskirtinumo ir būtinumo taikyti bendraturčiams griežtąją atsakomybę. To nepagrindžia ir aplinkybė, jog galimai bendraturčiui, kuris patyrė žalos, gali būti sudėtinga įrodyti konkretaus bendraturčio veiksmų neteisėtumą, nes lygiai taip pat gali būti sudėtinga ir kitiems bendraturčiams paneigti savo veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 30 punktas).

40.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad griežtajai atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį taikyti būtina įvertinti trijų sąlygų visetą: 1) ar žalos atsiradimo priežastis susijusi su statinio trūkumais; 2) ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio objekto trūkumų; 3) ar žala padaryta paties pastato butų ar patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

41.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vanduo į ieškovų butą Nr. 37 pratekėjo iš atsakovės bute Nr. 43 esančių konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtų balkonų konstrukcijų. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso bendrojo naudojimo objektams, todėl atsakovė nėra atsakinga už ieškovams buto Nr. 37 užliejimu padarytą žalą, nes ji nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė.

42.       Tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ kasaciniuose skunduose kvestionuoja pirmiau minėtas bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl balkonų konstrukcijų priskyrimo bendrojo naudojimo objektams, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje balkonai išimtinai yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios atsakovės griežtąją atsakomybę.

43.       Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas CK 6.266 straipsnio pagrindu ir keliamas atsakovės griežtosios atsakomybės už ieškovams kilusią žalą dėl buto Nr. 37 apliejimo vandeniu taikymo klausimas, o, kaip minėta, griežtajai atsakomybei kilti reikšminga nustatyti, ar balkono konstrukcijos priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų ar prie buto savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančių objektų, teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą ir spręsdama dėl kasacinių skundų pagrįstumo, pirmiausia pasisakys dėl kasacinių skundų argumentų balkono konstrukcijų nuosavybės klausimu.

Dėl daugiabučio namo balkono konstrukcijos kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisinio vertinimo

44.       Kasaciniuose skunduose teigiama, kad atsakovės buto Nr. 43 balkonai priklauso išimtinai atsakovei, nes iš atsakovės į bylą pateiktos kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog kadastro byloje balkonai yra grafiškai pažymėti, į juos patekti galima tik iš atsakovės buto, o kiti asmenys į juos patekti ir jais laisvai naudotis negali, todėl jie nėra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinių skundų argumentais.

45.       Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

46.       Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

47.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, jog bendrojo naudojimo objektu naudojasi tik vienas daugiabučio buto savininkas, tai nepanaikina fakto, jog bendrosios pastato konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 21 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad nors pats butas yra konkretaus (-čių) savininko (-ų) nuosavybė, tačiau perdangos, sienos, atskiriančios šį butą nuo kitų butų ar bendrojo naudojimo patalpų, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, irgi yra laikytinos bendrąja daline visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

48.       Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, balkonų konstrukcijos yra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nepriklausomai nuo to, ar balkonais naudojasi vienas daugiabučio namo buto savininkas, ar jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tokios aplinkybės savaime nelemia balkonų konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jų priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų.

49.       Išimtis, kai sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai, taikoma tik tada, kai yra sudarytas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkintis, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tai turi reikšmės ir taikant atsakomybę dėl šių bendrojo naudojimo objektų trūkumų padarytos žalos.

50.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai. Be kita ko, tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinta iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 21 punktas). 

51.       Kaip nustatė bylą nagrinėję teismai (ir kasaciniais skundais tai nėra ginčijama), nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašas. Todėl, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis, jog minėtame daugiabučiame name esančių balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams.

52.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ kasaciniame skunde nurodo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl balkonų priklausomybės ir jų vertinimo yra nevienoda. Anot trečiojo asmens UAB „Milvinta“, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi tik ta kasacinio teismo praktika, pagal kurią balkonai laikomi bendrojo naudojimo objektais, tačiau nesirėmė ta, pagal kurią balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, turintis nuosavybės teisę į butą, kartu turi nuosavybės teisę ir į balkoną. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais kasacinio skundo argumentais.

53.       Nagrinėjamoje byloje teismai, konstatavę, kad ieškovų buto Nr. 37 užliejimo priežastis yra neteisingai ir nekokybiškai įrengtos atsakovės bute esančių balkonų konstrukcijos, toliau sprendė klausimą, kam nuosavybės teise priklauso balkonų konstrukcijos. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad balkonų laikančiosios konstrukcijos, esančios atsakovės bute Nr. 43, priklauso namo bendrojo naudojimo objektams, todėl atsakovė nėra atsakinga už ieškovams padarytą žalą, nes nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė. Tokią išvadą teismai motyvavo remdamiesi išimtinai tik teisiniu reglamentavimu ir į bylą pateiktais duomenimis, įvertinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas CK 4.82–4.85 straipsniuose, DNSBĮ nuostatas, įtvirtinančias dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašą, kartu teismai įvertino ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra sudaryto bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams tenkinti, aprašo. Taigi, pirmiau nurodytos teismų išvados yra priimtos išimtinai remiantis tik galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti trečiojo asmens kasacinio skundo argumentams, kad teismai nepagrįstai rėmėsi ne ta, kuri nurodyta kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

54.       Trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti kasacinio skundo argumentus dėl balkono kaip atsakovės asmenine nuosavybės teise valdomo buto priklausinio ir nevienodos teismų praktikos, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-916/2018, kurioje išaiškinta, kad balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, privatizavęs butą, įgyja nuosavybės teisę į balkoną ir todėl bylą nagrinėję teismai, anot trečiojo asmens, nepagrįstai nesirėmė pirmiau minėta kasacinio teismo nutartimi.

55.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

56.       Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos ir trečiojo asmens kasaciniame skunde pacituotos kasacinio teismo bylos, kurioje pasisakyta dėl balkono teisinio statuso, kai butų savininkai privatizavimo metu yra įgiję nuosavybės teisę į ginčo balkoną, faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Pažymėtina, kad minėta kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurioje susiklostė faktinė situacija, kai suplanuotas keturių kambarių butas buvo padalytas į du mažesnius butus, o ginčo balkonas, einantis palei skirtingų butų langus, nebuvo atidalytas nei konstrukciškai, nei teisiškai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žalos atlyginimo ir griežtosios atsakomybės klausimas.

57.       Be kita ko, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl balkono priklausomybės nevienoda. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde tik cituoja kasacinio teismo nutarčių bylos numerius, tačiau argumentuotai nenurodo ir nepagrindžia, kurios konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra prieštaringos, dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti ir šie kasacinio skundo argumentai.

58.       Galiausiai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kaip teisingai pažymėjo ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, jog byloje konstatavus, kad užliejimo priežastis – nekokybiškai įrengtos balkonų laikančiosios konstrukcijos, o ne patys balkonai, byloje nėra aktualus klausimas, ar balkonas yra antraeilis daiktas, t. y. buto priklausinys.  

59.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, jog atsakovės patalpose Nr. 43 esančių balkonų laikančiosios konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektas, dėl kurio trūkumų sukeltai žalai ieškovų asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui Nr. 37 atlyginti ir atsakovės deliktinei atsakomybei kilti CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

60.       Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovai kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai perkėlė ieškovams įrodinėjimo pareigą įrodyti, dėl kokios priežasties vanduo tekėjo iš atsakovės buto, ir neteisingai, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjusių teismų įrodymų vertinimas stokoja logiškumo ir paneigia protingumo kriterijus.

61.       Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių.

62.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

63.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

64.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

65.       Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, kai yra sugadinamas turtas (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), pagal CK 6.266 straipsnį, yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 20 punktas). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014) Tuo tarpu žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

66.       Taigi, pagal suformuotą kasacinio teismo CK 6.266 straipsnio aiškinimo praktiką, ieškovui (užlieto buto savininkui) tenka pareiga įrodyti, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, turi pareigą įrodyti, jog užpylimo priežastis yra kiti šaltiniai.

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų išvados nesudaro pagrindo sutikti su ieškovų kasacinio skundo argumentais, jog teismai nepagrįstai ieškovams perkėlė įrodinėjimo pareigą įrodyti buto užliejimo priežastį. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėję teismai nusprendė, jog ieškovai įrodė, kad jų butas užlietas iš aukščiau esančios poilsio patalpos, kuri priklauso atsakovei, tačiau, kaip bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, atsakovė taip pat turėjo teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimo priežastį, ir šiuo atveju priežastis galėjo būti susijusi tiek su atsakovei priklausančio buto trūkumais, tiek su bendrojo naudojimo objektų trūkumais. 

68.       Bylos duomenimis, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir paskyrė byloje ekspertizę buto užliejimo židiniui ir priežasčiai nustatyti, ekspertui buvo užduoti tokie klausimai: 1) kokios yra buto Nr. 37 užliejimo priežastys ir kur yra šio buto užliejimo židinys; 2) kokie sugadinimai susidarė bute Nr. 37 dėl jo užliejimo ir kokia jų šalinimo kaina. 2022 m. gruodžio 8 d. į bylą pateiktas Ekspertizės aktas, jame nurodyta, jog buto Nr. 37 užliejimo priežastys yra nesandarūs buto Nr. 43 balkonai. 2023 m. vasario 17 d. trečiasis asmuo pateikė UAB „Agrautoma“ pažymą, kurioje nurodyta, kad pratekėjimas iš balkono atsirado dėl netinkamos balkono plytelių priežiūros – ištrupėjusių plytelių siūlių ir vandens patekimo po plytelėmis, po to, esant temperatūros svyravimų, atšoko plytelės ir tokiu būdu per ilgesnį laiką buvo pažeistas hidroizoliacijos sluoksnis. 2023 m. kovo 24 d. atsakovė į bylą pateikė 2023 m. kovo 17 d. savo užsakymu atliktą Ekspertinio tyrimo aktą, kuriame konstatuota, kad atmosferos kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į patalpas nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija.

69.       Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad teismo ekspertas, 2022 m. gruodžio 8 d. pateikdamas išvadą, jog buto Nr. 37 užliejimo priežastys yra bute Nr. 43 esantys nesandarūs balkonai, per kuriuos lietaus, tirpstančio sniego vanduo patenka į konstrukcijas ir išbėga bute Nr. 37 per lubas, nenurodė, kokios konkrečiai priežastys nulėmė balkonų nesandarumą, o toks klausimas teismo ekspertui ir nebuvo pateiktas. Tokios priežastys, kaip vertino bylą nagrinėję teismai, yra ištirtos ir pateiktos Ekspertinio tyrimo akte, ir įvertindami tai, kad UAB „Agrautoma“ pažyma nepaneigia Ekspertinio tyrimo akte nurodyto įvykio, kurio metu buvo aplietas ieškovų butas, priežasties, teismai šia pažyma nesivadovavo, padarydami išvadą, jog ieškovų buto užliejimo priežastis yra neteisingai ir nekokybiškai įrengtos balkonų konstrukcijos. Bylą nagrinėję teismai taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo teiginius, kad balkono konstrukcijos buvo įrengtos tinkamai, kad hidroizoliacija balkonuose buvo įrengta nenukrypstant nuo reikalavimų ir kt.

70.       Teisėjų kolegija kasacinių skundų argumentus dėl to, kad bylą nagrinėję teismai išimtinai rėmėsi prielaidomis ir samprotavimais, selektyviai atrinktu įrodymu, t. y. išimtinai tik vienu atsietu ir suinteresuotos šalies pateiktu Ekspertinio tyrimu aktu, kurio išvadas paneigia kitų byloje esančių įrodymų visuma, laiko nepagrįstais. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų, iš naujo netiria įrodymų, tačiau tik pagal kasacinio skundo argumentus patikrina, ar žemesnės instancijos teismai nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024 22 punktą).

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nesivadovavo UAB „Agrautoma“ pažyma, motyvuotai argumentuodami tuo, jog pažyma nepaneigia Ekspertinio tyrimo akte nurodytos įvykio, kurio metu buvo aplietas ieškovų butas, priežasties. Teismai nurodė ir tai, kad trečiojo asmens UAB „Milvinta“ pateikta UAB „Agrautoma“ pažyma yra pasirašyta įmonės direktoriaus, byloje nėra duomenų apie asmens, kuris surašė pažymą, turimas specialias žinias, o Ekspertinio tyrimo aktas yra surašytas eksperto, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir teismams nekyla abejonių dėl jo kvalifikacijos. Teismai, vertindami įrodymų turinį, atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kokie dokumentai buvo analizuojami ir vertinami, kokiais teisės aktais buvo vadovautasi, padarant atitinkamas išvadas, nurodyta ir tai, kad buvo apžiūrėtas ir pats objektas, o apžiūros metu atlikta fotofiksacija, reikiami matavimai. Ekspertinio tyrimo metu buvo vertinta ne tik tai, ar balkonuose buvo įrengta hidroizoliacija, bet ir tai, ar ji buvo įrengta tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir kt. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Milvinta“ pateiktoje UAB „Agrautoma“ pažymoje tik nurodyta, jog pašalinus plyteles ir klijų sluoksnį buvo nustatyta, kad balkono perimetras buvo užsandarintas, naudojant hidroizoliacinę juostą, todėl, bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, iš minėtos pažymos turinio nebuvo galima padaryti išvados, jog hidroizoliacija buvo įrengta tinkamai, nes joje nenurodyta, kad ši aplinkybė būtų vertinta. Be to, minėtoje pažymoje nėra nurodyta, kad buvo vertintas įrengtų balkonų nuolydis. Atmesdami UAB „Agrautoma“ pažymą, teismai taip pat pažymėjo, kad šioje pažymoje nenurodytas nė vienas teisės aktas, dokumentas ar kita informacija, kurios pagrindu buvo padaryta išvada, kad vanduo, kuris pateko po ištrupėjusiomis balkono plytelių siūlėmis, pažeidė (ar galėjo pažeisti) hidroizoliacijos sluoksnį. Tuo tarpu Ekspertinio tyrimo akte, atsakant į trečią klausimą, aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta, kokių nustatytų veiksnių visumos pagrindu buvo padaryta atitinkama išvada. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, bylą nagrinėję teismai išvadas, jog balkonų nesandarumą lėmė neteisingai ir nekokybiškai įrengtos balkonų konstrukcijos, padarė išsamiai įvertinę byloje esančius įrodymus ir pateikė motyvuotus argumentus, kodėl, darydami tokias išvadas, atmeta vienus įrodymus ir remiasi kitais.

72.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovai kasaciniame skunde, be kita ko, pateikia tik savo nuomonę dėl Ekspertinio tyrimo akto vertinimo, nurodo, jog teismai netinkamai vertino Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ir jo priedus – fotonuotraukas, kurie aiškiai patvirtina priešingą išvadą, t. y. kad vanduo pirmiausia patenka į atsakovės patalpų vidinę dalį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

73.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir trečiojo asmens UAB „Milvinta“ kasacinio skundo argumentus, jog teismų išvadas dėl nekokybiškai įrengtos balkono konstrukcijos paneigia kitų daugiabučio gyvenamojo namo balkonų sudėtis ir pamatiniai teisingumo ir protingumo principai, nes, anot UAB „Milvinta“, tuo atveju, jei daugiabutis gyvenamasis namas būtų neteisingai ar nekokybiškai įrengtas, būtų nustatytas visų šio namo balkonų, o ne išimtinai tik priklausančio atsakovei, nesandarumas, tačiau byloje nėra duomenų apie kitų šio namo balkonų nesandarumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas konkretaus daugiabučiame name esančio buto Nr. 43 balkonų nesandarumo klausimas, kitų daugiabučio gyvenamojo namo balkonų sandarumo klausimas šioje byloje nėra aktualus, be kita ko, minėti paties trečiojo asmens UAB „Milvinta“ teiginiai paremti tik prielaidomis, nepateikiant konkrečių įrodymų.

74.       Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad Ekspertinio tyrimo aktas stokoja objektyvumo, nes atsakovė už jo parengimą sumokėjo 2500 Eur, už tokią sumą buvo galima prašyti teismo paskirti papildomą ekspertizę, taip pat šalims nebuvo sudarytos galimybės stebėti balkonų apžiūrą, užduoti klausimus tyrimą atlikusiam ekspertui, t. y. apie tyrimo vykdymą atsakovė ir ekspertas neinformavo nei ieškovų, nei trečiojo asmens UAB „Milvinta“. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

75.       Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

76.       Nagrinėjamu atveju atsakovės iniciatyva atliktas ir į bylą pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas nėra tapatus ekspertizės išvadai civiliniame procese, kuri kaip įrodinėjimo priemonė reglamentuojama CPK normomis, ir kuriame įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų teisė užduoti klausimus ekspertui tiek prieš atliekant ekspertizę, tiek ir pateikus eksperto išvadą (CPK 213 straipsnis, 217 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nepagrįstais pripažintini ir kasacinio skundo argumentai, jog atsakovė ir ekspertas turėjo informuoti apie vykstantį tyrimą ir sudaryti galimybes užduoti klausimus ekspertui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės iniciatyva ir užsakymu į bylą pateiktas Ekspertinis tyrimas laikytinas rašytiniu įrodymu, kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir teisės aktuose, kaip minėta, neįtvirtinta ekspertinį tyrimą atliekančiam ar jį užsakančiam asmeniui pareigos užduoti klausimus prieš atliekant tyrimą ar pranešti apie jo eigą.

77.       Be kita ko, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Ekspertinio tyrimo aktas į bylą pateiktas 2023 m. kovo 24 d., byloje dalyvaujantiems asmenims įrodymas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir elektroniniu paštu išsiųstas 2023 m. kovo 27 d., pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2023 m. gegužės 4 d., sudarydamas galimybes proceso dalyviams susipažinti su didelės apimties prieš posėdį atsakovės pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudarytos visos galimybės daugiau nei per mėnesį susipažinti su į bylą atsakovės pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu ir dėl šio įrodymo pateikti paaiškinimus, taip pat esant poreikiui teikti prašymą teismui skirti teismo ekspertizę atitinkamu klausimu. 

78.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo.

Dėl teismo pareigos apibrėžti įrodinėjimo dalyką bei ieškinio ir dalyko ribų peržengimo

79.       Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ieškovams nedavė nurodymo pateikti papildomų įrodymų dėl žalos padarymo aplinkybių, kurias teismas vėliau vertino ir, be kita ko, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Ieškovų teigimu, teismai privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Anot ieškovų, teismas turi nurodyti ir tai, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių šalys turi pateikti įrodymus, pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ar atlikti papildomą ekspertizę. Taigi, kasaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl teismo pareigos apibrėžti ir nustatyti įrodinėjimo dalyką bei teismo pareigą nurodyti šalims, kokius įrodymus pateikti.

80.       Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje nustatyta, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis, ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011).

81.       Taigi, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 24 punktas).

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausiai ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 22 punktas).

83.       Tuo tarpu rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

84.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011). 

85.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).

86.       Taigi, teismas vadovaudamasis dispozityvumo ir rungtyniškumo principais, turi teisę, bet ne pareigą, įvertinęs tai, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų tam tikroms išvadoms priimti, pats nuspręsti dėl galimybės siūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, taip pat ir dėl papildomos ekspertizės tikslingumo.

87.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų procesinių sprendimų turinį, daro išvadą, jog teismams šiuo atveju nekilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo, teismai išsamiai ir argumentuotai priėjo prie išvadų, kad byloje atsakovė nėra atsakinga už ieškovams sukeltą žalą ir kad balkonų konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai. Dėl šios priežasties atmestini ieškovų kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas turėjo pareigą siūlyti šalims pateikti įrodymus ir skirti papildomą ekspertizę.

88.       Pasisakydama dėl trečiojo asmens UAB „Milvinta“ kasacinio skundų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovų pareikštu ieškiniu suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, buvo sprendžiama dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygų. Tam, kad atsakovei būtų taikoma deliktinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kaip minėta šios nutarties 40 punkte, įrodinėtinas aplinkybes sudarė nustatymas, ar žala padaryta dėl statinio trūkumo ir ar tai susiję su bendrojo naudojimo objektu, ar su asmeninės nuosavybės teise valdomu objektu. Taigi, įrodinėjimo dalyką iš esmės sudarė aplinkybės, ar ieškovų buto Nr. 37 užpylimas įvyko dėl statinio (objekto) trūkumų ir ar šio užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas Nr. 43, o ne kiti šaltiniai. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovai iš esmės įrodė, jog jų butas užlietas iš aukščiau esančių atsakovės patalpų, tačiau atsakovė paneigė savo atsakomybę, įrodydama, kad užpylimo židinys yra kiti šaltiniai – balkonų konstrukcijos, kurios, kaip konstatuota šios nutarties 48 punkte, priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų. Taigi, priešingai nei teigiama trečiojo asmens UAB „Milvinta“ kasaciniame skunde, aplinkybė dėl statybos darbų trūkumų, susijusių su atsakovės patalpose esančių balkonų konstrukcijomis, patenka į įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio ginčuose, nes tokių aplinkybių, kaip nagrinėjamoje byloje, vertinimas nulemia deliktinės civilinės atsakomybės (ne)taikymą pagal CK 6.266 straipsnį. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti UAB „Milvinta“ kasacinio skundo argumentai, jog bylą nagrinėję teismai peržengė ieškinio ribas ir dalyką, konstatuodami tai, kad balkono konstrukcijos įrengtos netinkamai.

89.       Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ kasaciniame skunde taip pat teigia, kad teismo išvados dėl nekokybiškų balkonų konstrukcijų jai, kaip rangovei, sukelia neigiamų teisinių padarinių, nes jai perkeliama pareiga pašalinti trūkumus.

90.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-684/2024, 47 punktas).

91.       Minėta įstatymo nuostata leidžia pripažinti, kad įtraukti dalyvauti kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, būtina ir galima tik asmenį, turintį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Trečiojo asmens dalyvavimas byloje nėra savitikslis, nes, viena vertus, neįtraukus tam tikro asmens į bylos nagrinėjimą, jei tai buvo būtina, būtų atimta galimybė tokiam asmeniui efektyviai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas sprendime pasisakytų dėl tokio asmens teisių ir pareigų, atsirastų pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), toks teismo sprendimas neįtrauktam dalyvauti asmeniui procese neįgis prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 68 punktas).

92.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Milvinta“ įtraukė į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, pripažinęs, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Milvinta“ teisėms arba pareigoms. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi visas šalies proceso teises ir pareigas, išskyrus tam tikras išimtis (CPK 47 straipsnio 2 dalis), todėl trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ turėjo teisę teikti prašymus, atsikirtimus ir samprotavimus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, ir pirmiau nurodytos proceso teisės trečiajam asmeniui, bylos duomenimis, apriboto nebuvo, todėl trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje savo teisėmis galėjo naudotis visa apimtimi (išskyrus CPK 47 straipsnio 2 dalyje aptartas išimtis). Atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ turėjo visas proceso teises, įskaitant ir teisę pateikti įrodymus, tačiau, kaip teisingai konstatavo bylą nagrinėję teismai, nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos teiginius, kad balkono konstrukcijos buvo įrengtos tinkamai, kad hidroizoliacija balkonuose buvo įrengta nenukrypstant nuo reikalavimų ir kt., dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ nepaneigė byloje įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, jog balkonų konstrukcijos buvo konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtos, todėl trečiajam asmeniui UAB „Milvinta“ tenka pareiga prisiimti jai tenkančias teismų procesinių sprendimų sukeliamas galimas teisines pasekmes.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

93.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiais klausimais. Ieškovų L. P. ir I. P. ir trečiojo asmens UAB „Milvinta“ kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus. Todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

94.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

95.       Netenkinus ieškovų ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kasacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šių skundų parengimu ir pateikimu teismui, neatlygintinos, spręstinas atsiliepimus į kasacinius skundus padavusių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. 

96.       Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė UAB „Gerbera Invest“ už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimus į kasacinius skundus patyrė 1000 Eur išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovė teikė atsiliepimą tiek į ieškovų kasacinį skundą, tiek į trečiojo asmens UAB „Milvinta“ kasacinį skundą. Atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių atlygintinų dydžių už tokias teisines paslaugas, todėl jų atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis iš ieškovų (500 Eur, iš kiekvieno ieškovo po 250 Eur) ir trečiojo asmens UAB „Milvinta“ (500 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

97.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų kasaciniame teisme nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

98.       Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbera Invest“ (j. a. k. 304517375) iš ieškovų L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbera Invest“ (j. a. k. 304517375) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ (j. a. k. 303210964) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

        Donatas Šernas

        Agnė Tikniūtė