Baudžiamoji byla Nr. 2K–188/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.20.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007
m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant
J. Morkytei,
dalyvaujant
prokurorui A. Meškai,
nuteistajam R.
V.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl
Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio l dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.
Taip pat
skundžiama Kauno apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. rugsėjo 19
d. nutartis, kuria nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą
patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. V. nuteistas
už tai, kad 2004 m. vasario 23 d., apie 11.25 val., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje,
esančioje Jonavoje, (duomenys neskelbtini), tyčia užrakino įvažiavimo į įmonės teritoriją vartus bei savo
automobiliu BMW 730 (duomenys neskelbtini) užtvėrė
įvažiavimą į teritoriją, taip iki 17
val. neleido į įmonės teritoriją įvažiuoti turto saugotojo – UAB (duomenys
neskelbtini) samdytam G. B. įmonei priklausančiam krovininiam transportui ir iš įmonės teritorijos paimti saugoti
turto arešto akte Nr. (duomenys
neskelbtini) aprašytą areštuotą
turtą – 2992 vnt. medinių padėklų, kurių vertė 29 920 Lt, ir taip trukdė
antstolei R. M. vykdyti teismo sprendimą – (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 231 straipsnio l dalyje.
Kasaciniu skundu R. V. prašo
panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d.
nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartį, išteisinti jį pagal BK 231 straipsnio l dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismų išvados, jog kasatorius tyčia, be priežasties trukdė antstolei vykdyti teismo
sprendimą, yra nepagrįstos ir neteisingos, padarytos neįvertinus visų byloje
surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
Kasatorius tvirtina, kad Jonavoje, (duomenys neskelbtini), esančių UAB
(duomenys neskelbtini) patalpų nenuomojo ir šios bendrovės turto ten
nebuvo. Tas patalpas nuomojo, ten gamino ir sandėliavo medinius padėklus
UAB (duomenys neskelbtini),
kuri UAB (duomenys neskelbtini)
nebuvo skolinga. Būtent dėl šios priežasties, siekdamas apsaugoti ir apginti UAB (duomenys
neskelbtini) turtą, kasatorius neįleido
į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją UAB (duomenys neskelbtini) samdyto
krovininio automobilio, tačiau antstolei į teritoriją patekti netrukdė. Savo veiksmais kasatorius neturėjo tikslo trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimą,
o siekė apginti UAB (duomenys
neskelbtini) nuosavybę, nes tokią teisę jam suteikia Konstitucija.
Byloje nėra įrodymų, neabejotinai
patvirtinančių, kad kasatorius tyčia trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą.
Nesulaukęs pagalbos iš policijos darbuotojų, pasikonsultavęs su advokatu, kasatorius atidarė vartus, įleido į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją
krovininę transporto priemonę ir
netrukdė pakrauti medinius padėklus į sunkvežimį. Anot kasatoriaus, antstolė nekreipė jokio dėmesio į kasatoriaus paaiškinimus
ir atsisakė susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais, kad patalpos,
esančios Jonavoje, (duomenys neskelbtini), yra UAB (duomenys neskelbtini) patalpos, ir bendrovė čia gamina bei sandėliuoja medinius padėklus.
Teismų sprendimuose įvykio vietos pavadinimas – UAB (duomenys neskelbtini) teritorija – neatitinka faktinių bylos
aplinkybių. Byloje esančia patalpų nuomos
sutartimi, patalpų perdavimo aktu nustatyta, kad nuo 2003 m. lapkričio 1 d. patalpas, esančias Jonavoje, (duomenys neskelbtini), nuomojo UAB (duomenys neskelbtini), o
šių patalpų nuomos sutartis su
UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo nutraukta. Teismai šias aplinkybes ignoravo.
Įrodymų, patvirtinančių, kad mediniai padėklai,
buvę UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, yra UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė,
byloje nėra, priešingai, tai, kad Jonavoje, (duomenys neskelbtini), nebuvo sandėliuojamas UAB (duomenys neskelbtini) turtas, patvirtina pažyma apie UAB (duomenys neskelbtini) registraciją Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sutartis, pagal kurią 2003 m. spalio 31 d. K. D. ir UAB (duomenys
neskelbtini) nutraukė patalpų,
esančių Jonavoje, (duomenys
neskelbtini), nuomos sutartį,
2003 m. lapkričio 1 d. sutartis, pagal kurią K. D.
išnuomojo šias patalpas UAB (duomenys neskelbtini), patalpų perdavimo aktas, šios
bendrovės registracijos liudijimas, teismo
nutartis apie UAB (duomenys
neskelbtini) bankrotą, pažyma,
kad šios bendrovės darbuotojai buvo
atleisti iki 2004 m. sausio 28 d., UAB (duomenys neskelbtini)
žaliavų ir medžiagų judėjimo, pagamintos produkcijos suvestines už 2004 m.
sausio–vasario mėn., kuriomis nustatyta, kad 2004 m. vasario mėn. UAB (duomenys neskelbtini) savo teritorijoje Jonavoje, (duomenys neskelbtini), gamino medinius padėklus.
Spręsdamas R. V. kaltės klausimą, teismas
neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtino, kad antstolė R. M.
UAB (duomenys neskelbtini) skoloms dengti paėmė UAB (duomenys neskelbtini)
turtą: liudytojų A. M. (kuris patvirtino, kad išvežti
mediniai padėklai buvo (duomenys
neskelbtini), kurios būstinė
Jonavoje, (duomenys neskelbtini), nuosavybė), V. N., K. D. (kurio paaiškinimai sutampa su kitais byloje esančiais
minėtais rašytiniais įrodymais) parodymų, D. V. parodymų,
kuriuos ji patvirtino akistatos su antstole metu ir kuriuos iš dalies
patvirtina liudytojo Ž. S. parodymai (šiais liudytojų parodymais paneigiamas
antstolės aiškinimas, kad dokumentų, patvirtinančių, jog mediniai padėklai priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kasatorius nepateikė), pirmiau
paminėtų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad antstolė 2003 m. vasario 23 d. iš teritorijos, esančios
Jonavoje, (duomenys neskelbtini), išvežė ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys
neskelbtini) turtą.
Teismų išvados,
kad aplinkybė, jog 2003 m. lapkričio–2004 m.
sausio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta ir įkurta nauja įmonė,
nenustato įvykio vietoje buvusių medinių padėklų priklausomybės, UAB (duomenys neskelbtini) įkūrimas, nauja
patalpų nuomos sutartis nebūtinai siejami su
UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nutraukimu, viso šios įmonės turto netekimu, pardavimu ar perdavimu kitai
įmonei, yra neteisinga, prieštarauja byloje esantiems įrodymams – UAB (duomenys
neskelbtini) buhalterinės
apskaitos dokumentams.
Taip pat neteisinga teismų išvada, kad pareigūno, kuriam buvo trukdoma atlikti BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytas
pareigas, sprendimų pagrįstumo ir
teisėtumo šioje dispozicijoje numatyta nusikaltimo sudėtis neapima ir todėl antstolės
veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas 2003 m. vasario 23 d. R. V. įmonės
teritorijoje neturėjo būti sprendžiamas.
Kasatoriaus nuomone, įstatymas gina tik tuos antstolio veiksmus, kurie yra
teisėti. Tuo tarpu antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), areštuodama 2992 vienetus medinių padėklų,
bendros 29 920 Lt vertės, buvusius
Jonavoje, (duomenys neskelbtini) , pažeidė CPK 675, 676, 677, 678, 679, 680, 681, 690 straipsnių
reikalavimus.
Teismų sprendimuose neteisingai nurodyta,
kad kasatorius neskundė antstolės veiksmų,
nes teismo posėdyje buvo peržiūrėta dar neišnagrinėta civilinė byla, iškelta (duomenys neskelbtini) teisme, kurioje kasatorius apskundė
neteisėtus antstolės veiksmus.
Byloje
yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad, netikrindama finansinių dokumentų, antstolė nenustatė, kieno
nuosavybė yra 2992 vienetai padėklų, esančių Jonavoje, (duomenys neskelbtini), ir kaip UAB (duomenys neskelbtini) turtą areštavo 2992 vienetus padėklų,
priklausančių UAB (duomenys neskelbtini),
kuri nebuvo skolinga vykdomosios bylos
išieškotojui UAB (duomenys neskelbtini),
juos neteisėtai išvežė iš bendrovės teritorijos ir perdavė UAB (duomenys neskelbtini).
Teismai šių pažeidimų nevertino, neskyrė jokio dėmesio tam faktui, kad
neteisėtus antstolio veiksmus kasatorius yra apskundęs (duomenys neskelbtini) teismui ir
civilinės bylos dar neišnagrinėtos.
Dėl
visų šių aplinkybių kasatorius mano, kad teismai netinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo R. V. veiksmus
pagal BK 231 straipsnio l dalį. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus kaltę dėl
šio nusikaltimo padarymo.
Nuteistojo
R. V. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl R. V. nuteisimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį
BK
231
straipsnio 1 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta atsakomybė už trukdymą
antstoliui vykdyti teismo sprendimą.
Baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą kyla tada, kai kaltininkas aktyviais ar
pasyviais veiksmais trukdo antstoliui atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus,
kuriais siekiama įstatymo nustatyta tvarka vykdyti teismo sprendimą.
Patikrinusi
kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas R. V. veikai pritaikytas tinkamai, jo veiksmai teisingai
kvalifikuoti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, esminių baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimų, vertinant įrodymus ir nustatant faktines veikos aplinkybes,
nebuvo padaryta, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti teismų
sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti – nėra teisinio pagrindo.
Kasatorius
tvirtina, kad teismai išvadas padarė neįvertinę visų byloje esančių įrodymų ir
nustatytų aplinkybių. Tačiau kasaciniame skunde minimi kasatorių teisinantys
bylos duomenys buvo įvertinti ir motyvuotai atmesti. Apeliacinės instancijos
teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuosprendžio
pagrįstumu ir teisėtumu, iš esmės analogiškus kasaciniam skundui motyvus dėl
įrodymų vertinimo taip pat atmetė. Pirmosios instancijos teismas priimtame apkaltinamajame
nuosprendyje pasisakė dėl liudytojų A. M., V.
N., D. V. parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, į
kuriuos savo kasaciniame skunde atkreipia dėmesį kasatorius, vertinimo. Teismas
patikrino šių bylos duomenų patikimumą, jų įrodomąją reikšmę. Teismas nurodė,
kad minėtų liudytojų parodymai nėra objektyvūs, nes šie asmenys susiję
giminystės, draugystės ryšiais su kaltinamuoju. Dėl rašytinių įrodymų taip pat
pateikė aiškius argumentus, su kuriais nėra pagrindo nesutikti.
Kasatorius
nepagrįstai mano, kad byloje neteisingai nustatyta įvykio vieta – UAB (duomenys neskelbtini) teritorija,
esanti Jonavoje, (duomenys neskelbtini).
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi patalpas Jonavoje, (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) veikla
2003 m. lapkričio–2004 m. sausio mėn. buvo sustabdyta, o nuo
2003 m. lapkričio 1 d. patalpas šioje teritorijoje pradėjo nuomotis
UAB (duomenys neskelbtini),
kuriai vadovavo D. V. Tačiau šios aplinkybės dar
nereiškia, kad toje teritorijoje nebuvo įmonės (duomenys neskelbtini) turto, juo labiau kad aprašius šios
įmonės areštuotiną turtą R. V. turto arešto akto ir jame
nurodytų duomenų, tarp jų ir įmonės faktinės buveinės adreso, neginčijo.
Bylos
duomenimis nustatyta, kad antstolė R. M. vykdė teismo sprendimą – (duomenys neskelbtini) teismo
įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydama šį teismo sprendimą, ji pagal gautą
vykdomąjį raštą aprašė skolininko UAB (duomenys neskelbtini)
turtą, areštavo jį, tarp jų ir šios bendrovės medinius padėklus. Teismai
nustatė, kad R. V. 2004 m. vasario 12 d. gavo (duomenys neskelbtini) turto arešto aktą, tačiau jo įstatymo nustatytais
terminais neapskundė, prieštaravimų dėl turto įvertinimo, jo priklausomybės
nepateikė, taip išreikšdamas pritarimą antstolės atliktiems veiksmams,
areštuojant būtent UAB (duomenys
neskelbtini) turtą. Nusikalstamos
veikos padarymo metu šis turto arešto aktas buvo galiojantis, todėl antstolė,
vadovaudamasi juo, turėjo teisę paimti areštuotus medinius padėklus ir perduoti
juos turto saugotojui. Tuo tarpu R. V. sąmoningai
užrakino įvažiavimo į įmonės teritoriją
vartus, savo automobiliu BMW 730 (duomenys neskelbtini) užtvėrė
įvažiavimą į teritoriją. Neleisdamas įvažiuoti krovininiam transportui į teritoriją, kurioje buvo areštuotas turtas,
kasatorius realizavo jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. R. V. tiesioginė tyčia
pasireiškė tuo, kad jis suprato, jog, užrakindamas įvažiavimo vartus, savo automobiliu užtverdamas
įvažiavimą į teritoriją turto saugotojo
samdytam krovininiam transportui, nepaklūsta ir trukdo antstoliui vykdyti savo
pareigas ir tai suvokdamas norėjo taip elgtis. R. V. neteisėtus veiksmus
nutraukti pavyko tik įsikišus policijai ir ėmusis aktyvių veiksmų, šalinant
buvusias kliūtis, dėl kurių antstolė negalėjo vykdyti teismo sprendimo.
Nenustačius BPK
369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų
keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų
sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti
nuteistojo R. V. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas
Piesliakas
Lidija Liucija Žilienė
Antanas Klimavičius