Civilinė byla Nr. e2S-1070-459/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01445-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.8.3; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei V. Ž., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje E. Ž., dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuomos sutarties Nr. 03/29 sąlygą (6.5.6. p.) „kiti privalomi mokesčiai“ ir 2017 m. birželio 30 d. nuomos sutarties Nr. 06/20-2017 sąlygą (6.4.6. p.) „kiti privalomi mokesčiai“; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 2 193,11 Eur skolą, 24,70 Eur nuostolius, bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad nors ieškovas nurodo, kad šiuo ieškiniu siekia sutarčių sąlygas pripažinti negaliojančiomis – iš tikrųjų jis šioje byloje ginčija jau išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo pagrįstumą, nes sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 buvo priimtas remiantis būtent ieškovo ginčijamomis sutarčių nuostatomis. Todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes jis reiškia reikalavimą, kuriuo iš esmės ginasi nuo atsakovės pareikšto ir išnagrinėto bei įvykdyto reikalavimo kitoje byloje, kurios sprendimas yra įsiteisėjęs ir kurioje nustatytais faktais būtina vadovautis nagrinėjant šią bylą, t. y. tapatus reikalavimas, todėl ši byla turi būti nutraukta.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes bei motyvus, kaip ir atsakovė V. Ž. savo atsiliepime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei V. Ž., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje E. Ž., dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, nutraukė ir priteisė atsakovei V. Ž. iš ieškovo K. M. 1 427,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai nutarties argumentai:
4.1. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista V. Ž. iš K. M. 2 120,41 Eur skola, 24,70 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 145,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje nagrinėtas šalių ginčas dėl K. M. prievolės sumokėti skolą už V. Ž. apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį.
4.2. Remiantis LITEKO duomenimis, taip pat civilinės bylos Nr. e2-726-618/2019 duomenimis nustatyta, jog teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 įsiteisėjęs, įstatymų nustatyta tvarka neginčytas, taip pat neginčijamas ir šios bylos nagrinėjimo metu. Taip pat nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 yra visiškai įvykdytas, t. y. vykdymo procese visiškai išieškotos teismo sprendimu priteistos sumos.
4.3. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-726-618/2019 šalys yra tos pačios. Nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-726-618/2019 ginčo šalių teisinis santykis susijęs su ginčo šalių sudarytų 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 6.5.6. p. ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 6.4.6.p. vykdymu bei atsakovo prievole mokėti Valstybei Gyventojų pajamų mokestį (GPM); abiejose bylose ginčo šalių teisinis santykis susijęs su 2 145,11 Eur skolos priteisimu, t. y. būtent šis materialus teisinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 sudarė ieškinio dalyką. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. ieškinio pagrindas taip pat sutampa.
4.4. Todėl ir reiškiamas reikalavimas dėl ginčo šalių sudarytų 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 dalyje dėl ieškovo prievolės mokėti kitus mokesčius (GPM) pripažinimo negaliojančiomis tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai naujoje byloje, tokie reikalavimai galėjo būti teikiami nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019. Ieškovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog nepageidauja naudotis įstatymo numatyta teise kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo, dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje byloje e2-726-618/2019.
4.5. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, jog civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu dėl reikalavimo priteisti V. Ž. iš K. M. 2 861,49 Eur skolos buvo išspręstas iš esmės, todėl toks teismo sprendimas vertintinas kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir turi sprendimo res judicata galią, yra neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytina Lietuvos Respublikos teritorijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas K. M. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civ. byloje Nr. e2-7417-639/2020, išspręsti bylą iš esmės arba perduoti civilinę bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo iš naujo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovui apie civilinę bylą Nr. e2-726-618/2019 nebuvo pranešta ir jis nedalyvavo jos nagrinėjime. Atsakovė bei trečiasis asmuo (jos sutuoktinis) nepaaiškino, kodėl turėdami visus kontaktinius ieškovo duomenis (tiek jo el. paštą, tiek jo mobiliojo telefono numerį per ilgametės nuomos laikotarpį) neinformavo jo apie bylos nagrinėjimą, nenurodė šių duomenų teismui. Taigi ieškovas skųsti 2019 m. gegužės 14 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019, neturėjo jokios galimybės. Tik gavęs antstolio pranešimą po kelių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas pradėjo ieškoti informacijos apie buvusią bylą.
5.2. Ieškovo nuomone, anksčiau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-726-618/2019 išvis nebuvo keliamas klausimas dėl sutarčių sąlygų galiojimo 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 03/29, (6.5.6.p. – „kiti privalomi mokesčiai) ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 03/29 (sąlyga 6.4.6.p. – „kiti privalomi mokesčiai“) nėra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje byloje.
5.3. Skundžiamojoje nutartyje teismas nevertino, kad K. M. nurodė, jog šioje byloje jis kėlė klausimą ne dėl nuomos sutarčių jose sulygtomis sąlygomis vykdymo, nes nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, dėl atsakovės nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, niekur neįvardyto šiomis sutartimis, dėl to skiriasi byloje įrodinėtinos aplinkybės. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, kuris pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reglamentavimą negalėjo būti perkeltas mokėti ieškovui.
5.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimus, kurie turėjo įtakos skundžiamos nutarties priėmimui.
5.5. Teismas, nurodydamas, jog yra įsiteisėjęs 2019 m. gegužės 14 d. teismo sprendimas byloje, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, iš esmės neįsigilino į išnagrinėtoje byloje Nr. e2-726-618/2019 nustatytas bylos aplinkybes, į ieškovo nurodytas nuomos sutarčių sudarymo aplinkybes, į imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančias bei apgaule sudarytas sutarčių sąlygas, menamos sutartinės prievolės ieškovui atsiradimo aplinkybes, neatliko ginčijamos nuomos sutarčių sąlygos teisinės ir faktinės analizės. Dėl šios priežasties yra visi pagrindai panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį.
6. Atsakovė atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą su skundu nesutinka, teismo prašo: 1) atmesti K. M. atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-163-676/2021; 2) iš ieškovo K. M. atsakovei V. Ž. priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovo nurodomi ieškinių dalykų ir pagrindų skirtumai yra išvestiniai, nepagrįsti ir nurodyti tik siekiant sukurti tariamai teisėtą pagrindą atgauti civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 iš ieškovo atsakovės naudai priteistas lėšas. Tokiais veiksmais ieškovas bando ignoruoti atsakovės teisę dėl civilinių santykių stabilumo ir užtikrinimo ir susikurti išskirtinę teisę ir galimybes iš naujo nagrinėti ginčą, kurio rezultatas jau yra įtvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumas, t. y. teisė iš ieškovo reikalauti sumos, kurią šis siekia prisiteisti šiame procese, buvo išspręstas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019. Šioje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė turi neginčijamą teisę iš ieškovo atgauti 2 145,11 Eur sumą ir tai yra prejudicinė aplinkybė.
6.2. Nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovo šioje byloje ginčijamų sutarčių nuostatų pagrindu turi teisę iš atsakovo reikalauti sumos, kurią ieškovė turėjo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau šioje byloje ieškovas iš naujo kelia šio sprendimo pagrįstumo klausimą nurodydamas argumentus, kurie privalėjo ir galėjo būti pateikti tik nagrinėjant išnagrinėtą civilinę bylą. Tokiais veiksmais ieškovas iš esmės neigia priimto sprendimo privalomumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šias aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti bylą. Šioje byloje net nėra jokių galimybių spęsti, kad nurodyta suma iš ieškovo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo priteista nepagrįstai, nes tai paneigtų įsiteisėjusį teismo sprendimą. Dėl šios aplinkybės ieškovo nurodyti argumentai, kad sutarčių sąlygos turėjo būti aiškinamos kitaip ar procesiniai dokumentai buvo įteikiami netinkamai – negali būti vertinami ir net negalėtų turėti jokios reikšmės nagrinėjant šią bylą (net ir tuo atveju, jeigu būtų teisingi).
6.3. Šiuo atveju, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek šioje byloje ginčų dalykų tapatumas egzistuoja ir sutampa teisminio nagrinėjimo objektas – išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės teisės gauti tą pačią pinigų sumą, kurią ieškovas šioje byloje reikalauja priteisti. Taigi ieškinyje aiškiai matyti, kad ieškovas pareikštu reikalavimu iš esmės ginčija savo pareigą mokėti nurodytus mokesčius, kurių sumokėjimo privalomumas buvo pripažintas kitoje byloje. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo pagrindas yra tapatus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-726- 618/2019 pagrindui. Abiejuose nurodytuose ginčuose teisminio nagrinėjimo dalyku yra faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su nuomos santykiais ir ieškovo pareiga mokėti sumą, kuri buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tai lemia reikalavimų pagrindų tapatumą abiejose nurodytose bylose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teikdamas šį ieškinį ieškovas iš esmės stengiasi paneigti kitoje byloje priimtą įsiteisėjusį sprendimą, savo reikalavimą grįsdamas argumentais, kurie privalėjo būti reiškiami išnagrinėtoje byloje ir šioje byloje negali būti nagrinėjami.
6.4. Ieškovas grindžia, kad: „Norint apginti savo pažeistas teises, ieškovui nebuvo būtina kreiptis dėl proceso atnaujinimo ar skųsti sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019.“ Tačiau, neatlikęs tokių veiksmų, ieškovas negali įgyti jokių teisėtų prielaidų keisti, vertinti kitaip, ginčyti įsiteisėjusiame teismo sprendime, kurio vykdymas privalomas, nustatytus faktus ir aplinkybes. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 priimtas sprendimas peržiūrimas galėtų būti tik teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar proceso atnaujinimo, tačiau ne reiškiant naują ieškinį, kuriuo iš esmės prašoma priteisti užbaigtame procese iš ieškovo priteistą sumą. Reikšdamas ieškinį šioje byloje – ieškovas bando paneigti priimto teismo sprendimo pagrįstumą ir privalomumą, remdamasis argumentais, kurie turėjo būti pateikti nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ir buvo susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
6.5. Ieškovas šioje byloje bandė kelti tapatų ginčą ir iš esmės ginčyti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 nustatytas aplinkybes. Tokiais veiksmais ieškovas iš esmės kėlė klausimą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumo ir privalomumo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs nagrinėtų bylų tapatumą ir netinkamai pasirinktus ieškovo teisinės gynybos veiksmus, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti. Priešingas sprendimas paneigtų atsakovės teisę į civilinių teisinių santykių stabilumą, o ieškovui suteiktų neteisėtą prielaidą ginčyti dėl klausimo, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimo, kurio procese ieškovas nedalyvavo be jokio pateisinamo ar teisėto pagrindo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla, iškelta pagal ieškovo ieškinį, nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Apeliantas nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas tapatus ieškinys kaip ir išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019.
5. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
6. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).
7. Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama.
8. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).
9. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktą; kt.).
10. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).
11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šalių tapatumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
12. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).
13. Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).
14. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
15. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškinio tapatumo kitam – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 patenkintam ieškiniui dėl 2 120,41 Eur skolos ir 24,70 Eur nuostolių, kildinamų iš 2013 m. rugpjūčio 30 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 ir 2017 m. birželio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 06/20-2017, priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista V. Ž. iš K. M. 2 120,41 Eur skolos, 24,70 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 145,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje nagrinėtas šalių ginčas dėl K. M. prievolės sumokėti skolą už V. Ž. apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, kuri sąlygota šalių patvirtintų 2013 m. rugpjūčio 30 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 ir 2017 m. birželio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 06/20-2017 pagrindu. Paminėtoje byloje teismo taip pat konstatuota, jog K. M. įsipareigojo sumokėti visus papildomus V. Ž., kaip nuomotojos, mokesčius, susijusius su 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. birželio 20 d. nuomos sutartimis, todėl 2 120,41 Eur skola priteistina V. Ž. iš K. M., taigi pareigą mokėti nurodytą GPM nurodytu laikotarpiu turėjo K. M.
17. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas teikė ieškinį prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuomos sutarties Nr. 03/29 sąlygą (6.5.6. p.) „kiti privalomi mokesčiai“ ir 2017 m. birželio 30 d. nuomos sutarties Nr. 06/20-2017 sąlygą (6.4.6. p.) „kiti privalomi mokesčiai“; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 2 193,11 Eur skolą, 24,70 Eur nuostolius, bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-726-618/2019 ginčo šalių teisinis santykis yra iš esmės susijęs su ginčo šalių sudarytų 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 6.5.6. p. ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 6.4.6.p. vykdymu bei atsakovo prievole mokėti Valstybei Gyventojų pajamų mokestį (GPM); abiejose bylose ginčo šalių teisinis santykis susijęs su 2 145,11 Eur skolos priteisimu, t. y. būtent esamas materialus teisinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 sudaro tapatų ieškinio dalyką. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl ginčo šalių sudarytų 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 dėl ieškovo prievolės mokėti kitus mokesčius (GPM) pripažinimo negaliojančiomis tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas naujoje byloje, toks reikalavimas galėjo būti teikiamas nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019.
18. Teismas pažymi, kad nors ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiais atitinkamus šalių sudarytų sutarčių punktus bei byloje taikyti restituciją, tačiau ieškovo reikalavimai iš esmės grindžiami tais pačiais pagrindais ir juridiniais faktais, kurie buvo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-726-618/2019. Nagrinėjamoje byloje restitucijos pavidalu prašoma priteisti suma apima tą pinigų sumą, dėl kurios buvo sprendžiama ir Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-726-618/2019. Taigi ieškovas prašo priteisti tas pačias pinigų sumas, sumokėtas pagal tas pačias sutartis, dėl kurių Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-726-618/2019 buvo reiškiamas atsakovės V. Ž. ieškinys ieškovui K. M.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog teismui tenkinus ieškovo ieškinį iš esmės būtų panaikintas įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-726-618/2019, galiojimas. Atsižvelgiant į šioje byloje nurodytas ieškovo faktines aplinkybes dėl ginčo šalis siejusių nuomos teisinių santykių, spręstina, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia susigrąžinti teismo sprendimu dar 2019 metais V. Ž. iš ieškovo K. M. priteistas pinigines sumas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei tarp tų pačių šalių jau yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-726-618/2019, šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, pažymi būtinybę užtikrinti teisinio tikrumo ir stabilumo principą bei visų šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ieškovo ieškinys, pareikštas atsakovei, yra tapatus, t. y. reiškiamas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu bei dėl to paties dalyko, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl bylą nutraukė (CPK 293 str. 3 p.).
21. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas K. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-726-618/2019 Klaipėdos apylinkės teismui neteikė, atsižvelgiant į ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdį darytina išvada, kad šie reikalavimai neabejotinai turėjo būti ieškovo reiškiami teismo jau išnagrinėtoje prieš tai paminėtoje civilinėje byloje.
22. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, atsižvelgė ir įvertino, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl naikinti skundžiamą procesinį teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei V. Ž., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje E. Ž., dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
26. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 580,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už jos atstovo suteiktą teisinę pagalbą - atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ieškovo atskirojo skundo netenkinus, 580,00 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo. Šios atsakovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo K. M. priteisti 580,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. Ž.
Teisėja Raimonda Andrulienė