Administracinė byla Nr. I-1943-554/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00953-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; 20.2.3.2.; 55.1.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Sandrai Bodicaitei, Vaigai Snieganaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui –  R. R. ,

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

          Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 000 Eur  neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2017 m. gegužės 18 d..

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-9) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (skundo padavimo teismui diena - b.l. 10) buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). LAVL nėra įrengtos rūkymo vietos, skirtos asmenims, turintiems priklausomybę nuo tabako vartojimo, taip pat LAVL parduotuvėje nėra leidžiama įsigyti tabako gaminių, degtukų, žiebtuvėlių, draudžiama su savimi turėti tabako ar jo gaminus, taip pat draudžiama turėti degtukų, žiebtuvėlių, nors degtukai ir žiebtuvėliai nieko bendro neturi su rūkymu ir už jų turėjimą yra skiriamos drausminės nuobaudos. Nurodė, kad yra rūkantis, rūko jau beveik 35 metus, nikotino abstinencija jį veikia labai kankinančiai, todėl patyrė didelį emocinį stresą, kas labai atsiliepia psichinei savijautai. LAVL dirbantys pareigūnai turi galimybę išeiti ir parūkyti  tam jiems skirtose vietose, o pareiškėjas tokios galimybės neturi, be to, iš pareiškėjo yra atimta galimybė turėti ar įsigyti elektronines cigaretes, kas nėra uždrausta įstatymo. Rūkymas yra liga ir turėtų būti taikomos priemonės abstinencijai sušvelninti. Dėl tokių sąlygų patiria pastovų emocinį stresą,  fizinius nepatogumus, orumo įžeidimą.

Atsakovo atstovas - LAVL su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b.l. 14-16) nurodė, kad LAVL savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kurie nustato, jog sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose rūkyti draudžiama. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 7 p., laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 str. 1 d. 1, 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti (vaitoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialiosios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog LAVL yra visų pirma gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 str. 1 d. 1 p., kurios paskirtis ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi, šiuo atveju LAVL yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką bei pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, negalima rūkyti LAVL teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“ nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) LAVL ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji. Su šiuo įsakymu LAVL darbuotojai yra supažindinti ir griežtai laikosi jame nustatytų draudimų. Visi asmenys (LAVL darbuotojai taip pat), atvykstantys į šią įstaigą, tabako gaminius ir elektronines cigaretes palieka LAVL Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 1 esančiose rakinamose spintelėse. Darbuotojai savo pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, gali pasiimti minėtus daiktus iš spintelių ir rūkyti už LAVL teritorijos ribų. Užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti, yra iškabinti visose LAVL bendro naudojimo patalpose matomose vietose.

TKĮ 2 str. 2 d. apibrėžta, kad elektroninė cigaretė - gaminys, naudojamas garams, kuriuose yra nikotino, vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro. Elektroninės cigaretės gali būti vienkartinės arba daugkartinės (pripildomos iš elektroninių cigarečių pildyklės arba keičiamos vienkartinės kapsulės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priede yra išdėstytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Siame sąraše nurodyti visi leidžiami nuteistiesiems turėti ir įsigyti maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, tarp kurių elektroninių cigarečių nėra numatyta.

Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos suma.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas sieja su tuo, jog LAVL jam kaip rūkančiam asmeniui nebuvo sudarytos sąlygos rūkyti, įsigyti tabako gaminių, degtukų, žiebtuvėlių ir elektroninių cigarečių.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

TKĮ 19 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiškus draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. TKĮ 19 str. 4 d. nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 p. buvo nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, 7 p. taip pat nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 9 p. (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

Taigi, LAVL administracija turi pareigą užtikrinti, jog būtų laikomasi TKĮ nustatyto imperatyvaus draudimo rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat užtikrinti, kad asmenys LAVL būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus, kad LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“ nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir jos teritorijoje; įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose įstaigos teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, nuteistieji; prekiauti tabako gaminiais ir elektroninėmis cigaretėmis įstaigos parduotuvėje (b.l. 18), be to, užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti, yra iškabinti visose LAVL bendro naudojimo patalpose (b.l. 19-22).

Pareiškėjo argumentus, jog LAVL dirbantys pareigūnai turi galimybę išeiti ir parūkyti  tam jiems skirtose vietose paneigia atsakovo atstovo pateikta 2017 m. balandžio 18 d. pažyma Nr. 45-638, kurioje nurodyta, kad visi asmenys, užeinantys į įstaigos teritoriją, cigaretes, vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į LAVL draudimo“, pasideda Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 1 tam skirtose rakinamose spintelėse. Pertraukėlių metu įstaigos darbuotojai, pasiėmę ir spintelių tabako gaminius, rūkyti eina už įstaigos teritorijos ribų (b.l. 17).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad rūkymas yra liga ir turėtų būti taikomos priemonės abstinencijai sušvelninti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar į LAVL gydytojus dėl to, jog jam būtų skirtos abstinenciją švelninančios priemonės ir jam tokios priemonės nebuvo skirtos, todėl šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai, jog LAVL nepagrįstai buvo draudžiama turėti degtukų ir žiebtuvėlių, kadangi jų turėjimas nesusijęs su rūkymu. Pareiškėjas nenurodė, kokiam tikslui, nesusijusiam su rūkymu jis pageidavo įsigyti degtukų ir žiebtuvėlių, nenurodė, jog būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl minėtų prekių įsigijimo, nepagrindė, kokios neigiamos pasekmės jam dėl degtukų ir žiebtuvėlių neturėjimo būnant LAVL atsirado.

Teismo nuomone, neteisėtų LAVL administracijos veiksmų, dėl pareiškėjui nesudarytos galimybės rūkyti, nenustatyta, kadangi draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) LAVL ir jos teritorijoje yra įtvirtintas teisės aktuose, o pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog LAVL administracija tinkamai užtikrina minėtą draudimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tabako gaminių (taip pat ir elektroninių cigarečių, kurių vartojimo sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose draudimas įtvirtintas TKĮ 19 str. 1 d. 1 p.) vartojimas ir jų turėjimo draudimas LAVL yra pagrįstas ir nepažeidžiantis pareiškėjo teisių (ABTĮ 56 str.).

Nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

          Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a  :

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                   Algis Markevičius