Civilinė byla Nr. e2-2534-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00737-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5;

3.4.1.9   

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 24 d.  

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijai dėl sprendimo paskelbti laimėtoją pirkime. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Inida“.

Teismas

n u s t a t ė :        

1.       Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti atsakovės Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos sprendimą laimėtoju pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” paskelbti UAB „Inida“ neteisėtu ir įpareigoti atsakovę grąžinti pirkimo procedūrą į pasiūlymų vertinimo stadiją, priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      Vilniaus Fabijoniškių gimnazija, vykdydama pirkimą CVP IS sistemoje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)”, 2021-06-21 gavo UAB „Komotos sistemos“ pretenziją, kurioje tiekėjas nurodo, kad laimėtojo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų techninių reikalavimų bei laimėtojo pasiūlyme nurodyta kaina yra didesnė nei tiekėjo. Atsakyme perkančioji organizacija nurodė: „Pretenzija atmetama. Pripažįstam, kad laimėtojo pasiūlyme įsivėlusi korektūros klaida formaliai suteikia teises jų pasiūlymą atmesti. Tačiau: 1. Laimėtojų pasiūlymas vis tiek yra pigesnis. 2. Nebuvo reikalaujama griežtos formos pasiūlymo teikimo. 3. Buvo prašoma pateikti kainas su PVM (laimėtojas jas ir pateikė, pateikdamas kainą be PVM, PVM vertę ir galutinę kainą). Aritmetiškai jų pasiūlymas teisingas.“

1.2.                      Laimėtojo UAB „Inida“ pasiūlyme neaiškiai nurodyta kaina be PVM yra didesnė, nei tiekėjo pateiktame pasiūlyme, o vėlesnės atsakovės interpretacijos dėl to, kas nurodyta pasiūlyme keičia pasiūlymo kainą, todėl yra imperatyviai draudžiamos VPĮ. Dėl to pasisako ir Viešųjų pirkimų tarnyba: „Kai taikomas fiksuotos kainos kainodaros metodas, tuomet galutinė kaina negali būti tikslinama, kadangi būtent ji vertinama lyginant tiekėjų pasiūlymus“. Šiuo atveju, kai UAB „Inida“ pasiūlymas „pataisomas“ pačios perkančiosios organizacijos interpretuojant jame pateiktą informaciją taip, kaip nusprendžia ji, o ne taip kaip nurodyta pirkimo dokumentuose ir teisės aktuose, pasiūlymo korekcija iš laimėtojo pusės pakeistų pasiūlymo kainą, o tai draudžiama. Atsakovė, suteikdama prioritetą vienam iš tiekėjų dalyvaujančių pirkime – UAB „Inida“, priėmė pirkimo dokumentais nepagrįstą ir imperatyvias teisės normas pažeidžiantį sprendimą.

1.3.                      2021-06-22 pretenzijoje tiekėjas pažymėjo, kad laimėtojo pasiūlyme pateiktos prekės neatitinka techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų: pagrindinės plokštės komponento aprašas neatitinka gamintojo kodo. Komponento apraše nurodoma (duomenys neskelbtini), o pagal gamintojo kodą (duomenys neskelbtini), kurį siūlo nugalėtojas pagrindinė plokštė yra (duomenys neskelbtini). Į pretenziją gautas atsakymas: „<...> pripažįstame, kad neapžiūrėjome taip detaliai visų pasiūlymų. Laimėtojo pagrindinės plokštės komponentas tikrai neatitinka pirkimui kelto reikalavimo. Tiriant šią pretenziją buvo atskirai nagrinėti Jūsų ir UAB „Inida“ pasiūlymai. Pagal Jūsų atkreiptą momentą nei vienas iš gautų pasiūlymų neatitinka reikalavimų. Tačiau UAB „Inida“ pateikė techniškai geresnį variantą už pigesnę kainą. Komisijos sprendimas – pripažinti UAB „Inida“ pasiūlymą su minėtais trūkumais kaip geriausiai atitinkantį gimnazijos poreikius.“

1.4.                      Atsižvelgiant į VPĮ imperatyvias normas, viešųjų pirkimų principus ir teismų praktiką, atsakovė, priimdama sprendimus pirkime, pažeidė ne tik teisės aktų nustatytą pirkimų vykdymo ir pasiūlymų vertinimo tvarką, bet ir elgiasi priešingai teismų praktikoje įtvirtintiems išaiškinimams. Atsakovė, nustačiusi, kad tiekėjų pasiūlymai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, privalėjo priimti sprendimą pirkimą nutraukti, tačiau vietoje to, buvo neskaidriai ir išskirtinai UAB „Inida“ naudai interpretuotos pirkimo sąlygos bei priimti neskaidrūs, nepagrįsti ir viešųjų pirkimų principus bei imperatyvias teisės normas pažeidžiantys sprendimai (e. b. 1 t. 1-4 b. l.).

2.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Inida“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.                      Prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai atsakovei pagal prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti, prekės pristatytos ir pateikta 2021-07-02 PVM sąskaita faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.(duomenys neskelbtini). Nustatytas apmokėjimo terminas iki 2021-07-22.

2.2.                      UAB „Inida“ pripažįsta, kad įmonės pateiktoje pasiūlymo formoje paskutinėje eilutėje yra įsivėlusi techninio pobūdžio klaida, t. y. vietoj žodelio „su“ įrašytas žodelis „be“. Tačiau remiantis visu kainos pasiūlymo kontekstu akivaizdu, kad eilutės „Viso siūlomo kiekio suma be PVM“ reikšmės 11 152 Eur suma su eilutės „PVM 21 proc.“ reikšme 2 341,92 Eur yra lygi 13 493,92 Eur. Taigi, galutinė pasiūlymo kaina buvo 13 493,92 Eur su PVM. Tai reiškia, kad atsakovė teisingai traktavo paskutinės „Kainos pasiūlymo“ eilutės įrašo formuluotę, kaip korektūros klaidą. Klaida yra ne pasiūlymo kainoje, o dokumento lentelės formoje. „Kainos pasiūlyme“ aiškiai nurodyta vieno komplekto kaina be PVM (697,00) ir siūlomas prekių kiekis (16), kurių sandaugos reikšmė 697,00x16= 11 152 Eur be PVM yra tokia, kaip nurodyta eilutėje su „Viso siūlomo kiekio suma be PVM“. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Iš UAB „Inida“ pateiktų skaičių galima nustatyti tikrąjį pasiūlymo turinį, kurį galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus, todėl šis ieškovės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pasiūlymo kaina nebuvo keičiama, ji buvo pateikta teisinga.

2.3.                      Ieškovė klaidina teismą, sakydama, kad pasiūlymas neatitinka techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų dėl komponento apraše nurodomo (duomenys neskelbtini). Pirkimo dokumentuose atsakovė nurodė – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“, t. y. akcentavo ne konkretaus gamintojo produkto detalės kodą, kaip teigia ieškovė, bet pageidavimą įsigyti stacionarius kompiuterius su konkretaus gamintojo, t. y. (duomenys neskelbtini) pagrindine plokšte, turinčia (duomenys neskelbtini). UAB „Inida“ pasiūlyme nurodė visą pirkimo dokumentuose reikalaujamą informaciją (tiek gamintoją, tiek (duomenys neskelbtini) tipą ir kt.), t. y. pasiūlė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir ieškovės nurodytas komponentas nėra tas pats daiktas (dalis).

2.4.                      Ieškovės teiginį dėl pagrindinėje plokštėje komplektuojamo (duomenys neskelbtini) paneigia ir pačios ieškovės teikiama informacija nuorodoje:  (duomenys neskelbtini). Matyti, kad po gamintojo komponento kodu (duomenys neskelbtini) patenka ir (duomenys neskelbtini). Tai viešai prieinama ir gamintojo deklaruojama informacija apie siūlomo komponento, šiuo atveju pagrindinės plokštės, techninius parametrus. Taip pat analogiška informacija pateikiama ir kompanijos (duomenys neskelbtini) viešai prieinamos vartotojo instrukcijos (duomenys neskelbtini) 6 puslapyje. Ieškovės teiginys, kad pasiūlymas neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų yra deklaratyvus, neatitinka faktinių aplinkybių, nepagrįstas techniniais paaiškinimais ir turi būti atmestas (e. b. 1 t. 41-45 b. l.).  

3.       Atsakovė BĮ Vilniaus Fabijoniškių gimnazija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1.                      UAB „Inida“ pasiūlyme buvo nurodytas tradicinis kainų eiliškumas (kaina be PVM 11 152 Eur, PVM vertė 2 341,92 Eur ir kaina su PVM 13 493,92 Eur). Įsivėlusi korektūros klaida (du kartus nurodytas pavadinimas „kaina be PVM“) įvertinti pasiūlymo netrukdė, nes kaina buvo aiški dėl tradicinio kainų eiliškumo ir dėl aritmetikos. Be to, konkurso laimėtojas teisingai nurodė vieneto kainą be PVM ir siūlomą prekių kiekį. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu pastebėjus laimėtojo UAB „Inida“ padarytą korektūros klaidą, komisija, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, paprašė tiekėjo pataisyti savo pasiūlymą, kuris komisijai pateiktas 2021-06-22. Tiekėjo padarytas pasiūlymo kainos pataisymas, kaip reikalauja VPĮ 55 straipsnio 9 dalis, nekeitė kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių.

3.2.                      Analizuojant laimėtojo pasiūlymą ir remiantis viešai prieinama informacija, galima teigti, kad tiek UAB „Inida“, tiek ieškovės pasiūlymai atitinka techninius reikalavimus, nes abu tiekėjai siūlo tą patį pagrindinės plokštės komponentą (duomenys neskelbtini). Pagrindinės plokštės gamintojas savo produktui pats priskyrė prekės kodą, nurodantį neatitinkantį techninės specifikacijos reikalavimą ((duomenys neskelbtini)), bet prekės aprašymuose pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) komponentą. Techninius parametrus atitiko tiek UAB „Inida“, tiek ieškovės pasiūlymas, o žemiausią kainą pasiūlė UAB „Inida“, todėl jos pripažinimas laimėtoja teisingas. Viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2021-06-14. 2021-07-02 konkurso laimėtojas UAB „Inida“ pristatė prekes pagal prekių priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą (e. b. 1 t. 159-162 b. l.).

4.       Teismas 2021-07-21 nutartimi pasirengimą nagrinėti bylą nutarė vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 1 t. 165-166 b. l.).  

5.       Ieškovė dublike prašė: pripažinti atsakovės Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos sprendimą laimėtoju pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” paskelbti UAB „Inida“ neteisėtu ir įpareigoti ieškovę grąžinti pirkimo procedūrą į pasiūlymų vertinimo stadiją; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dublike nurodė, kad:

5.1.                      Ieškovė sutinka, jog ieškinyje pateikta aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) yra teisingai aiškinama UAB „Inida“ atsiliepime ir dabar yra aiški ieškovei bei nesudaro atskiro pagrindo pateiktame ieškinyje. Tačiau nėra aišku, kodėl aiškinimu apie pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją ir reikalavimus užsiima pirkimo laimėtojas pirkimo organizatorei esant atsakove byloje, kuri teisme atsidūrė dėl to, kad perkančioji organizacija nesugebėjo pateikti aiškaus atsakymo pirkime gavusi pretenzijas. Argumentas dėl (duomenys neskelbtini) ieškinyje atsidūrė tik dėl to, kad pirkimo procedūros metu atsakovė nepateikė paaiškinimų arba pateikė prieštaraujančius atsakymus į pretenzijas.

5.2.                      Tiek atsakovė, tiek pirkimo laimėtoja pripažįsta, jog pasiūlyme įsivėlusi klaida. Pasiūlyme yra įsivėlusi klaida, kurios pataisymas laimėtojo pasiūlymą daro mažesniu nei ieškovės, todėl, nesilaikydama VPĮ nuostatų, pažeisdama viešųjų pirkimų principus, atsakovė ignoravo šią aplinkybę, nusprendė, kad nei vienas pasiūlymas neatitinka reikalavimų, tačiau laimėtoją pirkime vis tiek paskelbė 2021-06-21 ir pradėjo vykdyti sutartį, nors 2021-06-22, laikantis įstatymo nustatytų terminų dar buvo pateikta pretenzija. Atsakovė turėjo vadovautis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kur nurodoma, jog pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai.

5.3.                      Bet kokie taisymai ir papildymai, kurie keistų pasiūlymo esmę, t. y. iš netinkamo pasiūlymo padarytų tinkamą negalimi, kadangi taip pažeistų kitų dalyvių teisėtus lūkesčius į sąžiningą ir pirkimo dokumentų nuostatas atitinkančią pirkimo procedūrą. Atsakovės pasirinktas veiksmų modelis yra iš esmės tiekėjo pasiūlymo pataisymas savo iniciatyva, kuris visą procedūrą daro neskaidria (e. b. 1 t. 188-190 b. l.).

6.       Atsakovė triplike prašė: atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; atmesti ieškovės prašymą grąžinti pirkimo procedūrą į pasiūlymo vertinimo stadiją. Triplike nurodė, kad:

6.1.                      UAB „Inida“ pasiūlyme įsivėlusi korektūros klaida buvo aiški ir dėl tradicinio kainų eiliškumo, ir dėl aritmetikos. Komisijos posėdžio metu pastebėjus laimėtojo padarytą klaidą, komisija, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, paprašė tiekėjo pataisyti savo pasiūlymą, kuris komisijai pateiktas 2021-06-22. Tiekėjo padarytas pasiūlymo pataisymas nekeitė sąnaudos ar sudedamųjų dalių. Atsakovė neturėjo teisės atmesti UAB „Inida“ pasiūlymo, bet paprašė ir sulaukė pataisyto komercinio pasiūlymo, kuris nekeitė pirminio pasiūlymo galutinės kainos.

6.2.                      Atsakovė, vertindama UAB „Inida“ komercinį pasiūlymą techninės specifikacijos prasme, taip pat nesuklydo pripažindama jį teisingu. Techninius parametrus atitiko tiek UAB „Inida“, tiek ir UAB „Komotos sistemos“ pasiūlymas, tačiau žemiausią kainą ir geresnės komplektacijos kompiuterius pasiūlė UAB „Inida“. Grįžimas prie pasiūlymų vertinimo stadijos nesuteiks galimybės priimti kitokį viešo konkurso sprendimą, nes UAB „Inida“ pateiktas komercinis pasiūlymas buvo pigiausias ir atitiko techninę specifikaciją (e. b. 2 t. 8-12 b. l.).

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Inida“ triplike prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad:

7.1.                      Ieškovė, kaip tiekėjas, yra profesionalė ir turi 13 metų patirtį kompiuterinės ir mobilios technikos diagnostikos, taisymo, techninių sprendimų, nuomos, IT ūkio priežiūros ir eksploatacinių medžiagų srityje. Tai ji deklaruoja viešai savo internetinėje svetainėje www.kosistemos.lt. Todėl labai abejotinas ieškovės argumentas dėl nežinojimo ir/ar aiškumo nebuvimo apie reikalavimus prekėms, nurodytus techninėje specifikacijoje.

7.2.                      UAB „Inida“ pripažįsta, kad įmonės pateiktoje pasiūlymo formoje paskutinėje eilutėje yra įsivėlusi techninio pobūdžio klaida, t. y. vietoj žodelio „su“ įrašytas žodelis „be“. Kainos pasiūlyme aiškiai nurodyta vieno komplekto kaina be PVM (697,00) ir siūlomas prekių kiekis (16), kurių sandaugos reikšmė 697,00x16= 11 152 Eur be PVM yra tokia, kaip nurodyta eilutėje su „Viso siūlomo kiekio suma be PVM“ o pridėjus PVM bendra suma tampa 13 493,92 Eur.

7.3.                      Pasiūlymo trūkumas nelemia pareigos automatiškai jį atmesti – perkančioji organizacija kiekvienu individualiu atveju turėtų nuspręsti ar toks trūkumas gali būti pašalintas. Šiuo atveju korekcinio pobūdžio neatitikimas perkančiajai organizacijai iš esmės pasiūlymo nekeitė, kadangi buvo nurodytos visos kainos sudedamosios dalys, tiek suma be PVM, tiek 21 % PVM suma ir bendra suma su PVM. Tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo (e. b. 2 t. 18-20 b. l.).

Teismas

k o n s t a t u o ja:

8.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

9.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių  

10.       Perkančioji organizacija tiekėjams nustatė reikalavimus – perkami 16 vnt (duomenys neskelbtini), minimaliai atitinkantys šiuos parametrus: (duomenys neskelbtini).

11.       Atsakovė nustatė tokią konkurso eilę: 1. UAB „Inida“, 2. UAB „Komotos sistemos“, 3. UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centras“, 4. UAB „Enersys“, 5. UAB „IT plasta“. Konkurso laimėtoju pripažino UAB „Inida“.

12.       Ieškovė teikė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, jog paskutinėje eilutėje „bendra pasiūlymo kaina be PVM“ suma yra nurodyta 13 493,92 Eur. Mūsų pasiūlyta kaina buvo 11 742,15 Eur be PVM ir nugalėtojas nepateikė bendros sumos su PVM kaip to buvo reikalauta.

13.       Atsakovė nurodė, kad pretenzija atmetama. Pripažino, kad laimėjusio pasiūlyme įsivėlusi korektūros klaida formaliai suteikia teisę pasiūlymą atmesti, tačiau laimėtojų pasiūlymas vis tiek yra pigesnis; nebuvo reikalaujama griežtos formos pasiūlymo teikimo; buvo prašoma pateikti kainas su PVM (laimėtojas jas ir pateikė, pateikdamas kainą be PVM, PVM vertę ir galutinę kainą). Aritmetiškai pasiūlymas teisingas.

14.       Ieškovė kitoje pretenzijoje dėl produkto neatitikimo pasiūlyme nurodė, kad pagrindinės plokštės komponento aprašas neatitinka pagal gamintojo kodą. Komponento apraše nurodoma (duomenys neskelbtini), o pagal gamintojo kodą (duomenys neskelbtini), kurį siūlo nugalėtojas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagrindinė plokštė yra (duomenys neskelbtini). Prašė atmesti nugalėtojo pasiūlymą, kaip klaidingai aprašytą. Nes komponento aprašas nesutampa su gamintojo kodu.

15.       Atsakovė ieškovei nurodė, kad jeigu panagrinėtumėte savo komercinį pasiūlymą, tai pamatytumėte, kad Jūsų pasiūlyta pagrindinė plokštė (duomenys neskelbtini) taip pat neatitinka pateiktų reikalavimų. Taipogi „Inida“ pateikta operatyvinė atmintis (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) tipo, kas sąlygoja didesnį kompiuterio darbo stabilumą ir galimybę ateityje plėsti atmintį kitų gamintojų moduliais. Lyginant panašius Jūsų ir „Inida“ pasiūlymus, pastarasis yra žymiai pigesnis.

16.       Teiktas UAB „Inida“ pasiūlymas, kuriame nurodyta:

16.1.                      procesorius – (duomenys neskelbtini); pagrindinė plokštė - (duomenys neskelbtini); operatyvinė atmintis - (duomenys neskelbtini); kietasis diskas – (duomenys neskelbtini); korpusas - (duomenys neskelbtini); korpuso maitinimo šaltinis - (duomenys neskelbtini); operacinė sistema - (duomenys neskelbtini); monitorius - (duomenys neskelbtini); klaviatūra/pelė - (duomenys neskelbtini).

16.2.                      Kainos pasiūlymas – vieno komplekto kaina be PVM 697 Eur; siūlomas kiekis 16; viso siūlomo kiekio suma be PVM 11 152 Eur; PVM 21 proc. – 2 341,92 Eur; bendra pasiūlymo kaina be PVM  13 493,92 Eur.

17.       Į bylą teikta 2021-07-02 UAB „Inida“ išrašyta ieškovei PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 13 493,92 Eur suma su PVM.

18.       Atsakovė teigė, kad paprašė UAB „Inida“ pataisyti savo pasiūlymą, kuri 2021-06-22 pateikė pataisytą pasiūlymą.

19.       Pagal trečiojo asmens teiktus įrodymus - (duomenys neskelbtini) pagrindinės savybės - (duomenys neskelbtini) rinkinys (e. b. 1 t. 105 b. l.). (duomenys neskelbtini) pagrindinės plokštės techninėje schemoje pažymėtas (duomenys neskelbtini) luistų rinkinio vieta, produkto specifikacijoje nurodyta –(duomenys neskelbtini) luistų rinkinys (e. b. 1 t. 108-109 b. l.).

Dėl reiškiamų reikalavimų

20.       Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovės Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos sprendimą laimėtoju pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” paskelbti UAB „Inida“ neteisėtu ir įpareigoti atsakovę grąžinti pirkimo procedūrą į pasiūlymų vertinimo stadiją. Ieškinys grindžiamas iš esmės dviem aplinkybėmis:

20.1.                      Laimėtojo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų techninių reikalavimų.

20.2.                      Laimėtojo pasiūlyme buvo neteisingai nurodyta kaina, kuri negalėjo būti taisoma.

21.       Pagal kasacinio teismo praktiką, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).

22.       VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms (perkantiesiems subjektams), tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 17 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 47 punktą).

23.       Nurodyta kasacinio teismo praktika koreliuoja su kasacinio teismo ne kartą pabrėžtu turinio viršenybės prieš formą principu viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiojo subjekto veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiojo subjekto ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkantysis subjektas pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018 68 punktą; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 60 punktą).

24.       Be to, turinio prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose siejasi ir su tiekėjo teise paaiškinti, patikslinti, papildyti kitus tiekėjo pasiūlymo duomenis, nekeičiant pasiūlymo esmės; tačiau nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė, nes pagal įstatymą tiekėjams suteiktos ribotos teisės tikslinti šią pasiūlymų dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl laimėtojo pasiūlymo techninių reikalavimų atitikimo

25.       Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

26.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime pasiūlymo terminas (apibrėžimas) vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.); antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo (plačiąja prasme) dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

27.       Teikiamas pasiūlymas turi atitikti pirkimų sąlygų reikalavimus, o nustačius, jog pasiūlymas šių reikalavimų neatitinka, toks pasiūlymas turi būti atmetamas. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

28.       Nors ieškovė ieškinyje ir teigė, kad laimėtojo UAB „Inida“ pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų techninių reikalavimų (dėl komponentų apraše nurodomo (duomenys neskelbtini)), tačiau į bylą teiktame dublike pažymėjo, kad aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) yra teisingai aiškinama UAB „Inida“ atsiliepime ir dabar yra aiški ieškovei bei nesudaro atskiro pagrindo pateiktame ieškinyje.

29.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirkimo dokumentuose buvo nustačiusi atitinkamus reikalavimus prekei, tarp jų ir (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini). UAB „Inida“ teiktame pasiūlyme nurodė, kad pagrindinės plokštės gamintojo kodas – (duomenys neskelbtini), o vertinant dėl šio kodo teiktą informaciją matyti, kad jame yra nurodomas (duomenys neskelbtini) lustų rinkinys, t. y. siūloma prekė atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.  

30.       Tokios aplinkybės patvirtina tai, kad UAB „Inida“ teiktas pasiūlymas atitiko perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus, o ieškovės argumentai aptariamu aspektu laikyti nepagrįstais.  

Dėl pasiūlyme nurodytos kainos

31.       VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

32.       Įstatyme ir teismų praktikoje nėra pateiktos aiškios sąvokų „redakcinio pobūdžio klaida“ ar „paprastas paaiškinimas“ apibrėžties. VPĮ 55 straipsnio 9 dalis neskirta išimtinai gramatinėms (lingvistinėms) ar panašaus pobūdžio mažareikšmėms tiekėjų pasiūlymų atitikties vertinimo atžvilgiu klaidoms taisyti. Nurodytų sąvokų apibrėžties nepateikta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje išskiriami šie aspektai: pirma, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo ((faktiškai nepateikta nauja oferta); antra, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų. Tiekėjo pasiūlymo neaiškumai (ar net atitinkamos pasiūlymo dalies nenurodymas) ne visuomet automatiškai suponuoja jo atmetimą, ypač kai tokio pobūdžio trūkumas viešojo pirkimo sąlygose nesusietas su griežčiausiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

33.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiekėjų teisė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas aiškintina tapačiai, kaip Teisingumo Teismo SAG ELV Slovensko byloje pateikiamas ES teisės aiškinimas, t. y. kad ji reiškia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi aritmetinė klaida VPĮ 39 straipsnio 1 dalies (aukščiau galiojusi įstatymo redakcija – teismo pastaba) taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Direktyvos 2004/18 2 straipsniu [„Sutarčių sudarymo principai“] konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Perkančiosios organizacijos prašymas tiekėjui paaiškinti pasiūlymą turi būti susijęs su visais neaiškiais ar techninių specifikacijų neatitinkančiais pasiūlymo aspektais, ir perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo dėl šiame prašyme nenurodyto neaiškumo (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191; jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

34.       UAB „Inida“ 2021-06-08 pasiūlyme nurodydama kainą išdėstė ją taip: vieno komplekto kaina be PVM 697; siūlomas kiekis 16; viso siūlomo kiekio suma be PVM 11 152; PVM 21 proc. 2 341,92; bendra pasiūlymo kaina be PVM 13 493,92. Taigi matyti, kad UAB „Inida“ kainos pasiūlymo paskutinėje eilutėje, kurioje turėjo būti nurodyta kaina „su PVM“, padarė redakcinio pobūdžio klaidą – šią eilutę įvardindama „bendra pasiūlymo kaina be PVM“.

35.       Atsakovė (perkančioji organizacija) taip pat nurodė, kad, pastebėjusi pirkimo laimėtojo nurodytą korektūros klaidą, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, paprašė tiekėjo pasiūlymą pataisyti, kuris komisijai pateiktas 2021-06-22.

36.       Pasisakant dėl analizuojamų aplinkybių pažymėtina, kad: pirma, įvertintinas visas pasiūlyme nurodytas kainos eiliškumas (kompiuterio vieneto kaina, kompiuterio vienetai, siūlomo kiekio suma, PVM dydis, bendra pasiūlymo kaina); antra, redakcinės klaidos ištaisymas nesudaro pagrindo daryti išvados, jog buvo pakeista nurodyta pasiūlymo kaina (13 493,92 Eur); trečia, redakcinės klaidos ištaisymas neturėjo įtakos pirkimo rezultatui; ketvirta, nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai sudarant galimybę ištaisyti UAB „Inida“ pasiūlyme nurodytą akivaizdžią redakcinę klaidą laikytini teisėtais bei nesudarė pagrindo perkančiajai organizacijai atmesti UAB „Inida“ pasiūlymo. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės argumentai dėl kainos keitimo ir(ar) klaidos ištaisymo laikytini nepagrįstais bei nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo.

Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo

37.       VPĮ 17 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad viešųjų pirkimų principai – tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jų elgesio modelis įstatyme neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje; viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.       Nors ieškinyje teigiama, kad pirkime pažeisti viešųjų pirkimo principai, tačiau tokios aplinkybės neįrodytos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta apie viešųjų pirkimų principų pažeidimų įrodinėjimo taisyklių taikymą ir pareigą realiai įrodyti šių imperatyviųjų normų pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012, ir joje nurodytą praktiką). Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, aptariamu atveju neturi pagrindo teigti, kad būtų pažeisti ieškovės minimi viešųjų pirkimų principai.

39.       Kiti proceso dalyvių išdėstyti argumentai neturi esminės įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

40.       Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos sprendimą laimėtoju pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” paskelbti UAB „Inida“ neteisėtu, o tuo pačiu grąžinti pirkimo procedūrą į pasiūlymų vertinimo stadiją.

41.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti atsakovės Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos sprendimą laimėtoju pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” paskelbti UAB „Inida“ neteisėtu ir įpareigoti atsakovę grąžinti pirkimo procedūrą į pasiūlymų vertinimo stadiją atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43.       Netenkinus ieškovės ieškinio, nėra pagrindo jai priteisti jos prašomų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos prašymas netenkintinas (CPK 93 straipsnis) (e. b. 1 t. 5 b. l.).

44.       Byloje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t. 110-111 b. l., 2 t. 32-35 b. l.). CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, byloje atstovė – advokato padėjėja byloje teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, o teiktuose procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti (palaikė atsakovės poziciją).

45.       CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Inida“ priteistina 387,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės.

46.       Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei BĮ Vilniaus Fabijoniškių gimnazijai sudaryti atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „(duomenys neskelbtini)“, kurio pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo sutartį, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdytas pirkimo sutarties vykdymas, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (e. b. 1 t. 27-29 b. l.).

47.       CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, kuriuo ieškovės materialūs reikalavimai buvo netenkinti, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos teismo 2021-07-08 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 4231, 4238 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijai dėl sprendimo paskelbti laimėtoją pirkime, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Inida“.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Inida“, j. a. k. 133752253, 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komotos sistemos“, j. a. k. 301171313.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovei BĮ Vilniaus Fabijoniškių gimnazijai sudaryti atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „(duomenys neskelbtini)“, kurio pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkimo sutartį, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdytas pirkimo sutarties vykdymas, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas