Civilinė byla Nr. e2A-1272-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01744-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, VĮ Turto bankas, P. P. S., Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji močiutės M. S. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti asmeninio ūkio žemę.
2. Nurodė, kad po močiutės M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti šeimos asmeninį ūkį. M. S. (jos tėvas) turėjo du vaikus – pareiškėją ir P. P. S., M. S. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki palikimo atsiradimo (asmeninis ūkis suteiktas 1992 m.), todėl vienintelis asmuo, kurį laiko palikėju, yra jos močiutė M. S., kuri mirė iki Testamentų ir Gyventojų registro registrų įsteigimo (duomenų apie ją nėra). Pareiškėjos giminystės ryšį patvirtina gimimo įrašas – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (gimusi (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. S. yra jos tėvas. Nurodė, kad 1993 m. sausio 18 d. Dūkštų apylinkės taryba nusprendė patvirtinti apylinkės gyventojams 2-3 ha sodybinius sklypus už 1992 metus, o 1993 metais skirti apylinkės gyventojams, nuolat gyvenantiems kaimo vietovėje, sodybinius sklypus iki 3 ha neatsižvelgiant į tai, kiek laiko gyvulių, tokiu būdu, Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo Dūkštų kaimo 1986-1990 m. ūkinės knygos duomenimis, M. S. nuolat gyvenusi Dūkštų kaime bei pagal Dūkštų apylinkės gyventojų, 1992 m. turėjusių sodybinius žemės sklypus 2-3 ha, sąrašą, jos močiutė M. S. valdė 0,60 ha asmeninio ūkio. Kadangi pareiškėjos tėvas M. S. gyveno su savo motina M. S., po jo ir senelės mirties asmeninio ūkio valdymą perėmė pareiškėja. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes asmeninį ūkį laikė žemės naudojimosi teise, o ne turtu. Šią žemę naudojo jame augindama daržoves, vaismedžius ir vaiskrūmius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50) straipsnio 2 dalis).
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės 1993 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 9 „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo” M. S. buvo suteiktas 0,60 ha asmeninio ūkio žemės plotas. M. S. mirė (duomenys neskelbtini), vadinasi palikimas atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK). Taigi, jeigu asmeninio ūkio žemės naudotojas mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. Iš pareiškėjos teismui pateiktos Namų ūkio knygos matyti, kad M. S. vedė bendrą ūkį su sūnumi M. S., J. K. ir anūke (pareiškėja) (gimimo data (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos teismui pateiktos Namo ūkinės knygos matyti, kad M. S. anūkės gimimo data su pareiškėjos gimimo data nesutampa. Pareiškėja 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės išsipirkimo. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad asmeninio ūkio žemę, skirtą M. S. gali išsipirkti tik šeimos nariai kartu vedę bendrą ūkį. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti pareiškėjai nesuteiks teisės pirkti iš valstybės M. S. suteiktą asmeninio ūkio žemę. Pareiškėja turi įrodyti faktą, kad ji buvo M. S. šeimos narė ir kartu su M. S. vedė bendrą ūkį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įrodymus, kadangi pareiškėjos Namų ūkio knygoje nurodyta informacija pateikta teismui ir NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nesutampa.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo P. P. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą tenkinti. Nurodo, kad pagal VĮ Registrų centras pateiktą Nekilnojamosios turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 priedą, S. M. A. gyvenamasis namas paskutinį kartą buvo inventorizuotas 2003 m. rugpjūčio 5 d. Pagal namo 1991 m. gegužės 3 d. atliktos pastatų teisinės registracijos išvadą, nurodyti namų valdos savininkai S. P. P., S. M. A. ir pareiškėja. 1997 m. rugpjūčio 7 d. buvo atliktas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų perkainojimas, kadangi neliko buvusių pirties, lauko tualeto ir kitų ūkinių pastatų, kurie buvo blogos ūkinės būklės ir juos teko nugriauti. Minėtos aplinkybės patvirtina pareiškėjos aktyvius veiksmus siekiant priimti palikimą, vykdant namų valdos pertvarkymą.
6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog duomenų neturi, kad pareiškėja naudoja asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prie bylos medžiagos nepateikė įrodymų apie tai, kad vedė bendrą ūkį su M. S. ir deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-77-647/2022 pareiškėjos pareiškimo netenkino.
8. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad minėtas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo skirtas pareiškėjos močiutei M. S. patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau pareiškėja turi įrodyti aplinkybę, kad vedė bendrą ūkį su močiute M. S. iki jos mirties pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (1964 m. CK). Tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausė ¼ dalis namo (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad ji vedė bendrą ūkį su močiute M. S. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja gyveno minėtame name, mokėjo mokesčius, kitaip prisidėjo prie namo išlaikymo ar kitokiu būdu vedė bendrą ūkį su M. S., taigi, nepateikė įrodymų, kad būtų pripažįstama šeimos nare pagal 1964 m. CK. Antstolio 2021 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu tik patvirtina, kad 0,60 ha žemės sklypas yra dirbamas šiuo metu, tačiau įrodymų, kas naudojosi ir dirbo žemės sklypą iki M. S. mirties byloje nėra.
9. Teismas pažymėjo, kad Namų ūkio knygos įrašai, kuriuos pateikė teismui pareiškėja ir NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius prieštarauja vienas kitam. Pareiškėjos pateiktoje Namų ūkio knygoje kaip šeimos narys įrašyta M. S. anūkė A. M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (tikroji gimimo data – (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad apie anūkę jų turimoje Namų ūkio knygoje įrašo nėra. Pažymėjo ir tai, kad pagal tuo metu galiojusį CK asmeninio ūkio žemė nebuvo paveldėjimo objektu.
10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė, kad su senele M. S. vedė bendrą ūkį, rūpinosi namais ir žemės sklypu. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius yra nurodęs, kad pareiškėjos tėvas negalėjo įgyti 0,60 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes nebuvo įsigaliojęs Žemės reformos įstatymas. Teismas vertino ir tai, kad palikėja M. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos tiek po M. S., tiek po M. S. mirties užvestos nebuvo, tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik dabar, praėjus 28 metams po M. S. mirties.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-77-647/2022 ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Byloje įrodyta, kad kartu gyvenę ir tvarkę bendrą ūkį asmenys bendrai veikė siekdami vienodo tikslo – sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą ir valdos žemės sklypą (1964 m. CK 472 straipsnis), tai lemia, kad, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius – artimi giminystės ryšiai, teismo liudytojų parodymų ignoravimas sprendimo motyvuose prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
19.2. Vertinant palikimo priėmimo faktą teismas nepagrįstai ignoravo asmeninio ūkio skyrimo aplinkybes. Bylos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad asmeninis ūkis buvo skirtas M. S. ir pareiškėjos žemės naudmenai pagal 1992 m. faktinio naudojimo duomenis, tačiau pats skyrimas buvo tik 1993 m., pagal tų metų Dūkštų apylinkės tarybos sprendimą, iš kurio matyti, kad jis buvo valdytas ne mažiau kaip 16 mėnesių iki M. S. mirties.
19.3. Pripažinus, kad namų valda yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, pagal CK 5.50 įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (kadastro bylos duomenis pareiškėja buvo bendro ūkio bendrasavininkė nuo 1989 m.).
19.4. Teismas nepagrįstai susiaurino pareiškimo dalyką iki asmeninio ūkio žemės sklypo ir nepagrįstai nenagrinėjo viso palikimo priėmimo juridinio fakto. Pareiškėja priėmė visą močiutės turtą kaip palikimą po jos mirties, tiek asmeninio ūkio žemės sklypą, tiek namą (duomenys neskelbtini) kaime, tiek namą ir ūkinius pastatus Rusėnų kaime.
19.5. M. S. gimimo data (duomenys neskelbtini) patvirtina Vilniaus rajono 7-jo notaro biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta klaidinga M. S. gimimo data – (duomenys neskelbtini), kadangi ši data greičiausiai yra asmens įrašymo į Namų ūkinę knygą data, analogiškai yra ir su pareiškėja (anūke), (duomenys neskelbtini) data yra ne gimimo, o įrašymo į Namų ūkinę knygą data.
19.6. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį teismą praktiką, palikimą sudaro palikėjo turtinės bei kai kurios neturtinės teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, kai įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (ką pareiškėja ir atliko 2021 m. gruodžio 21 d. – prašydama suprojektuoti ir atlikti nuosavybės teisių atkūrimą natūra į senelės nuosavybės teise turėtą 2,98 ha žemę (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. vasario 2 d. – dėl adreso suteikimo pastatui), o tai gali būti vertinama kaip faktinis palikimo priėmimas.
19.7. Po tėvo ir močiutės mirties šeimos ūkį valdė viena, kadangi brolis P. P. S. pagal 1991 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto valdybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) savo namų dalį iškeitė į vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini).
19.8. Vilniaus rajono 7-jo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė 2022 m. vasario 14 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldimo turto įpėdinių, kurioje nurodoma, kad po M. S. mirties palikimą priėmė M. S. ir pareiškėja.
19.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, kad su senele M. S. vedė bendrą ūkį, rūpinosi namais ir žemės sklypu. Tokiai teismo išvadai prieštarauja kadastro matavimų bylos duomenys ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotos pažymos.
12. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
13. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
14. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo P. P. S. prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Esminę teisinę reikšmę turi aplinkybė, ar pareiškėja perėmė palikėjos turėto turto (daiktų, teisių į asmeninį ūkį ir teisinių pareigų) perėmimą.
14.2. Palikimo perėmimas apima visą palikimą, neleidžia palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (mirusiosios turėti aukso dirbiniai ir auksinės carinės Rusijos monetos, kurios atiteko pareiškėjai).
14.3. Pareiškėja prisidėjo prie sklypo apželdinimo ir priežiūros, sprendė, kokiai paskirčiai naudoti sklypą.
14.4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra mirusios įstatyminis įpėdinis.
14.5. Kadangi nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas, todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl pareiškėjos A. R. paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, pareiškėja A. R. yra L. S. ir M. S. dukra. Gyventojų registro 2021 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini), palikėjo vaikai: A. R. ir P. P. S. Asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal žemės kadastro knygą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. S. šeimos nariu įtrauktas sūnus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir anūkė A. R., gim. (duomenys neskelbtini).
18. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymoje apie mirtį nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. S. VĮ Registrų centras pažymose nurodyta, kad nei Testamentų registre, nei Gyventojų registre duomenų apie M. S. bei M. S. nėra. Pagal Vilniaus rajono l-jo notarų biuro 2021 m. birželio 23 d. pažymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), po M. S. mirties Vilniaus rajono l-ame notarų biure paveldėjimo byla iki 2001 m. liepos 1 d. nėra pradėta. Pagal 1993 m. sausio 18 d. Dūkštų apylinkės tarybos sprendimą buvo patvirtinti apylinkės gyventojams 2-3 ha sodybiniai sklypai už 1992 metus, o 1993 metais buvo skirti apylinkės gyventojams, nuolat gyvenantiems kaimo vietovėje, sodybiniai sklypai iki 3 ha neatsižvelgiant į tai, kiek laiko gyvulių. M. S. skirta 0,6 ha žemės sklypas.
19. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai, kurio (duomenys neskelbtini) apyl. sąrašo numeriu (duomenys neskelbtini) įrašyta M. S. kaip valdanti 0,6 ha asmeninio ūkio žemės. Pareiškėja 2011 m. liepos 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl galimybės išsipirkti iš valstybės tėvo M. S. valdytą 0,6 ha žemės sklypą, tačiau NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad M. S. mirė anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), jam nebuvo ir negalėjo būti skirtas minėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
20. Lietuvos TSK Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 7 d. pažymoje nurodyta, kad S. A. M., S. M. A., S. P. P. M. ir R. A. M. vardais įregistruota po 1/4 namo dalies ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvos TSR Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. gegužės 6 d. sprendimu M. S. skirtas 0,12 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), individualaus namo ir ūkių pastatų statybai. 1976 m. liepos 17 d. M. S. ir XXII TSKP suvažiavimo vardo kolūkis pasirašė sutartį dėl sodo sklypo suteikimo individualaus gyvenamojo namo statybai Dūkšto mstl.
21. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama suprojektuoti ir atlikti nuosavybės teisių atkūrimą natūra senelės M. S. nuosavybės teise turėtą 2,98 ha žemę (duomenys neskelbtini). Taip pat M. S. vardu 2022 m. vasario 2 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo pastatui (duomenys neskelbtini).
22. Antstolis Irmantas Gaidelis 2021 m. birželio 9 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono 7-jo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė 2022 m. vasario 14 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldimo turto įpėdinių, kurioje nurodoma, kad po M. S. mirties palikimą priėmė M. S. ir A. R.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė laiko įrodytą aplinkybę, kad ji buvo M. S. šeimos narė ir kartu su M. S. vedė bendrą ūkį bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl palikimo priėmimo, pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti. Apeliantės teigimu, minėtas turtas priklauso jai, kadangi po tėvo ir močiutės mirties šeimos ūkį valdė viena – brolis P. P. S. pagal 1991 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto valdybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) savo namų dalį iškeitė į vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, ji priėmė visą močiutės turtą kaip palikimą po jos mirties, tiek asmeninio ūkio žemės sklypą, tiek namą (duomenys neskelbtini), tiek namą ir ūkinius pastatus Rusėnų kaime. Teigė, kad įvertinus faktą, jog Lietuvos TSK Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 7 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos vardu įregistruota 1/4 namo dalies ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, neabejotinai pagrindžia, kad ji rūpinasi ir žemės sklypu. Tai patvirtina antstolio 2021 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad sklype matoma dirbama žemė, augantys vaismedžiai, vaiskrūmiai (serbentai, kriaušės).
25. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos apeliacinio skundo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai pareiškėjos pareiškimo netenkino.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
26. Dėl palikimo priėmimo po M. S. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis, 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Įsigaliojus naujam CK šis terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
27. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos A. T. 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos A. T. 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).
28. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 329 straipsnį šeimos nariu buvo laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), abiejų sutuoktinių tėvai, vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jeigu jie turėjo bendrą ūkį, giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkę namų ūkį.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pasitvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad su senele M. S. vedė bendrą ūkį iki jos mirties pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (1964 m. CK), rūpinosi namais ir žemės sklypu, kad būtų pripažįstama šeimos nare pagal 1964 m. CK. Minėta, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo skirtas M. S. Tuo tarpu pareiškėjos pateikti Namų ūkio knygos įrašai, kuriuose nurodyta, kad M. S. vedė bendrą ūkį su sūnumi M. S., J. K. ir anūke (pareiškėja) (gimimo data (duomenys neskelbtini), prieštarauja NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus turimai Namų ūkio knygai, kurioje įrašo apie anūkę, nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad iš pareiškėjos teismui pateiktos Namo ūkinės knygos matyti, kad M. S. anūkės (pareiškėjos) nurodyta gimimo data (duomenys neskelbtini) su pareiškėjos tikrąja gimimo data (duomenys neskelbtini) nesutampa, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos nurodytais argumentais, kad tuo pačiu, Namų ūkinės knygos įrašas neatitinka ir jos tėvo gimimo datos, laikant, kad tai galimai įrašymo į Namų ūkinę knygą, data, tačiau fakto, jog NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus turimoje Namų ūkio knygoje įrašo apie pareiškėja nėra, tai nekeičia. Tai patvirtina ir byloje esantys pareiškėjos 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. balandžio 2 d. prašymai, kuriuose pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės išsipirkimo. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad asmeninio ūkio žemę, skirtą M. S. gali išsipirkti tik šeimos nariai kartu vedę bendrą ūkį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pareiškėjos aplinkybę laikyti įrodyta, kadangi Namų ūkio knygos įrašai, kuriuos pateikė teismui pareiškėja ir NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, prieštarauja vienas kitam, tuo tarpu NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Namų ūkio knygoje įrašo apie pareiškėją – nėra.
30. Taip pat laiko, jog apeliaciniu skundu liko nenuginčytos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad minėtame name seniai nesilankė, jokių mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo ar kitaip prisidėjo prie namo išlaikymo, t. y. kitokiu būdu vedė bendrą ūkį su M. S. Tuo labiau, paaiškėjus, kad minėtas namas jau yra parduotas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl fakto, jog Lietuvos TSK Vilniaus rajono Dūkštų apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. birželio 7 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos vardu įregistruota 1/4 namo dalies ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl, jos manymu, tai neabejotinai patvirtina faktą, jog ji rūpinosi ir žemės sklypu, atmesti kaip nepagrįsti. Šiuo pažymėtina, kad pareiškėjai priklausanti namo dalis yra parduota, todėl tai niekaip neįrodo fakto, jog pareiškėja rūpinosi ne tik gyvenamuoju namu, bet ir žemės sklypu. Be to, antstolio 2021 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad sklype matoma dirbama žemė, augantys vaismedžiai, vaiskrūmiai (serbentai, kriaušės), nepatvirtina pirmosios instancijos teismo darytos išvados, jog pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad vedė bendrą ūkį su močiute M. S. ir iki jos mirties. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. R. gyveno minėtame name, mokėjo mokesčius, kitaip prisidėjo prie namo išlaikymo ar kitokiu būdu vedė bendrą ūkį su M. S. , tam, kad būtų pripažįstama šeimos nare pagal 1964 m. Papildomai pažymint, kad palikėja M. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos tiek po M. S., tiek po M. S. mirties užvestos nebuvo, tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik dabar, praėjus 28 metams po M. S. mirties.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad ji kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, jog prisidėjo prie gyvenamojo namo ir žemės sklypo išlaikymo, jų pagerinimo, kad apeliantė priėmė palikimą faktiniu valdymu ne tik iš karto po tėvo ir močiutės mirties, tačiau vedė bendrą ūkį su M. S. dar iki jos mirties.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
33. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
34. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
36. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
37. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad pareiškėjos A. R. apeliacinis skundas netenkinamas, spręstinas klausimas dėl suinteresuotų asmenų – VĮ Turto bankas, P. P. S., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškėjos apeliacinį skundą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
38. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
atmesti pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-77-647/2022.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė