Civilinė byla Nr. 2A-972-230/2013
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01637-2012-0
Pirmosios instancijos teisėja Sigita Bružienė
Procesinio sprendimo kategorija: 76.4; 78.2.1; 121.14; 121.21.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 10
d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios
Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-2342-214/2013 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai teikiančiai byloje išvadą Kauno rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės
vaikui nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu
pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti, kad atsakovas R.
Š. yra V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo R. Š. dukters V., gim. (duomenys neskelbtini); išlaikymui po
600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jos gimimo dienos, t. y.
2011-02-16 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet
Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, dukters lėšų
tvarkytoja paskirti ją - motiną G. J.; nustatyti dukros V.,
gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina G. J.. Nurodė, kad su atsakovu draugavo apie 4 mėnesius, ji
pradėjo lauktis kūdikio, tačiau atsakovas nutraukė su ja visus ryšius.
2011-02-16 gimė jos ir atsakovo dukra V. Atsakovas visiškai neteikia išlaikymo
dukrai, ieškovė šiuo metu nedirba, augina dukrą. Jos pajamas sudaro socialinė
pašalpa - 301 Lt ir išmoka vaikui - 97,50 Lt, išgyventi padeda jos motina. Dukters
išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 800 litų, kurias sudaro maistas, higienos
reikmės, drabužiai, išvykos, žaislai, būsto išlaikymo išlaidos.
Atsakovas sutiko
su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nustatymo ir dėl dukters V. gyvenamosios
vietos su motina nustatymo, nesutiko mokėti dukters išlaikymui po 600 Lt kas
mėnesį, nes tokių pajamų neturi, nurodė, kad išlaikymui galėtų mokėti po 200 Lt
per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės
teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė,
kad R. Š. yra V. J., gimusios (duomenys
neskelbtini), tėvas. Priteisė iš atsakovo dukters V. išlaikymui po 400 Lt kas
mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-20 iki dukters pilnametystės,
šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į
infliaciją. Priteisė iš atsakovo dukters V. išlaikymo įsiskolinimą 6 800 Lt už
laikotarpį nuo 2011-02-16 iki 2012-07-19. Likusioje dalyje ieškinį dėl
išlaikymo priteisimo atmetė. V. J. lėšų tvarkytoja
uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nustatė V. J. gyvenamąją
vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo valstybei 492 Lt žyminį mokestį, 34 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 1 743 Lt už valstybės
suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pirmosios
instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad V. J.,
gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos motina nurodyta ieškovė G. J., tėvas nenurodytas. V. J. gyvena
kartu su ieškove. G. J. mokama socialinė pašalpa po 97,50
Lt kas mėnesį nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. ir išmoka vaikui nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. po 315 Lt, nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. birželio mėn. po 301,25 Lt. Atsakovas dirba L. B. transporto firmoje ,,Donlinas“ ir UAB
„RSD“. L. B. transporto firmoje ,,Donlinas“ atsakovui
priskaičiuotas darbo užmokestis 2012 m. sausio - rugpjūčio mėnesiais sudaro 8 323,97
Lt, iš kurių antstoliams išskaityta 2 567,19 Lt, soc. draudimui - 682,72 Lt,
pajamų mokesčio 618,46 Lt, ir išmokėta suma sudaro 4 455,60 Lt. UAB „RSD“
atsakovui per mėnesį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 mėn. rugpjūčio mėnesio buvo
išmokama po 38 Lt. Atsakovas neturi transporto priemonių ir nekilnojamųjų
daiktų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu
nustatyta, kad R. Š. yra V. J.,
tėvas su 99,999998 procentų tikimybe. Esant tokiai ekspertizės išvadai, atsakovas
neginčijo, kad jis yra V. J. tėvas, todėl teismas tenkino ieškinio
reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir nustatė, kad atsakovas R.
Š. yra V., gimusios 2011-02-16, tėvas. Atsakovui sutinkant, teismas dukros V.
gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove.
Atsakovas neginčijo
aplinkybės, kad neteikia dukrai išlaikymo nuo jos gimimo. Teismas padarė
išvadą, jog ieškovė neįrodė jos nurodomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti dydžio,
kadangi nebuvo pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai. Spręsdamas priteistino
išlaikymo dydžio klausimą, teismas įvertino šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į
tai, kad ieškovė neturi darbinių pajamų, augina mažametę dukrą, su kuria gyvena
savo tėvų namuose, o atsakovas turi pajamas iš darbo santykių, yra darbingas, tačiau
iš jo darbo užmokesčio atliekamos išskaitos pagal antstolių patvarkymus, be to,
jis turi kitą nepilnametį vaiką, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo
turto ir automobilių. Todėl teismas sprendė, kad dukters V. J.
išlaikymui iš atsakovo priteistina po 400 Lt per mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis. Kadangi išlaikymas turi būti teikiamas nuo vaiko gimimo,
teismas priteisė ir 6 800 Lt įsiskolinimą nuo V. J. gimimo
dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.
III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013
m. sausio 22 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis
dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir šioje dalyje priimti naują
sprendimą: priteisti iš atsakovo dukters V. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-20; priteisti 3 400 Lt išlaikymo
įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-16 iki 2012-07-20, mokėjimą išdėstant 12
mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis. Nurodo, kad pirmosios instancijos
teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje pažeidė materialiosios ir procesinės
teisės normas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į
tokio pobūdžio bylose formuojamą kasacinio teismo praktiką, išsprendė ne visus
byloje pareikštus prašymus. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1)
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių nustatymo
Ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos dukters poreikių tenkinimu - apie 800 Lt
į mėnesį nepagrįstos jokiais įrodymais ir nėra racionalios. Atsakovas prašė
nustatyti, kad dukters išlaikymui būtina suma per mėnesį yra apie 420 Lt.
Teismas nenustatė būtino išlaikymo dydžio ir jo nepadalino proporcingai dukters
poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Dukra nelanko ugdymo įstaigų ar būrelių,
neturi sveikatos sutrikimų, nėra kitų aplinkybių, kurios lemtų išskirtinių,
padidintų dukters poreikių ir interesų egzistavimą. Todėl dukters poreikiai
vertintini kaip įprastiniai atitinkamo amžiaus vaiko poreikiai. Ieškovei nepateikus
konkrečių dukters poreikius patvirtinančių įrodymų, šis klausimas turi būti
sprendžiamas pagal teisės aktus ir teismų praktikoje nustatytas taisykles,
atsižvelgiant į konkrečius faktus ir dukters amžių. Pagal teismų praktiką,
sprendžiant dėl būtinųjų vaiko poreikių maistui, atsižvelgiama į vaikams ir
mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas, kuri yra 7 Lt, bei
įvertinus dukters amžių, laikytina, kad jos poreikiams maistui per vieną mėnesį
yra reikalinga 200 Lt suma. Atsakovo paskaičiavimu dukters poreikiams aprangai
per mėnesį reikalinga 50-80 Lt suma, higienos poreikiams reikalinga iki 10 Lt suma,
vitaminams bei vaistams pagal poreikį apie 20 Lt, nes duktė neturi jokių
sveikatos problemų, ugdymo poreikiams (žaislams, knygelėms, piešimo priemonėms)
yra pakankama 20 Lt suma per mėnesį. Išlaidos sauskelnėms nevertintinos,
kadangi ieškinys pateiktas 2012 metų vasarą, kai dukrai buvo 1,5 metų, o nuo 2
metų sauskelnės nereikalingos. Kadangi ieškovė su dukra gyvena 5 kambarių name,
iš kurių naudojasi 2 kambariais, todėl dukrai tenkančios būsto išlaikymo
išlaidos negali būti didesnė nei 1/5 bendrų namo išlaikymo išlaidų.
Atsižvelgiant į sezoniškumą, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis
pagal apelianto pateiktą paskaičiavimą vidutiniškai yra ne daugiau kaip 90 Lt
per mėnesį. Apelianto paskaičiavimais racionalios išlaidos dukters poreikiams
tenkinti sudaro ne daugiau kaip 420 Lt per mėnesį. Kadangi pirmosios instancijos
teismas dukters poreikių ir bendros jiems tenkinti reikalingos sumos nenustatė,
šie trūkumai turi būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo.
2)
Dėl abiejų tėvų turtinės padėties vertinimo
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šalių turtinę padėtį,
ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Nepagrįsta teismo išvada, kad
atsakovas gauna 38 Lt kasmėnesines pajamas iš UAB ,,RSD“, kadangi bylos
duomenys patvirtina, jog UAB ,,RSD“ yra neatsiskaičiusi su biudžetais, neteikia
pagal įstatymą teiktinų deklaracijų, nevykdo veiklos, neturi jokio turto ir
lėšų, todėl atsakovui priskaitytas darbo užmokestis 38 Lt yra deponuojamas, nes
įmonėje nėra lėšų, iš kurių jis galėtų būti išmokėtas. Teismas nepagrįstai
neatsižvelgė į kitus atsakovo išlaikytinius, t. y. į reikalingą išlaikymo
nepilnametį sūnų D., gim. (duomenys neskelbtini), remdamasis tuo, kad atsakovas
nepateikė duomenų apie išlaikymo sūnui priteisimą, nors atsakovas teismui
nurodė, kad turi nepilnametį sūnų ir pateikė atitinkamą įrodymą, nurodė, kad
sūnų išlaiko gera valia, pagal galimybes kas mėnesį mokėdamas apie 50-100 Lt.
Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, atsakovo sūnus tapo
pilnametis, tačiau jis dar vis mokosi vidurinės mokyklos 11 klasėje, mokosi
pažangiai, dirbti ir gauti pajamų negali. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo
pareiga išlaikyti pilnamečiu tapusį savo sūnų išlieka, todėl atsakovas ir
toliau pagal galimybes savo sūnui teiks apie 100 Lt dydžio išlaikymą.
Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytina, kad jo
mėnesinės pajamos, kurios lieka atskaičius mokėtinus mokesčius, įvertinus
priverstinai vykdomas atsakovo prievoles ir atsakovo mokamą išlaikymą sūnui,
yra apie 500 Lt. Šią sumą grindžia paskaičiavimu: per 8 mėnesių laikotarpį
atsakovui priskaičiuota 8 323,97 Lt darbo užmokesčio, išskaičiuota 682,72 Lt
socialinio draudimo mokestis ir 618,46 Lt pajamų mokestis, priverstiniam
prievolių vykdymui išskaityta 2 567,19 Lt, išmokėta 4 455,60 Lt darbo
užmokesčio, iš kurio turi būti atimta apie 600 Lt sūnaus išlaikymo suma per 8
mėnesius; viso 3 855,60 Lt / 8 = 485,91 Lt.
3) Dėl vaikui
teiktino išlaikymo dydžio proporcijos vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai
Byloje
nustatyta, kad ieškovės pajamos yra 630 Lt, atsakovo pajamos yra apie 500 Lt. Kadangi
šalių pajamos yra panašios, dukters išlaikymo prievolę abu tėvai turėtų vykdyti
lygiomis dalimis. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai
objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje
pripažįstama, kad tuo atveju, kai abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis yra sunki
ir ji pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, teismas gali nustatyti mažesnį nei
minimali mėnesinė alga išlaikymą vaikui, tačiau tokiu atveju išlaikymo dydis,
atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis nei
minimalus gyvenimo lygis (dabar - bazinė socialinė išmoka). Apeliantas pažymi,
kad jo turtinė padėtis yra sunki dėl priežasčių, susijusių su nepavykusiu
verslu (priverstinai vykdomi išieškojimai pagal antstolių patvarkymus yra
nepavykusio verslo pasekmė). Apeliantas siekė turėti savo verslą ir gauti
didesnes pajamas, kurios jam pačiam užtikrintų geresnes gyvenimo sąlygas bei
leistų jam tinkamai vykdyti įstatyme nustatytas prievoles, įskaitant pareigą
išlaikyti savo vaikus. Atsakovo sunki turtinė padėtis atsirado ne dėl netinkamo
elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, lošimo ir panašiai), o dėl objektyvių
priežasčių, susijusių su verslo nesėkme. Todėl pagal teismų praktiką,
sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio, nėra pagrindo neatsižvelgti į
sunkią atsakovo turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, jog pripažįsta prievolę
išlaikyti savo dukrą, tačiau atsižvelgiant į esamas aplinkybes, abiejų šalių
turtinę padėtį, laiko, jog šiuo atveju nustatytina 420 Lt dydžio išlaikymo suma
vienam mėnesiui. Nustačius, kad šalių dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga ir
pakankama suma sudaro 420 Lt ir tėvams turint vienodas galimybes išlaikyti savo
dukrą, išlaikymo dydis turėtų būti padalintas lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į
tai, turėtų būti perskaičiuotas ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis,
skaičiuojant po 200 Lt per mėnesį, kas sudaro 3 400 Lt.
3)
Dėl prašymo išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą
Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu teismo prašė priteistino
išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Prašymą
grindė argumentais, jog visos įsiskolinimo sumos sumokėti iš karto neturi
galimybių, nes gaunamo darbo užmokesčio pragyvenimui nepakanka, santaupų, jokio
turto, kurį galėtų parduoti, neturi, o dėl savo sunkios finansinės padėties
negali gauti paskolos. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo
nenagrinėjo, ginčijamame sprendime dėl jo nepasisakė ir tuo pažeidė procesinės
teisės normas, kurių pažeidimas yra pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
4)
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė
pažymą apie ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro
1 743 Lt. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu iš dalies
tenkindamas ieškovės reikalavimus, iš atsakovo valstybei priteisė antrinės
teisinės pagalbos išlaidas visa apimtimi. Tokiu būdu pirmosios instancijos
teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisykles, įtvirtintas
CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 99 str.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi
išlaidas, kadangi jis priimtas nepažeidžiant nei materialiosios, nei procesinės
teisės normų ir atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl
išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra pažymėjęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams
patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta
byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali
mėnesinė alga išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš
atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Lt, o ne po 500 Lt mokamų kas
mėnesį periodinėmis išmokomis, jį sumažino, kadangi šiuo metu minimali alga
yra 1 000 Lt ir kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 500 Lt. Ieškovė nurodo, kad
atsakovas yra darbingas, uždirba apie 1 000 Lt ir daugiau kas mėnesį, tačiau atsakovas
duomenų, kokios tiksliai jo mėnesinės pajamos nepateikė, taip pat nepateikė
įrodymų apie sveikatos sutrikimus, dėl kurių negalėtų dirbti ir uždirbti
daugiau, ieškotis daugiau apmokamo darbo.
IV.
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindai bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės
instancijos teismas nenustatė (CPK 329
straipsnis).
Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas yra V. J.,
gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas šios sprendimo dalies
neskundžia, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu
išlaikymo dydžiu, t. y. su priteistu po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų
dydžiu bei priteistu išlaikymo įsiskolinimu, susidariusiu nuo dukros gimimo
dienos iki ieškinio padavimo, teigdamas, kad priteistas išlaikymas nėra
proporcingas vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai.
Dėl išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei
padėčiai
Sprendžiant
dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2
dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko
poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis
sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui
sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo
paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas
konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas
tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko
poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui,
laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005;
2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos
Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis
užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas,
atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje
pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą
būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos
dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas
atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S.,
byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Nagrinėjamoje
byloje šalys skirtingai nurodo dukros išlaikymui reikalingą piniginių lėšų sumą
per mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodo tokių išlaidų sumą - 800 Lt, teismo
posėdyje nurodė išleidžianti virš 1 000 Lt, o atsakovas apeliaciniame skunde
teigia, kad pakankama išlaikymo suma būtų 420 Lt per mėnesį. Nors ieškovė patiriamų
išlaidų dukros poreikiams tenkinti sumos nepagrindžia įrodymais, tačiau ir
atsakovas savo nurodomą sumą taip pat grindžia tik tam tikrais savo paskaičiavimais.
Esant tokiai situacijai, taikytinas kasacinio teismo praktikoje nustatytas
orientacinis kriterijus - minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo
metu 1 000 Lt), atsižvelgiant į šalių galimybes teikti nurodyto dydžio
išlaikymą, kadangi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo
principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų
turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai
objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl
išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y.
visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.
3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S.
v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Pati ieškovė, iš dalies įvertinusi
šalių galimybes, grįsdama ieškinį nurodo, kad išlaikymo apimtis galėtų būti
mažesnė, t. y. apie 800 Lt kas mėnesį, iš kurių 600 Lt kas mėnesį prašė
priteisti iš atsakovo, vadinasi, likusią 200 Lt dydžio išlaikymą teiktų
ieškovė.
Teismas vertindamas
turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį,
turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos
pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima
reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą
turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat
reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės
24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr.
3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K.
v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Pirmosios instancijos teismas,
vertindamas šalių turtinę padėtį, šių reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai
nustatė, kad ieškovė neturi darbinių pajamų, kadangi augina mažametę dukrą, jos
pajamos - socialinė pašalpa ir išmoka vaikui yra apie 400 Lt (b. l. 6),
ieškovė su dukra gyvena tėvų namuose, todėl akivaizdu, kad ji negali prisidėti
prie dukros išlaikymo daugiau nei 200 Lt. Vertinant ieškovės turtinę padėtį svarbu
ir tai, kad dukra gyvena su ja, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis
aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu
aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Nors
apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo
turtinę padėtį, o jo realios pajamos kas mėnesį sudaro tik 485,91 Lt, tačiau tai
iš esmės prieštarauja paties atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje, kuomet jis
pats nurodė, kad jo pajamos yra apie 800 Lt per mėnesį (b. l. 94), jis dirba
tolimųjų reisų vairuotoju, todėl papildomai gauna tam tikras pinigų sumas
kelionės išlaidoms padengti. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio pažymoje (b. l.
41) nurodyta atsakovui išmokėta darbo užmokesčio suma neatspindi tikrųjų
atsakovo pajamų ir faktiškai yra didesnė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas
atsakovo turtinę padėtį ir nustatydamas mokėtino išlaikymo dydį, atsižvelgė į
antstolių patvarkymais atliekamus išskaitymus (jie darbo užmokesčio pažymoje yra
atimti iš priskaičiuoto darbo užmokesčio, todėl yra įvertinti nustatant realią išmokėto
uždarbio dalį), taip pat įvertino, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar
vieną nepilnametį vaiką, kuris šiuo metu jau pilnametis, tačiau mokosi vidurinėje
mokykloje (b. l. 125). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog
pirmosios instancijos teismas to neįvertino, yra nepagrįsti. Apeliacinio skundo
argumentas, jog atsakovas pajamų -. 38 Lt iš kitos bendrovės AB „RSD“ negauna, nes
darbo užmokestis deponuojamas dėl bendrovės sunkios turtinės padėties, atmestina,
kadangi nurodytų piniginių lėšų dydis realiai nedaro kokios nors reikšmingos
įtakos atsakovo turtinei padėčiai.
Todėl, esant
tokioms faktinėms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad duktė dar yra
mažametė ir įvertinus šalių realias galimybes teikti išlaikymą, darytina
išvada, jog iš atsakovo priteistas 400 Lt per mėnesį išlaikymas yra pagrįstas,
faktiškai tik minimaliai užtikrinantis mažametės dukros poreikius ir laikytinas
proporcingu atsakovo turtinei padėčiai. Be to, nurodytas išlaikymo dydis
negalėtų būti mažinamas ir remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų
apsaugos bei gynimo principu, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos
Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.
V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), o šiuo atveju priteistas
išlaikymas gali užtikrinti tik būtinus vaiko poreikius.
Apibendrindama
išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais
nepaneigtas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio
nepilnamečiam vaikui pagrįstumas. Todėl teismo sprendimas iš esmės nekeistinas
(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą
priteisto įsiskolinimo dalyje
Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu teismo
prašė priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstyti vienerių metų
laikotarpiui, tačiau pirmosios instancijos teismas jo neišsprendė. Prašymas
atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnio pagrindu yra
dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas (CPK 110 straipsnis), todėl
turėtų būti pateiktas raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas
tokio prašymo raštu nėra pateikęs, apie jį žodžiu buvo pareikšta tik atsakovo
atstovės baigiamojoje kalboje. Atsakovui tinkamai nepareiškus prašymo iki bylos
išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas neturėjo pareigos šį prašymą
išspręsti, nes priešingu atveju būtų apribota priešingos šalies teisė reikšti
atsikirtimus ir būtų pažeistas rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo
principas (CPK 12, 17, 42 straipsniai). Be to, CPK 284 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad jeigu sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo arba sprendimo
vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie
išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Todėl atsakovui
neužkertamas kelias tokį prašymą pareikšti atskirai įstatymo nustatyta tvarka,
kuris turės būti išspręstas nustatyta tvarka, tačiau tai nėra pagrindas dėl to
panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai iš jo valstybei priteisė visas ieškovei teiktos antrinės teisinės
pagalbos išlaidas - 1 743 Lt, kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies.
Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma
(b. l. 85) patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant valstybės
garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sudaro 1 743 Lt, iš jų: už procesinių
dokumentų rengimą - 500 Lt, už atstovavimą teisme - 180 Lt ir papildomos išlaidos:
už DNR ekspertizę - 1 050 Lt, ir už išrašus iš VĮ „Registrų centras“ 13 Lt. DNR
ekspertizės išlaidos buvo patirtos dėl byloje pareikšto reikalavimo nustatyti,
kad atsakovas yra vaiko tėvas, šis reikalavimas teismo sprendimu patenkintas,
todėl šios išlaidos iš atsakovo priteistinos visa apimtimi, t. y. 1 050 Lt. Likusi
valstybės patirtų atstovavimo išlaidų dalis - 693 Lt turėtų būti atlyginta
proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99
straipsnio 2 dalis). Kadangi du reikalavimai (dėl tėvystės ir vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo) iš 4 ieškinyje pareikštų reikalavimų buvo
patenkinti, o du reikalavimai (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir
išlaikymo įsiskolinimo), patenkinti didžiąja dalimi, pripažintina, kad ieškinys
buvo patenkintas 75 %, todėl atstovavimo išlaidos, išskyrus išlaidas už
ekspertizę, atlygintinos šia dalimi, t. y. 75 %, ir tai sudaro 519,75 Lt (693
Lt x 75 %). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė
procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškinį
patenkinus iš dalies, teismo sprendimas tikslintinas tik antrinės teisinės
pagalbos išlaidų dalyje, nurodant kad priteisiama 1 569,75 Lt antrinės teisinės
pagalbos išlaidų (1 050 Lt + 519,75 Lt).
Apeliacinį skundą patenkinus tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo
dalyje, pripažintina, kad apeliacinis skundas iš esmės yra netenkintas, todėl
iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės
instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovė turėjo 1 000 Lt atstovavimo
išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 131).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
331 straipsniu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m.
sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, tik patikslinti jo dalį iš atsakovo valstybei
priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalyje, sumažinant šių priteistų
išlaidų dydį iki 1 569,75 Lt.
Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei
G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000
Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai: Aušra
Baubienė
Nijolia Indreikienė
Albina Rimdeikaitė