Civilinė byla Nr. 2S-1044-777/2017

                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04403-2017-2

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

  3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys M. R., antstolis Giedrius Jonauskas (toliau – antstolis),

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas 2017-03-13 antstoliui pateikė skundą, juo prašė panaikinti antstolio                                  2017-03-01 patvarkymo Nr. S-17-91-1515 dalį, kuria yra apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas.
2. Antstolis 2017-03-30 patvarkymu Nr. 3.5.-17-251 skolininko skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
3. Antstolis nurodė, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai numato, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo pagrindu buvo parengtas 2017-03-01 patvarkymas Nr. S-17-91-515.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-04 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, pažymint, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo                                 CPK LI skyriaus (išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka) normos nereglamentuoja, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-01-25 nutartimi civilinėje byloje                                                                 Nr. 2S-152-730/2017 pažymėjo, kad ribojimo netaikymas vykdyti išieškojimą iš lėšų neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, yra neteisėtas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo vardu atidarytoje sąskaitoje, esančios piniginės lėšos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ir 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas, tačiau atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio                            1 dalyje nustatytą ribojimą, t. y. draudimą vykdyti išieškojimą iš lėšų neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolio 2017-03-01 patvarkymu                                       Nr. S-17-91-1515 areštuotos visos pareiškėjo piniginės lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, netaikant ribojimo išieškoti iš lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, todėl panaikino antstolio 2017-03-01 patvarkymą Nr. S-17-91-1515 kaip nepagrįstą.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigoje, buvo atlikti išieškojimo veiksmai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Suinteresuotas asmuo – antstolis (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.
10. Apeliantas nurodė, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, todėl remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias                        1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Apeliantas nurodė, kad lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti.
11. Apeliantas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kt., todėl                                  CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos.
12. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis neturi teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą ar jį sustabdyti, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Antstolis šiuo atveju turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nes CPK 658 straipsnio                        3 dalis nustato antstoliui pareigą bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti įteikiant arba pasiunčiant raginimą areštuoti skolininko turtą. Be to, teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas taip pat imperatyviai nurodo, kad nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodė, kad antstolis nepagrįstai areštavo visus pinigus esančius jo sąskaitoje. Pareiškėjas nurodė, kad dalis pinigų turėjo būti skirti asmens tapatybės kortelei pasikeisti. Pareiškėjas prašė įpareigoti antstolį grąžinti nurašytas jam priklausančias lėšas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio                     1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla                                             Nr. 0091/09/01462 ir antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo                                                     2009-08-19 vykdomąjį dokumentą Nr. N1-172-659/2009 dėl skolos išieškojimo iš R. K. išieškotojai M. R. (vykd. b. l. 3). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2017-03-01 patvarkymu Nr. S-17-91-1515, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu areštavo 231,99 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigoje (vykd. b. l. 105).
16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog piniginės lėšos, kurias skolininkas (pareiškėjas) gauna į savo asmeninę sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš šių lėšų yra galimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog toks išieškojimas galimas tik atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą, t. y. draudimą vykdyti išieškojimą iš lėšų neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog gautos skolininko piniginės lėšos nėra priskirtos CPK 668 straipsnyje nurodytai pinigų sumai, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo vardu atidarytoje sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms galimas tokių lėšų išieškojimas atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Taigi, jei pareiškėjo gaunamos lėšos nėra priskiriamos pagal CPK 668 straipsnyje nurodytai pinigų sumai, tai apribojimas pagal CPK 668 straipsnį negali būti taikomas. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių piniginių sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitos pajamos po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.
19. Pareiškėjas nenurodė, o byloje nėra duomenų, kad piniginės lėšos, kurias skolininkas gauna į savo asmeninę sąskaitą, esančią pataisos namų įstaigoje, yra priskiriamos                                               CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytoms piniginėms sumoms, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl vykdydamas išieškojimą antstolis turėjo vadovautis                                                        CPK 733–743 straipsnių nuostatomis. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė pagrindą (CPK 668 straipsnio 1 dalis), kuriuo antstolis turėjo vadovautis vykdydamas išieškojimą ir nuskaičiuodamas lėšas, tačiau priėmė pagrįstą sprendimą panaikinti antstolio 2017-03-01 patvarkymą Nr. S-17-91-1515, kadangi antstolis patvarkymu areštavo visas skolininko – 321,99 Eur pinigines lėšas netaikydamas CPK 736 straipsnyje numatytų apribojimų.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolio argumentai, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, nepagrįsti.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies                              1 punktu, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                        Jolanta Gailevičienė