Baudžiamoji byla Nr.1-283-564/2020
Proceso Nr. 1-01-1-49739-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.;
(S)
1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 9 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,
sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,
dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai,
kaltinamajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,
nukentėjusiajai-civilinei ieškovei D. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, neįgalus, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.
Teismas,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. B. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2019 m. lapkričio 22 d., apie 10:41 val., Kudirkos g., prie namo pažymėto Nr. 2, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje ėjusią pėsčiąją D. S., dėl ko įvyko eismo įvykis- kliudė D. S. ir šio eismo įvykio metu D. S., buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 22 dieną, apie 11 val., vairuodamas automobilį „Peugeot“, važiavo Marijampolės m., Kudirkos gatve. Eismo sąlygos ir matomumas buvo geros. Kelias buvo paženklintas pėsčiųjų perėją žyminčiais ženklais. Bevažiuodamas prieš perėją pažiūrėjo į dešinę pusę, ten žmonių nebuvo, o į kairę pusę pažiūrėti nespėjo ir išgirdo atsitrenkimo į automobilį garsą. Pažiūrėjęs per veidrodį pamatė, kad guli moteris. Prieš tai iš viso nepastebėjo, kad pėsčiųjų perėja eina žmogus, toje vietoje buvo pristatyta labai daug ženklų, buvo kaip kalniukas. Moterį kliudė priekine automobilio dalimi. Iš karto automobilį patraukė į šalį ir pastatė, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Vairavo būdamas blaivus, teisę vairuoti transporto priemones turi apie 40 metų. Civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusios atsiprašė, buvo nuvykęs pas ją į ligoninę. Teismui pateiktą susitaikymo protokolą pasirašė, sutinka atlyginti žalą, jeigu draudimas neatlygins. Pats yra neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumas. Pragyvena iš gaunamos išmokos už neįgalumą, pašalpų. Turi 4 nepilnamečius vaikus, kuriuos kartais reikia vežti į Liubavo pagrindinę mokyklą, esančią už 8 kilometrų nuo gyvenamosios vietos, sugyventinė teisės vairuoti neturi. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusios parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji D. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-22, apie 9.00-9.30 val. buvo Marijampolės mieste. Norėdama pereiti gatvę prie pėsčiųjų perėjos, esančios Kudirkos g., apsidairė, atvažiuojančių automobilių nebuvo. Įžengė į pėsčiųjų perėją ir paėjusi 3-4 žingsnius pajuto stiprų smūgį į kairę pusę-nežino ar į koją, ar į ranką. Iš pradžių nesuprato, nes aptemo sąmonė ir pargriuvo. Prie jos iš karto priėjo kažkoks vyras, kuris klausė ar gali atsistoti, sakė, kad persisukusi jos koja. Vyriškis iškvietė medikus. Koks automobilis ją kliudė, tiksliai nematė, tik žino, kad tai buvo lengvasis automobilis, lyg žalsvos spalvos. Įvykio metu buvo apsivilkusi vidutinio ilgio mėlyna striuke su gaubtuvu, tačiau jo užsidėjusi nebuvo, tamsios spalvos kelnėmis, juodais batais, turėjo rankinę. Oras buvo geras, giedra, nelijo. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas vairuotojas, kuris nebuvo atidus ir jos nepraleido per pėsčiųjų perėją. Jos matymas geras, akiniai neprivalomi. Papildomai apklausta parodė, kad su vairuotoju, kuris ją partrenkė buvo kalbėję, kad susitaikys, kad jis siūlė atlyginti žalą, tačiau su asmeniu susitarti nepavyko. (b.l.21-23, 25-26). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pasirašiusi teismui pateiktą 2020-02-27 susitaikymo protokolą, prašė bylą nutraukti jai ir kaltinamajam susitaikius.
2019-11-22 tarnybiniame pranešime dėl įskaitinio eismo įvykio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis patrulis S. S. nurodęs, kad 2019-11-22 apie 10.45 val. gavo pranešimą apie įskaitinį eismo įvykį adresu Kudirkos g. 2, Marijampolė. Įvykio vietoje ant pėsčiųjų perėjos rado automobilį „Peugeot 406“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas blaivus, turintis reikiamus dokumentus A. B. partrenkė pėsčiąją. Įvykio metu apgadintas automobilis. Pėsčioji D. S. dėl sužalojimų pristatyta į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. (b.l.7).
2019-11-22 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Kudirkos g. prie pastato Nr. 2, Marijampolės mieste. Apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra kelio ženklų Nr.533 (pėsčiųjų perėja), Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės), Nr.507 (eismo kryptis sankryžoje), Nr. 332 (sustoti draudžiama) galiojimo zonoje. Oro sąlygos, apšvietimas- šviesus paros metas, natūralus apšvietimas, saulėta, giedra, sausas asfaltas Apžiūros metu užfiksuota automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta ir matomi jo apgadinimai ant priekinio stiklo ir priekinio dešinės pusės sparno. Sudarytas eismo įvykio vietos planas. Apžiūros metu paimti automobilis, jo registracijos liudijimas ir raktelis, kurie pakvitavimu grąžinti A. B.. (b.l.8-19, 52).
2019-12-20 specialisto išvadoje Nr. G700/2019(09) nurodyta, kad D. S. klinikiniais duomenimis konstatuoti kairio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžimas, kairio šeivikaulio lūžimas su kairio šokikaulio išnirimu, kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei kairio dilbio sumušimas ir nubrozdinimas, dešinės plaštakos III-čio piršto plėštinė žaizda, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, galimai 2019-11-22. ( b. l. 33).
2019-11-22 transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Peugeot 406 “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti priekinio stiklo, priekinės dešinės pusės sparno defektai. (b.l. 47).
Tikrinimo alkotesteriu duomenyse užfiksuota, kad 2019-11-22 10:49 val. tikrintas A. B., 10:53 val. tikrinta D. S., nustatyta, kad jie blaivūs (b.l.55-56).
2020-01-08 AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad dėl eismo įvykio D. S. išmokėta 11,10 Eur dėl patirtos turtinės žalos ir 1665 Eur dėl patirtos neturtinės žalos (b.l. 61).
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p. reikalavimus – vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje ėjusią pėsčiąją V. S., dėl ko įvyko eismo įvykis – kliudė pėsčiąją V. S., dėl patirtų sužalojimų V. S. šio eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sudėtį.
Nukentėjusioji D. S. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė solidariai iš kaltinamojo A. B. bei AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2335 eurus nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 100-102). Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį sumažino iki 1225 eurų, kadangi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ papildomai dar atlygino 1110 eurų. Ieškinyje nurodo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ne tik didelius fizinius skausmus, tačiau ir didelį stresą, išgyvenimus ir nepatogumus. Kairė koja ilgą laiką buvo gipse, buvo įdėta plokštelė, negalėjo vaikščioti ir savarankiškai apsitarnauti, sutuoktinis nuolat turi būti su ja, kad padėtų buityje bei elementariai save apsitarnauti- nueiti į tualetą, atsigulti, atsisėsti, dėl to labai išgyvena, kad tapo našta artimiesiems ir dar artimiausiu metu tokia bus, nes laukia reabilitacija. Taip pat patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, dėl patirtų išgyvenimų sutriko miegas, kurį laiką vartojo raminamuosius vaistus. Taip pat buvo pažeminta jos garbė ir orumas, kadangi įvykį matė kiti asmenys, dėl to patyrė gėdą ir pažeminimą.
Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neatlyginta 1225 eurai neturtinės žalos. Dėl sužalojimų patyrė didelius nepatogumus-sužalota koja buvo sugipsuota, taip pat lūžęs delno kaulas. Dvi savaites buvo gydoma stacionare, po to namuose. Tris mėnesius išsėdėjo lovoje, negalėjo kojos nei sulenkti, nei pakelti, negalėjo niekur eiti, sutuoktinis turėjo ją aptarnauti. Gyvena bute antrame aukšte, todėl dideli nepatogumai buvo vykstant į gydymo įstaigą. Gydymas dar tęsiamas, reikalinga reabilitacija. Taip pat yra paskirtas tyrimas dėl kitos kojos gydymo, nes eismo įvykio metu buvo sumušta. Dar ir dabar judėjimui naudoja ramentus. Koją mankština, bet priminti dar negalima, vaikšto tik po kambarį, viena dar niekur negali išeiti, taip pat negali ant tos kojos gulėti. Į mankštas važinėja taksi automobiliu. Taip pat serga depresija.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė paaiškinimą su priedais (b. l. 108-113), kuriame nurodo, jog AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2019-11-22 eismo įvykio civilinei ieškovei D. S. išmokėjo 2775 eurus neturtinei žalai atlyginti. Išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas nustatytas atsižvelgiant į nukentėjusios patirtos traumos pobūdį, pagal teismų praktiką nagrinėjant bylas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir pagal „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“. Pagrįstos turtinė ir neturtinė žala atlygintos, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors sumas iš atsakovų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. A. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civilinei ieškovei padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ ir, tik nepakankant draudimo atlyginimo, spręstinas kaltinamojo A. B. civilinės atsakomybės klausimas.
Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiosios ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau CK) 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2d.).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, buvo priteisiama neturtinės žalos nuo 1000 iki 11000 eur, priklausomai nuo sužalojimų sudėtingumo ir su jų gydymu susijusių neturtinių pasekmių (skausmai, nepatogumai, darbingumo sumažėjimas ir kt). Didžiausios sumos priteistos už sudėtingus sužalojimus (dubens kaulų lūžimas, pakauškaulio lūžimas ir kt.).
Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajai konstatuoti atitinkami kairio blauzdikaulio, šeivikaulio lūžimai, o taip pat delnakaulio lūžimas, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, tam tikri liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol. Dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, kadangi buvo stipriai apribotas jos judėjimas, o tuo pačiu ir galimybė pačiai save apsitarnauti, tenktinti elementarius higienos ir kitus poreikius. Ji išgyveno ir išgyvena dėl jai padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, o tai neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Gydymas dar nebaigtas, reikalinga reabilitacija, dar ir šiuo metu juda tik su ramentais. Tačiau šiai dienai duomenų, kad reikalingas tolimesnis sudėtingas ar operacinis gydymas nėra, taigi ir nėra duomenų apie ypatingas negrįžtamas pasekmes dėl sveikatos būklės. Neįgalumas jai buvo nustatytas dar iki šio eismo įvykio. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl sužalojimo ilgą laiką buvo apribotas nukentėjusios V. S. judėjimas- imobilizuota koja, taip pat buvo sužalota ir sutvarstyta ranka, kas dar apsunkino judėjimo galimybę netgi naudojantis ramentais, dėl ko nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, negalėjo ilgą laiką tinkamai pasirūpinti savimi, atlikti paprasčiausius buities darbus, privalėjo dažnai lankytis gydymosi įstaigose ir turėjo sunkumų į jas nuvykstant, todėl teismas sprendžia, kad patirtai neturtinei žalai kompensuoti draudimo bendrovės išmokėta 2775 Eur neturtinės žalos suma nėra pakankama, civilinės ieškovės prašoma priteisti dar 1225 eurų suma šiuo konkrečiu atveju realiai atitinka padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes. Kadangi įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovei neatlyginta neturtinės žalos dalis-1225 Eur- priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Vien formalus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kurį nurodo civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nurodytos „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos“ nėra pakankamos individualizuojant neturtinės žalios dydį. Nors pagal sveikatos sutrikdymo mastą nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sprendžiant dėl neturtinio pobūdžio pasekmių, vien šio bendro pobūdžio požymio nepakanka- patirtos neturtinės žalos dydį apsprendžia pažeisto organo reikšmingumas, sužalojimo pobūdis gydymo eiga ir būdai, jų pagrindu atsiradę nepatogumai, reikšmė žmogaus kasdienių poreikių tenkinimui, gebėjimui pačiam save apsitarnauti ir gyventi visavertį gyvenimą, likusios pasekmės.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. A. B. nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, yra neįgalus. neteistas, administracine tvarka nebaustas (galiojančių administracinių nuobaudų neturi).
Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dalis nusikaltimu padarytos žalos atlyginta, likusi neturtinė žala priteistina, kaip sprendė teismas, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko galima, jeigu kaltininkas savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Šiuo atveju dalį neturtinės žalos ir turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, apie tai žinojo kaltinamasis ir būtent dėl šios priežasties jis pats žalos neatlygino. Nukentėjusioji, nesutikdama su jau išmokėtu žalos atlyginimu, pareiškusi ieškinį civiliams atsakovams draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamajam. Nors šiuo atveju pats kaltinamasis žalos neatlygino, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog kaltinamajam, apsidraudusiam civilinę atsakomybę, turi būti privaloma nors kažkokia tai pinigine išraiškos dalimi prisidėti prie patirtos žalos atlyginimo. Susiklosčiusios aplinkybės, jog draudiminiais santykiais ir iš jų išplaukiančiomis išmokomis, kuriomis pasidengia ar tai dalinis žalos atlyginimas ar galimai visiškas, neeliminuoja nagrinėjamu atveju BK 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos išpildymo, jei kaltininkas visiškai tiesiogiai neprisideda prie jų atlyginimo. Teismas sprendė, kad žalai atlyginti pilnai pakanka draudimo išmokos, neatlyginta žalos dalis priteistina tik iš draudimo bendrovės ir pareigą atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį pagal CK 6.254 str. 2d. turi draudikas, o ne kaltinamasis, jis nėra atsakingas už draudiko veiksmus sprendžiant dėl žalos atlyginimo, todėl šiuo atveju nepakankamas žalos atlyginimas iki bylos išnagrinėjimo negali sudaryti kliūties kaltinamajam taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.
Kaltinamasis nukentėjusios atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjusioji taip pat prašo bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu. Šios straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra.
Taigi, vadovaujantis BK 38 str., A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Kaltinamasis BK 281 str. 1 d. numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, tam reikalinga naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad A. B. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pasekmės nėra ypatingai sunkios, jis yra neįgalus dėl judėjimo sutrikimų, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeninių sveikatos bei šeimos buitinių poreikių tenkinimui, todėl baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytina. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kitos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat neskirtinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. B. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Civilinės ieškovės D. S. ieškinį tenkinti. Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, civilinei ieškovei D. S. 1225 (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis) eurus nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje atsisakymą civilinio ieškinio priimti ir tenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė