Administracinė byla Nr. A-3796-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00071-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017) (toliau – ir Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 3 d. (toliau – ir Tarnyba) sprendimą Nr. S-1710-02 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimas); 3) panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštas); 4) panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ,,Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštas); 5) įpareigoti Tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) fiksuotus įrašus – miško žemės, naudmena medynas; 6) įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė – naudmena žemės ūkio; 7) jeigu yra pagrindas manyti, kad nurodyti miškų inventorizaciją reglamentuojantys teisės aktai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Komisija 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą ir 2017 m. spalio 30 d. raštą. Komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-249 (AG-194/04-2017) (toliau – ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas), kuriame pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Tarnybos 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. R2-1226 ir Tarnybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-1706-45, įpareigojo Tarnybą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Inreal Geo“ 2017 m. gegužės 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Panaikinto Tarnybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimo ir skundžiamo Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimo pagrindas – Tarnybos 2017 m. birželio 14 d. patikrinimo aktas ir jo medžiaga. Komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo atsakovas neapskundė, todėl jis įsiteisėjo ir tapo privalomas.
2.2. Tarnyba iš naujo nagrinėdama pareiškėjo prašymą, neturėjo teisės remtis Tarnybos 2017 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu (ir jo medžiaga), kurį Komisija jau buvo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pripažinusi nepagrįstu faktiniais duomenimis. Be to, iš Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimo matyti, kad nėra surinkta naujų duomenų, neatliktas naujas tyrimas, kuris galėtų patvirtinti, jog pareiškėjo Sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinį sklypą, 2009 metais buvę krūmai ir sąžalynas atitiko miško kriterijus. Dėl šių priežasčių Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimas ir 2017 m. spalio 9 d. raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir yra neteisėti.
2.3. Pareiškėjo reikalavimai ir faktinės aplinkybės priimant Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą buvo tapačios, tačiau Komisijos sprendimai yra priešingi. Todėl buvo pažeistas teisinio tikrumo ir teisės į teisingą teismą principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
2.4. Priimant skundžiamą Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą, byla buvo tirta formaliai ir atmestinai, nenustačius visų reikšmingų bylai aplinkybių. Komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, todėl pažeidė procedūrines nuostatas ir pareiškėjo teises. Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra naikintinas, nes ji neišsireikalavo iš Tarnybos tyrimui būtinos pirminės medžiagos (administracinio akto patvirtintos kopijos, kuriai įsigaliojus, žemės ūkio paskirties žeme tapo miško žeme; Tarnybos direktoriaus įsakymų dėl inventorizacijos atlikimo patvirtintų kopijų su registracijos numeriais; taksacijos kortelių su būtinais priedais: asmenų, atlikusių taksaciją sklype; patvirtintų kopijų protokolų, kuriuose buvo fiksuotas žemės statuso pasikeitimo faktas; teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pareiškėjas nebuvo pakviestas dalyvauti inventorizacijos procese), nepilnai ir nevisiškai ištyrė bei teisiškai įvertino pareiškėjo patirtus argumentus.
2.5. Sklypas nepagrįstai buvo inventorizuotas medynu, o vėliau – mišku. Atliekant Sklypo inventorizaciją būtina laikytis teisės aktų, kuriuose įvardijami pagrindai, būtini žemės ūkio paskirties žemei kvalifikuoti medynu. Nors inventorizacija buvo atlikta vadovaujantis Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G patvirtinta Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (toliau – ir Instrukcija (2006 m.)), buvo nesilaikyta 24.8.4 punkto reikalavimų (t. y. ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra ? 2 000 vnt. ir ? 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ? 4000 vnt. ir ? 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas). Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotvarkos ir Medienotyros instituto prof. dr. G. M. savo išvadoje nurodė, kad vietoje 2000 vnt. medžių buvo nustatyta 420 vnt. medžių ginčo sklypo hektare, bendras skalsumas – 0,22, todėl Tarnyba 2010 metais Miškų kadastre registruodama pušynu taksacinį sklypą Nr. 39, esantį Utenos miškų urėdijos, Kuktiškių girininkijos 700-ajame kvartale, įvardino nepagrįstai padidintą skalsumo rodiklį 0,8. Pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. minėtai teritorijai sugeneruotus skalsumo rodiklius matosi, kad: sklype Nr. 4 skalsumas yra 0,7, sklype Nr. 5 skalsumas yra 0,6, sklype Nr. 43 skalsumas yra 0,8. Retrospektyviai lyginant turimą orto foto informaciją su 2017 metų skalsumo rodikliais, akivaizdu, kad taksaciniuose sklypuose Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 43 2005–2006 metais augo brandus miškas, o sklype Nr. 39 buvo sąžalyno užuomazgos, todėl neaišku, kaip bręstančio sąžalyno augalija per 2007–2010 metus galėjo tapti pušynu, kurio skalsumas yra 0,8. Tai yra akivaizdi inventorizacijos klaida, kuri Tarnybos iniciatyva neteisėtai ir nepagrįstai neinformavus sklypo savininko, įtraukta į Miškų kadastrą.
2.6. Tarnyba, priimdama 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą, privalėjo atlikti naują išsamų tyrimą, surinkti patikimą medžiagą, įrodymus ir nustatyti 2009 metų inventorizacijos bei 2010 metų duomenų įrašymo į Miškų kadastrą pagrįstumą. Tarnyba šiuo atveju nesilaikė gero administravimo principo, pažeidę pareiškėjo nuosavybės teises į Sklypą. Atliekant žemės inventorizaciją, 2009 metais galiojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, kuri numatė, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, tačiau tokia speciali tvarka 2009 metais patvirtinta nebuvo. 2009 metais žemės inventorizacijos ir jos įtraukimo į Miškų kadastrą metu nebuvo nustatytos nei esminės sąlygos (kriterijai), kurioms esant tokia žemė galėjo būti priskirta miškui, nei žemės priskyrimo miškui procedūra. Miškų įstatyme nurodytoms institucijoms nenustačius minėtos tvarkos, privačioje ne miško žemėje augantys savaiminukai nagrinėjamu atveju buvo priskirti miškui (įregistruoti Miškų kadastre kaip miškas) neturint tam teisėto pagrindo. Miškų įstatymas medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo ir įtraukimo į apskaitą tvarką delegavo nustatyti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai, todėl šie veiksmai negalėjo būti vykdomi vadovaujantis kito viešojo administravimo subjekto nustatytomis taisyklėmis, reguliavusiomis miškotvarkos darbus, t. y. Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtinta Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (toliau – ir Instrukcija (2010 m.)).
2.7. Vadovaudamasis Instrukcija (2010 m.), pareiškėjas nurodė, kad Sklypas yra privatus, todėl 6ios instrukcijos 24.8.4 papunktis, priskiriant ginčo žemę miškui, apskritai negalėjo būti taikomas. Be to, Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu ir 2017 m. spalio 9 d. raštu yra pažeidžiamas pareiškėjo teisėtas lūkestis, nes šių aktų pagrindu, patikslinus kadastro duomenis ir nustatant, kad Sklype yra miško naudmena, o ne ariama žemė, apribojama savininko teisė vykdyti leidžiamą ūkinę veiklą. Pareiškėjo teisėtą lūkestį – įsirengti Sklype sodybą – 2012 m. kovo 27 d. patvirtino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nurodydama, kad pareiškėjo Sklype galima kurti sodybą (pažymėta Labanoro regioninio parko tvarkymo plane) (I t., b. l. 51).
2.8. Sklypas buvo apžiūrimas du kartus: pirmą kartą apžiūra atlikta vadovaujantis Tarnybos 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 158-17-V, o pakartotinai – vadovaujantis Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. S-7K-1 ,,Dėl galimai neteisėto miško iškirtimo tyrimo“ (toliau – ir Skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštas). Šio rašto teiginiai atmestini dėl nepilno ir nevisapusiškai atlikto tyrimo (fiksuotų medžio kelmų foto medžiaga pateikiama nesiejant jos su sklypo planu, tyrėjai nenurodo fiksuotų kelmų diametro, preliminarių kirtimo metų, trūksta konkretumo diferencijuojant kelmus pagal medžių rūšis, konkrečioje fotonuotraukoje nepasisakoma dėl išlikusių pušų aukščio, nenurodomas naujai želiančių beržų skaičius, pateikta medžiaga nesukonkretinta).
2.9. Nepagrįstas Komisijos teiginys, kad apie tai, jog Sklypas yra priskirtas miško žemei ir yra įregistruotas Miškų kadastre, pareiškėjas vėliausiai galėjo sužinoti 2014 metais, kai valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistravo suformuotą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Sklypą, nurodant, kad visą Sklypo plotą sudaro miško žemė. Atlikus sklypo kadastrinius matavimus 2014 metais Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta, kad Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pareiškėjas apie 2009 metų Sklypo inventorizaciją ar apie kitus Tarnybos veiksmus, susijusius su 2009 metų inventorizacija, nebuvo informuotas, todėl tik 2017 m. birželio 29 d., kai Tarnyba informavo pareiškėją raštu, galėjo iš dalies susipažinti su institucijų atliktais veiksmais ir pateikti skundą dėl veiksmų neteisėtumo. Nepateiktas svarbiausias inventorizacijos dokumentas – Miškų kadastro taksacinių duomenų išrašas, kuriame būtų pateikti visi 2008–2009 metais atliktos sklypinės inventorizacijos duomenys.
2.10. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2012 m. kovo 27 d. raštu informavo, kad atsižvelgdami į pareiškėjo pasiūlymą, pagal parengtą Labanoro regioninio parko tvarkymo plano projektą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2014 m. rugsėjo 18 d. padalintas į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) numatoma galimybė kurti sodybą. Tarnyba, apibrėždama žemės transformacijos sąvoką, vadovaujasi Instrukcija (2010 m.) 26 priedo 2 punkto nuostata, tačiau nagrinėjamu atveju minėta nuostata netaikoma, nes kalbama apie miško plotus, o taksaciniame sklype Nr. 39 buvo sąžalynas, todėl kvalifikuoti šią dirvožemio paviršiaus augaliją medynu, o vėliau – mišku, nebuvo pagrindo.
2.11. Žemės paskirties keitimas be savininko sutikimo ir jo apie tai asmeniškai neinformavus, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintame nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principui. Taip pat teisės aktai nenumato teisės žemės sklypo savininkui dalyvauti atliekant jo sklypo inventorizaciją, nors yra keičiami miško kadastro duomenys, privataus sklypo teisinis režimas, imama taikyti atsakomybė ir kitokios neigiamos pasekmės. Lietuvos teisinio reglamentavimo spraga kelia pagrįstą abejonę, kad atitinkamais teisės aktais yra pažeidžiama Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis.
3. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Tarnyba atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas skunde, paduotame Komisijai, prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą; 2) išreikalauti iš Tarnybos Valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenis Sklypui; 3) atstatyti 2008–2009 metų valstybinės sklypinės inventorizacijos Sklype apskundimo terminą. Pareiškėjas administraciniam teismui teikiamame skunde kelia naujus reikalavimus ir išeina iš Komisijai paduoto skundo ir Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo ribų.
3.2. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai). Pagal šių nuostatų 32.1.3 ir 32.1.7 papunkčius 2014 metais matininkai, atlikdami pareiškėjo Sklypo kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančias naudmenas. Sklypo geodezinių matavimų plane, sklypo pietinėje ir šiaurinėje dalyse nurodyti augantys medžiai, o viduryje – kirtavietė. Tokie duomenys buvo nurodyti vietoje įvertinus situaciją, kuri atitiko Miškų kadastre užfiksuotus duomenis.
3.3. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba nepateikė reikalingos tyrimui medžiagos. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, užsakovas – Aplinkos ministerija. Tarnyba įsteigta 2010 metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 ,,Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“. Pareiškėjo prašomų pateikti duomenų Tarnyba nevaldo ir neadministruoja (tai patvirtina 2009 m. rugsėjo 1 d. Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartis Nr. SBMŪRP-3-vp (toliau – ir Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartis).
3.4. Miškas žemės Sklype inventorizuotas vadovaujantis Instrukcijos (2006 m.) 24.8.4 papunkčio reikalavimais. Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos Sklypas 2010 m. birželio 25 d. registruotas Miškų kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo pušynas (šiame Sklype medžių buvimo faktą patvirtina 2009 m. ir 2012 m. ortofotografinės nuotraukos). Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 158-17-V, buvo atliktas duomenų patikrinimas vietoje, siekiant įvertinti, ar Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas – faktinę padėtį. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas)). Tarnybai pradėjus tyrimą dėl galimai neteisėto miško sunaikinimo Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype, nustatyta, kad Sklype rasti seni (senesni kaip 1 metų) pušų ir beržų kelmai, įrodantys miško iškirtimą.
3.5. Teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad būtų galima identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų kadastro paskirtis – Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Šie duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Tvarkant Miškų kadastro duomenis, naudojami ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau atsižvelgiant į kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, minėtų kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Šią išvadą atsakovas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (inventorizacijos metu (iki 2011 m. liepos 1d.) galiojusi įstatymo redakcija) nustatė, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Miško sklypai buvo inventorizuojami valstybės, o ne privačių žemės sklypų savininkų lėšomis. 2009 m. rugsėjo 1 d. pasirašytos Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutarties 1 priedo 1 punkte numatyta, kad ,,privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose miško taksacija vykdoma ištisais sklypais, neskirstant jų privačių valdų ribomis“. Taksatoriai, atlikę taksaciją, nežinojo privačių miškų savininkų duomenų, kadangi sklypai ribomis skirstomi nebuvo. Dėl to pareiškėjo teiginys, kad jis kaip savininkas nebuvo informuotas apie miškotvarkos darbus yra nepagrįstas, nes miškų inventorizacijos darbus užsakė ne pareiškėjas, o Aplinkos ministerija. Būtent Aplinkos ministerijai trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija ir buvo atskaitinga už visus atliekamus darbus. Tai patvirtina ir 2010 m. gruodžio 27 d. pasirašytas Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 76(6), kuriame aiškiai išdėstyta, kad jokių pretenzijų ar trūkumų dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijoje atliktų darbų iš Aplinkos ministerijos nebuvo gauta. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privačių asmenų informavimas apie atliekamas miškotvarkos paslaugas nebuvo reglamentuotas, kadangi privačių sklypų ribos inventorizacijos metu nebuvo išskiriamos ir fiksuojamos.
4.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba jam nepateikė jokių su inventorizacija susijusių dokumentų. Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutarties 2 straipsnio 2.1 punkte nurodyta, kad užsakovas (Aplinkos ministerija) įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos pateikti vykdytojui – Valstybiniam miškotvarkos institutui (2018 m. sausio 8 d. pavadinimas iš VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas į pakeistas VĮ Valstybinė miškų urėdija) georeferencinio pagrindo duomenis, skaitmeninį rastrinį ortofoto žemėlapį, inventorizuojamų teritorijų aprašomuosius duomenis, miškų valstybės kadastro duomenis bei kitus pagrindinius duomenis, reikalingus įvykdyti sutartį. Visi aukščiau minėti duomenys priklauso Aplinkos ministerijai, o sutarties vykdytojui šie duomenys buvo perduoti tik laikinai, kol bus įvykdyta Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartis. Kiti dokumentai (abrisai, fotoabrisai, taksacinės kortelės), vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės (toliau – ir Dokumentų saugojimo terminų rodyklė) nuostatomis, neprivalo būti saugomi, todėl po sutarties įvykdymo jie nebuvo išsaugoti.
4.3. Miškas Sklype inventorizuotas vadovaujantis Instrukcijos (2006 m.) 24.8.4 papunktyje nustatytais reikalavimais. Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas 2010 m. birželio 25 d. įregistruotas Miškų kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo pušynas. Be to, 2014 metais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 2,5531 ha ploto Sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo žemės Sklype yra 2,5531 ha miško žemės plotas. Taigi, pareiškėjas sutiko, kad matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, nurodytų, jog 2,5531 ha sklype yra 2,5531 ha miško žemės plotas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Iš Komisijos byloje Nr. Nr. AG-305/03-2017 (toliau – ir Komisijos byla) esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjo žemės sklypo ginčo teritorija į Miškų kadastrą buvo įrašyta 2010 metais; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys įrodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 40SK- (14.40.110)-1132 buvo suformuotas 2,5531 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio visą plotą užima miško žemė, šiam sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos visam sklypo plotui: nacionaliniai parkai ir regioniniai parkai, miško naudojimo apribojimai; šias aplinkybes patvirtino kadastrinės bylos dokumentų duomenys.
7. Teismas taip pat nustatė, kad Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. birželio 14 d. akto Nr. 1160 (toliau – ir Patikrinimo aktas) duomenys patvirtino, kad kvartalo Nr. 700 sklypas Nr. 39 įregistruotas Miškų kadastre, remiantis 2008–2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu gautais duomenis; Sklypo 2 ha plote nustatytas pokytis (kodas 17), žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas); Tarnyba patikrinimo metu nustatė, kad sulyginus 2009, 2012 ir 2015 metų taksacinio sklypo ortofotonuotraukas bei atlikus miškų patikrinimą vietoje, Sklype buvo užfiksuoti galimai nukirsti medžiai, medžių kamienų nebėra, pasodinti dekoratyviniai želdiniai, įrengtas daržas, auga pieva ir darė išvadą, kad tai galimai sunaikintas miškas ir yra žemės naudmena – miško aikštė. Teismas pažymėjo, kad Komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu įpareigojo Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjui atstovaujančios UAB „Inreal Geo“ Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. prašymą patikslinti miško žemės plotą pareiškėjui priklausančiame Sklype dėl to, kad Tarnybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. S-1706-42, taip pat 2017 m. birželio 29 d. raštas Nr. R2-1226 neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šioje byloje ginčijamu Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu nuspręsta Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinio sklypo duomenys tikslinti, nes patikrinimo metu nustatyti pokyčiai – dėl galimai neteisėtai įvykdytos žmogaus veiklos (iškirstas miškas) 39 taksacinio sklypo miško žemės naudmena tikslintina iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).
8. Byloje buvo nustatyta, kad skunde prašomu panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštu atsakovas dar papildomai (plačiau) paaiškino priimto sprendimo motyvus bei atsisakymo patenkinti pareiškėjo 2017 m. gegužės 25 d. prašymą pagrindus. Pareiškėjas, nesutikdamas su visomis atsakovo išvadomis bei sprendimais, 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 19 d., 2017 m. spalio 7 d. prašymais, kuriuose buvo išdėstyti argumentai, iš esmės analogiški skunduose Komisijai ir teismui nurodytiems argumentams, kreipėsi į atsakovą su prašymais išbraukti miško žemės naudmeną jo sklype iš Miškų valstybės kadastro, o atsakovas jam išsamiai dar kartą atsakė 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. R2-1830 (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu), o šioje byloje ginčijamu Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštu priminė, jog pareiškėjui jau išsamiai buvo atsakyta paminėtu 2017 m. spalio 18 d. raštu.
9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, nenuginčyti ir neginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įvertinęs Kadastro nuostatų 32.1.3 ir 32.1.7 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad matininkas, 2014 metų pradžioje atlikdamas naujai formuojamo pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalėjo vadovautis Miškų valstybės kadastre esančiais duomenimis, o visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami kadastriniai matavimai, komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Išanalizavęs pareiškėjo Sklypo kadastrinių matavimų medžiagą, teismas pažymėjo, kad matininkas tinkamai nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančias naudmenas, nustatyti duomenys patvirtinti ir neginčijami teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, geodezinių matavimų plano duomenys patvirtino, kad sklypo pietinėje ir šiaurinėje dalyse nurodyti augantys medžiai, viduryje sklypo pažymėta kirtavietė, pareiškėjui šie duomenys objektyviai turėjo būti žinomi kaip žemės sklypo savininkui, užsakiusiam kadastrinius matavimus. Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiški duomenys buvo užfiksuoti ir atsakovo 2017 m. birželio 14 d. surašytame Patikrinimo akte.
11. Nurodęs Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 18 dalyse pateiktas miško ir miško žemės sąvokas, teismas pažymėjo, kad Instrukcijos (Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtinta redakcija) 1 priedo 2.1.1.2.1 punkte detalizuojama miško aikštės sąvoka – miško aikšte taip pat inventorizuojamas ir mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas (nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko), kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai.
12. Vadovaudamasis paminėtu teisiniu reguliavimu, teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą Sprendimą, pagrįstai vadovavosi oficialiais (nenuginčytais) Nekilnojamo turto registro, Miškų valstybės kadastro ir Patikrinimo akto duomenimis. Šie duomenys leido teismui daryti išvadą, kad miškas Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype buvo iškirstas (kadastrinių matavimų byloje pažymėta kirtavietė, natūroje rasti kelmai ir t.t.). Teismas pripažino pagrįstomis Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo išvadas, kad jei miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena - miško aikštė (galimai sunaikintas miškas)). Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė pagrindo naikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą ir Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą, kuriame, išanalizuoti ir paaiškinti Sprendimo priėmimo pagrindai.
13. Vertindamas pareiškėjo prašomo panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą, teismas nustatė, kad jame Tarnyba pareiškėją informavo apie tai, jog į jo prašymus jau buvo atsakyta Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu. Įvertinęs Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. ir 2017 m. spalio 30 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjui jais atsakyta iš esmės į tuos pačius klausimus, kaip 2017 m. spalio 9 d. rašte Nr. R2-1764. Pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą teismas atmetė. Teismo vertinimu, pareiškėjas jokių naujų aplinkybių iš esmės nenurodė, todėl sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė su pareiškėju sudaryti taikos sutartį ir keisti Miškų valstybės kadastro duomenis, kadangi visas žemės sklypo plotas oficialiuose registruose buvo įregistruotas kaip miško žemė, miško žemė rasta duomenų patikrinimo vietoje metu. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka Komisijai nepateikė skundo dėl Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto panaikinimo, o reikalavimą panaikinti paminėtame akte išdėstytus teiginius (jų visiškai nekonkretizuodamas) Komisijai pareiškėjas pateikė tik 2017 m. lapkričio 28 d., prieš pat priimant šioje administracinėje byloje ginčijamą Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą, tačiau pareiškėjo reikalavimas šiuo Komisijos sprendimu taip pat buvo atmestas.
14. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais buvo prašoma išbraukti iš Miškų kadastro įrašus, kad Sklypas – miško žemė, naudmena – medelynas, ir ištaisyti inventorizacines klaidas – Miškų kadastre atlikti įrašą, kad Sklypas – žemės ūkio paskirties, naudmena – žemės ūkio. Teismas pakartojo su Tarnybos 2017 m. birželio 14 d. atliktu patikrinimu susijusias aplinkybes ir pažymėjo, kad ginčo teritorijoje rasti nukirsti medžiai (užfiksuoti kelmai), taip pat rasti išrauti medžių kelmai, užfiksuoti pasodinti naujai pasodinti dekoratyviniai želdiniai, žmogaus darbo pastangomis įrengtas daržas, pieva, šie duomenys užfiksuoti Patikrinimo akte. Teismo vertinimu, paneigti šiems duomenims pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, abejoti Tarnybos nustatytais duomenimis teismas nenustatė pagrindo, o bylos medžiaga patvirtino, kad Nekilnojamojo turto registre ir Miškų valstybės kadastre esantys duomenys visiškai sutapo. Dėl to teismas nenustatė jokio pagrindo keisti (tikslinti) Miškų valstybės kadastro duomenis
15. Teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas dėl nesvarbių priežasčių praleido 2008–2009 metų valstybinės sklypinės inventorizacijos, atliktos pareiškėjo Sklype, rezultatų apskundimo terminą, todėl nebuvo pagrindo Komisijai įpareigoti Tarnybą pateikti 2008–2009 metų valstybinės inventorizacijos, atliktos pareiškėjo Sklype, rezultatų medžiagą. Teismas pritarė Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybinių miškų urėdijos argumentams, kad pareiškėjas tik 2017 metais norėdamas ginčyti 2010 metais priimto sprendimo įregistruoti Sklypą Miškų kadastre pagrįstumą, be svarbių priežasčių praleido skundo padavimo terminą, nes aplinkybė, kad Sklypas yra miško žemėje turėjo būti žinoma atlikus Sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre.
16. Teismas nurodė, kad tiek nagrinėjant pareiškėjo skundą Komisijoje, tiek sprendžiant ginčą teisme, buvo surinkta didelė dalis dokumentų, surašytų 2008–2010 metų miškų sklypinės inventorizacijos metu ir jie, teismo vertinimu, nepatvirtino, kad pareiškėjui priklausančiame žemės Sklype nėra miško (miško žemės), taip pat, kad 2008–2009 metais atliekant miškų sklypinę inventorizaciją iš esmės buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir procedūra (Aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 352 „Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos patvirtinimo“, Kadastro nuostatai, Instrukcija (2006 m.)).
17. Teismas taip pat pabrėžė, kad teisės aktuose nėra nustatyta privalomo reikalavimo dėl miško naudmenų (konkrečių ribų, erdvinių sprendinių) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Atsižvelgdamas į LVAT pateiktus išaiškinimus, teismas pabrėžė, kad Miškų kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro (registro) duomenys objektyviai gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.
18. Teismas konstatavo, kad Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl panaikinti Komisijos sprendimą pareiškėjo nurodytais motyvais nenustatė pagrindo.
19. Įvertinęs ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę Komisijoje ir apygardos administraciniame teisme ginčyti jo žemės Sklype užfiksuotos naudmenos (miško žemės) teisėtumą, teismas darė išvadą, kad nekyla pagrįsta abejonė dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 4 d. skundą, o nesant galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinėje instancijoje – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad:
21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl nevisapusiško ir nepilno aplinkybių, įvardintų 2018 m. sausio 4 d. skunde, 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymuose Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, įvertinimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad privataus žemės sklypo statusas negali būti keičiamas apie tai nežinant savininkui ir jo tinkamai neinformavus bei neįtraukus dalyvauti administracinėje procedūroje, inicijuotoje atsakovo ir jam pavaldžių viešojo administravimo subjektų. Be to, teismo sprendimas naikintinas ir dėl to, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, buvo priėmusi du priešingus sprendimu, o pirmosios instancijos teismas dėl šio prieštaravimo nepasisakė. Teismas šališkai palaikė atsakovo poziciją, iš esmės perrašydamas šios šalies procesinius dokumentus, o pats iš esmės netyrė bylos įrodymų. Dalį svarbių įrodymų teismas atsisakė prijungti prie bylos medžiagos, pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą teismą.
21.2. Pareiškėjo Sklypo inventorizaciniai duomenys, įregistruoti Miškų kadastre 2010 m. birželio 20 d., yra nepagrįsti ir naikintini, nes ten neaugo medynas, tai patvirtino ir Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotvarkos ir Medienotyros instituto prof. dr. G. M. savo išvadoje, įvertinęs 2008 metų aptariamo sklypo duomenis ir nurodęs, kad skalsumas tesudarė tik 0,22, kai minimalaus medyno skalsumo pagal teisės aktus reikalaujama 0,3.
21.3. Kad sąžalynas be biologinio–teisinio pagrindo 2009–2010 kvalifikuotas mišku, patvirtina, be kitų įrodymų, Kristinos Stašelytės individualios įmonės pranešimas, ištrauka iš Suginčių kadastrinės vietovės miškų priskyrimo miškų grupėms 2009 metais plano, Sklypo schema M1:2000.
21.4. Iš atlikto Labanoro regioninio parko projekto gautų rezultatų matyti, kad Sklype miško nėra. Sklypas priklauso žemės ūkio paskirties žemės tvarkymo zonai ir yra apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje, kurioje galima steigti ūkininko sodybą. Sklypo vieta yra Labanoro regioniniame parke, todėl pareiškėjo subjektinės teisės daikto (Sklypo) atžvilgiu turi specifinių bruožų, kurie suponuoja apibrėžtą savininko pareigos modelį, būtinybę elgtis tam tikru būdu. Preziumuojama, kad savininko pareiga, realizuojant nuosavybės teisę daiktui, turi būti orientuota į tai, kad nebūtų pažeista pirminė daikto paskirtis formos ir turinio atžvilgiu. Daikto (Sklypo) pagrindiniai charakterizuojantys elementai (naudmenų rūšys), kurie fiksuoti 2003 m. birželio 25 d. nuosavybės pažymoje keistis negali, nes pagrindinė dominantė, suformavusi saugomą kraštovaizdžio struktūrinę erdvę, yra neapaugusi mišku žemė. Vadovaujantis tuo, kad pareiškėjo teisinis statusas yra specifinis, nes nuosavybės teise valdydamas sklypą, tampa gamtosauginių santykių subjektu, teigia, kad su pareiškėju turėjo būti derinami visi institucijų sprendimai, kurie daro įtaką daikto požymių pasikeitimo faktui. Nors inventorizacija baigta 2009 m., įrašai Nekilnojamojo turto registre pakeisti nebuvo, todėl yra aiškus Tarnybos aplaidumas ir tarnybinės atsakomybės stoka.
21.5. Sklypą 2009 metais priskiriant miškui, nebuvo užtikrintos pareiškėjo esminės teisės: būti išklausytam ir teisė žinoti apie priimto sprendimo motyvus. Pareiškėjui, kaip žemės sklypo savininkui, nebuvo pranešta apie vykstančią inventorizaciją ir jos rezultatus.
21.6. Tarnyba klaidingai Sklype esančią augaliją (sąžalynas) kvalifikavo mišku, nesant tam teisinių ir biologinių pagrindų. Miško žemės kvalifikacija sklype galima tik esant miškui, tačiau šiuo atveju miško nebuvo, todėl Tarnyba atsiliepime nepagrįstai taikė Instrukcijos (2010 m.) 26 priedo 2 punkto nuostatas Sklypui.
21.7. Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintos Dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.24 ir 10.37 punktų nuostatos numato, kad inventorizacijos dokumentai ir viešųjų pirkimų sutartys, prekių, darbų ir paslaugų priėmimo aktai turi būti saugomi 10 metų. Vadinasi, pirminių inventorizacinių dokumentų sunaikinimui nebuvo teisinių pagrindų.
21.8. Kristinos Stašelytės įmonė 2014 metais kadastrinius matavimus atliko nepilnai, buvo orientuotasi į sklypo ribų nustatymą, todėl kartografuotų naudmenų išvados yra ginčytinos. Tai, kad kartografuotas sklypas nebuvo apaugęs sąžalynu, patvirtina prof. dr. G. M. išvados. Iki valymo, sąžalynas sklype augo grupėmis, kurios kartografuojamame plote buvo išsidėsčiusios fragmentiškai ir netolygiai. Tai patvirtino ir 2017 m. atlikti kadastriniai matavimai, kurie rodo, kad kadastriniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra 15 978 kv. m pievos, fiksuoti atskiri pavieniai medžiai. Šie rezultatai yra įrodymai, kad pirminiai kadastriniai matavimai atlikti vienpusiškai. Kadastrinius matavimus atlikusi tarnyba, nepatikrinusi Miškų kadastro priimto sprendimo pagrįstumo, mechaniškai perkėlė priimtas išvadas į kadastrinių matavimų bylą, atmetusi kitą medžiagą, Labanoro regioninio parko tvarkymo planą. Tarnyba dėl kadastrinių matavimų rezultatų įforminimo ir įvertinimo pasisakė iš dalies, vienpusiškai, todėl esminiai prieštaravimai turinio atžvilgiu, esantys Labanoro regioninio tvarkymo plane ir inventorizacijos rezultatų medžiagoje, nepanaikinti. Be to, minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime aptartos nebuvo.
21.9. Komisija ankstesniame sprendime nurodė, kad iš Tarnybos 2017 m. birželio 29 d. rašto Nr. R2-1226 ir Patikrinimo akto nėra aišku, kokius konkrečiai duomenis Tarnyba patikslino. Sklype atliekant patikrą remtasi 2009, 2012 ir 2015 metų ortofotonuotraukomis, tačiau išvada, kad pareiškėjas iškirto mišką 2009 metais atitikusį Miško įstatymo reikalavimus, nėra padaryta. Komisija ankstesniame sprendime nenustatė pagrindo išvadai, kad 2009 metais savaime užaugusios pušelės žemės ūkio paskirties žemėje galėjo būti pripažintos mišku, o tuo pačiu, žemės ūkio paskirties žemė – miško žeme. Komisijos minėtas sprendimas įsiteisėjęs, o tai parodo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame padaryta priešinga išvada, neteisėtumą.
21.10. Teismas, nepatikrinęs visų pateiktų inventorizacijos aplinkybių, priėmė vienpusišką sprendimą, teisme neaptarta situacija, kai teisinės kategorijos ,,miškas“ ir jo ,,registracija“ yra tarpusavyje priklausomos. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu apklausti liudytojus ir įpareigoti Tarnybą teismui pateikti pažymą dėl Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotvarkos ir medienos skyriaus profesoriaus pateiktos ortofoto medžiagos ir gamtosauginio konteksto (saugoma natūraliai susiformavusi kraštovaizdžio erdvinė struktūra), tačiau teismas pareiškėjo prašymų netenkino. Teismas buvo šališkas.
21.11. Atsakovas nepaneigė argumentų, kad Tarnybos 2017 m. birželio 14 d. Patikrinimo akte buvo nustatyta miško kirtavietė, kelmai, įrengtas daržas ir pieva. Teismas nesiaiškino, kokia tai kirtavietė, koks medžių amžius ir skersmuo. Pareiškėjas prašė teismo išsireikalauti iš AB ,,Energijos operatorius“ atliktų darbų, suderintų su atitinkamomis tarnybomis, elektros kabelio tiesimo per pareiškėjo sklypą techninio projekto ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto kopijas bei asmenų, tiesiogiai atlikusių žemės kasimo ir kitus darbus, sąrašą. Aplinkybės, kuriomis buvo grindžiama šio prašymo dalis, kaip nurodo pareiškėjas, buvo tai, kad bendrovė, tiesdama požeminį kabelį, pažeidė kaimyninio sklypo ribą, todėl neatmetama galimybė, kad iškirsti medžiai augo kaimyniniame sklype. Šią prašymo dalį teismas atmetė nenurodydamas atmetimo pagrindų.
21.12. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo sklypas Nekilnojamojo turto registre 2014 metais buvo nurodytas kaip miško žemė, todėl pareiškėjas nebeturi teisės ginčyti tokio įregistravimo pagrindo.
21.13. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė G. M. elektroninio laiško kopiją, Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. balandžio 24 d. raštą, kuriuo pareiškėjui buvo nusiųsta Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1811 kopija.
22. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentus ir papildomai pažymi, kad:
22.1. Pareiškėjas viso proceso metu teigia, kad Sklypo paskirtis žemės ūkio ir medžių jame niekada nebuvo, tačiau sau prieštaraudamas nurodo, kad ginčo tarp šalių esmė yra tai, kad Tarnyba ir sklypo savininkas skirtingai vertina sklypo, kuriame ten augęs sąžalynas, nesant teisinių-biologinių pagrindų, savininkui nežinant, buvo registruotas Miškų kadastre. Tai patvirtina, kad valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo atlikta tinkamai, vadovaujantis Instrukcijos (2006 m.) 24.8.4 punktu, t. y. kad ginčui aktualus taksacinis sklypas 2010 m. birželio 25 d. įregistruotas Miškų kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo pušynas, o medžių buvimo faktą patvirtino 2009 ir 2012 metų ortofotografinės nuotraukos.
22.2. Akivaizdu, kad 2014 m. matininkai, atlikdami pareiškėjo Sklypo kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančias naudmenas. Sklypo geodezinių matavimų plane, sklypo pietinėje ir šiaurinėje dalyse nurodyti augantys medžiai, o viduryje kirtavietė. Tokie duomenys buvo įvertinti natūroje įvertinus situaciją, kas atitiko Miškų kadastre užfiksuotus duomenis. Šiems pastebėjimams pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad tvarkant Miškų kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo kadastro duomenys, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.
22.3. Tarnyba, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, tvirtina, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnybos sprendimai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Ir Komisija, ir pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Tarnybos individualūs teisės aktai visiškai atitinka pagrindinius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinė miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo iš esmės tokius pačius argumentu, kuriuos nurodė Tarnyba savo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir pareiškėjo Sklype esančio taksacinio sklypo dalį (2 ha) įregistruoti nauju taksaciniu sklypu, kurio žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat prašė panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. spalio 30 d. raštus, parengtus išnagrinėjus pareiškėjo ir jam atstovaujančios UAB „Inreal Geo“ kreipimusis dėl duomenų apie miško žemę, patenkančią į pareiškėjo Sklypą, pakeitimo ir įpareigoti Tarnybą pakeisti (patikslinti) atitinkamus duomenis Miško kadastre.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė dėl visų jame keltų reikalavimų konstatavęs, kad pareiškėjui priklausančio Sklypo duomenys, įskaitant duomenis apie miško žemės naudmenas visame sklypo plote, įrašyti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, jie nenuginčyti ir neginčijami, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Miškų kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl miško žemės buvimo Sklype sutapo, o byloje esančių duomenų pakako išvadai, jog 2009 metais, kai pirmą kartą ginčo teritorijoje miško žemė buvo inventorizuota, pareiškėjo teiginiai, kad tuo metu miško nebuvo, yra nepagrįsti.
26. Pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad 2009 metais atliekant valstybinę sklypinę inventorizaciją buvo padaryta klaidų, pažeistos esminės procedūros (pareiškėjas neinformuotas apie atliekamą inventorizaciją), dėl ko nepagrįstai jo Sklype augęs sąžalynas kvalifikuotas medynu, o vėliau – mišku ir įtrauktas į Miškų kadastrą. Pareiškėjo teigimu, teismas buvo šališkas, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo teiktus prašymus (dėl liudytojų iškvietimo, papildomų įrodymų išreikalavimo ir prijungimo prie bylos), nevertino skunde ir teiktuose prašymuose visų nurodytų aplinkybių, taip pat ir tai, kad Komisija priėmė du skirtingus sprendimus iš esmės dėl to paties klausimo.
27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
28. Administracinės bylos ir Komisijos bylos duomenimis nustatyta: Komisijoje 2017 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą, išreikalauti iš Tarnybos valstybinės sklypinės inventorizacijos, atliktos pareiškėjo Sklype 2008–2009 metais, rezultatų medžiagą ir atstatyti jos apskundimo terminą; pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. Komisijai pateikė paaiškinimus dėl Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. rašto, kuriame prašė šį dokumentą prijungti prie Komisijoje priimto skundo, tačiau Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. rašto naikinti neprašė (Komisijos byla, b. l. 13–19); pareiškėjas Komisijai 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė skundą dėl Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. rašto (Komisijos byla, b. l. 86–88), tačiau jame nekėlė reikalavimo panaikinti šį raštą; pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė Komisijai skundą, kuriame prašė panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto teiginius (Komisijos byla, b. l. 129–135); iš Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo turinio matyti, kad Komisija iš esmės nagrinėjo priimtą skundą dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą ir atstatyti inventorizacijos rezultatų apskundimo terminą, o šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavusi, kad paminėtas Tarnybos sprendimas teisėtas, be kita ko, nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo prašymas panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą, ir pareiškėjo skundą atmetė.
29. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą, Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą, Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. spalio 30 d. raštus, įpareigoti Tarnybą išbraukti iš Miškų kadastro duomenis Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype, panaikinant fiksuotus įrašus (miško žemė, naudmena – medynas), įpareigoti tarnybą ištaisyti inventorizacijos klaidas įrašant Miškų kadastre, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo taksacinis 39 sklypas žemės ūkio paskirties, naudmena – žemės ūkio. Pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl visų jame keltų reikalavimų ir pareiškėjo skundą atmetė.
Dėl Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimo ir Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo
30. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą. Primintina, kad skundžiamu sprendimu Valstybinė miškų tarnyba nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir pareiškėjo Sklype esančio taksacinio sklypo dalį (2 ha) įregistruoti nauju taksaciniu sklypu, kurio žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Minėtas sprendimas priimtas iš naujo išnagrinėjus UAB „Inreal Geo“ 2017 m. gegužės 25 d. prašymą ir atsakovui 2017 m. birželio 14 d. atlikus patikrinimą vietoje (pareiškėjo Sklype), kurio metu buvo nustatyta, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype dėl galimai neteisėtai įvykdytos žmogaus veiklos miško žemės naudmena tikslintina iš medyno į miško aikštę. Tarnyba priimdama skundžiamą sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 9 ir 23 punktais, Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 ir 12 punktais, Patikrinimo aktu ir atsižvelgė į Komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamo akto turinį, Miškų įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, 2017 m. birželio 14 d. atlikto patikrinimo vietoje metu nustatytas ir Patikrinimo akte užfiksuotas faktines aplinkybes, susijusias su į Sklypą patekusios miško žemės teisiniu režimu ir jo įregistravimu viešuose registruose, nenustatė teisinio pagrindo panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą. Taip pat vertino, kad šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas.
32. Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-616 redakcija). Duomenų teikimą Miškų kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Aprašas (originali, skundžiamo sprendimo priėmimo momentu galiojusi redakcija), kurio 3 punktas nustato, kad duomenų teikėjai miškų valstybės kadastrui be kitų subjektų yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Aprašo 4.1 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys tikslinami atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą, Aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Pagal Aprašo 7 punktą, gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Tarnybos komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Vadovaujantis Tarnybos komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 12 punktas nustato, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnyba, gavusi UAB „Inreal Geo“ prašymą patikslinti miško žemės plotą pareiškėjo Sklype, nes faktiškai miško jame nėra, nors Miškų kadastre įrašyti kitokie duomenys, ginčo teritorijoje 2017 m. birželio 14 d. atliko miško kadastro duomenų patikrinimą bei surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte konstatuota, kad į pareiškėjo Sklypą patenkantis Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas Miškų kadastre registruotas pagal 2008–2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis Instrukcijos (2006 m.) 24.8.4 punkto pagrindu, t. y. ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra > 2000 vnt. ir >1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba >4000 vnt. ir >2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas. Patikrinimo metu buvo įvertintos 2009, 2012 ir 2015 metų ortofotonuotraukos ir konstatuota, kad faktiniai duomenys neatitinka dėl miško žemės transformacijos, pokyčio kodas 17 (neteisėtos ar galimai neteisėtos žmogaus veiklos).
34. Kadangi Patikrinimo aktu buvo nustatyti Miškų kadastro duomenų neatitikimai, atsakovas, kaip Miškų kadastro tvarkytojas, įgijo pareigą tikslinti šio kadastro duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir Patikrinimo aktas, ir skundžias Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimas atitinka Apraše turiniui ir formai nustatytus reikalavimus. Bylos ir Komisijos bylos duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjo Sklypas 2010 m. birželio 24 d. buvo įregistruotas Miškų kadastre, kad jo visame plote nuo pat įregistravimo Nekilnojamojo turto registre buvo miško žemė, visam plotui nustatyta specialioji naudojimo sąlyga – miško naudojimo apribojimai. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, registrų duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.
35. Tai, kad 2009 ir 2012 metais pareiškėjo Sklypo centrinė dalis buvo netolygiai apaugusi medžiais, patvirtina ginčo teritorijos atitinkamų metų ortofotonuotraukos. Tuo tarpu 2015 metų ortofotonuotraukoje matyti, kad Sklypo centrinėje dalyje auga tik keli pavieniai medžiai, Sklypo kadastrinių matavimų byloje esančiame Sklypo plane M 1:2000 sutartiniu ženklu pažymėtas miško kirtimas, pareiškėjas teiktuose procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad, jo įsitikinimu, teisėtai išvalė Sklypą nuo savaime augančių medelių. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjo Sklypą patenkančio taksacinio sklypo duomenis Miškų kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.
36. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Sklypo plotas į Miškų kadastrą įtrauktas nepagrįstai, teigia, kad kadastrinėje byloje naudmenos užfiksuotos neišsamiai, šie duomenys nepatikimi, neatsižvelgta į tai, kad Sklypas yra saugomoje teritorijoje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, galinčių paneigti minėtas išvadas. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta, Tarnyba, priimdama ginčijamą 2017 m. spalio 3 d. sprendimą, Miškų kadastre užfiksuotus pareiškėjo Sklype esančio miško duomenis lygino su faktine padėtimi, o ne tikrino šių duomenų įrašymo į Miškų registrą (kaip valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos rezultatą) pagrįstumą, nes jokių su sklypine inventorizacija ar jos metu padarytomis klaidomis susijusių klausimų, UAB „Inreal Geo“ prašyme Tarnybai kelta nebuvo.
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimas ir Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimo, yra teisėti ir pagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies keisti ar naikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Dėl Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. rašto ir išvestinio reikalavimo
38. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
39. Bylos ir Komisijos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ikiteismine tvarka Komisijai paduotame skunde prašė panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą, vėliau teiktame skunde – ir Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą. Nors priėmus skundą Komisijoje pareiškėjas teikė rašytinius paaiškinimus ir dėl Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. bei 2017 m. spalio 18 d. raštų, tačiau tiesiogiai reikalavimų juos panaikinti neformulavo. Todėl teikdamas skundą teismui dėl Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. rašto, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertintas Komisijoje, pareiškėjas turėjo tai padaryti per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o paaiškėjus, kad jis praleistas, kartu su skundu teikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo.
40. ABTĮ 130 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą (ABTĮ 130 str. 8 p.).
41. Bylos duomenimis, pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2018 m. sausio 5 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. rašto apskundimo terminą, prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. rašto panaikinimo neteikė, teismas šio termino neatnaujino, nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. Konstatavus, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu. Vadovaujantis minėta ABTĮ nuostata, byla turėjo būti nutraukta ir dėl išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą išbraukti iš Miškų kadastro ginčo taksacinio sklypo duomenis (t. y. pirmosios instancijos teismui teikto skundo 5 reikalavimas), kadangi jis kildinamas iš pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą (šiuo raštu buvo atisakyta išbraukti Sklype esančią miško žemę iš Miškų kadastro). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas ir administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).
Dėl Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto ir išvestinio reikalavimo
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą ir reikalavimą įpareigoti Tarnybą ištaisyti inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė – naudmena žemės ūkio. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatavo, kad Tarnyba 2017 m. spalio 30 d. raštu pareiškėjui atsakė tinkamai ir nenustatė pagrindo keisti (tikslinti) Miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjo prašymus
43. Pareiškėjo prašomo panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto turinys patvirtina, kad jis parengtas išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą. Šiame rašte nurodyta, kad į šiame prašyme pateiktus klausimus Tarnyba jau atsakiusi 2017 m. spalio 18 d. raštu, taip pat Tarnyba pažymėjo, kad nepriklausomo eksperto pateikti duomenys nepatvirtinti ir pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus Miškų kadastro duomenys tikslinami nebus. Pažymėtina, kad Tarnybos 2018 m. spalio 18 d. raštas parengtas išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą (jame pareiškėjas, atsižvelgdamas į Tarnybos komisijos siūlymą, prašė Tarnybą ginčą spręsti taikiai ir pateikti siūlymus dėl taikos sutarties sąlygų) ir 2017 m. rugsėjo 19 d. pasiūlymą (jame pareiškėjas pasiūlė Sklype nustatyti atitinkamos paskirties žemės dalis) (Komisijos byla, b. l. 58–59, 89–91). Todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo vertino Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. rašto turinį, nes juo atsakyta į kitus pareiškėjo kreipimusis, o ne į 2017 m. spalio 7 d. prašymą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra minėto pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymo, kartu su juo Tarnybai teiktų dokumentų (specialisto išvados), todėl spręsti, kad pareiškėjas galėjo reikšti analogiško pobūdžio prašymus taip pat nebuvo pagrindo. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą ir vėliau teiktuose procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose teismo posėdžių metu savarankiškų argumentų dėl skundžiamo Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto taip pat nepateikė.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė šiai bylos daliai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, iš Tarnybos neišsireikalavo visų įrodymų, būtinų Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto teisėtumui ir pagrįstumui ištirti, nors šios aplinkybės pagal pareiškėjo skunde nurodytus motyvus ir pareikštus reikalavimus turėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku.
45. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pirmosios instancijos teismui teikto skundo 4 ir 6 reikalavimai (dėl Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo ištaisyti dėl inventorizacijos klaidos įrašytus neteisingus Miškų kadastro duomenis) negali būti pripažinta pagrįsta, o tuo pačiu ir teisinga (ABTĮ 86 str., 146 str. 1 d.). Kadangi šioms aplinkybėms ištirti bei išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 2 p.). Šiame kontekste paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
Dėl kitų pareiškėjo argumentų
46. Įvertinus kitus pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami pirminiame skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, netikslinga analizuoti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Komisijos priimtų sprendimų, nerinko pareiškėjo prašomų įrodymų, nevertino, kad ginčo teritorija yra Labanoro regioniniame parke, atsakovo veiksmai pažeidė pareiškėjo teisėtą lūkestį turėti žemės ūkio paskirties žemę ginčo teritorijoje, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
47. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – G. M. 2017 m. rugsėjo 13 d. siųsto elektroninio laiško kopiją, Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. balandžio 24 d. rašto Nr. PAS-486 kopiją su priedais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas naujus duomenis, nenurodė, kaip jie susiję su nagrinėjamo ginčo esme (skundžiamais atsakovo administraciniais aktais), taip pat ir tai, kokias įrodinėtas aplinkybes grindžia šiais naujais įrodymais. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, šie nauji duomenys netiriami ir nevertinami.
48. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, aplinkybių, kurios sudarytų ABTĮ 44 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytą pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teisėjo šališkumą, pareiškėjas nepateikia, o teisėjų kolegija jų nenustatė, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad sprendimą priėmė šališkas teismas. Abstraktaus pobūdžio argumentai, kad teisėjas šališkas vien dėl to, jog priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nėra teisinis pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.
49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – byla dėl pirmosios instancijos teismui teikto skundo 3 ir 5 reikalavimų nutraukiama, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pirmosios instancijos teismui teikto skundo 4 ir 6 reikalavimai, panaikinama ir perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašus: miško žemė, naudmena – medynas, ir šią bylos dalį nutraukti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė