Nr. DOK-3128
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00278-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. birželio 23 d. paduotu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 23 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 16 272,57 Eur nuostoliams atlyginti ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas
kasaciniame skunde nurodė, kad teismas: 1) netinkamai aiškino ir taikė rungimosi principą ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles reglamentuojančias normas, taip pat netinkamai interpretavo kasacinio teismo praktiką, pradėtą formuoti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014, ir nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas nesant aktualaus eismo įvykio vietos teisės turinio, kuris leistų manyti, kad tos valstybės nacionalinis draudikų biuras, priimdamas sprendimą dėl civilinės atsakomybės kilimo, pažeidė žalų administravimo tvarkas bei kad administruojant žalą eismo įvykio valstybėje neturėjo būti vadovaujamasi šioje byloje pateiktomis minėtos valstybės eksperto parengtomis ekspertinėmis atskaitomis; 2) netinkamai taikė CPK 176 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatas, nes patikimesniais įrodymais laikė atsakovės iškeltas ir eismo įvykio vietos valstybės teise nepagrįstas abejones, o ne tos valstybės nacionalinio draudikų biuro pateiktus jos teisės nuostatomis pagrįstus įrodymus; be to, nesuteikė teisinės reikšmės tam, kad atsakovė pripažino savo prievolę ieškovui ir atsakomybę dėl eismo įvykio patenkindama ankstesnę pretenziją dėl to paties eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo; 3) vadovavosi Lietuvos Respublikoje, o ne eismo įvykio valstybėje galiojančiais teisės aktais; 4) netinkamai aiškino CPK 212 straipsnio nuostatas, kai nurodė, kad užsienio teisės turinys negali būti teismo ekspertizės objektu, neatsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio bylose užsienio teisė sudaro faktinį, o ne teisinį reikalavimo ir atsikirtimų į jį pagrindą, taip pat pavedė atlikti ekspertizę su aktualiu eismo įvykio vietos valstybės teisės turiniu nesusipažinusiam ekspertui, nors teismai yra suformavę kitokią praktiką analogiškose bylose.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžiam nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) 366 (tris šimtus šešiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23167000.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Algirdas Taminskas