Civilinė byla Nr. 2A-182-480/2015

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00998-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.7; 121.18; 121.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1598-297/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui G. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 8 710,71 Lt turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013-11-05 jam važiuojant automobiliu iš Alytaus į Kauną, į važiuojamąją kelio dalį iš kairės kelio pusės išbėgo jautis, kuris priklausė atsakovui. Nors ieškovas važiavo leistinu 60-80 km/h greičiu, bet dėl staiga kelyje atsiradusios kliūties jam nepavyko išvengti susidūrimo su galviju. Eismo įvykio metu ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Buvo nepataisomai sugadintas ieškovo automobilis, taip pat sudužo automobilyje vežama orkaitė „Siemens“, taip pat sudužo ieškovo akiniai. Iš viso turtinė žala – 8710,71 Lt. Eismo įvykio metu ieškovas patyrė krūtinės ląstos, stuburo krūtininės dalies sumušimą, raumenų patempimą, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, patyrė šoką, dėl ko atsirado miego sutrikimas, jautrumas, nerimas. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 3 000 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo kaltės nėra, jo atžvilgiu nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už gyvulio nepriežiūrą ir todėl jis neprivalo atlyginti ieškovui žalą, patirtą dėl automobilio ir kitų daiktų sugadinimo. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai. Atsakovas dėl šio įvykio taip pat patyrė žalą, nes jautis po susidūrimo su ieškovo automobiliu nugaišo. Eismo įvykis įvyko ir žala atsirado dėl paties ieškovo didelio neatsargumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui R. B. iš atsakovo G. K. 8155,55 Lt turtinės žalos atlyginimą, 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8655,55 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1872 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo R. B. atsakovui G. K. 312 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovo R. B. 6,26 Lt, o iš atsakovo G. K. 17,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2013-11-05 18.20 val. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 53 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo R. B. vairuojamas automobilis Mercedes Benz E220 CDI susidūrė su į kelio važiuojamąją dalį išėjusiu jaučiu ir jį mirtinai sužalojo, susidūrimo metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovo automobilis, sudaužyta jame vežama orkaitė. Pagal ženklinimo numerį nustatyta, kad jaučio savininkas yra atsakovas. Teismas nurodė, kad tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo kelio važiuojamojoje dalyje atsitiktinai atsiradęs naminis gyvūnas (jautis), su kuriuo susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis, eismo įvykio pasekoje ieškovas patyrė žalą, nes buvo sugadintas jo automobilis, sudaužyta automobilyje gabenama orkaitė, ieškovui padarytas sveikatos sužalojimas. Aplinkybė, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už gyvulių nepriežiūrą, nešalina atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės. Atsakovui priklausanti apie 70 galvijų banda ganėsi šalia valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas-Prienai-Alytus, galvijai ganėsi nepririšti, 15 ha ploto ganyklų teritorija buvo aptverta įrengus elektrinį aptvarą (elektrinį piemenį). Tai, kad vienas galvijas atsidūrė už aptvaro ant važiuojamosios kelio dalies, rodo, kad atsakovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės kitiems asmenims ar jų turtui. Kilnojamą elektrinį piemenį įrengė pats atsakovas kartu su sūnumi, atsakovo įrengtas elektrinis aptvaras neatitiko jam keliamų vielos aukščio ir juostų skaičiaus reikalavimų, įžeminimas galėjo būti nepakankamas, todėl įrengtas elektrinis aptvaras nebuvo maksimaliai saugus. Atsakovo argumentai, kad jo laikomi mėsiniai galvijai yra ramaus būdo ir lėti, todėl negalėjo staiga išbėgti į kelią, kad po eismo įvykio nebuvo nustatyta elektrinio piemens pažeidimų, nepaneigia fakto, kad vienas iš galvijų ištrūko iš aptvaro ir atsidūrė kelio važiuojamojoje dalyje. Atsakovas naudojamą elektrinio piemens prietaisą tikrindavo nereguliariai, neturėjo tam tikslui skirto įtampos matavimo prietaiso, tikrindavo ranka, kas prieštarauja elektrinio piemens naudojimo rekomendacijoms. Atsakovo argumentai, kad jautis buvo kažkieno išvestas iš aptvaro tikslu jį pavogti, o po to paliktas ant kelio, vertinti kaip niekuo nepagrįsta prielaida, kadangi byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, atsakovas nesikreipė į policiją dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, antra vertus tokie atsakovo argumentai tik patvirtina elektrinio piemens, už kurio kokybę atsako gyvūno savininkas, nepakankamai atliekamą galvijų apsaugą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas vairavo automobilį rizikingai, buvo nedėmesingas. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nesant kelio apšvietimo, gyvulys į kelią išėjo netikėtai, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali atsirasti naminis gyvūnas, ir todėl jam nebuvo galimybių išvengti susidūrimo su gyvuliu. Ta aplinkybė, kad kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis, įrengtas įspėjantis kelio ženklas „Daug eismo įvykių“ nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas turėjo imtis kokių nors ypatingų atsargumo priemonių. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovo veiksmuose galėjo būti didelio neatsargumo, ar tuo labiau tyčios požymių, lemiančių žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Byloje nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra būtinos asmens patraukimui civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.267 str. 1 d., atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos naminių gyvūnų savininkų kaltės prezumpcijos, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą. Sprendžiant dėl ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio, teismas rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis Mercedes Benz E220 CDI Elegance, jis tapo nebevažiuojantis, jo transportavimas į Kauną ieškovui kainavo 350,00 Lt. Iš UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengtos autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21311028 matyti, kad orientacinis patirtas nuostolis yra 7 140 Lt, į šią sumą įeina ir 350 Lt už specialisto ataskaitos paruošimą. Eismo įvykio metu buvo sugadinta ieškovo automobilyje vežama orkaitė „Siemens“, viso žala dėl orkaitės sugadinimo yra 397,20 Lt. Visos šios išlaidos, kurių bendra suma 7887,20 Lt, yra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais, atsakovas neginčijo automobilio vertinimo ataskaitos pagrįstumo, sugadintos orkaitės vertės. Dėl autoįvykio tyrimo ieškovui, kuris gyvena Kauno mieste, teko ne kartą vykti į Alytaus miestą, jis važiuodavo jam priklausančiu lengvuoju automobiliu, ryšium su tuo ieškovas nurodė patyręs 423,51 Lt išlaidų už benziną. Šioje dalyje ieškovo reikalavimą tenkintino iš dalies, priteisė 268,35 Lt. Ieškovas nei akinių įsigijimo dokumento, nei kitų įrodymų apie turėtus ir sugadintus akinius nepateikė, todėl teismas sprendė, kad šis reikalavimas nepagrįstas. Eismo įvykio metu ieškovas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, stresą, dėl to atsirado miego sutrikimas, jautrumas, baimė vairuoti automobilį tamsiu paros metu. Teismas, įvertinęs ieškovui padarytus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą, tai, kad sužalojimai nesukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, sprendė, kad nustatytina 500,00 Lt kompensacija ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas G. K. apeliaciniu skundu (b. l. 147-152) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį dėl 8155,55 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos priteisimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 8655,55 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, taip pat 1872 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.). Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovui kaip naminio gyvūno savininkui, kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.267 str. 1 d. už jam priklausančio gyvūno padarytą žalą. Policija administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nes nepakako įrodymų padaryti išvadai, kad ieškovas viršijo nustatytą 90 km/h greitį, ar kad apeliantas, laikydamas gyvulius prie kelio, jų neprižiūrėjo. Tiek pirmos, tiek antros instancijos teismai nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl 2013-11-05 eismo įvykio pažymėjo, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas neužtikrino jaučio tinkamo laikymo. Dėl apgadinto automobilio ir kt. sugadintų daiktų apelianto kaltės nėra. Tiek ieškovo vairuojamas automobilis, tiek jautis yra priskiriami prie padidinto pavojaus šaltinių. Šiuo atveju ieškovo atžvilgiu taikytina CK 6.282 str. 1 d. nuostata.

2. Teismo išvada, kad nėra pakankamai pagrindo teigti, kad ieškovo veiksmuose galėjo būti didelio neatsargumo, ar tuo labiau tyčios požymių, lemiančių žalos atsiradimą ar jos padidėjimą atmestina kaip nepagrįsta ir neteisinga. Ūkyje laikomi galvijai yra ypatingai ramaus būdo, nebaikštūs, flegmatiški, trumpų kojų. Jautis, kuris susidūrė su ieškovo vairuojamu automobiliu, buvo apie 600 kg svorio. Būdamas tokio svorio, jautis negalėjo staiga iššokti į važiuojamąją kelio dalį. Jautis išbėgo ieškovui iš kairės pusės ir, tik perbėgęs priešpriešinio eismo juostą (kurios plotis 3,70 m) susidūrė su ieškovo automobiliu. Pats ieškovas, vairuodamas transporto priemonę tamsiu paros laiku, elgėsi nerūpestingai, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio ir toks jo elgesys turėjo įtakos žalos kilimui. Kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis yra įspėjamasis kelio ženklas „Daug avarijų“. Jokių ieškovo vairuojamo automobilio stabdymo žymių nei prieš susidūrimą nei po jo nėra. Nuo susidūrimo vietos automobilis nuvažiavo net 45 m., vadinasi, ieškovas važiavo nesaugiai, nepasirinkęs atitinkamo greičio, atsiradus kliūčiai ant važiuojamosios dalies, nespėjo sustabdyti  vairuojamo automobilio.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad elektrinis aptvaras nebuvo tinkamai įrengtas, atsižvelgiant į galvijų dydį ir fiziologines savybes, taip pat, kad apeliantas naudojamą elektrinio piemens prietaisą tikrindavo nereguliariai. Gyvulius apeliantas augina nuo 1980 m., turi didelę patirtį, iki šiol nebuvo baustas už gyvulių laikymo taisyklių pažeidimus. Generatorius ir pajungimo laidai į akumuliatorių ir į įžeminimą, įrengti pagal jų naudojimo instrukciją, elektrinio aptvaro aukštis atitiko jo naudojimo instrukcijoje nurodytam aukščiui. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktomis generatoriaus naudojimo instrukcijomis, visiškai neįvertinęs, jog šios pateiktos instrukcijos yra naudojamos stacionariems nekilnojamiesiems gardams, o ne kilnojamiesiems. Apeliantas naudojo generatorių „Coral A280“ elektriniam aptvarui įrengti, o ieškovas pateikė generatoriaus naudojimo instrukciją „Patura“, kuri apeliantui visiškai netinkama. Teismas neturėjo šio pateikto generatoriaus naudojimo instrukcija vadovautis. Elektrinį piemenį apeliantas tikrindavo su testeriu beveik kas dieną, taip pat ir po aptvaro įruošimo. Padarytas įžeminimas atitiko instrukcijoje nurodytiems reikalavimams.

4 Teismas nesivadovavo apelianto parodymais, kad jautis išvestas iš aptvaro su tikslu jį pavogti. Policijos pareigūnai nepaaiškino, kad atsakovas turi kreiptis į policiją dėl šios versijos tyrimo. Savo, kaip gyvulio savininko, pareigą užtikrinti, jog aptvare esantys gyvuliai patys savarankiškai, be pagalbos iš šalies neturėtų galimybės ištrūkti, apeliantas vykdė tinkamai. Aptvaras, kuriame ganėsi gyvulių banda, buvo tvarkingas ir tai negalėjo sąlygoti gyvūno pabėgimą iš aptvaro.

Ieškovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 156-158) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

1. Elektrinis piemuo buvo vienintelė priemonė galvijų ganymo saugumui užtikrinti. Dėl šios priežasties galvijų ganymo saugumas nebuvo užtikrintas taip kaip turėtų būti. Aptvaras galvijams laikyti buvo sumontuotas tik iš vienos vielinės juostos, kuri pritvirtinta 80 cm aukštyje, netikrinamas tam skirtu prietaisu t.y. nesilaikant rekomendacijų, nors pagal atsakovo argumentus pateiktus apeliaciniame skunde tokios rekomendacijos jam žinomos ir gyvulių laikymo srityje jis turi patirties. Tai, kad jautis išėjo iš aptvaro į kelią, suponuoja išvadą, kad jis nebuvo tinkamai pririštas ar aptvertas.

2. Jautis nėra ir negali būti laikomas „iš anksto numatoma kliūtimi“ važiuojamojoje dalyje. Automobiliui važiuojant kelio dešiniąja puse, automobilio žibintai pilnai apšviečia tik dešiniąją kelio pusę bei dešinįjį kelkraštį, o jautis išbėgo iš kairiojo kelkraščio. Gyvuliui atsidūrus prie kelio važiuojamosios dalies (jam neįprastoje aplinkoje), kuria važiuoja tiek lengvieji, tiek krovininiai automobiliai, jis gali patirti stresą, išgąstį, kuris sukelia neadekvatų gyvūno elgesį bei sumišimą. Gyvūnas tokiais atvejais tampa neprognozuojamas, nepriklausomai nuo savo charakterio savybių. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į jauną gyvūno amžių, energiją.

3. Nors apeliantas nurodo, kad jautis išvestas iš aptvaro su tikslu jį pavogti, tačiau nepateikia šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atidus ir rūpestingas jam nuosavybės teise priklausančio turto savininkas, valdytojas, turi reaguoti į turto valdymo, naudojimo ir disponavimo pažeidimus, tačiau atsakovas taip nesielgė. Jeigu, kaip teigia atsakovas, elektrinis piemuo buvo įrengtas ir veikė tinkamai, jis turėjo užtikrinti ne tik jaučio buvimą aptvare, bet ir pašalinių asmenų nepatekimą į aptvarą, kurie, anot atsakovo, galimai bandė pavogti jautį. Atsakovas įrodymais, o ne prielaidomis privalėjo paneigti savo kaltės prezumpciją.

4. Tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo kelio važiuojamojoje dalyje atsitiktinai atsiradęs naminis gyvūnas (jautis), su kuriuo susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis, eismo įvykio pasėkoje ieškovas patyrė žalą. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos žalos atlyginimo prievolei atsirasti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2013-11-05 18.20 val. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 53 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo R. B. vairuojamas automobilis Mercedes Benz E220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su į kelio važiuojamąją dalį išėjusiu jaučiu ir jį mirtinai sužalojo, susidūrimo metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovo automobilis, sudaužyta jame vežama orkaitė. Pagal ženklinimo numerį nustatyta, kad jaučio savininkas yra atsakovas. Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrius, ištyręs eismo įvykio aplinkybes, 2013-11-12 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes sprendė, kad nepakanka įrodymų išvadai, jog ieškovas, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, viršijo nustatytą 90 km/h greitį, o atsakovas, laikydamas gyvulius prie kelio, jų neprižiūrėjo, žalos atlyginimo klausimą pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškovui apskundus policijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-12-23 nutartimi skundą atmetė, Kauno apygardos teismas 2014-02-17 nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir remdamasis Lietuvos Respublikos CK 6.267 str. 1 d., 6.246 str., Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nuostatomis reikalauja, kad atsakovas kaip jaučio savininkas atlygintų ieškovui dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą, padarytą į kelią išėjusio ir eismo įvykį sukėlusio naminio gyvūno (jaučio).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip teisiškai nepagrįstus, kad atsakovo (t. y. apelianto) civilinei atsakomybei netaikytinos CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatos, o padarytą žalą dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos turi atlyginti kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.263 str. 2 d., 6.270 str. 1, 5 d.). Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad žala ieškovo turtui ir sveikatai atsirado dėl 2013-11-05 eismo įvykio, kai ieškovo vairuojamas automobilis susidūrė su į kelio važiuojamąją dalį patekusiu naminiu gyvūnu – jaučiu, kurio teisėtas savininkas yra atsakovas. CK 6.267 straipsnio 1 dalis nustato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkai (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši nurodyta specialioji teisės norma reglamentuoja gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio buvo prižiūrimas gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda be kaltės. Todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad naminis gyvūnas (jautis), dėl kurio įvyko autoįvykis, buvo prižiūrimas atsakovo, atsakovas yra teisėtas šio naminio gyvūno savininkas. Taigi, atsakovui nagrinėjamu atveju atsiranda civilinė atsakomybė už gyvūno (jaučio) padarytą žalą pagal CK 6. 267 straipsnio 1 dalį.

Remiantis CPK 176 ir 185 straipsniais., teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsniu bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nepakeistame ir nepanaikintame 2013-11-12 nutarime byloje ROIK: 07-13-7952654 konstatuota, jog byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad automobilio „Mersedes  Benz“ vairuotojas R. B. vairuodamas automobilį viršijo nustatytą 90 km/val. greitį, ar jaučio savininkas G. K. laikydamas gyvulius prie kelio jų (gyvulių) neprižiūrėjo, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (prijungtos apžiūrai Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 4-13-3-01309-2013-0 medžiaga). Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, administracinės teisenos nutraukimas nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti civilinę atsakomybę atsakovui (CPK 182 str. 2 p.), nes skiriasi šios civilinės bylos ir administracinės bylos įrodinėjimo dalykas, o įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir administracinėje bylose sprendžiama skirtingai: administracinėje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus; civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant.

Išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad šiuo konkrečiu atveju elektrinis piemuo, kurio paskirtis – tik pagerinti saugumą, buvo vienintelė priemonė galvijų ganymo saugumui užtikrinti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vadovaujantis paties atsakovo paaiškinimais ir liudytojo E. K. parodymais neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad aptvaras galvijams laikyti buvo sumontuotas tik iš vienos juostos, kuri pritvirtinta 80 cm aukštyje (pagal liudytojo E. K. parodymus – 1 m aukštyje), nors UAB „Lytagra“ pateiktais duomenimis elektrinis aptvaras galvijams turėtų būti montuojamas dviejų - trijų juostų (pirmoji juosta -60 cm aukštyje, antroji – 100-110 cm aukštyje), įžeminimui panaudotas vienas strypas, o aptvarą tikrindavo ranka, bet ne tam skirtu prietaisu, kurio net neturėjo, kas prieštarauja elektrinio piemens naudojimo rekomendacijoms, kurios pagrįstai leido spręsti, kad atsakovo įrengtas elektrinis aptvaras neatitiko jam keliamų vielos aukščio ir juostų skaičiaus reikalavimų, įžeminimas galėjo būti nepakankamas, todėl įrengtas elektrinis aptvaras nebuvo maksimaliai saugus. Šių pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių iš išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad prie kelio elektrinis aptvaras buvo iš dviejų juostų: viršuje plati juosta, apačioje metalizuota virvė, o jį tikrindavo beveik kasdien elektros srovės matuokliu, nes šios aplinkybės įrodymais nepagrįstos, prieštarauja liudytojo E. K. parodymams; kad jis elektriniam aptvarui įrengti naudojo generatorių „Coral A280“, o ieškovas pateikė ir teismas vadovavosi generatoriaus „Patura“ naudojimo instrukcija, kuri jam visiškai netinkama, nes kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio ir bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kilnojamiesiems elektriniams aptvarams įrengti pateiktomis rekomendacijomis, elektrinio piemens aptarnavimo instrukcija, o vieno iš elektrinio aptvaro komponento – generatoriaus Coral A280 naudojimo instrukcijos nors specialiai ir neaptarė, tačiau ne elektros energijos šaltinio netinkamas panaudojimas sąlygojo išvadas, jog įrengtas elektrinis aptvaras nebuvo maksimaliai saugus.

Apeliantas, kurio auginami galvijai (apie 70 vnt.) ganėsi šalia valstybinės reikšmės kelio Kaunas-Prienai-Alytus įrengtame elektriniame aptvare, o vienas iš jų atsidūrė už aptvaro ant važiuojamosios kelio dalies, nors ir teigia, kad jo laikomi galvijai yra ypatingai ramaus būdo, nebaigštūs, flegmatiški, bet visgi pripažįsta, jog jie yra priskiriami prie „biologinio padidinto šaltinių objektų teisės teorijos“. Šie apelianto teiginiai, o taip pat pati nagrinėjama situacija leidžia spręsti, kad atsakovas augina naminius gyvulius (jaučius), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti ir kurie kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, todėl jis prisiima atsakomybę už galima šios rizikos materializavimą – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir naminio gyvulio savininko (valdytojo) kalte. Todėl naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei.

Nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina naminių gyvūnų savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę (CK 6.267 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas.

Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo, dėl kurio jo vairuojamas automobilis susidūrė su į kelio važiuojamąją dalį išėjusiu jaučiu ir jį mirtinai sužalojo. Nėra duomenų, kad ieškovas, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį,  nepasirinko saugaus greičio ar kitaip pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau –KET). Nors apeliantas teigia, kad ieškovas važiavo nesaugiai, nepasirinko atitinkamo greičio, atsiradus kliūčiai ant važiuojamosios dalies, nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir remiasi KET 133 punktu, kurio redakcija eismo įvykio metu numatė, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, į kelio važiuojamąją dalį išėjęs jautis, nėra ir negali būti laikomas “iš anksto numatoma kliūtimi“ važiuojamoje dalyje.

Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde apelianto pateikiami argumentai, kad jautis buvo kažkieno išvestas iš aptvaro tikslu jį pavogti, o po to paliktas ant kelio, yra tik subjektyvi, jokiais įrodymais nepagrįsta jo prielaida, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo ieškovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), -434,43 Eur (arba 1500,00 Lt, b. l. 158-160), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                               Gintautas Koriaginas

Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė