Civilinė byla Nr. e2A-1591-912/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37312-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Namų administravimo centras“ ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 232,57 Eur skolą už suteiktas paslaugas bei delspinigius, 6 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 66,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad ieškovės veikla – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu dėl namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administravimo Nr. AD1-2895 ieškovė paskirta daugiabučio namo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos nurodytame daugiabučiame name. Atsakovė nuo 2018 m. sausio 1 d. nemokėjo mokesčių skirtų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kaupimo įmokų, įmokų skirtų nuolatinei daugiabučio namo, teritorijos priežiūrai, mokesčių už bendrų patalpų elektrą, mokesčių už atliktus darbus.

2.       Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, t. y. sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsakovei kiltų pareiga mokėti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo mokesčius, kaupimo įmokas, įmokas, skirtas nuolatinei daugiabučio namo, teritorijos priežiūrai, mokesčių už bendrų patalpų elektrą, atliktus darbus. Atsakovei nesuprantama, kaip ieškovė paskaičiavo mokėtinas sumas. Atsakovė nurodo, kad deklaruojamos sumos sutampa tik už 2018 m. sausio mėnesį, o už kitus mėnesius priskaičiuoti mokesčiai ir galutinės sumos nesutampa. Ieškovė nurodo, kad už 2018 m. vasario mėnesį atsakovė skolinga 79,34 Eur, šią skolą sudaro administravimo mokestis – 9,69 Eur, nuolatinė priežiūra – 5,76 Eur, už darbus -14,36 Eur, kaupiamosios įmokos – 10,27 Eur, ir likutis už 2018 m. sausio mėnesį – 25,73 Eur, tačiau sudėjus sumas gaunasi 65,81 Eur. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, už kokį laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai, neaiškus jų dydis. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nėra dokumento įrodančio, jog ieškovas patyrė išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu tenkino ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės 232,57 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 232,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

4.       Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas visiškai apmokėjo ieškovui administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl padarė išvadą, jog atsakovas nevykdė pareigos apmokėti už paslaugas. Teismas sprendė, kad šalis siejo sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo. Teismas vertino, kad atsakovė pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę, pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai įvykdė jai priklausančią prievolę mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.71 straipsnio 1 dalimi, priteisė 1,83 Eur delspinigių, kuriuos įskaičiavo į priteisiamą sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nemokėjo mokesčių skirtų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kaupimo įmokų, įmokų skirtų nuolatinei daugiabučio namo, teritorijos priežiūrai, mokesčių už bendrų patalpų elektrą, mokesčių už atliktus darbus, tačiau nepridėjo sąskaitų faktūrų.

5.2.                      Teismas, priimdamas ieškinį pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų bei 138 straipsnio nuostatas. Teismo motyvai nepagrįsti, nenurodyta, kokiais įrodymais remtasi sprendžiant, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nevertino atsakovės motyvų, kad ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma nepagrįsta įrodymais (nėra pridėtų sąskaitų faktūrų), pateiktos sumos bei priskaičiuoti mokesčiai nesutampa.

5.3.                      Delspinigių dydis gali būti nustatomas įstatymu, sutartimi arba teismo ir privaloma rašytinė forma. Ieškovė nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis atsakovei kyla pareiga mokėti delspinigius. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties. Atsakovė prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl delspinigiai turi būti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Ieškovė pateikė pažymą apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, delspinigius, bet nepateikė detalaus delspinigių paskaičiavimo. Neaišku, už kokį laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai, koks jų dydis. Šalys iš anksto nesusitarė dėl netesybų. Tai reiškia, kad ieškovei reikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydį.

5.4.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės atstovas advokatas Giedrius Gvildys pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodytas mokėtojas UAB „Credibell Europe“, pridėjo 2018 m. balandžio 19 d. UAB „Credibell Europe“, UAB „Paslaugos būstui“ bei UAB „Laukinių valda“ partnerystės sutartį. Šioje byloje ieškovė – UAB „Namų administravimo centras“. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad nėra dokumento įrodančio, kad ieškovė faktiškai patyrė išlaidų.

5.5.                      Ieškovė pateikė UAB ,,Credibell Europe“ apmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą advokatui G. Gvildžiui. Ši įmonė nėra proceso dalyvė. Partnerystės sutartis su kitais ne proceso dalyviais neįrodo, kad mokėjimas atliktas ir patirta bylinėjimosi išlaidų. Tai gali būti piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

6.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti skundo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Ieškovė tiksliai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką (reikalavimą). Ieškovės veikla yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.

6.2.                      Atsakovė nuo 2018 m. sausio 1 d. nemokėjo mokesčių, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kaupimo įmokų, įmokų skirtų nuolatinei daugiabučio namo, teritorijos priežiūrai, mokesčių už bendrų patalpų elektrą, mokesčių už atliktus darbus, todėl susidarė 230,74 Eur skola.

6.3.                      Ieškovė prie ieškinio pridėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. AD1-2895 „Dėl namo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ kopiją. Ji patvirtina faktą, kad ieškovė teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

6.4.                      Apeliantės skola detalizuota pažymoje apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, kurią ieškovė pateikė su ieškiniu. Atsakovės 230,74 Eur skola namo priežiūros reikmėms (bendra elektra, administracinės išlaidos, daugiabučio namo, teritorijos priežiūra ir kt.) paskaičiuota nuo apeliantei priklausančio 205,38 kv. m ploto, taikant tarifus.

6.5.                      Ieškovė delspinigius grindžia CK 6.258 straipsnio 1 dalies, 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ieškovė nurodo, kad delspinigius paskaičiavo už mažesnį negu 180 dienų terminą, o reikalaujamų priteisti delspinigių suma nedidelė. Lyginant su pagrindinės skolos suma, delspinigiai nesiekia 1 proc. Dėl to, ieškovės manymu, pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 1,83 Eur delspinigių.

6.6.                      Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ir papildomą susitarimą prie partnerystės sutarties. Susitarimo 4 punkte numatyta, kad už paslaugas, kurios apmokamos pagal faktą, užsakytas ieškovės apmokamos partnerės UAB „Paslaugos būstui“. Teismui taip pat pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti, kad partneris UAB „Paslaugos būstui“ apmokėjo už ieškinio parengimą. Byloje pateikta pavedimo kopija, patvirtinanti žyminio mokesčio apmokėjimą. Pavedimo kopijoje, pradinio mokėtojo vietoje, nurodyti ieškovės duomenys.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas

konstatuoja:

7.       Byloje kilo šalių ginčas dėl daugiabučio namo administratorės paskaičiuotų administravimo išlaidų, delspinigių ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Šis nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. sausio 31 d. – liepos 31 d., sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovės apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, duomenų pateikimo klausimą atsakovė kėlė atsiliepime, tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 441 straipsniu, bylą išnagrinėjo  rašytinio proceso tvarka, neįpareigojant šalių pateikti papildomus duomenis, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

11.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2895 ieškovė paskirta daugiabučio namo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore. Ieškovė teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovė pateikė į bylą 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymą apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, iš kurios matyti, kad atsakovė nuo 2018 m. sausio 1 d. nemokėjo mokesčių, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kaupimo įmokų, įmokų skirtų nuolatinei daugiabučio namo, teritorijos priežiūrai, mokesčių už bendrų patalpų elektrą, mokesčių už atliktus darbus. Pažymoje nurodoma, kad atsakovė skolinga 230,74 Eur nesumokėtų mokesčių, 1,83 Eur delspinigių už 2018 m. sausio 1 d. – liepos 31 d. laikotarpį. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė PVM sąskaitas–faktūras, pagrindžiančias mokėtinas sumas 2018 m. sausio 1 d. – liepos 31 d. laikotarpiu.

12.       Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008;2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015).

15.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be to, ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

16.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 232,57 Eur skolą už suteiktas paslaugas bei delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 66,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė reikalavimą grindė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu, 2018 m. rugsėjo 5 d. pažyma apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikė pagrindžiančius įrodymus. Dėl to atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį, pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktų bei 138 straipsnio nuostatas.

17.       Nėra šalių ginčo, kad ieškovė teikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi už ieškovės 2018 m. sausio 1 d. – liepos 31 d. suteiktas paslaugas.

18.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktą pažymą apie priskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius, nustatė, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pažymoje deklaruojamos sumos sutampa tik už 2018 m. sausio mėnesį, o už kitus mėnesius priskaičiuoti mokesčiai ir galutinės sumos nesutampa. Atsakovė kaip pavyzdį atsiliepime nurodė, kad ieškovė teigia, jog už 2018 m. vasario mėnesį atsakovė skolinga 79,34 Eur, šią skolą sudaro administravimo mokestis – 9,69 Eur, nuolatinė priežiūra – 5,76 Eur, už darbus –14,36 Eur, kaupiamosios įmokos – 10,27 Eur, ir likutis už 2018 m. sausio mėnesį – 25,73 Eur, bet sudėjus sumas gaunasi 65,81 Eur. Į nurodytą sumą atsakovė neįskaičiavo 13,54 Eur mokesčio už bendrų patalpų elektrą. Dėl to atsakovė padarė neteisingą išvadą apie paskaičiuotų mokesčių sumas. Be to, ieškovės paskaičiuotų mokesčių dydį (230,74 Eur) pagrindžia su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos PVM sąskaitų-faktūrų kopijos. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės argumentai, jog ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma nepagrįsta įrodymais (nėra pridėtų sąskaitų-faktūrų), pateiktos sumos bei priskaičiuoti mokesčiai nesutampa, atmestini kaip nepagrįsti.

19.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.258 straipsnio 1 dalies, 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir reikalauja priteisti iš atsakovės 1,83 Eur delspinigius. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad su atsakove buvo sudarytas susitarimas raštu dėl netesybų. Nesant rašytinio ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl delspinigių, darytina išvada, kad nėra tokio susitarimo (CK 6.72 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, siekdama prisiteisti iš atsakovės delspinigius, savo reikalavimą turėjo pagrįsti rašytiniu susitarimu dėl delspinigių, kuriame būtų aiškiai susitarta ne tik dėl delspinigių mokėjimo sąlygų, bet ir jų dydžio, taip pat nurodyti konkretų laikotarpį, sumą, už kurią paskaičiuoti delspinigiai ir jų dydį. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti delspinigius iš atsakovės.

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta pavedimo kopija, patvirtinanti žyminio mokesčio už ieškinį apmokėjimą. Pavedimo kopijoje, pradinio mokėtojo vietoje, nurodyti ieškovės duomenys. Dėl to šios išlaidos laikytinos pagrįstomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

22.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. partnerystės sutartį sudarė UAB „Credibell Europe“, UAB „Paslaugos būstui“ ir UAB „Laukinių valda“. Papildomo susitarimo prie partnerystės sutarties 4 punkte nustatyta, kad už paslaugas, užsakytas UAB „Namų administravimo centras“, apmokamos partnerio UAB „Paslaugos būstui“. Į bylą pateikta įrodymų, kad advokatas G. Gvildys išrašė UAB „Credibell Europe“ sąskaitą 66,55 Eur sumai. Iš UAB „Credibell Europe“ sąskaitos išrašo, mokėjimo nurodymo kopijų matyti, kad UAB „Credibell Europe“ 2018 m. lapkričio 27 d. apmokėjo nurodytą sąskaitą. UAB „Credibell Europe“, negavusi advokato sąskaitos už suteiktas paslaugas, 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė UAB „Paslaugos būstui“ apmokėti sąrašą, pagal kurį už ieškinio parengimą mokėtina 66,55 Eur suma. Byloje nėra duomenų apie advokato išrašytą sąskaitą ieškovei ar kad ieškovė būtų sumokėjusi advokatui už suteiktas teisines paslaugas.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji patyrė 66,55 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant būtent nagrinėjamoje byloje atsakovei pareikštą ieškinį ir teikiant kitas paslaugas, susijusias su šia byla. Vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, kitos bendrovės mokėjimai, atlikti teisines ar kitas paslaugas teikiančioms įmonėms, nelaikytini atstovavimo išlaidomis.

24.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti delspinigiai, taip pat proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas atstovavimas civiliniame procese ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos nurodytais klausimais. Dėl to yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

25.       Apeliantė nurodo, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai priteisiamos išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme patirta, nes atsakovė netinkamai vykdė pareigą laiku sumokėti mokesčius daugiabučio namo administratorei, taip pat į tai, kad netenkinamas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atitinka 0,79 proc. pareikštų ieškinio reikalavimų, taip pat į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra procesinis reikalavimas, už kurį nemokamas žyminis mokestis, todėl daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme šalims nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Patenkinti iš dalies atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Namų administravimo centras“ (kodas 242050620) iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (kodas 3001455750) 230,74 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 74 ct) skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 230,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti kitus ieškinio reikalavimus“.

Ši nutartis neskundžiama