Civilinė byla Nr. e2A-493-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24738-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.8.8.

                                                                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 639,71 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 15 Eur žyminį mokestį.

2.       Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 3 d. Zigmantiškių g., Vilniuje, įvykio metu įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadintas automobilis Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė Skoda Superb buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO. Dėl automobilio apgadinimo ieškovė išmokėjo 639,71 Eur draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Zigmantiškių g., Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas – t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovės pateiktoje sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog Zigmantiškių gatvė, Vilniuje, buvo perduota UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti. Priešingai, sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbus, kuriuos ji atlieka kaip rangovė, ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Į bylą taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus dėl šios gatvės remonto. Vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės pastebėti kelio važiuojamoje dalyje tamsiu paros metu lyjant lietui įspėjamaisiais ženklais nepažymėtos duobės. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose nenustatė KET pažeidimų.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, prašė jį atmesti, o jei šis prašymas nebus tenkinamas, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį. Šiai gatvei buvo suteiktas Fabriko gatvės pavadinimas, todėl neaišku, kodėl tiek prieduose, tiek ieškinyje yra nurodoma, jog įvykis nutiko Zigmantiškių g., kai jau kurį laiką gatvei buvo suteiktas Fabriko g. pavadinimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria Vilniaus miesto rytinės, pietinės, centrinės dalių gatvių perduotos vykdyti priežiūros darbus UAB „Grinda“, todėl būtent UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, ir todėl būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuri privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (sutarties 4.2.10 punktas), o Vilniaus miesto savivaldybė visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovės pozicija, kad UAB „Grinda“ yra atsakinga už padarytos žalos atlyginimą nesutinka. Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės biudžeto. Būtent dėl to ir buvo nustatyta tokia sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas savivaldybės užsakymas, kadangi savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ savo nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus atlikti buvo būtina. Nors ieškovė vairuotojo kaltės nebuvimą grindžia Vyriausiojo policijos komisariato išduota pažyma, vairuotojo paaiškinimais ir kitais dokumentais, tačiau minėtoje pažymoje nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio. Administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, kad pašalinama ir civilinė atsakomybė – turi būti vertinama ar vairuotojo veiksmai gali būti pripažinti dideliu neatsargumu iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 639,71 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (639,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad automobilis Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), automobilio draudėjas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniuje, Zigmantiškių g., A. G., vairuodamas automobilį Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį. 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime yra konstatuota, kad duobė nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, iš anksto jos pastebėti neįmanoma. 2017 m. lapkričio 9 d. surašyta žalos sąmata Nr. 14744 dėl minėto įvykio metu padarytos žalos 648,45 Eur sumai. Ieškovė 2017 m. lapkričio 21 d. išmokėjo autoservisui UAB „Autovisatos servisas“ 639,71 Eur draudimo išmoką. 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Grinda“ (rangovo) buvo sudaryta sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria trečiasis asmuo UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 4.2.2 punktas).

7.       Teismas sprendė, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros. Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos spendimo nebuvo. Teismas darė išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, tokiu būdu, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovė, kaip kelio Zigmantiškių g., Vilniuje, savininkė yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

8.       Ieškovė dėl minėto įvykio išmokėjo 639,71 Eur dydžio draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui (atsakovei). Ginčo duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę autoįvykyje, jo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu, nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį. Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos įvykio aplinkybės neleido teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojos didelio neatsargumo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Ieškovės patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės nuotraukomis, žalos sąmata ir mokėjimo nurodymu. Atsakovė nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Centrinės dalių gatvių perduoti vykdyti priežiūros darbus Sutarties pagrindu UAB “Grinda”. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, kuriuo į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog Rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.

10.       UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – vykdyti sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus (Sutarties 4.2.1 p.), o juos jau atlikus – atsiskaityti savivaldybei pateikiant atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras. Teismas skundžiamame sprendime privalėjo visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Teismas tinkamai nesivadovavo pamatinėmis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis. Šalys sudarydamos sutartį, o būtent apeliantė, pagrįstai tikėjosi, jog UAB ,,Grinda“ įgyvendins sutartyje nustatytas pareigas, kadangi jeigu veiks atitinkamai priešingai, kils atitinkamos pasekmės, dėl ko UAB ,,Grinda“ privalės vykdyti jai kilsiančią atsakomybę sutartinių įsipareigojimų atžvilgiu. UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „Grinda“, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja, yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11.       Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę. Ieškovė turi pareigą pagrįsti visų atliktų darbų būtinumą bei ar tikrai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado ši žala. Tačiau teismas nusprendė įrodinėjimo naštą perkelti apeliantei bei trečiajam asmeniui. Žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala, tad negalima pripažinti ir priežastinio ryšio buvimą. Automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Iš šios bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Byloje turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

12.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės pateiktoje Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog Zigmantiškių g. Vilniuje, buvo perduota UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti. Priešingai, Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos UAB „Grinda“, kaip rangovė, atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Į bylą taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus dėl šios gatvės remonto. Atsakovė, teigdama, kad Sutarties nuostatos turėjo būti aiškinamos kitaip, turi nurodyti, kad atsirado tam tikros aplinkybės, dėl kuriu suformuota teisminė praktika turi būti keičiama, tačiau tokių aplinkybių atsakovė nenurodė. Apeliantė ginčija žalos dydį nurodydama, jog teismas nesilaikė protingumo ir teisingumo principų, tačiau apeliaciniame skundė nėra nurodyta nei viena konkreti sąmatos pozicija, kuri būtų neteisinga, nei įrodymai, pagrindžiantys, jog žalos dydis yra paskaičiuotas neteisingai arba žala (konkreti sąmatos pozicija) nėra susijusi su eismo įvykio metu padaryta žala. Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę autoįvykyje.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti tuo pagrindu, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Nurodo, kad sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja, savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 3.3 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Būtina vertinti ne atskiras Sutarties ar Susitarimo nuostatas, o Sutarties visumą ir jos dalyką. Apeliantės nurodyta Susitarimo nuostata nekeičia visos Sutarties esmės ir dalyko, todėl teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius Susitarimą, Sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo perduota/nurodyta atlikti Zigmantiškių gatvės, Vilniuje, priežiūra, todėl ji nėra ir negali būti laikoma Zigmantiškių gatvės valdytoja. UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Savivaldybės tarybos sprendimu. Teismas visiškai teisingai taikė nurodytą sprendimą kaip teisminį precedentą šioje byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

15.       Byloje nustatyta, kad automobilis Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), automobilio draudėjas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniuje, Zigmantiškių g., A. G., vairuodamas automobilį Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį. 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime yra konstatuota, kad duobė nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais, iš anksto jos pastebėti neįmanoma. 2017 m. lapkričio 9 d. žalos sąmata Nr. 14744 dėl minėto įvykio metu padarytos žalos 648,45 Eur sumai. Ieškovė 2017 m. lapkričio 21 d. išmokėjo autoservisui UAB „Autovisatos servisas“ 639,71 Eur draudimo išmoką. 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Grinda“ (rangovo) buvo sudaryta sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria trečiasis asmuo UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės, ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 4.2.2 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė, nes sutartimi ir susitarimais (2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“) perdavė trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų valdymą pagal CK 6.266 straipsnį. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

17.       Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju įvykis atsitiko Vilniaus gatvėse – Fabriko gatvėje (Zigmantiškių g., Vilniuje), o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taigi, byloje nėra ginčo, kad Fabriko g. (Zigmantiškių g.), Vilniuje, savininkė yra atsakovė. Tačiau atsakovė įrodinėja, kad neturi pareigos atlyginti kilusią žalą, kadangi minėtų gatvių valdymo teises susitarimais perleido trečiajam asmeniui UAB „Grinda“.

18.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).

19.       Nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. Nr. A72-2191(3.1.36-UK) trečiasis asmuo UAB „Grinda“ (sutartyje įvardijama rangovu) įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 3.1 punktą darbai finansuojami iš atsakovės lėšų. Sutarties 3.3 punktas nustatė, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą Rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, kuriame numatė, kad „rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Nors šioje byloje atsakovė savo poziciją grindžia 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu dėl 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties pakeitimo, tačiau šis susitarimas iš esmės nepakeitė kitų sutarties nuostatų ir pačios sutarties esmės. Sisteminis nurodytos sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo laikyti, kad trečiajam asmeniui būtų suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises. Susitarimo 4.2.10 punkto nuostata, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, vertintina kaip formali ir neatitinkanti visos sutarties esmės bei minėtų kasacinio teismo suformuotų CK 6.266 straipsnio aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės (Darbų atlikimo sutartis) ir tikslo, ir kitų sutarties nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo.

20.       Sutarties 4.2.10 p. taip pat įtvirtinta, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint. Vertinant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), spręstina, kad šalis sieja statybos rangos santykiai, nors Susitarime kalbama apie gatvių dangos perdavimą atsakovo valdymą, tačiau faktiškai Susitarimu šalys siekė aptarti šalių tarpusavio prievoles kompensuojant užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

21.       Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir VSĮ nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. <..> 2012 m. gegužės 7 d. susitarime nurodoma, kad rangovas (UAB „Grinda“) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. CK 6.266 straipsnio nuostatos nereglamentuoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisės perdavimo, dėl to CK 6.266 straipsnis negali būti pagrindu perduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisę. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2012 m. gegužės 7 d. susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „Grinda“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo pagrindu, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019).

22.       Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020 ir kt.).

23.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, pats vairuotojas buvo neatsargus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esanti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. pažyma patvirtina, jog transporto priemonė tamsiame kelio ruože įvažiavo į nepažymėtą kelio duobę ir buvo apgadinta. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, UAB „ARX Autoservisas“ PVM sąskaita-faktūra, remonto sąmata ir kiti byloje esantys dokumentai. Apeliantė, nesutikdama su žalos dydžiu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės. Apeliantė teigdama, jog transporto priemonės vairuotojas buvo neatsargus, nenurodė konkrečių kaltų nukentėjusiojo automobilio vairuotojo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos, to nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelio duobės būtų buvusios pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, taip pat laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, todėl šie apeliantės apeliacinio skundo argumentai laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                 Dainius Rinkevičius