Civilinė byla Nr. 2-208-660/2012
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.12.3; 3.2.7.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 11 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,
sekretoriaujant R. Š., I. V.,
dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atstovei S. G., atsakovui T. P., jo atstovams advokatams P. Č., T. J., T. S., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G., atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovėms V. G. ir J. R., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui S. Č., trečiajam asmeniui N. P. ir jo atstovei advokatei N. Ž.,
nedalyvaujant atsakovei I. P., tretiesiems asmenims A. M., J. K., P. R., D. A. K., M. N., D. D., A. R., V. B., K. B., A. B., trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini) apie teismo posėdį pranešta CPK 123 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. P. ir trečiojo asmens N. P. prašymus dėl Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 išaiškinimo, ir
n u s t a t ė:
Atsakovas T. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 išaiškinimo, prašydamas išaiškinti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto namo techninio projekto, kuris atitiktų 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, turėjimą. Išaiškinti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams T. P. ir I. P., per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojančio statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal atsakovų T. P. ir I. P. turimą galiojantį, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą, turėjimą.
Trečiasis asmuo N. P. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims yra privaloma Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 išvada, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno r., dabar galiojančių ribų posūkio taškų koordinatės yra numatytos 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane: taško ,,1“ – X6089308.78 ir Y481750.66; taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 bei taško ,,4“ – X6089313.21 ir Y481782.40, tai yra tos, kurios atitinka 2004-02-13 kadastrinius matavimus. Vykdant nutartį, šalinant savavališkos statybos padarinius, būtina vadovautis būtent šiomis sklypo ribomis; taip pat išaiškinti, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo, unikalus Nr., dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) Kauno r., ribos yra ištaisytinos į 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane nurodytas sklypo ribas: taško ,,1“ – X6089308.78 ir Y481750.66; taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 bei taško ,,4“ – X6089313.21 ir Y481782.40, tai yra tas, kurios atitinka 2004-02-13 kadastrinius matavimus.
Atsakovas T. P. ir jo atstovai - advokatai P. Č., T. J. ir T. S. teismo posėdyje palaikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Paaiškino, kad atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas parengti naują projektą ir gauti leidimą, nors tai turėtų būti ne pareiga, o teisė, jeigu tai leidžia aplinkybės. Stoginė pastatyta per arti prie valstybinės žemės ir teismas nutarė leisti įteisinti, bet sprendime parašyta - įpareigoti, tai teisė T. P. tapo pareiga, o tam turi būti gautas leidimas. Yra du galimi sprendimai – įteisinti arba nugriauti (t. y. be stoginės). Ieškovas prašo leisti atstatyti pagal pirminį projektą, kuriame nebuvo kolonų. Prašo netenkinti N. P. prašymo. T. P. sklypo koordinatės yra registruotos Registrų centre, jos atitinka detalųjį planą, N. P. gi prašo keisti T. P. sklypo ribas. N. P. prašyme nurodytų aplinkybių nebuvo ieškinio reikalavimuose ir nebuvo teismo sprendime, todėl teismas negali išaiškinti.
Ieškovo atstovė S. G. T. P. prašymui neprieštarauja ir mano, kad galima išaiškinti teismo sprendimą taip, kaip prašo atsakovas. Ieškinio siekis buvo pašalinti savavališkas statybas, kad namas atitiktų įstatymo reikalavimus. Leidimas ir projektas yra galiojantys, todėl neprieštarauja, kad būtų leista naudotis visomis leistinomis priemonėmis, leisti įteisinti savavališką statybą, leisti naudotis visomis įstatymo numatytomis galimybėmis įteisinti savavališką statybą, kuri turi atitikti savo techninį projektą. Dėl trečiojo asmens N. P. prašymo mano, kad teismo sprendime aiškiai nurodytos koordinatės, todėl jų keitimas reikštų sprendimo keitimą. Sprendime nurodyta, kad šalinant pastato netinkamą dalį reikia vadovautis detaliuoju planu.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. G. parodė, kad palaiko institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jeigu yra išlikęs 2004 m. projektas, pagal kurį buvo išduotas leidimas, tai neprieštarautų prokuratūros atstovės išdėstytai pozicijai, kad būtų galima padarinius šalinti pagal tą projektą. Atsakovo T. P. prašymas turėtų būti tenkinamas. Dėl N. P. prašymo – prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovės V. G. ir J. R. parodė, kad palaiko institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, su atsakovo T. P. prašymu išaiškinti teismo sprendimą sutinka. Tuo atveju, jeigu yra galiojantis projektas, tai nereikia naujo statybos leidimo. Dėl N. P. prašymo mano, kad priimant teismo sprendimą tokie klausimai nebuvo sprendžiami, todėl teismas, spręsdamas sklypo ribų koordinačių tikslinimo klausimą, išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Savivaldybės archyvas neturi galiojančio projekto. T. P. pateiktas – nėra techninis projektas savo apimtimi.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovas S. Č. palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė spręsti atsakovų T. P. ir I. P. prašymą teismo nuožiūra. Žemės sklypo ribos yra pagal 2004 metų matavimus. Registrų centre užregistruota informacija yra galiojanti, ji nėra nuginčyta. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. patikrinimo akte užfiksavo, kad yra pašalintos trinkelės ir tvora pagal teismo sprendime nurodytas koordinates, kurios galiojo patikrinimo metu ir šiuo metu galioja.
Trečiojo asmens N. P. atstovė advokatė N. Ž. parodė, kad nesutinka su atsakovo T. P. prašymu išaiškinti teismo sprendimą ir palaiko trečiojo asmens N. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Parodė, kad nugriovus viršų – stoginę, nereiškia, kad įvykdytas teismo sprendimas, nes liko kolonos. Mano, kad neįmanoma nustatyti, jog atsakovo T. P. pateiktas projektas yra autentiškas. Teismas savo sprendime nesprendė žemės sklypo koordinačių klausimo - sklypo ribų tikslinimo klausimas iškilo vėliau ir N. P. kreipėsi į Registrų centrą prašydamas koreguoti koordinates, tačiau Registrų centras atsisakė koreguoti koordinates.
Dėl atsakovo T. P. prašymo.
Lietuvos Respublikos CPK 278 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.
2018 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas T. P. ir I. P. atliko gyvenamojo namo statybą turėdami galiojantį statybos leidimą Nr. GN-299, tačiau pažeisdami 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto detaliojo plano ir 2004 m. techninio projekto “Gyvenamasis namas Netonių kaime Raudondvario sen. Kauno raj.”, kuriam 2004-12-28 išduotas statybos leidimas, sprendinius, t. y. pastatydami gyvenamojo namo dalį ne toje vietoje, kurioje ji turėjo būti pastatyta pagal detalųjį planą ir techninį projektą (nutarties 39, 41 ir 43 p.), to pasėkoje gyvenamojo namo statinio dalis įsikiša į valstybinę žemę, stovi ant projektuojamo kelio, dėl to keliu negali naudotis tretieji asmenys (nutarties 43 p.), siekiant įteisinti gyvenamojo namo statybą pažeidžiant reikalavimus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderino statinio techninio projekto korektūras, kurios prieštaravo patvirtinto detaliojo plano suderinimams (nutarties 44 p.).
2018 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą, pripažino negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, unikalus Nr., techninio projekto korektūras; pripažinti negaliojančia Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. 2006-03-23 pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą; pripažino negaliojančiu 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje pripažintas tinkamu naudoti; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS- 514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.
Prašymo nagrinėjimo teisme metu atsakovas - Kauno rajono savivaldybė buvo įpareigota pateikti atsakovų T. P. ir I. P. gyvenamojo namo techninį projektą. Atsakovas - Kauno rajono savivaldybė pranešė, kad gyvenamojo namo techninio projekto originalių dokumentų pateikti neturi galimybės, nes dokumentai nėra išlikę (t. 17, b. l. 130).
Atsakovas T. P. teismo posėdžio metu pateikė 2004 metų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, techninio projekto sklypo plano dalies, namo architektūrinės ir konstrukcinės dalių kopiją, patvirtintą gyvenamojo namo projektuotojo architekto G. K. (t. 18, b. l. 130-161).
Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka, pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.
Pateikta 2004 m. gyvenamojo namo techninio projekto kopija yra patvirtinta projektuotojo – architekto G. K., tai yra atitinka reikalavimus, nustatytus teismui pateikiamų procesinių dokumentų priedams, nes projektuotojas yra projektą parengęs ar atsakovui T. P. pateikęs asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad atsakovai T. P. ir I. P. turi galiojantį, suderintą ir patvirtintą 2004 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje. Teismo vertinimu, nėra atsakovų T. P. ir I. P. kaltės dėl to, kad valstybinė institucija neišsaugojo namo projekto. Teismui pateikta gyvenamojo namo projekto kopija nėra pilnos apimties, tačiau tai netrukdo užbaigti teismo sprendimu skirtų įpareigojimų vykdymo procedūras. Statybos techninio reglamento STR1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 77 punkte pateiktas techninio projekto sudėtį sudarančių dalių ir dokumentų sąrašas yra ne privalomas, o pavyzdinis. Šio Reglamento 76 ir 78 punktų nuostatose numatyta, kad techniniame projekte esančių duomenų sudėtis ir sprendinių kiekis, jų detalizavimas turi būti pakankami Reglamento 75 punkte nurodytiems uždaviniams įgyvendinti, konkrečiu statinio projekto rengimo atveju gali būti daugiau ar mažiau projekto dalių bei kitokios statinio projekto dalys.
Iš namo projekto matyti, kad jis 2004-12-20 buvo suderintas su Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriumi ir 2004-12-28 buvo išduotas leidimas vykdyti statybas Nr. GN-299 (t. 18, b. l. 133), kuris yra galiojantis, nes Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 45 punkte nustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai.
Atsižvelgiant į tai, kad 2004 metų techninis projektas „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) Kauno raj.“ yra galiojantis, suderintas ir patvirtintas ir pagal šį projektą išduotas statybos leidimas Nr. GN-299, kuris taip pat yra galiojantis, atsakovų T. P. ir I. P. gyvenamasis namas gali būti pertvarkytas atliekant statybos darbus pagal Statybos įstatymą, kad gyvenamojo namo vieta atitiktų teritorijų planavimo dokumentus ir namo techninį projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, galiojusiu iki 2010 m. spalio 1 d., vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas buvo pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymu (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas) nuo 2010 m. spalio 1 d. nustatyta teisė asmeniui, kuriam pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę ar išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, įteisinti savavališką statybą, jei pagal galiojančius teisės aktus tokia statyba yra galima. Tokios pat nuostatos dėl savavališkos statybos legalizavimo yra įtvirtintos ir nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Tai rodo įstatymo leidėjo valią tais atvejais, kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. Tokią įstatymo leidėjo poziciją patvirtina ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių šalinimą, taikymo santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).
Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, į tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminas nėra pasibaigęs ir šie įpareigojimai nėra įvykdyti, atsakovo T. P. prašymas tenkintinas, išaiškinant, kad Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto namo technikinio projekto, kuris atitiktų 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, turėjimą, taip pat išaiškinant, kad Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams T. P. ir I. P., per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojančio statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal atsakovų T. P. ir I. P. turimą galiojantį, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą, turėjimą.
Dėl trečiojo asmens N. P. prašymo.
Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus.
Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byloje Nr. 2-208-660/2012 buvo nagrinėjamas ieškinys dėl statybos teisėtumo, administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo. 2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendime yra nurodytos žemės sklypo koordinatės, pagal kurias turėtų būti šalinami savavališkų statybų padariniai. Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas žemės sklypo ribų nustatymo, tikslinimo klausimas. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 paliktas iš esmės nepateiktas 2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas.
Atsakovo T. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., koordinatės yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto objektas turi būti formuojamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtais dokumentais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens N. P. prašymas netenkintinas, kadangi pasisakydamas dėl atsakovo T. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ribų, teismas peržengtų išnagrinėto ieškinio ribas.
Pažymėtina, kad ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo N. P. pareikštų prašymą patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis (koordinates) Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 pagrindu, jis negalėtų būti tenkinamas, nes minėta teismo nutartis negalėtų būti laikoma Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotu teismo dokumentu, priimtu būtent dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas T. P. prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 16, b. l. 164-165, t. 18, b. l. 64-69), iš kurių matyti, jog jis patyrė 386,09 Eur (140,17 Eur + 245,92 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p. numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kadangi trečiojo asmens N. P. prašymas atmestas, o atsakovo T. P. prašymas tenkintas, iš trečiojo asmens N. P. priteistina atsakovui T. P. 386,09 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, ir 56,74 Eur valstybei teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 98 straipsniu).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 278 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 335 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti:
išaiškinti, kad Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto namo technikinio projekto, kuris atitiktų 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, turėjimą. Išaiškinti, kad Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams T. P. ir I. P., per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojančio statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal atsakovų T. P. ir I. P. turimą galiojantį, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą, turėjimą.
Trečiojo asmens N. P. prašymo netenkinti.
Priteisti iš trečiojo asmens N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 386,09 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 9 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš trečiojo asmens N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 56,74 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 74 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Larisa Tamulionienė