Civilinė byla Nr. e2-971-420/2020

Proceso Nr. 2-54-3-00382-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.4.5.4; 2.6.6.4; 3.2.6.1

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,

sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,

dalyvaujant ieškovui Ž. S.,

atsakovei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ž. S. ieškinį atsakovei A. G. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia.

Teismas

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti paskolintus 6000 Lt pagal 2000-02-29 paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 4VJ-3092), sudarytą tarp A. Š. (dabar G.) ir J. S., yra įvykdyta; pripažinti, kad sutarties įvykdymą užtikrinusi hipoteka pagal 2000-02-29 patvirtintą hipotekos lakštą 02/1/2000/0000966 (notarinio registro Nr. 4VJ-3093) yra pasibaigusi ir įpareigoti nekilnojamojo turto registro tvarkytoją išregistruoti hipotekos faktą negyvenamajai patalpai – garažui (boksui) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2000-02-29 A. Š. (dabartinė pavardė – G.) ir J. S. sudarė sutartį, kurios pagrindu J. S. pasiskolino iš A. G. 6 000,00 Lt (ekvivalentas eurais – 1 737,72 Eur) ir įsipareigojo grąžinti iki 2000-03-29. 2000-02-29 Sutarties įvykdymui užtikrinti A. G. ir J. S. sudarė hipotekos lakštą, kurio pagrindu įkeitė negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu(duomenys neskelbtini). 179-90. J. S. mirus jis paveldėjo tėvo garažą. Jis ėmėsi spręsti susiklosčiusią situaciją, todėl 2019-04-02 išsiuntė A. G. (2019-04-02 prašymą dėl bendradarbiavimo, kuriame išdėstė šią situaciją, nurodė, kad prievolė yra įvykdyta, ką rodo aplinkybės, bet hipoteka nėra išregistruota. Jis prašė atsakovės bendradarbiauti, pateikti savo raštišką patvirtinimą, kad pagal sutartį yra atsiskaityta (kas būtų pagrindas išregistruoti hipoteką) bei nurodė, jog už bendradarbiavimą, pagalbą ir sugaištą laiką išsprendžiant šią situaciją dėl formalių trūkumų, jis yra pasirengęs atlyginti protingumo ribose. Prašymas 2019-04-02 buvo siųstas registruotu paštu atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovė korespondencijos neatsiėmė. Jo atstovui 2019-04-15 susisiekus su atsakove telefonu, atsakovė nurodė savo el. pašto adresą, kuriuo dokumentai jai buvo nusiųsti 2019-04-15. Atsakovė nepateikė atsakymo, 2019-05-02 susisiekus su ja telefonu ji iš esmės situaciją spręsti atsisakė. Esant pagrindui prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3784-420/2019 ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies: pripažinta, kad prievolė grąžinti paskolintus 6000 Lt pagal 2000-02-29 paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 4VJ-3092), sudarytą tarp A. Š. (dabar G.) ir J. S., yra įvykdyta; pripažinta, kad sutarties įvykdymą užtikrinusi hipoteka pagal 2000-02-29 patvirtintą hipotekos lakštą 02/1/2000/0000966, notarinio registro Nr. 4VJ-3093 (negyvenamajai patalpai – garažui (boksui) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi; iš A. G. priteista 289 Eur bylinėjimosi išlaidų Ž. S. ir 3,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

2019-12-16 teisme gautas atsakovės A. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių ir priimti kitą sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Pareiškime atsakovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. pastebėjo, jog antstolė nuo jos sąskaitos nurašė pinigus. Susisiekusi su antstole 2019 m. lapkričio 18 d. gavo iš jos dokumentus, 2019 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu atsiųsti procesinius dokumentus, kuriuos gavo 2019 m. lapkričio 28 d. Tik tuomet sužinojo apie užvestą civilinę bylą ir priimtą sprendimą už akių. Kadangi ieškovė apie bylą ir priimtą sprendimą už akių realiai informuota nebuvo, ji negalėjo gintis nuo pareikšto ieškinio, pateikti atsiliepimo, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė pareiškime taip pat nurodė, kad ieškovo pozicija, kad prievolė yra įvykdyta ir skola grąžinta, nepagrįsta jokiais įrodymais. Visi paskolos dokumentai rasti, o raštiško atsakovės patvirtinimo, kad paskola grąžinta, bei hipotekos išregistravimo nėra, todėl kad paskola nėra grąžinta ir skolininkas nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad nežino dėl kokių priežasčių hipoteka Garažui nebuvo išregistruota. Paskolos dokumentų atsakovė neturi, nes 2001 metais buvo apvogtas butas kuriame atsakovė gyveno, iš kurio buvo pavogta ne tik materialus turtas, bet ir visi dokumentai. Atsakovė praradusi visus dokumentus neturėjo jokių kontaktų, kad galėtų susisiekti su skolininku.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie užvestą civilinę bylą, procesiniai dokumentai jai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, ji per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nenurodė ir nepateikė nė vieno įrodymo, kuris gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos jos teisės. Prašė netenkinti atsakovės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. priimtą sprendimą už akių. Ieškovas atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovės motyvas, neva ji neturi išsaugojusi paskolos dokumentų, nes neva atsakovės butas buvo apvogtas, laikytinas nepagrįstu, tėra gynybinė pozicija, kuri netgi prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iš civilinėje byloje pateiktų dokumentų, 2000-02-29 A. Š. (dabartinė pavardė – G.) ir J. S. sudarė sutartį, kurios pagrindu J. S. pasiskolino iš A. G. 6 000,00 Lt (ekvivalentas eurais – 1 737,72 Eur) ir įsipareigojo grąžinti iki 2000-03-29. Sutarties 3 punkte numatyta, jog „skola turi būti grąžinta A. Š. bute“, 5 punkte nurodyta, kad „sutartis sudaryta dvejais egzemplioriais, iš kurių pirmas egzempliorius paliekamas Kauno m. 4-ajame notarų biure (Kaunas, Mituvos 5), o antras išduodamas kreditorei, A. Š.“. Akivaizdu, kad vieno iš sutarties originalo buvimas pas ieškovą (antrasis saugomas pas notarą) patvirtina, kad prievolė pagal sutartį yra įvykdyta (nes paskolos sutarties 1 egzempliorius buvo grąžintas skolininkui), todėl šio sutarties egzemplioriaus atsakovė negalėjo ir nebegali turėti. Dėl nurodyto atsakovės motyvai dėl neva pavogto sutarties egzemplioriaus yra laikytini nepatikimais. Atsakovė nepateikė jokių svarių argumentų ir įrodymų, kad sutartis neva nėra įvykdyta. Priešingai – byloje pateikti rašytiniai įrodymai, faktinės aplinkybės sudaro svarų pagrindą teigti, kad ieškinys yra pagrįstas.

Teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti; atsakovės A. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino; panaikino Utenos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3784-420/2019 ir nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog apie 2000-02-29 paskolos sutartį jam tapo žinoma 2008-2009 metais, maždaug pusmetis iki jo tėvo J. S. mirties. Namuose radęs minėtą paskolos sutartį pasiteiravo tėvo apie jos turinį, tėvas nurodė, kad pagal minėtą sutartį skolą atsakovei grąžinio. Aplinkybių, kaip paskolos sutartis buvo grąžinta tėvui, jis nežino, bet mano, kad tėvui grąžinus paskolą, jam buvo atiduotas skolą patvirtinantis dokumentas.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad ji 2000 metais paskolino J. S. 6 000 Lt. J. S. ne kartą prašė skolos mokėjimą atidėti ir skola iki šiol nėra sumokėta. Paskolos sutarties originalo neturi. Apie 2001 metus buvo apvogtas jos butas ir vagystės metu dingo ne tik materialinės vestybės, bet ir dokumentai, tarp kurių galėjo būti ir minėta paskolos sutartis. Dėl skolos priteisimo iš ieškovo tėvo į teismą nesikreipė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-02-29 A. Š. (dabartinė pavardė – G.) ir J. S. sudarė sutartį, kurios pagrindu J. S. pasiskolino iš A. G. 6 000,00 Lt (1 737,72 Eur) ir įsipareigojo grąžinti iki 2000-03-29. 2000-02-29 Sutarties įvykdymui užtikrinti A. G. ir J. S. sudarė hipotekos lakštą, kurio pagrindu įkeitė negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini). J. S. mirus ieškovas Ž. S. paveldėjo tėvo garažą.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė faktiškai paskolino ieškovo tėvui paskolos sutartyse nurodytas lėšas (tai nurodyta ir pačios paskolos sutarties 1 punkte), ginčas tarp šalių kilo dėl faktinio atsiskaitymo pagal minėtą paskolos sutartį.

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant tokius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

Nagrinėjimu atveju, atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai.

CK

Kaip minėta, civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog J. S. paskolos jai negrąžino, nėra pakankamos pripažinti, kad pinigai nebuvo grąžinti atsakovei (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje skolos dokumentas yra pas skolininką (ieškovą). Sutarties 5 punkte nurodyta, kad sutartis yra sudaryta dvejais egzemplioriais, iš kurių pirmas egzempliorius paliekamas Kauno miesto 4-ajame notarų biure, o antras išduodamas kreditorei A. Š. (G.).

Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2020-02-25 rašte nurodė, kad Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J. tvirtintos 2000 metais paskolos sutartys yra sunaikintos 2017 m. kovo 28 d. dokumentų naikinimo aktu, pasibaigus jų saugojimo terminui. Paskolos sutarties tarp A. Š. ir J. S. sudarymo metu galiojo CK 1964 m. redakcija ir pagal šį CK paskolos sutartys buvo sudaromos 2 egzemplioriais, kurių vienas buvo išduodamas kreditoriui, o kitas buvo paliekamas saugoti notarui patvirtinusiam paskolos sutartį. Skolinei prievolei pasibaigus kreditorius privalėjo grąžinti skolininkui paskolos sutartį. Dėl minėtos paskolos sutarties dublikato išdavimo į Kauno miesto 4-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė.

Byloje nekilo ginčo dėl to, jog paskolos sutarties originalas yra pas ieškovą, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti pinigų negrąžinimo faktą. Teismo vertinimu, atsakovė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, jeigu būtų neatgavusi paskolos, nebūtų grąžinusi skolininkui paskolos sutarties originalo, o tą padarius, įrodinėjimo rizika tenka būtent atsakovei. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pinigus J. S. paskolino 2000-02-29 vieno mėnesio terminui, t. y. iki 2000-03-29, ir jeigu pinigai, kaip teigia atsakovė, jai nebuvo grąžinti, nesuprantamas atsakovės elgesys, kad ji net per 19 metų nuo paskolos gražinimo termino pabaigos nesiėmė jokių veiksmų skolai atgauti. Taigi, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė paskolos sutartimi paskolintų 6 000 Lt negrąžinimo aplinkybių, t. y. nepateikė jokių rašytinių ir (ar) kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, apsiribodama savo deklaratyviais paaiškinimais, su kuriais ieškovas nesutiko. Tuo tarpu ieškovas pateikė teismui paskolos sutarties originalą, todėl yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. Tokiu būdu, įvertinus įrodymų visumą, teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia.

Trečias ieškinio reikalavimas: įpareigoti nekilnojamojo turto registro tvarkytoją išregistruoti hipotekos faktą, – yra perteklinis, todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 39,00 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismo vertinimu, ieškovo patirtos 250 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 289 Eur (39 Eur + 250 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje iš viso patirta 27,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263–265, 268, 270, 307, 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad prievolė grąžinti paskolintus 6 000 Lt pagal 2000-02-29 paskolos sutartį (notarinio registro Nr. 4VJ-3092), sudarytą tarp A. Š. (dabar G.) ir J. S., yra įvykdyta.

Pripažinti, kad sutarties įvykdymą užtikrinusi hipoteka pagal 2000-02-29 patvirtintą hipotekos lakštą 02/1/2000/0000966, notarinio registro Nr. 4VJ-3093 (negyvenamajai patalpai – garažui (boksui) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi.

Priteisti iš atsakovės A. G. 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ž. S. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. G. 27,85 Eur (dvidešimt septynis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenka­mąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas