Civilinė byla Nr. e2A-121-524/2024

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06671-2023-6

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.1; 1.3.5.10; 1.3.7.2.4; 1.3.7.3; 1.3.9.2.2; 1.3.2.6.2; 2.1.2.4.1.1

          (S)

                                                                                        

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

        

N U T A R T I S

 

2024 m. kovo 21 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ieškinį atsakovei A. P. ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo iš esmės – turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo, išnagrinėjusi ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir atsakovės A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo,

 

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       A. P. (toliau – atsakovė) 2023 m. vasario 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu įpareigoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (toliau – ieškovė) sudaryti darbo sutartį su atsakove A. P. Vėlesniais patikslintais prašymais (2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. kovo 27 d.) šio reikalavimo atsisakė ir patikslinusi prašymą prašė įpareigoti atlyginti turtinę žalą, t. y. išmokėti negauto 20,5 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu darbuotojos prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos A. P. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino.

2.       Šios bylos ginčo šalys, nesutikdamos su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškiniais kreipėsi į teismą.

3.       Ieškovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ieškiniu prašo pripažinti nepagrįstais atsakovės A. P. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir juos atmesti visa apimtimi.

4.       Ieškovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – ieškovė) ieškinio pareiškime nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. buvo organizuotas viešas konkursas eiti pas ieškovę Pasaulio politikos mokslo  grupės filosofijos profesoriaus pareigas, konkurse dalyvavo ir atsakovė A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2541-727/2022 buvo panaikinti organizuoto konkurso rezultatai. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad konkursas buvo organizuotas su pažeidimais. Ieškovė, įgyvendindama įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. P-2052 atleido konkursą laimėjusią L. V. iš darbo. 2023 m. sausio 5 d. ieškovė gavo A. P. kreipimąsi, kuriame pastaroji nurodė mananti, kad Akademija nevykdo minėto teismo sprendimo. 2023 m. sausio 11 d. raštu Nr. IS-16 ieškovė informavo atsakovę, kad teismo sprendimą yra įvykdžiusi, t. y. konkurso rezultatus panaikinusi, konkursą laimėjusį asmenį atleidusi iš pareigų. 2023 m. sausio 16 d. raštu atsakovė paprašė pateikti papildomą informaciją, susijusią su pareigybės užėmimu. 2023 m. sausio 23 d. ieškovė raštu Nr. IS-60 informavo atsakovę, jog pareigybė laikinai užimta, tačiau vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis ateityje planuojama skelbti konkursą į šias pareigas, kadangi kadencijai ši pareigybė gali būti užimama tik po konkurso. Pasak ieškovės, teismui panaikinus konkurso rezultatus, ji elgėsi teisėtai ir pagrįstai, jokių pažeidimų nepadarė, todėl pagrindo priteisti iš jos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nėra. Papildomai pažymėjo, kad panaikinus konkurso rezultatus darbuotojos A. P. priėmimas į pareigas nėra įmanomas, konkurso panaikinimas savaime nesukūrė prielaidų sudaryti darbo sutartį su atsakove. Todėl nesant privalomo teisinio pagrindo atsirasti darbo teisiniams santykiams, negali būti laikoma, kad buvo pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai, kad dėl to atsirado pagrindas atlyginti žalą. Nurodė, kad, teismui panaikinus konkurso rezultatus, ieškovė turėjo diskrecijos teisę ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti kitą asmenį, kaip kviestinį dėstytoją, užimti minėtas pareigas. Konkurso rezultatų panaikinimas nėra pagrindu priteisti turtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl konkurso rezultatų panaikinimo atsakovė nuostolių nepatyrė. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės prašomu priteisti neturtinės žalos atlyginimu, kadangi neturtinės žalos atlyginimas tais atvejais, kai atšaukiamas ar panaikinamas konkursas arba kai jis tam tikrą laiką nepaskelbiamas, nėra galimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės pažeistos teisės jau iš esmės yra apgintos, panaikinant konkurso rezultatus, o patirti išgyvenimai dėl nepalankių konkurso rezultatų, konkurso nelaimėjimo yra normali asmens būsena nepasiekus siekiamo tikslo. Tokie atsakovės išgyvenimai neturi neigiamų pasekmių, susijusių su siektu, bet nepasiektu tikslu, o ir ieškovės veiksmai neapribojo atsakovės galimybių ateityje susirasti darbą arba dalyvauti naujai organizuojamame konkurse.

5.       A. P. ieškiniu prašo priteisti jai iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos 20,5 mėnesinio darbo užmokesčio kompensaciją turtinei žalai atlyginti bei 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6.       A. P. ieškinyje nurodoma, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija nevykdo teismų sprendimų, kuriais buvo patenkintas jos ieškinys ir buvo konstatuoti neteisėti Akademijos veiksmai vykdant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą. Atsakovė viso teisminio proceso metu stengėsi pasiekti abiem šalims priimtiną sprendimą, deklaravo, kad nori grįžti dirbti pas ieškovę. Nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo sprendimo atsakovė siekė išsiaiškinti darbdavio poziciją, kaip bus vykdomi teismų sprendimai, todėl 2022 m. gruodžio 16 d. buvo užsirašiusi į priėmimą pokalbiui su viršininku, tačiau dieną prieš numatytą susitikimą atsakovei buvo pranešta, kad susitikimas neįvyks, ir pasiūlyta savo poziciją pateikti raštu. Darbdavys, pateikdamas savo atsakymą atsakovei, nurodė, kad, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikinti konkurso rezultatai, atleido konkursą laimėjusį asmenį L. V. iš minėtų pareigų ir nutraukė su ja sudarytą darbo sutartį. Taip pat nurodė, kad priimti A. P. į pareigas remiantis neteisėtu pripažinto konkurso rezultatais darbdavys neturi teisinio pagrindo. Atsakovei paprašius patikslinti, ar pareigybė laisva, darbdavys nurodė, kad pareigybė nėra laisva, kadangi siekiant užtikrinti nenutrūkstamą studijų procesą yra sudaryta terminuota darbo sutartis šios pareigybės funkcijoms įgyvendinti. Taip pat paaiškino, kad, organizuojant konkursą vėliau, ji galėsianti jame dalyvauti. Vėliau ji sužinojo, kad ta pati L. V. buvo laikinai nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. priimta į pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas, t. y. į tas pačias konkursines pareigas, kurioms eiti ji faktiškai neatitiko minimalių reikalavimų, kaip ir buvo konstatuota teismų sprendimais. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl konkurso rezultatų panaikinimo paaiškėjo, kad konkurso nugalėtoja L. V. sąmoningai konkurso komisijai pateikė melagingą informaciją apie save, nurodė, kad turi docento pedagoginį vardą (kurio iš tikrųjų neturi), o konkurso nariai šia informacija vadovavosi spręsdami, ką skelbti konkurso nugalėtoju. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime konstatuota, kad A. P. buvo aiškiai pranašesnė ir labiau kvalifikuota nei L. V. Taip pat Vilniaus apygardos teismo sprendime konstatuota, kad laimėjęs konkursą asmuo L. V. nepateikė visų pagal konkursines sąlygas būtinų dokumentų, kad nėra įrodymų, jog ji turi ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo universitetinėje aukštojoje mokykloje stažą ir t. t. Vilniaus miesto apylinkės teismas, aptardamas konkurso vykdymo eigą, sprendime nurodė aiškius protegavimo ir korupcijos požymius konkurso komisijoje. Atsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų sprendimus, pasak atsakovės, nekyla abejonių, kad faktiškai skelbtą konkursą laimėjo atsakovė, o L. V. neatitinka konkurso sąlygose ir pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų. Ieškovei 2022 m. gruodžio 12 d. nutraukus darbo sutartį su konkursą laimėjusia L. V., jai buvo išmokėta vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o tuo tarpu atsakovė pas ieškovę dirbo daugiau kaip 27 metus, tačiau jokios kompensacijos nėra gavusi. Pažymėjo, kad po vienos dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d., ieškovė su L. V. sudarė terminuotą darbo sutartį toms pačioms pareigoms užimti, kurioms ji neatitiko reikalavimų. Tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, pažeidžiantys atsakovės teises ir teisėtus lūkesčius, ignoruojantys teismų sprendimus. Atsakovei, nors ji faktiškai laimėjo konkursą ir atitinka pareigybės aprašyme nurodytas sąlygas, nebuvo pasiūlyta sudaryti neterminuotos darbo sutarties. Atsakovė savo patirtą turtinę žalą vertina negautomis pajamomis – negautu darbo užmokesčiu už tą laikotarpį, kuriam po teismų sprendimų buvo sudaryta terminuota darbo sutartis su asmeniu, užimančiu pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas (visą 20,5 mėnesio laikotarpį). Pasak atsakovės, įsiteisėjus teismo sprendimui, Akademija turėjo galimybę rinktis – skelbti konkursą iš naujo, sudaryti terminuotą darbo sutartį su atsakove ar nesudaryti jokios darbo sutarties.

      Atsakovė neturtinę žalą kildina dėl ieškovės neteisėto elgesio, kuris sukėlė atsakovei stresines situacijas, kurių priežastys buvo ieškovės administracijos neobjektyvūs ir neteisėti sprendimai vykdant konkursą ir nepripažįstant savo padarytų pažeidimų, tai sąlygojo atsakovei fizinį ir dvasinį skausmą ir  žymų sveikatos pablogėjimą. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio pabaigoje, sužinojus apie konkurso rezultatus, atsakovei prasidėjo širdies negalavimai, o atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad šiuos negalavimus sąlygojo nervinė įtampa ir stresas.

7.        Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi jų pagrindu iškeltos civilinės bylos buvo sujungtos, bylai suteiktas Nr. e2-11192-727/2023. 2023 m. birželio 8 d. sujungtoje byloje priimta nutartimi nutarta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ieškinį, pareikštą atsakovei A. P., laikyti ieškiniu, o prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje ieškovės A. P. ieškinį, pareikštą atsakovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, laikyti priešieškiniu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.                   Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu

  nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, j. a. k. 211959040, atsakovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 045 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-2703/2023 netenka galios.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Akademija savo veiksmais pažeidė atsakovės teisėtų lūkesčių apsaugos principą – jos teisėtą lūkestį dalyvauti privalomai organizuojamame naujame viešajame konkurse (to ieškovė nepadarė), sąžiningumo ir darbuotojos nediskriminavimo principą, dėl to yra pagrindas pripažinti, kad tuo padarė neturtinės žalos darbuotojai.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. buvo ilgametė (nepertraukiamai dirbo pas ieškovę 27 metus) ieškovės darbuotoja, paskutinius trejus metus dirbo profesore. 2021 m. birželio 11 d. ji dalyvavo darbdavio paskelbtame konkurse į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (Filosofija) pareigas. Pagal patvirtintus konkurso rezultatus užėmė antrą vietą. 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo atleista iš pareigų pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui ir nuo to laiko su ja darbo santykiai nebuvo tęsiami. A. P. minėto konkurso rezultatus apskundė apylinkės teismui, kuris priimtu sprendimu panaikino Akademijos paskelbto viešo konkurso eiti Pasaulio politikos mokslo grupės (Filosofija) profesoriaus pareigas rezultatus. Šis sprendimas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, paliktas nepakeistas. Taigi teismai pripažino, kad komisija, vykdanti konkursą, buvo šališka A. P. atžvilgiu, konkursas buvo vykdomas neskaidriai ir šališkai, proteguojant savo asmenį, kuris iš esmės neatitiko minimalių reikalavimų konkursinei pozicijai užimti (neturi ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo universitetinėje aukštojoje mokykloje stažo ir nedirbo ne mažiau kaip 3 metus docentu), o pristatydamas save komisijai, pateikė apie save neteisingus duomenis. Teismai taip pat nurodė, kad pripažinus konkursą neteisėtu, jis turi būti privalomai organizuojamas iš naujo, nurodė to teisinį pagrindimą ir teismų praktiką. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija,  vykdydama teismo sprendimą, 2022 m. gruodžio 12 d. atleido paskelbto konkurso nugalėtoją iš darbo pagal DK 60 str. 1 d. 7 p. ir 2022 m. gruodžio 14 d. vėl ją įdarbino toms pačioms pareigoms pagal terminuotą darbo sutartį iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. kaip kviestinį dėstytoją vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 1 d. nustatytu pagrindu. Naujo konkurso Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (Filosofija) pareigoms užimti Akademija neskelbė ir nėra to padariusi iki šiol. Kviestiniu dėstytoju šiai, iš esmės konkursinei, pozicijai Akademija pakvietė ir priėmė tą patį asmenį, neatitinkantį minimalių reikalavimų šiai pozicijai užimti.

11.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su Akademijos atstovės išsakyta pozicija, kad Akademija gali rinktis, ką priimti į laisvas pareigybes kviestiniu dėstytoju, ir kad neprivalėjo po konkurso rezultatų panaikinimo įdarbinti A. P. automatiškai, akcentuoja tai, kad teisė priimti darbuotoją negali būti laikoma absoliučia, kai tai liečia iš esmės konkursinę poziciją ir ją užimantį asmenį. Netgi manant, kad terminuota darbo sutartimi kaip kviestinis dėstytojas įdarbinamas asmuo gali būti priimamas į konkursinę poziciją, akivaizdu, kad jis turi atitikti elementarius minimalius reikalavimus tokiai pozicijai užimti, o šiuo atveju to nebuvo paisoma. Be to, manytina, kad į tokią poziciją kviestinis dėstytojas negalėjo būti priimamas. Akademija, organizavusi viešą konkursą į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (Filosofija) pareigas (toliau – filosofijos profesoriaus pareigos), akivaizdžiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad ši pozicija yra konkursinė, atitinkanti minėto Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio nuostatas. Pretendentų vertinimas ir atranka buvo vykdomi vadovaujantis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Akademijos viršininko 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-205 ,,Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), kas taip pat patvirtina minėtą išvadą.

12.       Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino Akademijos teiginius, kad ji galėjo priimti į šią iš esmės konkursinę poziciją asmenį, kaip kviestinį dėstytoją, remdamasi Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnio pagrindu. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 68 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.

13.       Teismas nurodė, kad Akademija, kaip valstybinė institucija, kuriai taikomi didesni budrumo reikalavimai, negalėjo nesuprasti, jog laisvai konkursinei pozicijai priimti asmenį kviestinio dėstytojo forma negalima, Akademija negalėjo nesuprasti ir negalėjo nežinoti, kad panaikinus konkursą jis turi būti skelbiamas naujai, taip buvo nurodyta teismo sprendime, tokia išvada darytina iš teismo sprendimuose priimtų konkurso nuginčijimo byloje nurodytų teiginių ir nurodyto teisinio reglamentavimo.

14.       Teismas sutiko su A. P. teiginiais, kad Akademijos veiksmai po organizuoto konkurso nuginčijimo ir šiuo klausimu priimtų teismo sprendimų, liečiantys atsakovę ir santykiais su ja sąlygotą faktinę situaciją, negali būti laikomi sąžiningais. Akivaizdu, kad Akademija, nesuorganizavusi naujo konkurso iš esmės konkursinei pozicijai užimti po teismų priimtų sprendimų, priimdama asmenį į laisvą iš esmės tą pačią konkursinę poziciją pažeidžiant reglamentuotą tvarką bei ignoruodama teismų sprendimus, elgėsi nepakankamai teisėtai ir akivaizdžiai nesąžiningai, tuo pažeisdama A. P. teisėtų lūkesčių apsaugos principą – jos teisėtą lūkestį dalyvauti pakartotinai organizuotame viešame konkurse ir turint akivaizdų pranašumą, tai konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais, jį laimėti.

15.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, manė, jog darbuotojos nurodytų ir teismo anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad negautos pajamos, esant kitos šalies neteisėtiems veiksmams, gali būti išieškomos, jeigu yra nustatoma, kad pajamos (šiuo atveju darbo užmokestis) buvo numatytos gauti iš anksto ir jas pagrįstai tikėtasi gauti. Atsakovė nebuvo įdarbinta, faktinė situacija nesukuria jai prielaidų gauti darbo užmokestį. Ikisutartiniuose santykiuose darbdaviui nesilaikant sąžiningumo pareigos, galbūt būsimas darbuotojas neįgyja teisės į negautų pajamų atlyginimą, nes šiuo ginčo atveju, esant pareigoms, užimamoms konkurso tvarka, konkurso nugalėtojas niekada iš anksto nėra žinomas. Darbuotoja nebuvo pripažinta laimėtoja, o teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas nesukuria teisės į įdarbinimą. Todėl nėra pagrindo šį darbuotojos reikalavimą laikyti pagrįstu ir tenkinti.

 

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.

 

 

17.       Ieškovė  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

18.       Apeliacinio skundo dalyje dėl esminių materialinės ir procesinės teisės pažeidimų nurodomi šie motyvai:

18.1.                       Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, nepagrįstai peržengė ginčo nagrinėjimo ribas ir sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos Teisme ir iš esmės net nėra ginčo objektas – t. y. nepagrįstai ir neteisėtai pasisakė dėl byloje nedalyvavusios L. V. kompetencijos ir Akademijos su ja sudarytos darbo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

18.2.                      Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei A. P. Atsakovė kilusią žalą siejo su panaikinto konkurso rezultatais (kad ji tapo faktine konkurso nugalėtoja) ir kad su ja nepagrįstai nebuvo sudaryta bent jau terminuota darbo sutartis. Pažymėtina, kad byloje nebuvo ir negalėjo būti keliamas klausimas dėl Akademijos sudarytos terminuotos darbo sutarties su kviestiniu dėstytoju teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi atsakovė neturi teisinio pagrindo ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka Akademijos sudarytų darbo sutarčių su trečiaisiais asmenimis teisėtumo ir pagrįstumo.

18.3.                      Tuo tarpu Teismas, išeidamas iš ginčo nagrinėjimo ribų, padarė išvadą remdamasis ankstesnės teisme nagrinėtos bylos duomenimis, tačiau nevertinęs aplinkybių, kokius dokumentus, pagrindžiančius atitiktį pareigybės reikalavimams (kurių nebuvo pateikusi konkurso metu), pateikė L. V., siekdama būti priimta į kviestinius dėstytojus (savo pedagoginio darbo stažą ir vykdytų docento pareigų patvirtinimą). Teismas, elgdamasis šališkai dėl jau savo nagrinėtos bylos, kitų aplinkybių nevertino ir neanalizavo, tiesiog nepagrįstai konstatavo asmens neatitiktį ir Akademijos pažeidimus, kurių nebuvo padaryta.

18.4.                      Teismas, netinkamai pritaikęs Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog į konkursinę poziciją kviestinis dėstytojas negali būti priimamas.

Apeliantė nesutinka su Teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantė negalėjo nesuprasti, jog laisvai konkursinei pareigybei priimti asmenį kviestinio dėstytojo forma nėra galima. Visų pirma nėra aišku, kokių teisės aktų pagrindu Akademijai, kaip aukštajai mokyklai – universitetui, keliami budrumo reikalavimai ir koks yra šių reikalavimų turinys. Antra, manytina, kad Teismas netinkamai aiškino ir taikė Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas.

18.5.                      Vertinant sistemiškai Mokslo ir studijų įstatymo 68 ir 72 straipsnių nuostatas bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų pareigybių sąrašų sudarymą įstaigose (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas), akivaizdu, kad pareigybių sąrašas aukštojoje mokykloje yra vienas ir pareigybės nėra skirstomos tuo principu, kad vienos pareigybės yra konkursinės, o kitos skirtos išimtinai kviestiniams dėstytojams. Nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei kiti teisės aktai tiesiogiai nedraudžia ir neriboja aukštosios mokyklos teisės pačiai spręsti, ar dėstytoją (mokslo darbuotoją) į tam tikras konkrečias pareigas priimti viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai (Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalis), ar kaip kviestinį dėstytoją (mokslo darbuotoją) laikinai, bet ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui (Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1330-1012/2022).

18.6.                      Teismui panaikinus Konkurso rezultatus, Akademija, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, įvertinusi visas aplinkybes (studijų proceso tęstinumo būtinybę, naujo konkurso paskelbimo ir vykdymo trukmę), turėjo diskrecijos teisę ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti kitą asmenį užimti Akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (filosofijos) pareigas. Pabrėžtina ir tai, kad Akademija neturėjo pareigos būtent su A. P. sudaryti darbo sutarties, todėl negali būti laikoma, kad Akademija atliko neteisėtus veiksmus, ir dėl to jai galėtų kilti atsakomybė.

18.7.                       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pati atsakovė, prieš dalyvaudama Konkurse, būtent į šias pareigas buvo priimta kaip kviestinė dėstytoja terminuotam laikotarpiui. Savo priešieškinyje būtent ir atsakovė argumentavo tai, kad Akademija galėjo (turėjo) sudaryti bent jau terminuotą sutartį su ja. Taigi, akivaizdu, kad net atsakovei neginčijant galimybės dirbti kviestinio dėstytojo statusu, neaišku, kokiu pagrindu Teismas padarė priešingas išvadas.

18.8.                      Akademija neturėjo galimybių nedelsiant po Konkurso rezultatų panaikinimo skelbti naujo konkurso, todėl atitinkamai pasirinko kitą teisės aktuose numatytą būdą užtikrinti studijų tęstinumą –terminuotos sutarties sudarymą su kviestiniu dėstytoju. Todėl pagrindo konstatuoti Akademijos veiksmus, kaip „nepakankamai teisėtus“, nėra pagrindo.

18.9.                      Naujo konkurso paskelbimas ir organizavimas negarantuoja atsakovei automatinio konkurso laimėjimo, todėl negali susidaryti ir neturėtų būti sudaromas teisėtas lūkestis tokį konkursą laimėti.

19.       Apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos ir jos dydžio atlyginimo priteisimo nurodomi šie motyvai :

19.1.                      Apeliantė  nurodo, kad  nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei CK, reglamentuojantis viešo konkurso paskelbimą, nenumato neturtinės žalos atlyginimo tais atvejais, kai atšaukiamas ar panaikinimas konkursas arba kai jis tam tikrą laiką nepaskelbiamas.

19.2.                       Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

19.3.                      Atsakovės pažeistos teisės jau iš esmės yra apgintos, panaikinant Konkurso rezultatus. Patirti išgyvenimai (neišpildyti lūkesčiai, nusivylimas, neigiamos emocijos ir pan.) dėl nepalankių konkurso rezultatų yra normali asmens būsena nepasiekus siekiamo tikslo. Taip pat tokie išgyvenimai neturi neigiamų pasekmių, susijusių su siektu, bet nepasiektu tikslu, – Akademijos veiksmai neapribojo atsakovės galimybių ateityje susirasti darbą.

 

20.       Atsakovė A. P. apeliaciniu skundu prašo

 bylą nagrinėti žodinio proceso būdu. Panaikinti 2023 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11192-727/2023 ir priimti naują sprendimą tenkinant Ieškovės ieškinį. Tenkinant Ieškovės ieškinį prašo: įpareigoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją atlyginti ieškovei turtinę žalą, t. y. išmokėti A. P. jos negauto 20,5 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; iš atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos priteisti A. P. neturtinės žalos atlyginimą, lygų 6000 Eur; priteisti iš Atsakovės visas ieškovės A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios gali būti tikslinamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

21.       Atsakovė apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos sumažinimo nurodo šiuos motyvus:

21.1.                      Teismas nepagrįstai sumažino jos prašomos neturtinės žalos dydį. Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą ir leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Teismas konstatavo Atsakovės neteisėtus veiksmus ir šiurkščius teisės aktų pažeidimus. Ieškovė jaučiasi labai pažeminta tokio Atsakovės elgesio. Teismas neatsižvelgė į Ieškovės nurodytus argumentus, kurie patvirtina jos poziciją.

21.2.                      Po to, kai 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino, kad Atsakovės konkurso rezultatai buvo neteisėti, Atsakovė 2022 m. gruodžio 12 d. nutraukė darbo sutartį su trečiuoju asmeniu L. V. Trečiajam asmeniui buvo išmokėta vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ieškovė pas atsakovę dirbo daugiau kaip 27 metus, tačiau jokios kompensacijos nėra gavusi. Negana to, iš karto, t. y. po vienos dienos 2022 m. gruodžio 14 d., Atsakovė toms pačioms pareigoms užimti su trečiuoju asmeniu sudarė terminuotą darbo sutartį. Atsakovei priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra netgi mažesnis už trečiajam asmeniui išmokėtą kompensaciją. Trečiasis asmuo iki šiol dirba pareigose, kurias iki to laiko 27 metus sėkmingai užėmė Ieškovė. Akivaizdu, kad konkursas buvo paskelbtas su tikslu atsikratyti Ieškove. Tai patvirtina ne tik konkurso rezultatai, kurie teismų buvo pripažinti neteisėtais, bet ir Atsakovės elgesys po apygardos teismo sprendimo – trečiasis asmuo atleidžiamas, jam išmokama kompensacija ir jis vėl priimamas į darbą. Tokie Atsakovės veiksmai neabejotinai yra nesąžiningi, pažeidžiantys ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, žeidžia bei žemina Ieškovę.

21.3.                      Apeliantė galbūt sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš dalies kompensuoja jos išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, atsiradusius neteisėtai vykdant konkursą, tačiau jokiu būdu negali apimti jos pažeminimo, kurį sukėlė Atsakovė savo vėlesniais neteisėtais veiksmais neįgyvendindama ir ignoruodama teismų sprendimus ir ciniškai sudarydama darbo sutartį su asmeniu, kuris konkurso metu neteisėtai buvo proteguojamas. Darbo kodeksas, reglamentuodamas atleidimo iš darbo be darbuotojo kaltės santykius, nustato darbuotojams išmokamų kompensacijų dydžius. Atleidžiamiems darbuotojams turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (DK 57 str. 8 d.). Ieškovė grįsdama savo neturtinės žalos dydį vadovaujasi minimalia Darbo kodekse numatyta kompensacija, todėl mano, kad 6 000 Eur dydžio jos reikalaujama kompensacija už patirtą neturtinę žalą nėra per didelė.

22.       Atsakovė apeliacinio skundo dalyje dėl turtinės žalos nurodo šiuos motyvus:

22.1.                      Konkurso vykdymo metu Ieškovė buvo Atsakovės darbuotoja, t. y. ieškovę ir atsakovę siejo darbo santykiai, todėl specialusis teisės aktas, kuris taikytinas šiame ginče, yra Darbo kodeksas. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad ieškovė buvo aiškiai pranašesnė ir labiau kvalifikuota nei trečiasis asmuo. Atsakovei atliekant neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus faktinis konkurso nugalėtojas jau buvo žinomas.

22.2.                      Atsakovės neteisėti veiksmai ir nesąžiningas elgesys pasireiškė po to, kai 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino, kad Atsakovės konkurso rezultatai buvo neteisėti. Po 2022 m. gruodžio 6 d. Atsakovė galėjo rinktis, kaip jai elgtis, t. y. Atsakovė galėjo: a) skelbti konkursą iš naujo; b) sudaryti terminuotą darbo sutartį į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas ne su trečiuoju asmeniu, kuris neatitinka net minimalių kvalifikacinių reikalavimų šioms pareigoms užimti, bet su Ieškove, kuri teismų sprendimais buvo pripažinta faktiškai laimėjusia konkursą.

22.3.                      Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo Ieškovė siekė išsiaiškinti Karo akademijos poziciją, kaip bus vykdomi teismų sprendimai, todėl 2022-12-16 buvo užsirašiusi į priėmimą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kad su Karo akademijos viršininku galėtų aptarti teismų sprendimų įgyvendinimo galimybes. Dieną prieš numatytą susitikimą, t. y. 2023-01-02, Ieškovei telefonu buvo pranešta, kad susitikimas neįvyks, ir pasiūlyta pateikti savo poziciją raštu. 2023-01-05 Ieškovės atstovas raštu kreipėsi į Karo akademiją, kurioje išdėstė Ieškovės poziciją sudaryti darbo sutartį. Susirašinėjant su Atsakove paaiškėjo, kad konkursas skelbiamas nebus, o pareigybė yra užimta trečiojo asmens.

22.4.                      Šiuo atveju atsakovė žinodama, kad konkursą faktiškai laimėjo ieškovė, kad trečiasis asmuo neatitinka net minimalių kvalifikacinių reikalavimų pareigoms užimti, kad Ieškovė siekia sudaryti darbo sutartį arba bent jau dalyvauti konkurse, atleido trečiąjį asmenį iš darbo, remdamasi Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu (darbo sutartis privalo būti nutraukta, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą) ir vėl pasirinko sudaryti darbo sutartį su trečiuoju asmeniu.

23.               Atsakovė apeliacinio skundo dalyje dėl teisinio pagrindo nurodo šiuos motyvus:

23.1.                       Apeliantė savo reikalavimus grindžia Darbo kodekso normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021 formuojama teismų praktika.

23.2.                      DK 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Iškovė mano, kad ji praktiškai laimėjo konkursą, tai patvirtina tiek 2022-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, tiek 2022-12-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis. Aplinkybė, kad Ieškovė faktiškai laimėjo konkursą, Atsakovei buvo žinoma.

23.3.                      Apeliaciniame skunde cituojamas Darbo kodekso 24 str.

23.4.                      Atsakovės nesąžiningas ir pažeidžiantis Ieškovės teises elgesys vykdant konkursą yra įrodytas 2022 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu ir patvirtintas 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Atsakovė ir po teismų sprendimų nebendradarbiavo su Ieškove ir elgėsi nesąžiningai.

23.5.                      LAT nutartyje pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo Darbo kodeksų normų aiškinimo ir taikymo praktiką darbdavio atsisakymas priimti į darbą konkursą laimėjusį asmenį nepriskirtinas darbdavio diskrecijai, t. y. jo teisei šį klausimą spręsti savo nuožiūrai, o turi turėti pagrįstas priežastis. Teisėjų kolegija nusprendė, kad analogiška taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai darbdavys atšaukia (panaikina) konkurso rezultatus. Šiuo atveju, taikant suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką, ta aplinkybė, kad ne pats darbdavys, o teismas panaikino konkurso rezultatus kaip akivaizdžiai neteisėtus, negali pateisinti Atsakovės veiksmų ir būti esminiu argumentu, atsisakant apginti ieškovės pažeistas teises.

23.6.                      Atsakovė iki šiol nepateikė argumentuotos pozicijos kodėl ji darbo sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu, o ne su Ieškove. Atsakovės nurodomas pasiteisinimas, kad neva reikėjo nepertraukiamai tęsti mokymo procesą, vertintinas kritiškai. Ieškovė įrodė, kad ji siekė, galėjo ir norėjo sudaryti darbo sutartį, tokiu atveju mokymo procesas nebūtų nutrūkęs. Šis ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Darbo kodekso normomis.

23.7.                       Apeliaciniame skunde cituojami DK 41 str. 1, 2 d., DK 1 str. 2 d., DK 152 str. 1 -3 d. 

23.8.                      Ieškovė savo patirtą turtinę žalą vertina negautomis pajamomis (darbo užmokesčiu), tuo laikotarpiu, kuriam po teismų sprendimų buvo sudaryta terminuota darbo sutartis su asmeniu, užimančiu Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas. Akivaizdu, kad Atsakovė įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui turėjo galimybę rinktis – skelbti konkursą iš naujo, sudaryti terminuotą darbo sutartį su Ieškove ar nesudaryti jokios darbo sutarties. Šioje byloje Atsakovė privalo pagrįsti ir argumentuoti, kad sprendimas sudaryti darbo sutartį su trečiuoju asmeniu nepažeidžia Ieškovės teisių, teisėtų lūkesčių ir yra sąžiningas. Tokių argumentų Atsakovė nepateikia.

23.9.                      Apeliantės negautas darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas taip: pagrindinės dalies koeficientas (baziniais dydžiais) pagal profesinio darbo patirtį – 15,6 (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2023-01-09 įsakymas Nr. V-3 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-994 ,,Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“, 4 priedo, 23 p. – Mokslo grupės profesorius, daugiau kaip 10 m. profesinio darbo patirtis). Prie pastoviosios atlyginimo dalies turi būti skaičiuojama ir mėnesinė kintamoji atlyginimo dalis – 20 proc. (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2021-01-26 įsakymu Nr. V-47 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-994 ,,Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“, 18 p.).

24.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės A. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ieškinį patenkinti, o atsakovės A. P. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.  Atsiliepime nurodo, jog Darbo kodekso 57 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo pagrindą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, o šio straipsnio 8 dalyje nustatytas išeitinės išmokos dydis atleidžiamam darbuotojui. Nagrinėjamos bylos kontekste ši norma negali būti taikoma ir ja vadovaujamasi nusprendžiant net dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei priteisimo, jau nekalbant apie neturtinę žalą. Atsakovės rėmimasis Darbo kodekso nuostatomis, nustatančiomis išeitinės išmokos mokėjimą atleidžiamam darbuotojui, siekiant pagrįsti neturtinės žalos dydį, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su Darbo kodekso 151 straipsnio taikymu, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra susijusios. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė konkurso organizavimo metu dirbo pas Apeliantę, atsakovės darbo sutartis nutrūko dėl pasibaigusio terminuotos darbo sutarties termino. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Apeliantė, Teismui panaikinus konkurso rezultatus, turėjo pareigą priimti atsakovę į darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad tokios pareigos Apeliantė neturėjo, todėl negali būti laikoma, kad atsakovė įgijo teisę į negautas pajamas. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad savo patirtą turtinę žalą ji vertina negautomis pajamomis (darbo užmokesčiu), tuo laikotarpiu, kuriam, po teismų sprendimų, buvo sudaryta terminuota darbo sutartis su asmeniu, užimančiu Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas, yra akivaizdžiai nepagrįstos, nes, kaip jau minėta, Apeliantė neturėjo pareigos būtent su atsakove sudaryti darbo sutarties, todėl negali būti laikoma, kad Akademija atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to jai galėtų kilti atsakomybė. Nesant teisinio įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, iš teisėtų veiksmų negali būti kildinamas žalos atlyginimo klausimas.

25.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o A. P. 2023-10-18 apeliacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad Atsakovė savo ieškinyje aiškiai apibrėžė ginčo ribas ir nurodė, kad atsižvelgiant į ankstesnius teismų sprendimus Apeliantė negalėjo sudaryti darbo sutarties su trečiuoju asmeniu L. V. Atsiliepime cituojami 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties 34 p. bei jo 17–18 lapai. Atsiliepime cituojama Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014 dėl prejudicinių faktų taikymo. Apeliantės teiginius, kad „pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neturėdamas jokių įrodymų, netiriant šių aplinkybių teismo posėdžio metu konstatavo, kad Akademija į profesoriaus pareigas pakvietė ir priėmė dirbti asmenį, neatitinkantį minimalių reikalavimų šiai pozicijai užimti“ paneigia nurodoma LAT praktika dėl prejudicinių faktų taikymo. Vykdydama teismo įpareigojimą Karo akademija nurodė, kad L. V. pateikė prašymą priimti ją į filosofijos profesoriaus pareigas pagal terminuotą darbo sutartį. Akademija jos prašymą tenkino, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad trečiasis asmuo atitinka konkurso pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, Apeliantė į bylą nepateikė. Apeliantė niekaip nepaaiškino, kodėl nebuvo sudaryta terminuota sutartis su Atsakove, nors Atsakovė atitiko visus kvalifikacinius reikalavimus ir to aktyviai siekė. Pasisakant dėl Karo akademijos, kaip valstybės institucijos teisių pareigų ir rūpestingumo (budrumo), būtina pažymėti, kad jos kaip aukštosios mokyklos autonomija yra ribota. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 896, 3, 4, 9, 101 punktuose nurodyta, kad Akademijos savininkė yra valstybė, Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga. Apeliantė negalėjo „aklai“ vadovautis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, bet taip pat privalėjo įsigilinti į ankstesnių teismų sprendimus, jų turinį, ankstesnių teismų padarytas išvadas ir konstatuotas aplinkybės. Apeliantei neabejotinai buvo žinomas ir Atsakovės siekis užimti konkursines profesoriaus pareigas, nes vykstant teisminiams ginčams Atsakovė ne kartą šią poziciją buvo išdėsčiusi. Atsakovei nesuprantama, kaip galima teigti, kad jos teisės iš esmės jau yra apgintos, kai faktiškai situacija po priimtų teismų sprendimų niekuo nepasikeitė, išskyrus aplinkybę, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta papildoma kompensacija. Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir dar kartą pabrėžia jos dalykinei reputacijai padarytą didžiulę žalą, kurią ji patiria iki šiol. Lietuvoje akademinė bendruomenė yra nedidelė, todėl faktas, kad ji apskundė konkurso rezultatus, akademinei bendruomenei tapo žinomas. Atsakovė patyrė, kad per pokalbius su potencialiais darbdaviais ji privalo teisintis, aiškinti situaciją, kaip atsitiko ir dėl kokių priežasčių, nuginčijus konkurso rezultatus, ji negali grįžti į konkursines pareigas, kurias iki tol sėkmingai vykdė. Visi potencialūs darbdaviai labai įtariai žiūri į tokią susidariusią situaciją, mano, kad atsakovė kažką slepia arba yra nesąžininga. Konkurso vykdymo metu Atsakovė buvo Apeliantės darbuotoja, t. y. Apeliantę ir Atsakovę siejo darbo santykiai, todėl specialusis teisės aktas, kuris taikytinas šiame ginče, yra Darbo kodeksas. Atsakovė dalyvaudama konkurse ir dar nepatvirtinus konkurso rezultatų konkurso procedūras skundė savo darbdaviui Karo akademijai. Atsakovė konkurso metu, motyvuodama šališkumu, nesėkmingai bandė nušalinti darbdavio sudarytos konkurso komisijos narį. Karo akademijos kaip darbdavio sudaryta ginčo nagrinėjimo komisija nustatė ir pripažino konkurso vykdymo pažeidimus. Ankstesni teismai panaikindami konkurso rezultatus įvertino situaciją kaip Apeliantės galimą ,,savo žmogaus“ protegavimą į konkursines profesoriaus pareigas. Apeliantė net po ankstesnių teismų sprendimų, nurodančių korupcijos apraiškas Karo akademijoje, sąmoningai, aktyviais veiksmais išsaugojo darbo vietą trečiajam asmeniui.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

26.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 621 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

27.       Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. e2KT-106-658/2023, sprendžiant Vilniaus apygardos teisme gautų bylų pagal apeliacinius skundus priskyrimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjams klausimą, siekiant sumažinti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2668-XX/2023 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2A-121-524/2024. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 18 punkte pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Vilniaus apygardos teismui priskirtas bylas, veiks Vilniaus apygardos teismo vardu (CPK 621 straipsnio 4 dalis).

 

 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apeliacinis skundas atmestinas,

A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

          

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

29.       CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad pagrindo skirti bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje nenustatyta, todėl apeliantės A. P. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasi bylos medžiaga, t. y. nėra būtina žodžiu išklausyti šalis dėl jų pozicijos apie tai, kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo, o šalių argumentai yra išsamiai išdėstyti procesiniuose dokumentuose.

30.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

31.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, kuriuo teismas nusprendė ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atsakovei A. P. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir      1 045 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

32.        Ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, pažeidė CPK reikalavimus, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, be pagrindo atsakovei priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

33.       Atsakovės A. P. apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo praktiką, neapgynė pažeistų atsakovės teisių, nes priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir neatlygino atsakovei turtinės žalos.

34.       Pagal apeliacinių skundų motyvus apeliacinės instancijos teisme pasisakytina, ar apeliantė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, teismui panaikinus konkurso rezultatus, turėjo pareigą priimti atsakovę į darbą pagal terminuotą darbo sutartį ar kt. sutartį, dėl atsakovės teisių gynimo būdo.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

35.       Akademijos 2021 m. kovo 31 d. organizuotas viešas konkursas eiti Akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės filosofijos profesoriaus pareigas (toliau – Konkursas), kuriame dalyvavo A. P., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2541-727/2022 pagal A. P. ieškinį Akademijai pripažintas neteisėtu. Teismas konstatavo, jog Konkursas organizuotas su pažeidimais.

36.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-2589-861/2022) sprendimą paliko nepakeistą.

37.        Atsakovė pas ieškovę dirbo daugiau kaip 27 metus.

38.       2021m. rugpjūčio mėn. ieškovė buvo atleista iš pareigų pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui ir nuo to laiko su ja darbo santykiai nebuvo tęsiami.

39.       2021-08-09 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas priėmė įsakymą Nr. P-506 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininko 2021 m. įsakymo Nr. V-435 „Dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso pareigoms eiti rezultatų tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – konkurso įsakymas), kurio 1.5 punktu patvirtino, kad konkurso laimėtoja į profesoriaus (filosofija) (PPO MG) pareigybę yra dr. L. V.

40.       Akademija 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. P-2052 „Dėl L. V. atleidimo iš darbo“ (priedas Nr. 1) atleido L. V., laimėjusią Konkursą, kurio rezultatus Teismas panaikino, iš darbo, jai buvo išmokėta vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

41.        2023 m. sausio 5 d. Akademija gavo A. P. kreipimąsi „Prašymas dėl LKA pozicijos ir dėl teismo sprendimo vykdymo“ (priedas Nr. 2), kuriame A. P. nurodė, jog, jos nuomone, Akademija nevykdo Teismo sprendimo. Savo kreipimusi Atsakovė siekė išsiaiškinti Akademijos poziciją ir pasiekti abiem šalims priimtiną sprendimą vykdant teismų sprendimus.

42.       Akademija 2023 m. sausio 11 d. raštu Nr. IS-16 „Dėl gauto prašymo“ (priedas Nr. 3) informavo A. P., kad Teismo sprendimą Akademija yra įvykdžiusi, t. y., Konkurso rezultatus panaikinus, Konkursą laimėjusi L. V. atleista iš Pasaulio politikos mokslo grupės filosofijos profesoriaus pareigų.

43.       Atsakovė 2023 m. sausio 16 d. elektroniniu paštu pateikė dar vieną kreipimąsi  Akademijai, kuriuo paprašė pateikti papildomą informaciją, susijusią su Akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės filosofijos profesoriaus pareigybės užimtumu.

44.       Akademija 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. IS-60 „Dėl gauto prašymo“ informavo A. P., jog Akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės filosofijos profesoriaus pareigybė laikinai yra užimta, tačiau vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis ateityje planuojama skelbti konkursą į šias pareigas, kadangi nuolatinai (visai kadencijai) ši pareigybė gali būti užimama tik po konkurso.

45.       2022 m. gruodžio 14 d. Akademijos viršininko įsakymu L. V. buvo laikinai nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. priimta į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas.

46.       2021 m. rugpjūčio pabaigoje, sužinojusi apie konkurso rezultatus, atsakovė nurodo, kad jai prasidėjo širdies negalavimai. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad šiuos negalavimus sąlygojo nervinė įtampa ir stresas. Ieškovei buvo išrašyti raminamieji ir širdies darbą gerinantys vaistai.

47.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau –DGK) 2023-04-07 Sprendimu Nr. DGKS-1920 (sprendimo registracijos data 2023-04-12) nusprendė tenkinti ieškovės A. P. prašymą iš dalies išieškoti ieškovės A. P. naudai iš atsakovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos  2 000 (dviejų tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimą ir atmesti kitą ieškovės prašymo dalį (dėl turtinės žalos atlyginimo) kaip nepagrįstą.

48.       2024 m. vasario 12 d. gauti duomenys, kad A. P. atleidimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigų dieną (2021 m. rugpjūčio31 d.) apskaičiuotas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 137,99 eurų, vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2 897,79 eurų.

49.       L. V. priėmimo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas dieną (2022 m. gruodžio 14 d.) apskaičiuotas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 143,97 eurų ir vidutinis mėnesio darbo užmokestis 3023,37 eurų.

50.       Iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2A-1330-1012/2022 tarp tų pačių šalių, kurioje šios bylos atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti darbo santykius 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties pagrindu neterminuotais ir besitęsiančiais iki šiol; 2) pripažinti 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį niekine ir negaliojančia; 3) pripažinti ieškovės atleidimus iš darbo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pagal viršininko 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-938 ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P-876 neteisėtais ir grąžinti ieškovę į docento pareigas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį.

51.       Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1330-1012/2022  konstatuota, kad iš darbo ieškovė, kaip Pasaulio politikos mokslo grupės profesorė, buvo atleista 2021 m. rugpjūčio 31 d. akademijos viršininko 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. P-876 „Dėl A. P. atleidimo iš darbo“ DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu (pasibaigus darbo sutarties terminui) ir jos ieškinys buvo atmestas.

52.       CPK 179 str. 3 d. nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

 

 

Dėl atsakovės teisių gynimo būdo panaikinus ieškovės  Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viešą konkursą eiti Akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės filosofijos profesoriaus pareigas, dėl atsakovės teisės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 

 

53.       Byloje nustatyta, kad   A. P. buvo ilgametė (nepertraukiamai dirbo pas ieškovę 27 metus), paskutinius trejus metus ėjo Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (filosofija)  pareigas. 2021 m. birželio 11 d. ji dalyvavo darbdavio paskelbtame konkurse į tas pačias pareigas. Pagal patvirtintus konkurso rezultatus užėmė antrą vietą. 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo atleista iš pareigų pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui ir nuo to laiko su ja darbo santykiai nebuvo tęsiami. A. P. minėto konkurso rezultatus apskundė Vilniaus apylinkės teismui, kuris priimtu sprendimu panaikino Akademijos paskelbto viešo konkurso eiti Pasaulio politikos mokslo grupės (filosofija) profesoriaus pareigas rezultatus. Šis sprendimas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, paliktas nepakeistas.

54.       Byloje nustatyta, kad į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (filosofija) pareigas konkurso būdu, o vėliau ir ne konkurso būdu buvo priimtas kitas asmuo.

55.        Teismas pripažino, kad konkursas buvo vykdomas neskaidriai ir šališkai, proteguojant savo asmenį, kuris iš esmės neatitiko minimalių reikalavimų konkursinei pozicijai užimti (neturi ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo universitetinėje aukštojoje mokykloje stažo ir nedirbo ne mažiau kaip 3 metus docentu), o pristatydamas save komisijai, pateikė apie save neteisingus duomenis. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2541-727 /2022 nurodė, kad, pripažinus konkursą neteisėtu, jis organizuojamas iš naujo.

56.       Byloje nustatyta, kad naujas konkursas nebuvo paskelbtas.

57.       Byloje nustatyta, kad Akademija 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. P-2052 „Dėl L. V. atleidimo iš darbo“ (priedas Nr. 1) atleido L. V., laimėjusią Konkursą, kurio rezultatus teismas panaikino, iš darbo, jai buvo išmokėta vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

58.       2022 m. gruodžio 14 d. Akademijos viršininko įsakymu L. V. buvo laikinai nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. priimta į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas, t. y. dirba iki šiol.

59.       Paminėti įrodymai įrodo ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad Akademijos darbuotojų atrankos reikalavimai  į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus (filosofija) pareigas  konkurso būdu buvo pažeisti, o Akademija turėjo poreikį į atsakovės pareigybę, nes kitas asmuo nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. priimtas į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas, t. y. dirba iki šiol.

60.       Byloje įrodyta, kad atsakovės pareigybė, dėl kurios buvo skelbiamas konkursas, nebuvo panaikinta ir jos poreikis išliko iki šiol, priėmus į darbą kitą asmenį neskelbiant konkurso.

61.         Atsakant į Akademijos apeliacinio skundo motyvą, kad ji galėjo priimti į šią iš esmės konkursinę poziciją asmenį, kaip kviestinį dėstytoją, remdamasi Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Akademija turi diskrecijos teisę  savo nuožiūra nuspręsti dėl paminėtos normos taikymo ar priimti asmenį viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai pagal Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kartu ji negalėjo pažeisti atsakovės teisėto lūkesčio principo darbo teisiniuose  santykiuose ir jos teisių vykdant konkursą, nes byloje įrodyta, kad apeliantė Akademija nebuvo sąžininga su atsakove ir ši aplinkybė jau konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2541-727/2022.

62.       DK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų.

63.       Šios bylos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės Akademijos sąžiningumą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2541-727/2022 konstatuotos aplinkybės dėl kitos darbuotojos kvalifikacijos. Nelaikytinas sąžiningu apeliantės Akademijos elgesys – priėmimas į darbą asmens, kuris negalėjo būti pripažintas laimėjusiu konkursą.

64.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

65.       Atsakant į Akademijos apeliacinio skundo motyvą, kad atsakovės pažeistos teisės jau iš esmės yra apgintos panaikinant Konkurso rezultatus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės Akademijos nurodytas atsakovės darbo teisių gynimo būdas nėra paremtas DK normomis,  nes teismui panaikinus konkurso rezultatus II vietos laimėtojas įgyja pagrįstą lūkestį, kad su juo bus sudaryta darbo sutartis. Be to,  šioje byloje įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad vietoje kito asmens, kuris laimėjo konkursą, turėjo būti šios bylos atsakovė.

66.       Tokia teisė buvo numatyta ir apeliantės Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašo 37.3 punkte, kuris  nustatė, kad Akademijos viršininkas gali priimti sprendimą siūlyti užimti atitinkamas pareigas kitam pagal eilę pretendentui (jei toks yra), kai po Akademijos viršininko įsakymo dėl konkurso į atitinkamas pareigas rezultatų priėmimo iš personalą administruojančio padalinio ar kitų šaltinių gauna informaciją, kad paaiškėjo, kad konkursą laimėjęs pretendentas pateikė neteisingą informaciją, kuri buvo reikšminga vertinant pretendentą ir sprendžiant dėl jo pripažinimo konkurso laimėtoju (Vilniaus miesto apylinkės teismo  civilinėje byloje Nr. e2-2541-727/2022 su atsiliepimu 2021 m. gruodžio 10 d. pateiktas aprašas). 

67.       Kasacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021 išaiškinta, kad 2016 m. DK 41 straipsnis ir jo 3 dalis reglamentuoja darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius, t. y. santykius iki darbo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo. Ikisutartinių santykių buvimas savaime nereiškia, kad darbo sutartis tikrai bus sudaryta. Jie gali pasibaigti tiek darbo sutarties sudarymu, tiek ir jų šalims nesusitarus, t. y. nors darbo sutartis ir nebūtų sudaryta. Tačiau, kaip minėta, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo <...> būtų sudaryta darbo sutartis“ nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis, kad ikisutartinių santykių su konkursą laimėjusiu asmeniu rezultatas, jeigu šis asmuo to pageidauja ar reikalauja, paprastai turi būti darbo sutarties sudarymas.

68.       Šios bylos kontekste ikisutartiniai darbo teisiniai santykiai turi būti aiškinami tokiu būdu, kad jų aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais. DK 2 str. 1 d. įtvirtinti pagrindiniai darbo teisiniams santykiams taikomi teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principai, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovės teisės buvo apgintos vien tuo, jog buvo patenkintas jos ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2541-727 /2022,  prieštarauja paminėtiems principams bei Darbo kodekso teisės normoms, kuriuose numatytas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas tiek ikisutartiniuose darbo teisiniuose santykiuose, tiek ir sudarius darbo sutartį konkurso būdu.   

69.       Kiekvienoje byloje taikytinas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas parenkamas, atsižvelgiant į joje nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes.

70.        Nustačius, kad egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos šios teisės normos taikymo sąlygos, pažeistos darbuotojo teisės, jį neteisėtai atleidus iš darbo, apginamos taikant šioje teisės normoje nustatytą gynimo būdą, o tokių sąlygų egzistavimo nenustačius, jos apginamos taikant DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 46, 48 punktai).

71.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas bylose dėl viešąjį konkursą laimėjusio asmens skyrimo į pareigas, konstatuota, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Atsisakymas priimti į darbą asmenį, turintį specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį, turi būti pagrindžiamas konkrečiais argumentais, nurodant pagrįstas priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2013; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633-421/2015). Darbdavio atsisakymas priimti į darbą konkursą laimėjusį asmenį nepriskirtinas darbdavio diskrecijai, t. y. jo teisei šį klausimą spręsti savo nuožiūra, o turi turėti pagrįstas priežastis. Analogiška taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai darbdavys atšaukia (panaikina) konkurso rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).

72.       Šioje byloje paminėtas išaiškinimas taikytinas, nes akivaizdu, kad tarp apeliantės Akademijos ir atsakovės susiklostė  ir ikisutartiniai santykiai, ir turėjo susiklostyti darbo teisiniai santykiai, nes faktiškai atsakovė turėjo laimėti konkursą. Apeliantė Akademija  pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad turėjo pagrįstų priežasčių nesudaryti darbo sutarties su atsakove, kuri pripažinus Konkursą neteisėtu įgijo  teisėtą lūkestį sudaryti darbo sutartį, nes buvo II konkurso vietoje. Be to, teisme pripažinus konkursą dėl atsakovės pareigų neteisėtu, darytina išvada, kad jį laimėjęs darbuotojas neturėjo teisės dirbti, nes neteisėtai buvo pripažintas laimėtoju.

73.       Atsižvelgiant į tai, kaip kasacinio teismo išaiškinta, kad konkursą organizavusiam darbdaviui atšaukus (panaikinus) konkurso rezultatus ir pritaikius su tuo susijusius teisinius padarinius, darbuotojui darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose ginčijant atsiradusius teisinius padarinius ir teigiant apie konkurso rezultatų atšaukimo (panaikinimo) neteisėtumą ir nepagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti konkurso rezultatų atšaukimo (panaikinimo) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).

74.       Tol, kol darbuotojas faktiškai nepradėjo dirbti, t. y. kol darbo sutartis neįsigaliojo, tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys paprastai gali, atitinkamais atvejais prisiimdami kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo prievolę, atsisakyti darbo sutarties, apie tai informuodami kitą šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).

75.        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė Akademija, sudarydama sutartį su kitu asmeniu ne konkurso tvarka, pažeidė atsakovės teises, nes ignoravo atsakovės išreikštą norą tęsti darbo teisinius santykius,  pripažinus Akademijos konkursą neteisėtu. 

76.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021 2021 m. sausio 14 d. nutartyje konstatuota, kad darbdavys gali atsisakyti sutarties sudarymo su konkursą laimėjusiu asmeniu, tačiau atitinkamais atvejais prisiimdami kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo prievolę.

77.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o šios bylos kontekste įstatyme nenumatytas neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal DK 41 str. 2 d., ikisutartinių santykių šalys gali reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis.

78.       Remdamasis paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės Akademijos neturtinės žalos atlyginimą, todėl šis apeliantės Akademijos apeliacinio skundo motyvas dėl  jos įrodinėjamų veiksmų teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

 

Dėl  kitų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apeliacinio skundo motyvų

 

79.        Atsakydama  į apeliacinio skundo motyvą dėl teismo šališkumo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, įvertinus šios bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2541-727 /2022 nagrinėjimo dalykus, nėra pagrindo daryti išvados, jog šios bylos paremtos panašiomis faktinėmis aplinkybėmis

80.       CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

81.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CPK 71 straipsnio taikymo klausimu išaiškinta, kad į CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų sąrašą patenka ir atvejai, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016 37 punktą).

82.       Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2541-727 /2022

, iškelta pagal A. P. 2021 m. lapkričio 17 d. pareikštą ir 2022 m. kovo 10 d. patikslintą teisme ieškinį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai (toliau – ir atsakovė, LKA, Akademija) dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo ir praleisto termino atnaujinimo, ieškinį patikslinusi 2022 m. kovo 10 d. (dokumentas – 43886) prašo nagrinėti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 412 str. 1 ir 2 dalių pagrindu neatnaujinus procesinio termino ieškiniui paduoti arba teismui nustačius, kad terminas praleistas, atnaujinti procesinį terminą ieškiniui paduoti (CPK 78 str.); pripažinti negaliojančiais 2021 m. kovo 31 d. Lietuvos mokslo tarybos konkursų eiti pareigas duomenų bazėje paskelbto viešo konkurso eiti LKA Pasaulio politikos mokslo grupės (filosofija) profesoriaus pareigas rezultatus (toliau – Konkursas), patvirtintus 2021 m. liepos 29 d. LKA atestacijos ir konkurso komisijos posėdžio protokolu Nr. VL-846; panaikinti 2021 m. rugpjūčio 9 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko įsakymo Nr. P-506 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininko 2021 m. įsakymo Nr. V-435 „Dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso pareigoms eiti rezultatų tvirtinimo“ pakeitimo“ 1.5 punktą; įpareigoti atsakovę atnaujinti 2021 m. kovo 31 d. Lietuvos mokslo tarybos konkursų eiti pareigas duomenų bazėje paskelbto viešo konkurso eiti LKA Pasaulio politikos mokslo grupės (filosofija) profesoriaus pareigas procedūras ir jas tęsti nuo pretendentės L. V. prašymo registravimo procedūros įvertinant jos atitiktį Konkurso tvarkos aprašo 25–28 punktuose numatytiems reikalavimams po jau atlikto A. P. prašymo registravimo, o jeigu L. V. prašymo registravimo procedūrą teismas pripažintų teisėta, įpareigoti atsakovę tęsti konkurso procedūras LKA dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso komisijoje (toliau – Komisija) nuo pretendenčių A. P. ir L. V. konkursinės eilės sudarymo, vadovaujantis Konkurso tvarkos aprašo 34.1.3.1. punkte numatytais vertinimo kriterijais;

83.       Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2541-727 /2022

buvo konstatuota, kad, pripažinus Konkursą neteisėtu, jis organizuojamas iš naujo. Teismas negali įpareigoti konkursą organizuojantį asmenį tęsti jį nuo tam tikros jo stadijos. Todėl patikslinto ieškinio 3 punkto reikalavimas laikytinas išvestiniu bei pertekliniu, tai nėra savarankiškas reikalavimas, sukuriantis savarankiškas teisines pasekmes, todėl atmestinas. Šiuo trečiuoju reikalavimu, kurį pareiškė 2022 m. kovo 10 d. patikslintu ieškiniu, ieškovė prašė panaikinti 2021-08-09 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko įsakymo Nr. P-506 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininko 2021 m. įsakymo Nr. V-435 „Dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso pareigoms eiti rezultatų tvirtinimo“ pakeitimo“ 1.5 punktą;

84.       Šioje byloje iškeltas ginčas tik dėl atsakovės teisės į darbą pažeidimo panaikinus ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viešą konkursą eiti Akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės filosofijos profesoriaus pareigas ir žalos atlyginimo, todėl jau išnagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismo teisėja nepasisakė dėl šios bylos atsakovės teisės sudaryti darbo sutartį panaikinus konkursą bei žalos atlyginimo.

85.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas  nepagrįstai ir neteisėtai pasisakė dėl byloje nedalyvavusios L. V. kompetencijos, Akademijos su ja sudarytos darbo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir tokiu būdu pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta, kad  šis teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos. Šioje byloje atsakovė neprašo jos grąžinti į darbą, todėl L. V., dirbančiai pagal terminuotą darbo sutartį,  jokios įtakos neturės.

86.       Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų byloje yra asmenys, kurių veiksmus teismas tiesiogiai vertina bei dėl kurių veiksmų pasisako nagrinėdamas bylą ir kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos (CPK 47 straipsnio 1 dalis). CPK 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Asmens įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra ir negali būti savitiksliu procesiniu veiksmu.

87.       Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos, ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Minėtų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, kurių interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame procese. Taigi teismas turi teisę nuspręsti, ar asmenys, nurodyti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės Akademijos pozicija, jog M. V. turi suinteresuotumo bylos baigtimi statusą.

88.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvus dėl apeliantei Akademijai nesuprantamos pirmosios instancijos teisme panaudotos juridiniam asmeniui taikytinos ,,budrumo“ sąvokos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė Akademija yra juridinis asmuo ir buvusi atsakovės darbdavė,  kuriai keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, kurie darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos kasacinio teismo praktikoje aiškinami taip:  pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Sudaręs darbo sutartį darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui, nes darbuotojas turi atlikti darbo funkciją, o darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, ir darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnis 2 dalis). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai (DK 6 straipsnis 2 dalis).

89.       Nesutiktina su apeliante Akademija, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso teisės normos.

 

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

 

                Dėl neturtinės žalos dydžio

 

90.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

91.       Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

92.       Šioje byloje nustatytas ir įrodytas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas ikisutartiniuose darbo santykiuose bei pažeisti imperatyvių teisės normų reikalavimai vykdant konkursą. Byloje nustatyta, kad apeliantės Akademijos elgesys su atsakove buvo šališkas ir neteisėtas, ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog atsakovei tai sukėlė didelį stresą ir nerimą.  Byloje nenustatyta, kad atsakovė buvo nelojali Akademijai.

93.       Kasacinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3k-3-286-943/2021 yra išaiškinęs, kad asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus, ypač atsakovės situacijoje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavei kyla pareiga atlyginti darbuotojai jos patirtą  2 000 Eur neturtinę žalą, kurią darbdavė jai padarė savo neteisėtais veiksmais. Pagal šios bylos įrodymus nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo dalį ir priteisti atsakovės nurodomą 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes byloje neįrodyta, kad buvo pakenkta atsakovės reputacijai ar  sumažėjo jos galimybės konkuruoti darbo rinkoje.

94.        Atsakant į apeliantės Akademijos motyvą, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kai padaryta neturtinė žala nedidelė (nepakenkta darbuotojo (kandidato) reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo (kandidato) veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131-686/2017), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje neįrodyta, kad atsakovės, kaip darbuotojos (kandidatės), veiksmai  yra priekaištingi. Be to, atsakovės teisės laimėti konkursą pažeidimas buvo konstatuotas kitoje, o ne šioje byloje, todėl šioje byloje turi būti apginta atsakovės teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

95.       Iš 2023 m. gegužės 24 d. pirmosios instancijos teisme pateiktos darbo ginčų komisijos medžiagoje esančio atsakovės įrašo iš e. sveikata nustatyta, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į gydytoją dėl skausmo širdies plote , t. y. po įsakymo, kada 2021 m. rugpjūčio 8 d. kitas asmuo buvo priimtas į darbą, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, ir šis įrašas įrodo, jog atsakovė išgyveno stresą ir nerimą dėl neteisėtų apeliantės Akademijos veiksmų.

96.        Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo atleista 2021 m. rugpjūčio 31 d. akademijos viršininko 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. P-876, todėl neturtinė žala atsakovei buvo padaryta būnant darbo teisiniuose santykiuose su apeliante Akademija.

 

Dėl turtinės žalos

 

97.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 straipsnio 3 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015). Taigi, įvertinus aktyvesnį teismo vaidmenį ir bendrąją teismo pareigą atlikti teisinių santykių kvalifikavimą bei teismo išaiškinimo pareigą, teismas turėtų atsižvelgti į šalies nurodomas faktines aplinkybes ir, jas įvertinęs, nuspręsti dėl tinkamo teisės normų taikymo konkrečioje situacijoje.

98.       Atsakovė prašo įpareigoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją atlyginti jai padarytą  turtinę žalą, t. y. išmokėti A. P. jos negauto 20,5 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, t. y. už laikotarpį, kurį pagal 2022 m. gruodžio 14 d. Akademijos viršininko įsakymą kitas asmuo buvo laikinai nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. priimtas į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas.

99.       Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo motyvą, kad po 2022 m. gruodžio 6 d. apeliantė Akademija galėjo rinktis, kaip jai elgtis: a) skelbti konkursą iš naujo; b) sudaryti terminuotą darbo sutartį į Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas ne su trečiuoju asmeniu, kuris neatitinka net minimalių kvalifikacinių reikalavimų šioms pareigoms užimti, bet su Ieškove, kuri teismų sprendimais buvo pripažinta faktiškai laimėjusia konkursą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad  Akademija turėjo diskrecijos teisę  savo nuožiūra nuspręsti, ar priimti asmenį viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai pagal Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalį, t. y. organizuoti naują konkursą, ar pagal Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnį priimti kitą  kviestinį dėstytoją.

100.       Teisė skelbti konkursą tokioms pareigoms yra įstatymų numatyta darbdavio teisė ir pareiga, kurios vykdymas nepriklauso nuo darbuotojo valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2011). Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017, 37 punktas).

101.       Įvertinus paminėtas įstatymo nuostatas darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog apeliantė Akademija turėjo įstatyme nustatytą pareigą pagal 2022 m. gruodžio 14 d. Akademijos viršininko įsakymą priimti į darbą būtent ją, tačiau šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodyta, kad vietoje kito asmens, kuris neteisėtai laimėjo konkursą, turėjo teisę dirbti atsakovė.

102.       Apeliantės Akademijos skelbtas konkursas pripažintas negaliojančiu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, todėl darytina išvada, kad kitas asmuo neturėjo teisės eiti atsakovės nurodomas pareigas vietoje jos.

103.       Kasacinis teismas išaiškino, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 80 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

104.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (80 straipsnio 1 dalis) ir darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal DK 136 str. 1d. 1p., nurodant, jog jo darbo sutartis pasibaigė teismo sprendimo pagrindu. Darbo teisiniuose santykiuose restitucija negalima, todėl šios bylos kontekste įrodyta, kad tuo laikotarpiu buvo pažeistos atsakovės turtinės teisės, t. y. teisė gauti darbo užmokestį, nes byloje įrodyta, kad ji siekė darbo santykių su apeliante Akademija tęstinumo.

105.        Šios bylos kontekste darytina išvada, kad pagal pripažintą negaliojančiu konkursą priimtas kitas asmuo neturėjo teisės dirbti Akademijoje iki Akademijos sprendimo priimti kviestinį dėstytoją.

106.       Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2541-727 /2022   pripažino, kad konkursas buvo vykdomas neskaidriai ir šališkai, proteguojant savo asmenį, kuris iš esmės neatitiko minimalių reikalavimų konkursinei pozicijai užimti (neturi ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo universitetinėje aukštojoje mokykloje stažo ir nedirbo ne mažiau kaip 3 metus docentu), o pristatydamas save komisijai, pateikė apie save neteisingus duomenis.

107.       Teisėjų kolegija vertina, kad imperatyvių įstatymo nuostatų vykdymas apeliantės Akademijos veikloje organizuojant viešą konkursą atsakovės  pareigoms užimti turi viešo intereso pobūdį, todėl mano, kad apeliantė Akademija turi atlyginti atsakovei turtinę žalą, padarytą pažeidus jos teisę dirbti pagal neteisėtai vykdytą 2021 m. kovo 31 d. viešą konkursą eiti Akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės filosofijos profesoriaus pareigas.

108.       Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai.

109.       Šios bylos atsakovė prašo negautų pajamų. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012. Taip pat žr. 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011) .

110.       Byloje įrodžius, jog apeliantės Akademijos konkurso laimėtoja buvo nustatyta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, yra nustatytas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp apeliantės Akademijos neteisėtų veiksmų ir atsakovei padarytos žalos negautų pajamų forma, nes atsakovė, dalyvavusi konkurse, buvo numačiusi darbo užmokesčio pajamas  gauti iš anksto ar pagrįstai jas  tikėjosi gauti esant normaliai veiklai, ir  šių pajamų negauta dėl neteisėtų darbdavio veiksmų.

111.       Byloje įrodyta, kad 2021-08-09 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko įsakymas Nr. P-506 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininko 2021 m. įsakymo Nr. V-435 „Dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkurso pareigoms eiti rezultatų tvirtinimo“ pakeitimo“  negalėjo būti priimtas dėl kito asmens, o turėjo būti priimtas dėl atsakovės.

112.       Byloje konstatavus, kad apeliantė Akademija nepagrįstai nesudarė su atsakove darbo sutarties ir pažeidė jos profesinius lūkesčius bei atitinkamai savo darbo pareigas (DK 151 straipsnis), todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės iš dalies  negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu apeliantė Akademija būtų tinkamai įvykdžiusi savo darbo pareigas, t. y. sudariusi su ja darbo sutartį. 

113.       Tačiau šioje byloje teisiškai reikšminga, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, todėl jis nusprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017, 37 punktas). Atsakovė, dirbdama pas ieškovę pagal terminuotą darbo sutartį, negalėjo tikėtis dirbti 20,5 mėnesių jos nurodomose pareigose kaip kviestinė dėstytoja, kaip nurodė ieškinyje, nes darbdavys turi diskrecijos teisę pasirinkti kviestinį dėstytoją, neskelbdamas konkurso.

114.       Darbo teisiniai santykiai su atsakove nutrūko pagal DK 69 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui), atsakovės darbo teisiniai santykiai buvo terminuoti, todėl atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog jos terminuoti darbo teisiniai santykiai šios bylos kontekste  gali tęstis ilgiau nei vienus mokslo metus, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., nes darbdavys gali nuspręsti dėl darbo teisinių santykių su darbuotojais pradžios ir pabaigos pagal DK normas, išmokėdamas kompensacijas.

115.       2024 m. vasario 12 d. gauti duomenys, kad A. P. atleidimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigų dieną (2021 m. rugpjūčio 31 d.) apskaičiuotas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 137,99 eurų, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 2 897,79 eurų.

116.       Iš ieškovės atsakovei priteistini 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio negautų pajamų 34 773,48 Eur su mokesčiais. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.

117.       Pagal DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo. Šioje byloje nenustatyta, kokių veiksmų ėmėsi apeliantė Akademija, siekdama išvengti žalos atsiradimo, ji pažeidė imperatyvias teisės normas, todėl visiškai nepriteisti turinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistinas atsakovei negautų pajamų dydis už vienus metus atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tiek apeliantės Akademijos imperatyvių teisės normų pažeidimą skelbiant konkursą, tiek atsakovės terminuotą sutartį su Akademija.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

118.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir A. P. priešieškinis tenkintinas iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteistini  12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio negautų pajamų  – 34 773,48 Eur su mokesčiais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

           Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

 

119.       Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

120.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.).

121.       Atsakovė šioje byloje patyrė 2 090 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.

122.       Atsakovė pareiškė 61 979,08 Eur dydžio turtinį reikalavimą, kuris apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas 56 procentais, todėl pirmosios instancijos teisme priteistos 1 045 Eur bylinėjimosi išlaidos padidintinos  (585, 20 Eur, t. y.  56 procentais, skaičiuojamais nuo 1 045 Eur ). Iš ieškovės atsakovei priteistini 1 630,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

123.       Apeliantės apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį

, kuria atmesta A. P. priešieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, pakeisti ir šią priešieškinio dalį tenkinti iš dalies.

             Priteisti iš ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, j. a. k. 211959040, atsakovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio negautų pajamų  – 34 773,48 Eur su mokesčiais.

      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos  atsakovei A. P. priteista 1 045 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir priteistą sumą padidinti iki 1630,20 Eur.

             Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

 Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

Kolegijos teisėjos Irma Čuchraj

 

                                                                                                           Aušra Maškevičienė

 

                                                                                                           Erika Misiūnienė

 

 

                                                          

 

 

 

 

 

 

 

.