Civilinė byla Nr. 3K-3-523/2014

                                           Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00976-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 34.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą; suinteresuotieji asmenys: Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R., Ž. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino palikimui priimti skaičiavimą (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 4 d. iš teismo gavo suinteresuoto asmens Ž. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tokiu būdu sužinojo, kad 2012 m. lapkričio 8 d. mirus pareiškėjo dėdei J. B., pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – mirusiojo sūnus A. B. – pareiškimu atsisakė jam priklausančios palikimo dalies, o ketvirtos eilės įpėdinė – mirusiojo sesuo P. J. – nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nedelsdamas, 2013 m. gegužės 7 d., pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarę A. R., kuri atsisakė pareiškimą priimti, todėl pareiškimą notarei išsiuntė registruotu laišku. Notarė 2013 m. gegužės 17 d. pranešimu informavo, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą, palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos; įpėdiniams, praleidusiems palikimo priėmimo terminą dėl svarbių priežasčių, terminas palikimui priimti gali būti pratęstas teismo. Notarė nurodė, kad pareiškėjo atsiųstas pareiškimas nesukelia teisinių padarinių. Pareiškėjo teigimu, notarė nepagrįstai nepriėmė jo pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjui, kaip penktos eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado, kai pirmesnės pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Mirusiojo sūnui ir seseriai (pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniams) per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmus (atsisakius) per trijų mėnesių terminą, pareiškėjui, kaip penktos eilės įpėdiniui, atsirado CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės.

Pareiškėjas skundu prašo pripažinti notarės A. R. veiksmus dėl atsisakymo priimti pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo per įstatymo nustatytą terminą neteisėtais ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią mirusiojo J. B. palikimo dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas rėmėsi Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų Notarų rūmų prezidiumo 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 11.1, 29 punktu, pagal kurį visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą ar sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Teismo teigimu, net ir esant pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniams, penktos eilės įpėdiniui (pareiškėjui) teisė priimti palikimą atsirado palikėjo mirties momentu, o ne po trijų mėnesių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam, kaip penktosios eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado tik po to, kai per tris mėnesius pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, t. y. nuo 2013 m. vasario 8 d. Be to, pareiškėjui pateiktas notarės 2013 m. gegužės 17 d. pranešimas Nr. S-162 neatitiko Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turinio ir formos reikalavimų, todėl teismas sprendė, jog nėra veiksmo, kurį reikėtų pripažinti neteisėtu.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2014 m. vasario 5 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog formuojama tokia notarų praktika, kad terminas priimti palikimą yra trys mėnesiai ir visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, savo valią turi pareikšti per šį terminą, siekiant nepažeisti įpėdinių, paveldimo turto bendraturčių, kreditorių, valstybės bei kitų trečiųjų asmenų interesų (Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų Notarų rūmų prezidiumo 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 11.1 29 punktas, Notarų rūmų prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 6.1 patvirtinta konsultacija; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S., R. D. v. A. A. (V.), bylos Nr. 2A-242/2013). Dėl to teismas sprendė, kad penktos eilės įpėdiniui (pareiškėjui) teisė priimti palikimą atsirado per tris mėnesius nuo palikėjo J. B. mirties dienos, o palikimo priėmimo termino pratęsimas kiekvienai vėlesnei įpėdinių eilei sudarytų sąlygas vilkinti paveldėjimo procedūras ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą ir turi teisę kreiptis į teismą dėl šio termino atnaujinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje N. V. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-441/2009, kurioje išaiškinta, kad žemesnės eilės įpėdiniui, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 4 dalimi, teisė priimti palikimą atsiranda, kai pirmesnės eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, ir nurodo, jog jam, kaip penktos eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado, kai pirmesnės pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Tai reiškia, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancijų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kuri būtų grindžiama principu, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų  Lietuvos notarų rūmų 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 11.1, 29 punkte ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 6.1 patvirtintoje konsultacijoje „Dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo“ (Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 6 priedas) Notarų, rūmų prezidiumas pasisakė, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą ar sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Skaičiuojant palikimo priėmimo terminą, pratęsti jį kiekvienai paskesnei įpėdinių eilei nerekomenduojama, nes tai gali pažeisti tiek įpėdinių, tiek paveldimo turto bendraturčių, tiek kreditorių, tiek valstybės, tiek kitų trečiųjų asmenų interesus. Palikimo priėmimo termino pratęsimas kiekvienai paskesnei įpėdinių eilei sudarytų sąlygas vilkinti paveldėjimo procedūras ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Kasatoriaus argumentas dėl teismų precedentų privalomumo nepagrįstas, nes Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra pasisakęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Nors kasaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą, tačiau toje pačioje nutartyje taip pat pareikšta nuomonė, kad, nesant 1–4 eilės įpėdinių, penktos eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda palikėjo mirties momentu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl termino palikimui priimti

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnyje nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, jei kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Šiose normose nustatytas vienodas trijų mėnesių terminas teisei priimti palikimą įgyvendinti, tačiau skirtingai apibrėžtas jo pradžios momentas: vienu atveju jis siejamas su palikimo atsiradimo momentu, kitu – su teisės paveldėti atsiradimo momentu. Tai reiškia, kad įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau.

CK 5.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Šiuo atveju Civiliniame kodekse (5.58 straipsnio 2 dalyje) expressis verbis nurodyta, kad šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos. Civiliniame kodekse nustatyti ir kiti atvejai, kai paveldėjimo teisės atsiradimas nesutampa su  palikimo atsiradimo momentu. CK 5.11 straipsnio, reglamentuojančio įpėdinių pagal įstatymą eiles, 2 dalyje nurodyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Paveldint pagal testamentą jame gali būti nurodytas kitas įpėdinis tam atvejui, jei paskirtas įpėdinis nepriimtų palikimo (CK 5.21 straipsnis). Jei toks antrinis įpėdinis nepaskirtas, testatoriaus nurodytam įpėdiniui palikimo nepriėmus, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą. Tokie patys padariniai kyla ir įpėdiniui ar įpėdiniams pagal testamentą atsisakius palikimo (CK 5.60 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-441/2009) ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti jiems skaičiuojamas ne nuo palikėjo mirties dienos, o nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kai palikimo atsisako prieš tai turėjęs teisę priimti palikimą įpėdinis arba baigiasi tokio įpėdinio terminas palikimui priimti. Kitoks minėtų normų aiškinimas reikštų, kad asmenys turi kreiptis dėl palikimo priėmimo, nors paveldėjimo teisė jiems dar neatsiradusi. Vėliau įgiję teisę priimti palikimą asmenys, kaip ir bet kurie įpėdiniai, turi per tris mėnesius nuo šios teisės įgijimo dienos išreikšti savo valią dėl palikimo (ne)priėmimo: jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, priešingu atveju – atsisako ar jo nepriima. Antruoju atveju teisė priimti palikimą pereina paskesnės eilės įpėdiniui.

Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, nereiškia, kad kurių nors eilių įpėdinių nesant paskesnės eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda tik išlaukus visų pirmesnių eilių paveldėtojams skirtą terminą palikimui priimti. Kitoks šios normos aiškinimas nesuderinamas su paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo paskirtimi (užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės, teisinių santykių stabilumą ir perimamumą), nes be pagrindo varžoma konkrečios eilės įpėdinio teisė į palikimą tais atvejais, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Toks aiškinimas pakartotas ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė , bylos Nr. 3K-7-18/2014).

Notarų rūmų prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 6.1 patvirtintoje konsultacijoje „Dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo“ ir Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijose, patvirtintose 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr.11.1, yra išaiškinta, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą ar sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Šiomis nuostatomis rėmėsi bylą nagrinėję teismai atmesdami skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti išaiškinimai neatitinka teismų praktikoje pateikiamo tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra skirti notarams, rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra privalomi.

Bylą nagrinėję teismai nustatė tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 2012 m. lapkričio 8 d. mirė J. B., nepalikęs testamento. Paveldint pagal įstatymą buvo pirmos, ketvirtos ir penktos eilės įpėdinių. Pirmos eilės įpėdinis mirusio asmens sūnus A. B. atsisakė palikimo 2013 m. sausio 22 d. Ketvirtos eilės įpėdinė – mirusiojo sesuo dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas, būdamas penktos eilės įpėdinis, dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2013 m. gegužės 7 d. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmos eilės įpėdinis priimti palikimą galėjo per tris mėnesius nuo J. B. mirties. Pirmos eilės įpėdiniui palikimo atsisakius, nuo atsisakymo dienos teisė priimti palikimą atsirado ketvirtos eilės įpėdinei. Šiai per tris mėnesius, t. y. iki 2013 m. balandžio 22 d. palikimo nepriėmus, teisė priimti palikimą atsirado penktos eilės įpėdiniams, taip pat ir pareiškėjui. Pareiškėjas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė 2013 m. gegužės 7 d., taigi nepraleidęs trijų mėnesių termino nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Dėl to notarės 2013 m. gegužės 17 d. pranešimas Nr. S-162, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog jis praleido terminą palikimui priimti ir jo pareiškimas nesukelia teisinių padarinių, yra neteisėtas. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti skaičiavimą, dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, kurie naikintini ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis).

Pareiškėjo skunde reiškiamas reikalavimas pripažinti Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. veiksmus, kuriais atsisakyta priimti pareiškimą ir neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas įstatyme nustatytu terminu, neteisėtais bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią mirusiojo J. B. palikimo dalį.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Skundo dalis, kuria prašoma pripažinti Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. atsisakymą priimti pareiškimą neteisėtu, tenkintina, kiti reikalavimai – atmestini. Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. A. v. Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R., bylos Nr. 3K-3-66/2012) pažymėta, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis, pirma, turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Remiantis bendrąja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą. Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Paveldint pagal įstatymą, kaip nagrinėjamu atveju, reikia patikrinti giminystę patvirtinančius dokumentus (konkrečių asmenų gimimo ir santuokos liudijimus), kad būtų nustatytas giminystės ryšys, o pagal tai – įpėdinio eilė. Įstatyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdinio prašymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams išreiškus valią dėl palikimo (ne)priėmimo, kad būtų galima nustatyti paveldimą turto dalį. Kadangi notarė sprendė, kad dėl praleisto termino pareiškėjo pareiškimas nesukelia teisinių padarinių, tai ji pirmiau nurodytų veiksmų neatliko. Dėl to teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra juridinių faktų sudėtis, reikalinga tam, kad notaras galėtų patvirtinti pareiškėjo paduotą pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o po to – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl šių notarinių veiksmų atlikimo notarė turi spręsti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 35,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pareiškėjo kasacinį skundą tenkinus iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstytinos ginčo šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t. y. po 5,90 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Kadangi šioje byloje iš šalių išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma būtų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti šioje byloje naują sprendimą –  pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. 2013 m. gegužės 17 d. pranešimą A. J. Nr. S-162 negaliojančiu. Kitą skundo dalį atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė