Administracinė byla Nr. N63-2361/2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.5; 45.4.7; 39.2
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko
(kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. apeliacinį
skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimo M. G. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Panevėžio apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnas
surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. (b.
l. 1) už tai, kad jis 2009 m. birželio 10 d., apie 21.10 val., Taikos ir
Gedimino gatvėse, Kupiškyje, vairavo automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atimta teisė
vairuoti transporto priemones, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno
teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nesileido Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus,
apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šiais veiksmais administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET)
14, 17 ir 18 punktų reikalavimus. Už tai atsakomybė kyla pagal Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126
straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 9 d.
nutarimu pripažino M. G. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 128 straipsnio
2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus, ir,
vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, galutinai jam skyrė ATPK 130
straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą – 4500 (keturių
tūkstančių penkių šimtų) litų baudą (b. l. 72-75).
Teismas, išnagrinėjęs bylos
aplinkybių visetą, padarė išvadą, kad automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą H. L. vardu, 2009
m. birželio 10 d., apie 21.10 val. vairavo M. G.. Teismas remėsi policijos pareigūnų L.
D., R. B. ir A. B. parodymais.
Liudytojas L. D. pats matė, kaip M. G. sėdo
prie automobilio BMW 730 vairo, manevravo kieme, išvažiavo iš kiemo į Taikos
gatvę, o sankryžoje iš Taikos gatvės pasuko Gedimino gatve link centro.
Stebėdamas įvykį, penkto asmens, kuris įvardijamas kaip nepažįstamas žvejys
vairuotojas, L. D. nematė. Pirmosios instancijos teismas
pažymėjo, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir logiški, tarp jų
nėra prieštaravimų. M. G. paaiškinimus bei V.
V., V. A. ir M. V. parodymus apylinkės
teismas atmetė kaip neracionalius, išgalvotus. Kupiškio rajono apylinkės
teismas padarė išvadą, kad M. G. veika atitinka
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes vairuodamas transporto
priemonę BMW 730, jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam
reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taip pat M. G. veiksmuose
teismas nustatė administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio
4 dalyje (vengė neblaivumo patikrinimo) ir 128 straipsnio 2 dalyje (vairavo
automobilį BMW 730, kai jam atimta teisė vairuoti), sudėtis. M.
G. vengė neblaivumo patikrinimo teigdamas, kad ne jis vairavo, tačiau
liudytojo L. D. parodymais nustatyta, kad automobilį
vairavo būtent M. G.. L. D. matė, kaip
M. G. išvažiavo iš kiemo, vėliau sankryžoje iš Taikos gatvės
pasuko į Gedimino gatvę, ir apie tai pranešė budėtojams. Todėl mažai tikėtina,
kad nuo sankryžos iki vietos, kurioje automobilis BMW 730 buvo stabdomas policijos
pareigūnų, vairuotoją M. G. būtų galėjęs pakeisti kitas asmuo.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2007 m. spalio 1 d. nutarimu
M. G. atimta teisė vairuoti transporto priemones 30
mėnesių laikotarpiui (b. l. 8), be to, 2008 m. liepos 10 d. nutarimu jis baustas
administraciniu areštu pagal ATPK 129 straipsnį (transporto priemonės vairavimas
esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti).
III.
Apeliaciniu skundu M.
G. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimą
panaikinti ir bylą nutraukti (b. l. 79-80). Paaiškina, kad teismas, priimdamas
skundžiamą nutarimą ir byloje esant prieštaringiems liudytojų parodymams,
rėmėsi vieninteliu liudytoju – policijos pareigūnu L. D.. L. D. konfliktuoja su apelianto broliu, todėl turi asmeninį
suinteresuotumą patraukti jį administracinėn atsakomybėn. L.
D. nurodytos aplinkybės, kad jis matė M. G. sėdantį
prie automobilio BMW 730 vairo ir manevruojantį Taikos g. 2-ojo namo kieme bei
išvažiuojantį miesto centro kryptimi, negali būti patikrintos jokiomis įstatymų
nustatytomis priemonėmis. Įrodymais gali būti tik tokie teisėtais būdais gauti
duomenys, kuriuos galima patikrinti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įvykį šis liudytojas stebėjo iš
daugiabučio namo penkto aukšto. Policijos pareigūnai R. B. ir A. B., stabdydami pro juos pravažiuojantį automobilį
BMW 730, nematė vairuotojo, radę šią transporto priemonę stovinčią prie
prekybos centro „Maxima“, vairuotojo taip pat negalėjo nustatyti. Kartu važiavę
V. A., M. V. ir V. V. patvirtino, kad transporto priemonę vairavo jiems
nepažįstamas asmuo (žvejys), o M. G. sėdėjo ant galinės
sėdynės, per vidurį. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos
teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir šališką sprendimą, neteisingai taikė
materialiąsias bei procesines teisės normas.
Panevėžio
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos
komisariatas atsiliepime nurodo, kad su M. G. apeliaciniu
skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Teisėjų kolegija
k o
n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Išanalizavusi
administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. G. kaltė dėl
automobilio vairavimo neturint tam teisės ir vengiant blaivumo patikrinimo,
pilnai įrodyta.
M. G. jam inkriminuotus teisės
pažeidimus neigia ginčydamas šių veikų sudėtims būtiną elementą – vairavimo
faktą – teigdamas, kad automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo nepažįstamas žvejys, o jis pats
tuo metu sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės tarp V. A. ir
M. V..
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio
teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje,
kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo
kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik
remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant
teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų
pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų
duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2
dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet
kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo
numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar
jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias
reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis:
administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo
įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn
atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais,
daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat
kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo
priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo
fakto.
Analizuojamu atveju matyti,
kad Kupiškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi
byloje esančia rašytine medžiaga ir apklausė daug liudytojų (L. D., R. B., A. B., V. A.,
M. V. ir V. V.). Paneigiant M. G. versiją kertiniai yra policijos pareigūno L. D. parodymai, kad jis aiškiai matė į minėtą transporto
priemonę sėdančius keturis akivaizdžiai neblaivius vyrus. Vieną iš jų –
vairuotoją, L. D. atpažino, kadangi prieš kurį laiką atliko
procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, kurioje M. G. dalyvavo
nukentėjusiojo teisinėje padėtyje. Nors
M. G. paaiškino,
kad L. D. turi asmeninį suinteresuotumą jam pakenkti,
tačiau konkrečių aplinkybių, patvirtinančių šiuos teiginius, neįvardino. Tai,
jog L. D. turi santykių su M. G. broliu,
nesudaro pagrindo įtarti jį šališkumu pažeidėjo atžvilgiu. L.
D., pats būdamas įvykio liudininku – per penkto aukšto langą pastebėjęs daromą
teisės pažeidimą, ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią neteisėtai
veikai, t. y. operatyviai susisiekė su policijos įstaiga ir ją nuosekliai informavo
apie pažeidimo eigą. Nurodyta policijos pareigūno pareiga kyla iš Lietuvos
Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir, teisėjų
kolegijos vidiniu įsitikinimu, buvo vykdoma tinkamai.
Tuo tarpu su administracinėn
atsakomybėn patrauktu asmeniu bičiulystės ryšiais siejamų liudytojų V. A., M. V. ir V. V. parodymus
pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai. Šių liudytojų ir M. G. paaiškinimai tarpusavyje prieštarauja (M.
G. teismo posėdyje nurodė, kad draugai pas jį atvyko netikėtai, o
liudytojai tvirtino, kad žvejoti su M. G. buvo iš anksto
susitarę, be to, nesutampa ir kitos smulkios detalės). Šių asmenų dėstoma
versija apie nepažįstamą žvejį, jo atsiradimo ir pasišalinimo aplinkybes, yra
neįtikinama, nelogiška. Pažeidėjo pasirinktos gynybinės taktikos atmetimo motyvus, nurodytus 2009 m. spalio 9 d.
nutarime, apeliacinės instancijos teismas palaiko, todėl nebekartoja.
Atsižvelgusi į tai, kas
nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas
išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y.
pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine
sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisinga
išvadą, kad M. G. protokole nurodytomis aplinkybėmis
vairavo automobilį BMW 730, v. Nr.
(duomenys neskelbtini).
Byloje neginčijama ir
liudytojų R. B. bei A. B. parodymais
patvirtinta, kad šviesą atspindinčiu skrituliu stabdoma transporto priemonė
nesustojo. Neužilgo automobilį BMW 730, v. Nr. (duomenys neskelbtini), šie patruliai aptiko prie prekybos centro
„Maxima“, tačiau vairuotojo vieta buvo tuščia. Be to, nepaneigta ir tai, kad keturi
transporto priemonėje sėdėję asmenys, pristatyti į Kupiškio rajono policijos
komisariatą, tikrintis blaivumą atsisakė. Taigi visas bylai reikšmingas
faktines aplinkybes Kupiškio rajono apylinkės
teismas nustatė ir įvertino tinkamai, tačiau padarė klaidų kvalifikuodamas M. G. padarytus teisės pažeidimus.
Policijos institucija
protokole nurodė objektyviąsias aplinkybes, kad M. G. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir vengė
blaivumo patikrinimo, tačiau teismas šią veiką neteisingai kvalifikavo ir nuobaudas
paskyrė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 128 straipsnio 2 dalį, nors minėtų
objektyviųjų požymių visuma atitinka ATPK 129 straipsnio dispoziciją. Sulyginus
ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir ATPK 129 straipsnį
akivaizdu, kad ATPK 129 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už sunkesnį
administracinį teisės pažeidimą. Tačiau įvertinusi tai, kad apeliacinį skundą
padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir laikydamasi non reformatio in peius (negalėjimo
sunkinti apelianto padėties) principo, teisėjų kolegija minėto teisės pažeidimo
kvalifikacijos nekeičia. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. G. teisingai ir pagrįstai patrauktas administracinėn
atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Galutinė subendrinta
administracinė nuobauda, atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie
nevienkartinį alkoholio vartojimą ir po to sekusį vairavimą (b. l. 8-9),
atitinka M. G. padarytų administracinių teisės pažeidimų
pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo
kriterijus. Todėl Kupiškio rajono
apylinkės teismo 2009 m.
spalio 9 d. nutarimas paliekamas
nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
M. G. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d.
nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Roma
Sabina Alimienė
Ričardas
Piličiauskas