Civilinė byla Nr. e2S-409-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09647-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokos nutraukimo santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo.

2.       Atsakovė A. B. reikalavimų įvykdymų užtikrinimui Kauno apylinkės teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Raimundo Stanislausko vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01016. Nurodė, jog šiuo metu teisme nagrinėjamoje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą A. B. priteisimo. Tikėtina, kad po palankaus sprendimo išieškotinų sumų pusiausvyra gali pasikeisti: šiuo metu skolininke esanti A. B. gali tapti išieškotoja.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė atsakovės A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas laikė, kad atsakovė tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimus, tačiau neįrodė sprendimo neįvykdymo grėsmės. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese. Tačiau vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu pats gali sustabdyti vykdymo veiksmus. Be to, taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje nėra tikslinga, nes jų taikymas nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. jų taikymas siejamas su iš būsimo teismo sprendimo galimai kilusių naujų teisinių santykių, tačiau ne iš jų vykdymo negalimumo.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovė A. B. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19930-429/2019, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Raimundo Stanislausko vykdomoje byloje Nr. 0070/19/01016. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nesusiejo antstolio Raimundo Stanislausko vykdomosios bylos Nr. 0070/19/01016 ir proceso, vykstančio civilinėje byloje Nr. e2-19930-429/2019, nes ginčas tarp skolininkės A. B. ir išieškotojo M. B. nėra pasibaigęs. Dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies M. B. ir A. B. buvo išduoti vykdomieji raštai, kurių pagrindu antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0070/19/01016 ir Nr. 0070/19/01298. Atlikus užskaitymą, vykdomoje byloje Nr. 0070/19/01016 išieškotojo M. B. naudai iš skolininkės A. B. išieškoma 28 532 Eur suma ir 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau, kadangi apeliacinės instancijos teismas grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti dėl kompensacijos A. B. priteisimo už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagerinimą, akivaizdu, kad tenkinus atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, byloje gali susiklostyti situacija, kai A. B. ir M. B. padėtis vykdymo procese pasikeis, t. y. M. B. taps A. B. skolininku, o A. B. – išieškotoja, arba A. B. įsiskolinimas buvusiam sutuoktiniui ženkliai sumažės. Taigi, nesustabdžius vykdomosios bylos Nr. 0070/19/01016, A. B. turtiniams interesams bus padaryta žala, nes visas jos turimas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas varžytinėse bus parduotas mažesne nei rinkos kaina;

1.2.                      Nepaisant to, kad iš skolininkės A. B. išieškotojo M. B. naudai turėtų būti išieškota 28 532,17 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų, antstolis Raimundas Stanislauskas 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01016 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 50 625,26 Eur sumą nuo visų skolininkei A. B. priklausančių sąskaitų. Be to, visam jos nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė yra 33 852 Eur, yra pritaikytas areštas, o paskelbtų varžytinių skelbime nurodyta A. B. skola – 43 447,60 Eur ir 4 832,80 Eur palūkanų, t. y. nenurodytos 2019 m. spalio 4 d. patvarkymu užskaitytos piniginės lėšos. Patvarkymu buvo areštuotos ir A. B. nuosavybės teise priklausančios 102 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „E. S. “ paprastosios vardinės akcijos, antstolio įvertintos 2 363 Eur. Tačiau, apeliantės įsitikinimu, akcijų vertė yra ženkliai didesnė. Taigi, vykdomojoje byloje areštuota ir siekiama varžytinių būdu parduoti turto už ženkliai didesnę sumą nei yra A. B. įsiskolinimas M. B.;

1.3.                      Vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl nagrinėdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra ir interesų apsauga. Sustabdžius vykdomąją bylą, išieškotojas M. B. ir/ar jo turtiniai interesai nenukentės, o A. B. – bus apsaugoti.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. B., atstovaujamas advokato Sauliaus Brazausko, prašo atmesti kaip nepagrįstą atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19930-429/2019 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

2.1.                      Vykdomasis raštas buvo išduotas dėl skolos, kurios grąžinimo terminas suėjo dar 2014 m. kovo 14 d., išieškojimo. Taigi iki vykdomojo rašto išdavimo atsakovė daugiau nei 5 metus gera valia nevykdė savo įsipareigojimo grąžinti skolą ieškovui. Todėl atsakovės prašymo patenkinimas reikštų ne tik galutinio teismo sprendimo kvestionavimą, bet ir teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principo pažeidimą, teisinių santykių stabilumo ir asmens teisėtų lūkesčių neužtikrinimą. Vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01016 sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl su vykdoma sprendimo dalimi nesusijusios bylos nagrinėjimo pažeistų ieškovo interesą į kuo greitesnį priteistos skolos išieškojimą;

2.2.                      Atsakovė klaidina teismą, kad tuo atveju, jei bus patenkintas atsakovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo pagerinimus priteisimo, nagrinėjamoje byloje susiklostys situacija, kad šalių padėtis vykdymo procese pasikeis, tačiau nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo turės spręsti ne tik dėl kompensacijos už gyvenamojo namo pagerinimus, bet taip pat ir dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos pajų padalijimo, kompensacijų už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį ir UAB „I“ akcijas. Tačiau, netgi tuo atveju, jeigu atsakovei būtų priteista nurodyta piniginė kompensacija, kurios dydis viršytų vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01016 iš jos išieškomą sumą, o ieškovui jokia piniginė kompensacija nebūtų priteista, tai nereikštų, kad šalių padėtis vykdymo procese pasikeistų, t. y. įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir toliau turėtų būti vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01016, o nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu būtų išduotas kitas vykdomasis raštas, kuris būtų vykdomas kitoje vykdomojoje byloje;

2.3.                      Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad antstolis skelbime apie varžytines nenurodė patvarkymu užskaitytų piniginių lėšų, o UAB „E. S. “ akcijas įkainavo netinkamai, tačiau, anot ieškovo, nei šio, nei kitų antstolio Raimundo Stanislausko atliktų procesinių veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

2.4.                      Atsakovė Prašymu siekia ne būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (jokių argumentų apie galimą grėsmę atskirajame skunde nėra), o išvengti įsiteisėjusiu Sprendimu priteistos senos skolos išieškojimo iš Atsakovės turto.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-473-944/2019 pagal ieškovo M. B. ieškinį ir atsakovės A. B. priešieškinį, 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y.: nutraukė ieškovo M. B. ir atsakovės A. B. santuoką, sudarytą 1999 m. kovo 12 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui M. B. paliko turimą pavardę – B., atsakovei A. B. paliko santuokinę pavardę – B.; padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovui M. B. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisė: transporto priemonę – motociklą „Y“; žemės sklypą, esantį adresu: Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) pastatą – Galvenų džiovinimo cechą, esantį adresu: Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu: Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini); 102 vnt. UAB „E. S. “ akcijų; 50 vnt. UAB „I“ akcijų; atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisė: pastatą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu: Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – kiemo rūsį, pastatą – malkinę, pastatą – tvartą, pastatą – klėtį; pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – daržinę, pastatą – sandėlį, pastatą – malkinę, pastatą – malkinę; kiemo statinį (inžinerinį) – šulinį ir žemės sklypą, esančius adresu: Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos, esančios adresu: Kauno m., (duomenys neskelbtini), turtinio įnašo (pajaus) 19 434,95 Eur dalį; 50 vnt. UAB „I“ akcijų; 102 vnt. UAB „E. S. “ akcijų; ieškovui M. B. iš atsakovės A. B. priteisė 12 205,48 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį; atsakovei A. B. priteisė iš ieškovo M. B. 22 155,93 Eur kompensaciją dėl santuokos metu įgyto turto sumažėjimą; atsakovei A. B. priteisė iš ieškovo M. B. 15 690,63 Eur sumą už santuokos metu gautas pajamas iš bendrosios jungtinės nuosavybės; po santuokos nutraukimo pripažino asmeninėmis A. B. prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims: 507,05 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijai; AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal balance“; dėl 2 636,58 Eur; SIA „B2Kapital“, atstovaujamai Lietuvoje UAB „Skolų valdymo centras“ dėl 634,56 Eur skolos; „PliusPlius Capital“ AS, 1 557,05 Eur skolos ir 21 proc. palūkanų; trečiojo asmens „PlusPlus Capital“ AS savarankišką reikalavimą tenkino: priteisė trečiajam asmeniui su savarankišku reikalavimu „PlusPlus Capital“ AS, „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, iš atsakovės A. B. 3 665,39 Eur skolą, 312,31 Eur palūkanas, 120,61 Eur delspinigius, 12,75 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 3 665,39 Eur, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 665,39 Eur) nuo reikalavimo iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,00 Eur žyminio mokesčio; pripažino po santuokos nutraukimo asmenine M. B. prievole 37 650,60 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą pagal 2013 m. gruodžio 10 d. paskolos raštelį kreditoriui V. B.; ieškovui M. B. iš atsakovės A. B. priteisė 37 650,60 Eur skolą, 5 797 Eur įstatymines metines palūkanas nuo pradelstos mokėti paskolos sumos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 12 d. reikalavimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės A. B. reikalavimą ieškovui M. B. ir atsakovei E. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; atsakovei E. V. iš atsakovės A. B. priteisė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės A. B. 4 474 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur pašto išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo M. B. 10,68 Eur pašto išlaidų.

10.       Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. e2A-1062-480/2019 pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą pakeitė, t. y.: panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalis, kuriomis: ieškovui M. B. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteista 50 vnt. UAB „I“ akcijų, atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteista 50 vnt. UAB „I“ akcijų; atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 45 800 Eur), esančius adresu: Kauno m., (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 45 800 Eur), esančius adresu: Kauno m., (duomenys neskelbtini), iš ieškovo atsakovei priteista 80 900 Eur dydžio piniginė kompensacija už 1/2 dalį turto, ieškovui M. B. iš atsakovės A. B. priteista 12 205,48 Eur kompensacija už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį, atsakovei A. B. priteista iš ieškovo M. B. 7 240,50 Eur (1/2 dalis nuo 14 481 Eur) kompensacija dėl santuokos metu įgyto turto sumažėjimo, priteista valstybei iš atsakovės A. B. 4 474 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur pašto išlaidų, priteista valstybei iš ieškovo M. B. 10,68 Eur pašto išlaidų ir šiose dalyse perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas taip pat pakeitė sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo atsakovei A. B. palikta santuokinė pavardė – B., nurodant, kad po santuokos nutraukimo atsakovei A. B. paliekama santuokinė pavardė – B.; panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo M. B. reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio mėn., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovei A. B. priteista iš ieškovo M. B. 15 690,63 Eur suma už santuokos metu gautas pajamas iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – atmetė priešieškinį dėl 15 690,63 Eur sumos atsakovei A. B. iš ieškovo M. B. priteisimo už santuokos metu gautas pajamas iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Kitą sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėja bylos dalį dėl UAB „I“ akcijų, gyvenamojo namo ir žemės sklypo padalijimo, kompensacijų priteisimo, o taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.

11.       Ieškovui M. B. ir atsakovei A. B. dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies buvo išduoti vykdomieji raštai, kurių pagrindu antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0070/19/01016 ir Nr.  0070/19/01298. Atsakovė A. B. siekia, kad būtų sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01016. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė sprendimo neįvykdymo grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

12.       Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir kurios gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į procesiniame dokumente pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus šaliai, pareiškusiai reikalavimus, palankų sprendimą, t. y. patenkinus jos pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1188-790/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

13.       Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, būsimo, galbūt atsakovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Priešingai, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime, jeigu byloje būtų priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, o ieškovui jokia piniginė kompensacija nebūtų priteista, tai nereikštų, kad šalių padėtis vykdymo procese pasikeistų – įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir toliau turėtų būti vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01016, o nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu būtų išduotas kitas vykdomasis raštas, kuris būtų vykdomas kitoje vykdomojoje byloje. Taigi, atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka byloje nagrinėjamų materialiųjų reikalavimų esmės ir nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga. Pažymėtina, kad atsakovei palankaus teismo sprendimo priėmimas šioje byloje reikštų, kad šalys viena kitai turėtų priešpriešinių reikalavimų. Visgi vien tikimybė, kad atsakovės priešieškinys gali būti pagrįstas, nėra pakankama sustabdyti įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies vykdymą. Teismo vertinimu, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepagrindė būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, t. y. neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl neanalizuotini kiti apeliantės atskirajame skunde teikiami argumentai ir dėl jų nepasisakoma. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti apskųstą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovo M. B. patirtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas