Civilinė byla Nr. 3K-3-71-415/2016

Teisminio proceso 2-68-3-34278-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. (A. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovams E. Š., V. Š., L. L., R. L., S. C., K. C., D. M., J. M., T. Č. (T. Č.), A. N., N. K., M. K., V. K. (V. K.), A. B., J. B., Dalytei Stankūnienei dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys – E. Z. (E. Z.) ir VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendraturčių susitarimo teisinių padarinių ieškovui, jo sudarymo metu nebuvusiam žemės sklypo bendraturčiu, kai be jo valios išraiškos bendraturčiai išreiškė poziciją dėl tame žemės sklype esančio nebaigto statinio įregistravimo ir priklausymo ieškovui.
2. Ieškovas A. Z. prašė teismo pripažinti niekiniu atsakovų E. Š., V. Š., L. L., R. L., S. C., K. C., D. M., J. M., T. Č., A. N., N. K., M. K., V. K., A. B. ir J. B. 2013 m. sausio 2 d. sudarytą susitarimą, patvirtintą Vilniaus m. 12-ojo notaro biuro notarės Dalytės Stankūnienės.
3. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2013 m. sausio 2 d. sudarė rašytinį susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriame nurodė, kad jie sutinka ir neprieštarauja, jog jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame 4,8004 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), esantys pastatai būtų registruoti ir priklausytų: S. C. ir K. C. – pastatai, pažymėti indeksais 2I1/b ir 10I1/b; A. Z. – pastatas, pažymėtas indeksu 5I1/b; T. Č. – pastatai, pažymėti indeksais 3A1/b ir 9I1/b; A. N. – pastatai, pažymėti indeksais 1A1/b ir 7I1/b; M. K. ir V. K. – pastatai, pažymėti indeksais 6I1/b; A. B. ir J. B. – pastatai, pažymėti indeksais 4I1/b ir 8I1/b. Ieškovo nuomone, kadangi atsakovų Susitarimas, kad jam priklausys pastatai, pažymėti indeksais 5I1/b, sudarytas be jo žinios, jam neišreiškus savo valios, toks susitarimas yra niekinis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas, įvertinęs, kad Susitarimą pasirašiusių asmenų teisinis tikslas yra bendras, kvalifikavo jį kaip vienašalį sandorį. Teismas pažymėjo, kad pasirašant Susitarimą ieškovas nebuvo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis. Atsakovams, kaip nurodyto žemės sklypo bendraturčiams, sudarant Susitarimą ir taip įgyvendinant CK 4.75 straipsnyje nustatytą bendraturčių teisę, trečiųjų asmenų (įskaitant ieškovą) valia dėl Susitarimo iš esmės neturėjo jokios teisinės reikšmės, nes jie nebuvo Susitarimo šalis. Atsakovai Susitarimu nenusprendė dėl ieškovo teisių, nes iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui, o kitiems asmenims – tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). Ieškovas, siekdamas įteisinti Susitarime nurodytą pastatą, atlikęs tam būtinus veiksmus, gali pasinaudoti Susitarimu sukurtomis teisinėmis pasekmėmis, o jei jo interesas yra kitoks, šis Susitarimas jo neįpareigoja. Teismas pažymėjo, kad ex officio nenustatė pagrindo Susitarimą pripažinti niekiniu. Ieškovas taip pat nenurodė jokio pagrindo, kuriuo Susitarimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu, t. y. nenurodė jokio atsakovų valios trūkumo šiam sandoriui sudaryti. Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindė tik tuo, kad jis nepasirašė ginčo susitarimo ir nebuvo išreiškęs savo valios dėl Susitarimo sudarymo, tačiau atsakovai sudarė ne bet kokį, o būtent vienašalį sandorį – susitarimą, todėl ieškovas neturėjo ir negalėjo jo pasirašyti.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 18 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad Susitarimo šalims kyla teisiniai padariniai dėl skirtingų objektų, tačiau iš esmės šalys siekė bendro tikslo – susitarti ir juridiškai įforminti neprieštaravimą tokiam susitarimui, Susitarimą kvalifikavo kaip daugiašalį sandorį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamu sandoriu nebuvo nuspręsta dėl ieškovo teisių ir pareigų. Susitarimas ne apriboja, bet užtikrina ieškovo teises į pastatą prieš kitus bendraturčius. Įgijęs nuosavybės teisę į sklypą, jis turi teisę pasirinkti, ar juo naudotis ir priimti Susitarime išreikštą valią.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 18 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
9. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovų sudarytas Susitarimas sukelia teisines pasekmes visiems jį pasirašiusiems asmenims. Kadangi kasatoriaus valia dėl tokio susitarimo sudarymo nebuvo išreikšta ir dėl jo teisių bei pareigų sprendė Susitarimą pasirašę atsakovai, apeliacinės instancijos teismas privalėjo pripažinti, kad atsakovai tokios teisės neturėjo.
2. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ieškinio pagrindo nurodymo nepagrįsti, nes ieškinyje buvo nurodytas pagrindas, kuriuo remiantis Susitarimą prašoma pripažinti negaliojančiu – CK 1.80 straipsnis, be to, teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga.
10. Atsakovai T. Č., A. N., M. K., V. K., J. B. ir A. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti galioti ir priteisti jiems iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Atsiliepime nurodoma:

Kasatorius turi teisę, o ne pareigą pasirinkti, ar naudotis Susitarime jo šalių išreikšta valia. Kasatorius nepagrindė savo teiginio, kad Susitarimu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Kasaciniame skunde taip pat neatskleista konkrečių proceso teisės normų pažeidimų byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu

12. Ieškovas prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis) žemės sklypo bendraturčių susitarimą, kurio pagrindu, kaip mano ieškovas, be jo valios išraiškos jam atsirado teisės ir pareigos (CK 1.136 straipsnis).
13. Vadovaujantis CK 1.136 straipsniu, vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra CK ir kitų įstatymų numatytos sutartys, kitokie sandoriai, taip pat, nors įstatymų ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys sandoriai.
14. Ieškovo ginčijamas Susitarimas sudarytas to paties žemės sklypo bendraturčių. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta ankstesniu, bendraturčių sudarytu susitarimu. Nei susitarimo dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tvarkos sudarymo metu, nei ginčijamo Susitarimo sudarymo metu ieškovo ir atsakovų nesiejo jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas turėtų teises ar pareigas būti tokių susitarimų šalimi.
15. Pažymėtina, kad ginčijamas susitarimas nepriskirtinas tokiems, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi juo ir (ar) disponavimo CK 4.75 straipsnio prasme, nes nėra jokių duomenų, kad sudarant ginčijamą susitarimą žemės sklypo bendraturčiams taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų ir pastatai šiame žemės sklype.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovo ginčijamo žemės sklypo bendraturčių sudaryto susitarimo dėl pastatų priklausomybės ir įregistravimo tikslas buvo sudaryti sąlygas kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui įgyvendinti teisę ir pareigą registruoti pastatus kaip nekilnojamojo turto objektus savo vardu.
17. Toks sandoris, sudarytas žemės sklypo bendraturčių nurodytu tikslu, kasacinio teismo vertintinas kaip įstatymuose nenumatytas, tačiau jiems neprieštaraujantis sandoris (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
18. Ieškovas, reikalaudamas tokį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis), laikosi pozicijos, kad šio sandorio, kurį sudarant jis nedalyvavo ir neišreiškė savo valios, pagrindu jam atsirado ne tik teisės, bet ir pareigos.
19. Vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pažymėtina, kad ne bet kokie veiksmai, tačiau tik tokie asmenų veiksmai, kuriais valia išreikšta įstatymo nustatyta forma (CK 1.64, 1.65 straipsniai), pripažįstami sandoriais CK 1.63 straipsnio prasme.
20. Asmens pozicijos tam tikru klausimu išreiškimas įstatyme nustatytais atvejais gali būti prielaida įgyvendinti teisę. Sutikimas, neprieštaravimas tam tikrų veiksmų atlikimui suteikia tik teisę suinteresuotam asmeniui atlikti tokius veiksmus, kai jiems atlikti nurodytas sutikimas būtinas, tačiau tik nuo teisę nurodytus veiksmus atlikti turinčio asmens priklauso, ar jis juos atliks ir tokiu būdu įgis teises ir pareigas.
21. Atsakovai Susitarime nurodė, kad jie sutinka ir neprieštarauja, jog pastatas, pažymėtas indeksu 5I1/b, būtų registruotas ir priklausytų ieškovui A. Z. Tokia formuluote atsakovai išreiškė ne valią suteikti teises ar nustatyti pareigas, bet savo poziciją tuo atveju, jei ieškovas siektų įregistruoti nurodytą pastatą ir savo turimas teises į jį.
22. Šia visų Susitarimą sudariusių asmenų valios išraiška ieškovas nėra įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus. Nėra ginčo dėl to, kad nei įstatyme, nei sutartyse nekeliami reikalavimai suderinti tokios pozicijos išreiškimą su asmenimis, kurių atžvilgiu ji išreiškiama. Ieškovas nenurodė konkrečių savo teisių pažeidimų, suvaržymų, kuriuos galėjo sukelti bendraturčių Susitarimas išreikšti nurodytą poziciją.
23. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.
24. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko ir pagrindo nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.).
25. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. Malcienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).
26. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi nurodyti ieškinio faktinį pagrindą – įvardyti konkrečias sandorio negaliojimo priežastis ir savo teisėtą interesą dėl ginčo dalyko ar savo teisių pažeidimą ir kaip šis pažeidimas faktiškai pasireiškia. Tai būtina siekiant, kad teismas galėtų būtent ieškovo nurodytu aspektu analizuoti jo įvardijamus pažeidimus sukeliančius veiksnius, nagrinėjamu atveju – Susitarimo sąlygas. Ieškovui per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neįvardijus konkrečių savo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą sudarančių aplinkybių, teismai, nekonstatavę nė vienos iš teisės saugomų vertybių pažeidimo, pagrįstai atmetė ieškinį.
27. Pirmosios instancijos teismas ex officio vertino, tačiau nenustatė pagrindo atsakovų sudarytą sandorį pripažinti niekiniu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokio pagrindo ginčo susitarimą pripažinti negaliojančiu, t. y. nenurodė jokio atsakovų valios trūkumo šiam vienašaliam sandoriui sudaryti. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas tinkamai atliko pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius ir ieškinio atmetimą grindė ne teisinio, bet faktinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu neatskleidimu.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atsakovai, prašydami priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovas T. Č. už advokato pagalbą sumokėjo 500 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad atsakovų prašymas tenkintinas.
30. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 33,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 33,39 Eur (trisdešimt tris Eur 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Gintaras Kryževičius

                                                                      Dalia Vasarienė